2025-05-07 Nr. AB-7971-3-61-3-00250-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1890-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00250-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2025 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 25S17831 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad prieglobsčio prašymą grindžia baime grįžti į kilmės valstybę dėl kylančio pavojus sveikatai/gyvybei, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punktu ir teigė, kad Migracijos departamentas nesurinko jokios kilmės valstybės informacijos pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kontekste. Pareiškėjas taip pat vadovavosi Tvarkos aprašo 89, 99 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir teigė, kad Migracijos departamentas nebendradarbiavo su pareiškėju, nesiekė išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvų, neprašė jų patikslinti ir plačiau paaiškinti, netyrė, ar pareiškėjui patiriant gąsdinimus ir grasinimus iš nevalstybinio subjekto, valstybė gali ir nori suteikti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą nuo nurodyto pobūdžio veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas neatskleidė ir nevertino pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo turinio, neužklausė pareiškėjo, nesuteikė galimybės pateikti papildomus paaiškinimus apie įrodymą, nevertino pateiktų nuotraukų, neužtikrino Tvarkos apraše numatytos pareigos bendradarbiauti su pareiškėju bei nustatyti esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Pareiškėjo nuomone, aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas netinkamai kvalifikavo jo nurodytus faktus ir aplinkybes, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas įvertinus pareiškėjo nurodytus motyvus (ekonominės, fizinio asmens reikalavimas (duomenys neskelbtini)), kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, kurie nesąlygoja būtinumo suteikti tarptautinę apsaugą ir nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį skubos tvarka nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes jo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Pareiškėjo pateiktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, jog tarp jam gresiančio persekiojimo ir Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija.

3.2. Pareiškėjas 2025 m. sausio 16 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė verčia abejoti pareiškėjo deklaruojama baime patirti persekiojimą ir siekį tuo pagrindu gauti prieglobstį saugioje šalyje. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo pasakojimas ir gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo jo nurodyto persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijos priežasčių.

3.3. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog savo kilmės valstybėje jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir jam nebuvo suteikta pirminė pagalba. Priešingai – pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad į policiją nesikreipė. Pareiškėjas nepaaiškino ir nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas savo kilmės valstybėje. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė nevaržomai nurodyti prieglobsčio prašymo motyvus, pasakojimus, įrodymus, buvo užduodami patikslinamieji klausimai, apklausa buvo išsami ir detali. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių motyvų, pasakojimų ar įrodymų, kurie nebuvo atskleisti ar įvertinti Sprendime. Sprendime pateiktas pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimas. Atlikus nuotraukų analizę, nenustatyta, kada ir kur jos padarytos, jos yra be metaduomenų, taip pat savaime jos nepatvirtina priežastinio ryšio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei skunde dėl nuotraukų nepasisakė, nepateikė jokių įtikinamų argumentų, susijusių su vaizdo įrašu – kaip jis yra susijęs su jo prieglobsčio prašymo motyvais ir nurodytais (duomenys neskelbtini) įvykiais. Vaizdo įrašas yra (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki pareiškėjo nurodytų įvykių. Migracijos departamentas tinkamai atliko bendradarbiavimo pareigą, suteikė pareiškėjui galimybę pateikti visus, jo manymu, svarbius pasakojimus, įrodymus ir pan. ir, veikdamas savo kompetencijos ribose, atliko pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą.

3.4. Priimant sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti perspėjimą į SIS ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės (pareiškėjas perduotas iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 2024 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, t. y. po Migracijos departamento sprendimų, kuriais jam buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi (2023 m. gruodžio 4 d.) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams bei įtrauktas į SIS perspėjimas (2023 m. gruodžio 21 d.), socialiniai, ekonominiai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika (jokių ryšių neturi), Tvarkos aprašo nuostatos, Įstatymo nuostatos ir kt.).

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Migracijos departamento 2025 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 25S17831 ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jeigu toks prašymas yra gautas, išnagrinėti iš naujo.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo, pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760278992, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 23S217314 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės, taip pat su juo nesudaryta darbo sutartis. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 23S231228 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2024 m. balandžio 15 d. (buvo perduotas iš Čekijos Respublikos Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą).

6.2. Į bylą pateiktas 2024 m. gegužės 16 d. prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Nr. 2405-AS-0013, kuriame nurodyta informacija apie prieglobsčio prašytoją: (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 24S124287 nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

7. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog 2024 m. gegužės 16 d. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Nr. 2405-AS-0013 prieglobsčio prašytoju nurodyta Z. S., tačiau skundžiamas Sprendimas bei visi kiti byloje esantys dokumentai susiję su pareiškėju O. A., kurio prieglobsčio prašymo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės patikrinti pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodyto pagrindo ir kitų duomenų ir konstatuoti, kad prašomas panaikinti Migracijos departamento Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Taigi vien šiuo aspektu yra pagrindas pripažinti Migracijos departamento Sprendimą neatitinkančiu byloje esančių įrodymų, todėl iš esmės neteisėtu ir nepagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad atsakovas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, neįvertino visų surinktų duomenų, todėl skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą panaikino, o Migracijos departamentą įpareigojo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jeigu toks yra gautas, išnagrinėti iš naujo.

III. 8. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Byloje nėra ginčo dėl 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašyme Nr. 2405-AS-0013 nurodytų aplinkybių (pareiškėjo gimimo datos, lyties, pilietybės, šeimyninės padėties, sutuoktinės duomenų, papildomos informacijos apie pareiškėją, išvykimo iš kilmės valstybės motyvus, datą, jo prieglobsčio prašymo motyvus ir paaiškinimus apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išduotus dokumentus Lietuvoje ir kt.). Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo nei skunde, nei posėdžio metu. 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašyme Nr. 2405-AS-0013 netinkamai per klaidą buvo nurodyti kito asmens asmenvardžiai (Z. S.), tačiau visi kiti duomenys ir jo pateikti dokumentai yra susiję su pačiu pareiškėju, o ne su Z. S. Taigi ši aplinkybė (netinkamai nurodyti vardas ir pavardė) turi būti laikoma kaip techninė klaida, kurį neturi esminės įtakos pareiškėjo prieglobsčio prašymui, jo nagrinėjimui ir ginčijamam Sprendimui.

8.2. Nagrinėjamu atveju grąžinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo nėra tikslinga, nes Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užfiksuoto 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašymo Nr. 2405-AS-0013 ir jame esančių duomenų pakeisti nėra įmanoma. Atsižvelgiant į tai, panaikinus ginčijamą Sprendimą ir įpareigojus Migracijos departamentą prašymą išnagrinėti iš naujo, būtų vertinamas tas pats pareiškėjo 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašymas Nr. 2405-AS-0013 ir kiti kartu su juo pateikti duomenys.

8.3. Teismo sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, neįvertino visų surinktų duomenų, tačiau teismas nepateikė jokių motyvų, kurie pagrįstų minėtus skundžiamo sprendimo teiginius. Teismas įvertino tik 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašyme Nr. 2405-AS-0013 nurodytą dalinę informaciją, t. y. vardą ir pavardę, tačiau nevertino, ar minėtame prašyme nurodytos aplinkybės atitinka pareiškėjo 2025 m. sausio 16 d. apklausos metu pateiktus paaiškinimus ir motyvus. Ginčo dėl to, kad jie atitinka, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes. Teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra naikintinas. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal ABTĮ 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

9. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 15 d. elektroniniu paštu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė nevalstybine kalba (rusų kalba) įformintą dokumentą dėl skundo atsisakymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 25S17831, kuriuo pareiškėjui O. A. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

11. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jeigu toks prašymas yra gautas, išnagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad 2024 m. gegužės 16 d. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Nr. 2405-AS-0013 prieglobsčio prašytoju nurodyta Z. S., tačiau skundžiamas Sprendimas bei visi kiti byloje esantys dokumentai susiję su pareiškėju O. A., kurio prieglobsčio prašymo byloje nėra, dėl ko nėra galimybės patikrinti pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodyto pagrindo bei kitų duomenų ir konstatuoti, jog prašomas panaikinti Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo spendimu, apeliaciniame skunde, teigia, kad 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašyme Nr. 2405-AS-0013 netinkamai per klaidą buvo nurodyti kito asmens asmenvardžiai (Z. S.), tačiau visi kiti duomenys ir jo pateikti dokumentai yra susiję su pačiu pareiškėju O. A., o ne su Z. S. Atsakovas akcentuoja, kad atsakovui grąžinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo nėra tikslinga, nes MIGRIS užfiksuoto 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašymo ir jame esančių duomenų pakeisti nėra įmanoma – būtų vertinamas tas pats pareiškėjo 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašymas ir kiti kartu su juo pateikti duomenys.

13. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 15 d. elektroniniu paštu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė nevalstybine kalba (rusų kalba) įformintą dokumentą dėl skundo atsisakymo, kurio vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo dokumentas pateiktas teismui ne raštu, kuris būtų pasirašytas originaliu pareiškėjo parašu, ne per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), pareiškėjos tapatybė nėra patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais, be to, nevalstybine kalba, šis elektroniniu paštu apeliacinės instancijos teismui pateiktas dokumentas nevertinamas.

14. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

16. Nustatyta, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) O. A., gimusio (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 16 d. pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Nr. 2405-AS-0013. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė baime grįžti į kilmės valstybę dėl kylančio pavojus sveikatai/gyvybei, kadangi (duomenys neskelbtini).

17. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimą panaikino vien tuo aspektu, jog 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašyme Nr. 2405-AS-0013 buvo nurodyti kito asmens (užsieniečio) vardas ir pavardė (Z. S.), dėl ko nėra galimybės patikrinti pareiškėjo O. A. prieglobsčio prašyme nurodyto pagrindo ir kitų duomenų, tačiau paminėta išvada padaryta visiškai neįvertinus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo medžiagos, be kita ko, pareiškėjo 2025 m. sausio 16 d. apklausos metu pateiktus paaiškinimus, prieglobsčio prašymo motyvus, šiame prašyme išvardytus kitus svarbius duomenis, iš kurių matyti, kad jie susiję pareiškėju. Pareiškėjas teisme 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašyme nurodytų aplinkybių neginčijo. Atsakovas pripažino, kad 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašyme netinkamai per klaidą buvo nurodyti kito asmens asmenvardžiai (Z. S.), tačiau nurodė, jog visi kiti duomenys yra susiję su pačiu pareiškėju, o ne su Z. S., todėl ši aplinkybė (netinkamai nurodyti vardas ir pavardė) negali turėti esminės įtakos pareiškėjo prieglobsčio prašymui, jo nagrinėjimui ir ginčijamam Sprendimui.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad 2024 m. gegužės 16 d. prieglobsčio prašyme Nr. 2405-AS-0013 yra minimas kito asmens vardas ir pavardė, nagrinėjamo ginčo kontekste yra vertintina kaip techninė klaida, nesudaranti pagrindo vien šiuo pagrindu panaikinti atsakovo Sprendimą, nes, nepaisant to, jog prieglobsčio prašyme nurodytas ne pareiškėjo vardas ir pavardė, šiame prašyme nurodytos kitos aplinkybės ir duomenys yra susiję su pareiškėju, todėl laikytinas pareiškėjo pateiktu prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, apskritai neįvertinęs pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodyto pagrindo ir kitų duomenų nustatyta tvarka, tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo iš esmės.

19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

20. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė