c15a527f-e6d7-408c-91cb-3c65f13459ff · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo bylaNuoraÅ¡as Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-448-626/2018 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01486-2018-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. lapkričio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Č. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018-05-31 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15162-2018, kuriuo Č. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, n u s t a t ė :

1. Č. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018-03-25, apie 13.47 val., vairuodamas automobilį Subaru Outback (v. n. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Juodasis kelias – Tolimoji g., važiuodamas Å¡alutiniu keliu, jo važiavimo kryptimi pažymėtu kelio ženklais Nr. 204 „Stop“ ir Nr. 842 „Pagrindinio kelio kryptis“, nepraleido prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančio automobilio VW Passat (v. n. (duomenys neskelbtini) ir susidÅ«rė bei apgadino abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktÄ .

2. Institucijos nutarimÄ ÄŒ. L. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Č. L. skundas buvo motyvuojamas tuo, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nutarime padarytos iÅ¡vados logiÅ¡kai nepagrįstos, prieÅ¡taraujančios administracinio nusižengimo byloje esantiems įrodymams, padarytos neatsižvelgiant į faktus.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartimi Č. L. skundas atmestas. Teismas sutiko su Institucijos iÅ¡vada, kad bÅ«tent dėl automobilio Subaru Outback vairuotojo veiksmų ir padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis. Teismas nurodė, jog Å¡ioje situacijoje automobilio VW Passat vairuotojas iki sankryžos artėjo (arba jau buvo sankryžoje) pagrindiniu keliu, todėl automobilio Subaru Outback vairuotojas privažiavęs sankryÅ¾Ä Å¡alutiniu keliu, nepaisant to, ar automobilio VW Passat vairuotojas buvo jau sankryžoje ar tik artėjo prie jos pagrindiniu keliu, privalėjo duoti jam keliÄ .

Teismas iÅ¡ dalies sutiko su Č. L. skundo teiginiais, jog susidÅ«rimo metu automobilis Subaru Outback jau buvo pagrindiniame kelyje, o susidÅ«rimas įvyko dėl to, kad automobilio VW Passat vairuotojas iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , nes bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog automobilio VW Passat vairuotojas susidÅ«rimo metu automobilio kairės pusės ratais buvo kirtęs menamÄ aÅ¡inę Juodojo kelio linijÄ ir tai galėjo turėjo įtakos eismo įvykiui. Rėmėsi eksperto iÅ¡vada bei paaiÅ¡kinimais, taip pat R.

B. suraÅ¡ytu protokolu už minėtÄ KET pažeidimÄ . Tačiau teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes dėl automobilių judėjimo pagrindiniu ir Å¡alutiniu keliais bei susidÅ«rimo vietÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent automobilio Subaru Outback vairuotojo veiksmai neduodant kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam ir prie sankryžos artėjančiam kitam automobiliui. Konstatavo, jog aplinkybė, kad automobilio VW Passat vairuotojas sukdamas į kairę nežymiai kirto aÅ¡inę kelio linijÄ gali bÅ«ti vertinama kaip KET pažeidimas, tačiau jis tai darė sankryžoje ar prieÅ¡ įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , bÅ«damas pagrindiniame kelyje, todėl jo veiksmai negalėjo bÅ«ti pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti.

4. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Č. L. (toliau – ir apeliantas) apygardos teismui pateikė skundÄ . Jame praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. II-372-988/2018 ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ minėto administracinio nusižengimo byloje. 4.1. Apelianto nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus materialinės bei procesinės teisės normas, vienaÅ¡aliÅ¡kai įvertinus byloje esančius prieÅ¡taringus liudininkų parodymus, eksperto iÅ¡vadÄ ir iÅ¡ to padarius vienpusiÅ¡kas bei nepagrįstas iÅ¡vadas. 4.2.

Nurodo, jog nuo pat pradžių eismo įvykio vertinimas buvo nevienareikÅ¡miÅ¡kas, nes atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai nusprendė, kad dėl įvykio kaltas VW Passat vairuotojas R. B., kurio automobilis nukreiptas į kairę ir yra dalinai iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingo eismo juostÄ už įsivaizduojamos iÅ¡tisinės linijos. Vėliau policijos pareigÅ«nai nusprendė, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Dar vėliau, nuomonė vėl pasikeitė ir priimtas nutarimas, kad eismo įvykis įvyko iÅ¡imtinai dėl apelianto padaryto KET pažeidimo.

IÅ¡ viso įvykio aplinkybių tyrimas užtruko nuo 2017-03-25 iki 2018-05-31. 4.3. Apelianto nurodo, kad jis jau buvau iÅ¡važiavęs iÅ¡ sankryžos į pagrindinį keliÄ ir negalėjo numatyti, kad prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis įvažiuos į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio pusę ir sukels eismo įvykį. Ä®vykio schemoje jo (apelianto) automobilis stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, nutolęs 21 m atstumu nuo sankryžos aÅ¡ies. Remiasi 2018-02-21 Ekspertizės akte Nr. 11-2488(17) nurodytomis aplinkybėmis, kad automobilių susidÅ«rimo metu jo (apelianto) vairuojamas automobilis „buvo iÅ¡važiavęs į pagrindinį keliÄ , važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, žiÅ«rint tos transporto priemonės judėjimo kryptimi“.

Apelianto nuomone, minėtame ekspertizės akte nenustatyta, kad jis bÅ«tų nedavęs kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei. Pasak apelianto, iÅ¡vadoje pateikta, kad susidÅ«rimas įvyko pravažiavus sankryÅ¾Ä , jau po to, kai jis jau iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, prieÅ¡ tai davęs keliÄ pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, todėl KET 154 punkto jis nepažeidė. 4.4. Pasak apelianto, teismo nutartyje liko neatsakyti klausimai, kurie buvo keliami jo skunde.

Taip pat buvo sumenkintos kai kurios svarbios aplinkybės. Nurodo, jog po automobilių susidÅ«rimo įvykio vietoje buvo pabirusios abiejų automobilių Å¡ukės, pagal kurių buvimo vietÄ buvo galima nustatyti tiksliÄ automobilių kontakto vietÄ . Automobilio VW Passat vairuotojas R. B. savo iniciatyva visas Å¡ukes surinko, pasak jo, kad „netrukdytų kitiems automobiliams ir neprasidurtų padangų“ ir susidėjo į savo automobilį. Pirmos instancijos teismui nekilo klausimų dėl Å¡io veiksmo tyčios.

Ar tai darydamas jis nenorėjo panaikinti įrodymus dėl susidÅ«rimo vietos, kuri turi svarbiÄ reikÅ¡mę nustatant eismo įvykio kaltininkÄ . Kodėl neseniai (tik prieÅ¡ dvejus metus) vairuotojo pažymėjimÄ gavęs asmuo, iÅ¡klausęs specialius kursus ir iÅ¡laikęs egzaminus, pasielgė prieÅ¡ingai negu jis buvo mokomas. Taip pat nekilo klausimų, kodėl R. B. teigdamas, kad nesijautė kaltas dėl eismo įvykio, bet tuo pat metu neprieÅ¡taravo dėl administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo už KET 108 punkto pažeidimÄ , protokolÄ pasirašė (susipažino), sutiko dėl jam paskirtos nuobaudos - baudos skyrimo ir galiausiai sumokėjo paskirtÄ baudÄ , KET XIII skyriaus Važiavimo pradžia ir manevravimas, 108 punktas nustato, kad „reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje“.

Kelia klausimÄ , ar pagrįsta dėl kilusio eismo įvykio iÅ¡skirti vienÄ priežastį (apelianto veiksmus), o kitÄ priežastį (R. B. KET 108 punkto pažeidimÄ ) ignoruoti. Apelianto manymu, nesant bent vieno iÅ¡ pateiktų KET pažeidimų eismo įvykis paprasčiausiai nebÅ«tų įvykęs. 4.5. Atkreipia dėmesį, kad ekspertas nenustatė tikslios susidÅ«rimo vietos, o tai yra labai svarbi aplinkybė nustatant įvykio kaltininkÄ . Mano, kad konstatuoti, jog nesant neÅ¡aliÅ¡kų įvykio liudytojų ir vadovaujantis tik minėtu ekspertizės aktu, nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo svarbesnė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui, nėra galimybės. 4.6.

Nurodo, jog administracinių nusižengimų bylose patraukto atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o Å¡iuo atveju institucija iÅ¡ pradžių surašė protokolÄ R. B., po pusės metų pakeitė nuomonę ir įžvelgė abipusę kaltę, o galiausiai po metų apkaltino tik apeliantÄ . Apelianto manymu, svarbiausi įrodymai buvo užfiksuoti įforminant eismo įvykį vietoje. Policijos pareigÅ«nai E. T. ir E. G. konstatavo, kad VW Passat dalinai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir tuo sukėlė eismo įvykį.

Be to, VW Passat vairuotojas iki policijos atvykimo įvykio vietoje surinko automobilių Å¡ukes, todėl schemoje nebuvo galimybės pažymėti jų buvimo vietÄ ir taip nustatyti automobilių kontakto vietÄ , kuri bÅ«tų nepalanki Å¡iam vairuotojui. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad jis yra kaltas dėl padaryto KET pažeidimo, o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens naudai.

5. Taip pat mano, kad Å¡ioje byloje eismo įvykio aplinkybės nėra visiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos, transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmas kai „susidÅ«rimo vieta buvo nustatyta apytiksliai“ (eksperto atsakymai į teismo klausimus) iÅ¡aiÅ¡kintas vienpusiÅ¡kai, eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai apie eismo įvykio kilimo priežastis yra skirtingi ir prieÅ¡taringi ir Å¡ie prieÅ¡taravimai iki galo nėra paÅ¡alinti. Eismo įvykio vertinimas kardinaliai keitėsi po ekspertizės akto pateikimo, nors jame nurodyti abiejų vairuotojų padaryti pažeidimai. Nurodo, jog teisme ekspertas taip pat konstatavo, kad „abiejų vairuotojų veiksmai buvo techniÅ¡kai priežastiniame ryÅ¡yje su įvykiu“ ir nežiÅ«rint į tai, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių nepaaiÅ¡kėjo, teismas nusprendė apeliantÄ pripažinti pagrindiniu eismo įvykio sukėlėju.

6. Nukentėjusiojo R. B. atstovas advokatas V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡o Č. L. skundÄ atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ Č. L. 942 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas pirmos instancijos teisme bei visas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad pagrindiniame kelyje jis atsidÅ«rė anksčiau nei įvyko susidÅ«rimas su nukentėjusiuoju. Nurodo, jog tai prieÅ¡tarauja 2018-02-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-2488(17) iÅ¡vadai, kurioje nurodyta, kad abu automobiliai artėjo prie sankryžos tuo pat metu, tuomet Č.

L. važiuodamas Å¡alutiniu keliu, sutinkamai su ANK 417 straipsnio 3 dalimi, privalėjo įvertinti atstumÄ iki artėjančios transporto priemonės ir duoti keliÄ pagrindiniu keliu važiuojančiam VW Passat. Taip pat nurodo, kad nors iÅ¡ byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti tikslios susidÅ«rimo vietos, tačiau iÅ¡ eksperto iÅ¡vadų ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, kurie pateikti remiantis objektyviais duomenimis – VW Passat stiklo Å¡ukėmis kelyje, matyti, kad automobilių kontakto vieta buvo nepravažiavus važiuojamųjų dalių sankirtos.

Anot eksperto. Atsižvelgiant į Å¡ukių buvimo vietÄ , tikėtina, kad automobilis VW Passat po susidÅ«rimo buvo patrauktas atgal ir iÅ¡tiesintas. Pagal R. B. ir su juo važiavusio liudytojo D. F. parodymus, automobilis VW Passat po susidÅ«rimo liko stovėti susidÅ«rimo vietoje arba galėjo pajudėti apie 0,5 m į priekį, o automobilio priekinė dalis nuo smÅ«gio buvo pasukta Å¡iek tiek į Å¡onÄ , dėl ko automobilis buvo iÅ¡tiesintas. Sutinka su teismo iÅ¡vada, kad automobilis VW Passat po eismo įvykio sustojo jau pačiame posÅ«kyje arba tik pradėjęs įvažiuoti į posÅ«kį pagrindiniu keliu į TolimÄ jÄ gatvę.

PraÅ¡o iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens priteisti 942 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmos instancijos teisme. Skundas netenkinamas 7. Apeliantas teigia, kad ne jo, o nukentėjusiuoju pripažinto R. B. padarytas KET pažeidimas, per ankstyvas iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , atliekant posÅ«kio manevrÄ , buvo pagrindė priežastis eismo įvykiui kilti.

8. Apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo bylÄ , atmeta apelianto motyvus kaip nepagrįstus, nes jie prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-02-21 ekspertizės aktui Nr. 11-2488(17) (toliau – ekspertizės aktas), iÅ¡vadÄ rengusio eksperto V. M. paaiÅ¡kinimams teisme ir raÅ¡ytinei bylos medžiagai.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr.

30. Teismų praktika. 2009, 30).

10. Neginčytinai nustatyta, kad Č. L. vairuojamas automobilis Subaru Outback į triÅ¡alę nelygiareikÅ¡mių kelių sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, t. y. važiavo tiesiai Juoduoju keliu. Tuo pat metu, prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, Juoduoju keliu važiavo VW Pssat, vairuojamas R. B., kuris važiavo pagrindiniu keliu. Sankryžoje pagrindinis kelias yra nuo Juodojo kelio į kairę, į TolimÄ jÄ gatvę, automobilio VW Passat judėjimo kryptimi. Važiuojant Juoduoju keliu automobilio Subaru Outback judėjimo kryptimi, prieÅ¡ sankryÅ¾Ä yra „Stop“ ženklas ir „Stop“ linija.

R. B. važiuodamas pagrindiniu keliu, iÅ¡ Juodasis kelio pradėjo sukti į kairę (kairės pusės ratais iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ) į TolimÄ jÄ gatvę. Automobilis Subaru Outback įvažiavo į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir jam pravažiavus važiuojamųjų dalių sankirtÄ , jo kairiojo Å¡ono priekinę dalį priekiniu kairiu kampu kliudė automobilis VW Passat. Tarp transporto priemonių įvyko slystamojo pobÅ«džio kontaktas. Subaru Outback apgadintas visas kairys Å¡onas nuo priekio iki užpakalio: priekinis buferis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas.

VW Passat apgadintas priekinis buferis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posÅ«kio žibintas (b. l. 26). Oro sÄ lygos: dienos metas, Å¡lapdriba, Å¡lapias asfaltas. Ä®vykio vietoje kelio žymėjimo beveik nesimatė.

11. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. B., atlikdamas manevrÄ (posÅ«kį į kairę), įvažiuodamas į važiuojamųjų kelio dalių sankirtÄ , įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir tokiu bÅ«du pažeidė KET 108 punktÄ .

12. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad Č. L. (automobilio Subaru Outback) vairuotojas pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, jog nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

13. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsiÅ¡akojimai (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais 200-10-12 įstatymas Nr. VIII-2043). Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias kelio juostas (3.7 punktas).

14. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (KET 3.17 punktas).

15. KET ir Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenurodo kaip nustatyti sankryžos ribas. Tačiau iÅ¡ sankryžos, kelio ir sankirtos sÄ vokų apibrėžimų matyti, kad sankryža paprastai yra didesnė nei važiuojamųjų dalių sankirta. Teisme apklausiamas ekspertas taip pat nurodė, kad į sankryÅ¾Ä Ä¯einÄ kelkraščiai, kelio iÅ¡linkimai. Nurodė, jog važiuojamųjų kelio dalių sankirta ekspertizės akte pažymėta geltonomis linijomis. Sankryžose sukant į kairę visada patenkama į vieno ar kito kelio eismui prieÅ¡inga kryptimi skirtÄ važiuojamosios dalies pusę.

16. Pagal KET 108 punktÄ , reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje. Vadovaujantis Å¡ia sÄ voka, KET uždraudžia sukant sankryžose, kaip kartais populiariai sakoma „karpyti kampus“, nes neleidžiama prieÅ¡ įvažiuojant į sankryÅ¾Ä ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ jos patekti į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ juostÄ . Sukant į kairę ar apsisukant KET įpareigoja vairuotojÄ važiuojamojoje dalyje užimti labai konkrečiÄ padėti. PrieÅ¡ įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtÄ reikia pasitraukti prie pat kairiojo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kraÅ¡to, tačiau jokiu bÅ«du negalima įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

17. Apeliantas nurodo, jog nėra tiksliai nustatyta automobilių susidÅ«rimo vieta sankryžoje. Be to, apelianto manymu, ekspertizės iÅ¡vadoje pateikta, kad susidÅ«rimas įvyko pravažiavus sankryÅ¾Ä , jau po to, kai jis jau iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, prieÅ¡ tai davęs keliÄ pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, todėl KET 154 punkto jis nepažeidė.

18. Å ie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog automobilių susidÅ«rimo vieta nustatyta pakankamai tiksliai – automobiliai susidÅ«rė sankryžoje, Å¡iek tiek prieÅ¡ važiuojamųjų kelio dalių sankirtÄ (žiÅ«rint nuo VW Passat). Å ių duomenų pakanka sprendimui kaltam asmeniui dėl eismo įvykio nustatyti. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad automobilių susidÅ«rimo vieta buvo Juodojo kelio važiuojamoje dalyje, kelio tarpe nuo automobilio VW Passat įvykio vietos plane (schemoje) pažymėtos stovėjimo vietos iki važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, pažymėtos taÅ¡ku, esančios arčiau automobilio VW Passat, t. y. sankryžoje.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Ekspertizės akte automobilių susidÅ«rimo vieta taip pat nurodyta „kiek neprivažiavus prie važiuojamųjų dalių sankirtos“ automobiliui VW Passat, kai automobilis Subaru Outback buvo Juodojo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, žiÅ«rint Å¡ios transporto priemonės judėjimo kryptimi, iÅ¡ dalies iÅ¡važiavęs iÅ¡ sankirtos su Tolimosios gatvės važiuojamÄ ja dalimi (IÅ¡vados 3 punktas, b. l. 55). IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas maiÅ¡o sankryÅ¾Ä su sankirta.

Kaip jau minėta, kelių sankryÅ¾Ä yra platesnė sÄ voka nei važiuojamųjų kelio dalių sankirta. Tiek ekspertizės akte, tiek apylinkės teismo iÅ¡vadose bÅ«tent ir nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Subaru Outback pravažiavus važiuojamųjų dalių sankirtÄ , tačiau ne sankryÅ¾Ä . Č. L. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog po smÅ«gio jis buvo nublokÅ¡tas į deÅ¡inę ant bortelio (b. l. 37-38). Fotonuotraukose matosi Subaru Outback padangų pėdsakai, kurie buvo vieni iÅ¡ aplinkybių, pagal kurias, pasak eksperto V.

M., buvo nustatyta automobilių susidÅ«rimo vieta. Ekspertas nurodė, jog automobilis Subaru Outback buvo „užneÅ¡tas“, yra gumos sluoksnis, tamsesnis asfalto plotas, pagal tai matyti, kad automobilių susidÅ«rimo vieta yra ties sankirtos riba. Taip pat nurodė, jog nors eismo įvykio schemoje nėra užfiksuotos Å¡ukės, tačiau jos užfiksuotos fotonuotraukoje ir jos taip pat rodo automobilių susidÅ«rimo vietÄ : fotonuotraukoje matyti, kad Å¡ukės iÅ¡sibarsčiusios prieÅ¡ automobilio VW Passat priekinę dalį; iÅ¡ Å¡ukių padėties seka, kad automobilis VW Passat eismo įvykio metu buvo kiek arčiau Tolimosios g., jis suko į kairę, buvo pasisukęs 15-25 laipsnių kampu į kairę pusę, link Tolimosios g.

Tai, kad Å¡ukės atsirado dėl nagrinėjamo eismo įvykio, liudija ir Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilio VW Passsat apgadinimai, tarp kurių yra kairio priekinio žibinto bei priekinio kairės pusės posÅ«kio žibinto sudužimas. Anot eksperto, atsižvelgiant į Å¡ukių buvimo vietÄ , tikėtina, kad automobilis VW Passat automobilis po susidÅ«rimo liko stovėti susidÅ«rimo vietoje arba galėjo pajudėti apie 0,5 m į priekį, o automobilio priekinė dali nuo smÅ«gio Å¡iek tiek buvo pasukta į deÅ¡inį Å¡onÄ , dėl to automobilis VW Passat buvo iÅ¡tiesintas.

Taip pat nurodė, jog fotografuojant ir fiksuojant automobilis VW Passat buvo patrauktas šiek tiek atgal ir ištiesintas, t. y. jo padėtis pakeista.

19. Taigi, iÅ¡dėstytos aplinkės patvirtina apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad automobilių susidÅ«rimas įvyko tarpe tarp automobilio VW Passat stovėjimo vietos iki važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, t. y. sankryžoje.

20. Kitas apeliacinio skundo argumentas susijęs su priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais nustatymu. Apelianto manymu, ne jo, o VW Passat vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti.

21. Ekspertizės akte nustatyta, kad techniniu požiÅ«riu automobilio Subaru Outback vairuotojo veiksmai sÄ lygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimÄ . Techniniu požiÅ«riu, priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo ir automobilio VW Passat vairuotojo veiksmai, kai vairuotojas sukdamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

22. Kaip minėta, pagal KET 154 punkto reikalavimus, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi, Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ net tik įvažiuojančioms į sankryÅ¾Ä transporto priemonėms, bet ir artėjančioms iki jos. Byloje nustatyta, jog susidÅ«rimas įvyko sankryžoje. Nors abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, tačiau bÅ«tent apelianto veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ ir buvo jo pagrindine priežastimi pasekmėms kilti, nes jis iÅ¡važiavo į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinio kelio, kai pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjo VW Passat, ar į jÄ Ä¯važinėjo, todėl apeliantas, laikydamasis KET 154 punkto reikalavimų, prieÅ¡ įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio, privalėjo duoti keliÄ artėjančiam prie sankryžos VW Passat.

23. Tuo tarpu VW Passat vairuotojo veiksmai, o bÅ«tent KET 108 punkto pažeidimas, nes jis per anksti pradėdamas posÅ«kį nežymiai kirto aÅ¡inę kelio linijÄ , nors techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykiu, tačiau nebuvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti, nes jis tai darė sankryžoje, pagrindiniame kelyje. Pastarojo padarytas pažeidimas, apeliantui laikantis KET 154 punkto reikalavimų, nesukeltų nagrinėjamo eismo įvykio. Taigi, pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad VW Passat vairuotojo veiksmai negalėjo bÅ«ti pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti.

24. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad institucijos ir apylinkės teismo, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apylinkės teismas motyvuotai pasisakė dėl visų esminių apelianto skundo argumentų ir reikšmingų aplinkybių ir apylinkės teismo argumentams bei išvadoms apygardos teismas pritaria. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyti faktai patvirtina, kad Č. L. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su eismo įvykio kilimu. Todėl Č. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

26. Atsiliepime nukentėjusiojo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apylinkės teisme. Å is praÅ¡ymas paliekamas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad apylinkės teismas yra iÅ¡sprendęs bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesu apylinkės teisme, klausimÄ . Nukentėjusysis skundo dėl Å¡ios apylinkės teismo nutarties dalies nereiÅ¡kė. Atsiliepimas nėra skundas ir jame gali bÅ«ti pateikti tik argumentai dėl skunde keliamų klausimų, savarankiÅ¡ki reikalavimai dėl nutartyje iÅ¡spręstų klausimų teisėtumo ir pagrįstumo negali bÅ«ti keliami. Nukentėjusysis, nesutikdamas su nutartimi ar jos dalimi, galėjo pateikti skundÄ , tačiau Å¡ia teise nesinaudojo.

27. Taip pat atsiliepime praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su apeliaciniu procesu. Su atsiliepimu pateikta sÄ skaita faktÅ«ra 500 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitai 500 Eur sumai. SÄ skaitoje faktÅ«roje apraÅ¡ytos teisinės paslaugos ir nurodyta, kad nukentėjusiojo iÅ¡laidas advokatui sudaro: 250 Eur už atstovo 2018-10-23 susipažinimÄ su administracinės bylos medžiaga; 250 Eur – už atsiliepimo parengimÄ ir pateikimÄ Vilniaus apygardos teismui. Å is praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Netenkinama praÅ¡ymo dalis dėl 250 Eur priteisimo už susipažinimÄ su byla, nes nukentėjusiojo atstovas advokatas V. K. dalyvavo pirmosios instancijos teisme, jam bylos aplinkybės ir medžiaga buvo žinoma, apylinkės teismo taip pat buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidas dėl atstovo skirto laiko susipažinimui su bylos medžiaga. Byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, kaip minėta, atstovas dalyvavo apelianto skundÄ nagrinėjant apylinkės teisme, susipažino su bylos medžiaga ir rengė atsiliepimÄ apylinkės teismui, todėl praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas už susipažinimÄ su bylos medžiaga, yra perteklinis, laikytina, kad Å¡ias iÅ¡laidas padengia priteisiama suma už atsilipimo į skundÄ parengimÄ .

Taigi, iÅ¡ Č. L. nukentėjusiajam priteisiama 250 Eur už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (ANK 666 straipsnis, BPK 106 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartį nepakeistÄ ir Č. L. apeliacinio skundo netenkinti. Palikti nenagrinėtÄ nukentėjusiojo R. B. gynėjo V. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų, susijusių su procesu apylinkės teisme, priteisimo.

Nukentėjusiojo R. B. gynėjo V. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų, susijusių su apeliaciniu procesu, tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ Č. L. nukentėjusiajam R. B. priteisti 250 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dienÄ . Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė