c15a0524-0bf4-47a4-91ef-e14c0fd9903a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-709/2014Procesinio sprendimo kategorija 126.8.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV“ investicijos, uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ ir akcinės bendrovės DNB banko atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria akcinės bendrovės SEB banko skundas patenkintas, o akcinės bendrovės DNB banko skundas patenkintas iš dalies ir panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimai pirmu ir antru darbotvarkės klausimais, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1095-343/2014 pagal kreditorių suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės DNB banko, akcinės bendrovės SEB banko skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.Išnagrinėjęs atskiruosius skundus, n u s t a t ė :

Ginčo esmė            Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas kreipėsi Kauno apygardos teismÄ su skundu dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, praÅ¡ydamas: panaikinti BUAB „GK projektai“ kreditorių 2013 m. spalio 10 d. susirinkimo nutarimus, priimtus 1-uoju darbotvarkės klausimu - „Dėl pradinių turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ ir 2-uoju darbotvarkės klausimu - „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimo“; patvirtinti naujÄ bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ : nuo 2013 m. sausio 18 d. iki  2013 m. spalio 10 d. nustatyti maksimaliÄ galimÄ panaudoti sumÄ â€“ 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo iÅ¡laidoms ir 10 000 Lt + PVM atlyginimÄ administratoriui, nuo 2013 m. spalio 10 d. iki įmonės iÅ¡registravimo nustatyti maksimaliÄ galimÄ panaudoti sumÄ â€“ 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo iÅ¡laidoms ir 15 000 Lt + PVM atlyginimÄ administratoriui;skirti UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ po baudÄ iki 20 000 Lt už piktnaudžiavimÄ savo, kaip kreditorių, procesinėmis teisėmis BUAB „GK projektai“ bankroto procese.Skunde nurodė, kad 2013 m. spalio 10 d. vykusiame BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ buvo priimtas nutarimas:

„BUAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti iÅ¡ varžytynių 2013-04-17 LRV nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 11 472 902,74 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 13 661 264,64 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas.

Nustatyti varžytynėse 1 % turto kainos didinimo intervalÄ . Varžytynių žiÅ«rovui nustatyti 100 Lt varžytynių žiÅ«rovo mokestį. Turto nepardavus pirmose varžytynėse, Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ , kuriame bÅ«tų sprendžiama dėl tolesnio turto pardavimo“. Å iame kreditorių susirinkime taip pat buvo priimtas nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimas“: „Nustatyti administratoriui 4500 Lt be PVM mėnesinį atlyginimÄ už BUAB „GK projektai“ administravimÄ bankroto proceso metu nuo 2013-01-18 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos.

Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK projektai“ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ bendrai 5500 Lt be PVM sumai, tame tarpe atlyginimas administratoriui, nuo 2013-01-18 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo iÅ¡laidų pakeitimo priėmimo dienos. BUAB „GK projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų poreikį, bet ne daugiau kaip 350 Lt be PVM už vienÄ darbo valandÄ â€œ. AB DNB banko nuomone, skundžiami nutarimai nepagrįsti, neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, pažeidžia kreditorių interesus, pažeidžia bankroto procedÅ«roms taikomus ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principus.

Dėl nutarimo pirmu darbotvarkės klausimu bankas nurodė, kad kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelę parduodamo turto kainÄ . Nutarimu nustatyta kaina yra kelis kartus didesnė, negu rinkos kaina. Skundžiamu nutarimu nuomos teisių į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatyta pradinė pardavimo kaina su PVM 13 882 212,31 Lt. Tuo tarpu turto vertintoja UAB „Ober Haus“ Å¡io turto rinkos vertę 2012 m. balandžio 2 d. nustatė – 2 000 000 Lt. Taip pat Å¡i turto vertintoja nustatė turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę – 1 900 000 Lt, o skundžiamu nutarimu Å¡io turto pradinė kaina su PVM nustatyta – 16 530 130,24 Lt.

Banko nuomone, net 5-7 kartus didesnės nei turto rinkos vertė pradinės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainos nustatymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir sudaro sÄ lygas BUAB „GK projektai“ bankroto procedÅ«rų vilkinimui bei administravimo iÅ¡laidų sÄ naudų didinimui. Pažymėjo, kad Å¡io turto potencialių pirkėjų ratas ir taip yra ribotas dėl didelės Å¡io turto vertės ir turto specifikos (neiÅ¡vystyti žemės sklypai, turtinės teisės į žemės sklypų nuomos teisę).

Be to, nenustatyta parduodamo turto pradinė pardavimo kaina antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse, nurodant, kad Å¡iam klausimui svarstyti turi bÅ«ti Å¡aukiamas kitas kreditorių susirinkimas. Tokiu bÅ«du bus vilkinamos bankroto procedÅ«ros ir didinami administravimo kaÅ¡tai, pažeidžiami hipotekos kreditorių interesai. Dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu bankas nurodė, kad nustatant atlyginimÄ administratoriui 2011 m. liepos 29 d. buvo tikimasi, kad bankroto procedÅ«ros bus vykdomos operatyviai, bankroto byla bus užbaigta Ä®BÄ® nustatytais terminais.

Bankroto procedÅ«ros užsitęsė dėl neoperatyvių administratoriaus veiksmų ir dėl susijusių kreditorių UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ balsais priimtų nepagrįstų nutarimų. Atlyginimas administratoriui jau sudarytų 119 790 + PVM. Å i suma akivaizdžiai neproporcinga administratoriaus atliktam darbui. Vien tik faktas dėl užsitęsusios bankroto proceso trukmės neapsprendžia administratoriaus darbo krÅ«vio. Prasidėjusios BUAB „GK projektai“ likvidavimo stadijos metu administratoriaus vykdoma veikla yra minimali, teismuose ginčų nėra ir nebuvo, liko tik įvykdyti turto pardavimo procedÅ«rÄ .

Laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2013 m. sausio 14 d. administratoriui mokėtina atlyginimo suma sudaro 103 630,65 Lt. Ignoruojant Lietuvos Apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus 2013 07 11 nutartyje civ. byloje Nr. 2-1780/2013, buvo patvirtintas tokio paties dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas – 4500 Lt be PVM / mėn. Administratorius nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų 1000 Lt + PVM per mėnesį kitų administravimo iÅ¡laidų poreikį. Ä®vertinus tai, kad vilkinamos bankroto procedÅ«ros, administravimo iÅ¡laidų sÄ mata turėtų bÅ«ti tvirtinama ne mėnesiui, bet bendra suma visam likusiam bankroto laikotarpiui.

Bankas siÅ«lė savo nutarimÄ administravimo iÅ¡laidų klausimu, už banko pasiÅ«lytÄ nutarimÄ balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 41,24 % visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Å iam nutarimui pritarė visi hipotekos kreditoriai. Kadangi visas įmonės turtas yra įkeistas, tai iÅ¡ jo pardavimo lėšų ir bus apmokamos bankroto administravimo lėšos. Banko nuomone, teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, turi teisę nustatyti pagrįstÄ ir sÄ Å¾iningÄ bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , įskaitant ir atlyginimÄ administratoriui.

Pažymėjo, kad Å¡ioje byloje, nors teismas ir buvo panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, tačiau skundžiamu nutarimu buvo vėl patvirtintas tokio paties dydžio atlyginimas administratoriui, kokį teismas buvo pripažinęs nepagrįstu. Priimamus nutarimus lėmė du tarpusavyje susiję kreditoriai: UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“. UAB „Gabijos investicijos“ priklauso visos bankrutuojančios įmonės akcijos, UAB „Ranga IV investicijos“ yra susijusi su UAB „Gabijos investicijos“ per UAB „Ranga group“, kuriai priklauso visos UAB „Ranga IV investicijos“ ir 50% UAB „Gabijos investicijos“ akcijų.

Å ie duomenys, anot banko, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios įmonės gali piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi Å¡ioje bankroto byloje. Å ių įmonių piktnaudžiavimÄ patvirtina ir faktinės aplinkybės:

1) dėl jų balsais priimtų nutarimų nepagrįstai užsitęsė turto vertinimo procedÅ«ros, nes atskiruose kreditorių susirinkimuose nepagrįstai buvo sprendžiami turto vertinimo tikslingumo ir turto vertintojo kandidatÅ«ros parinkimo klausimai; 2) 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo, Å¡iems kreditoriams iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ pateikti savo nutarimo projektÄ Å¡iuo klausimu. Toks nutarimas administratoriui buvo pateiktas tik 2012 m. spalio mėn. pabaigoje; 3) 2012 m. lapkričio 23 d.

Å¡ių kreditorių balsais buvo priimtas nepagrįstas nutarimas atlikti žemės sklypų detaliojo planavimo procedÅ«ras ir jas užbaigus parduoti šį turtÄ komplekse su minėtais žemės sklypais niekaip nesusijusiomis turtinėmis teisėmis, kuris buvo panaikintas; 4) 2013 m. spalio 10 d. Å¡ių kreditorių balsais buvo priimtas nutarimas paskirti administratoriui tokio paties dydžio atlyginimÄ administratoriui, kuris buvo pripažintas nepagrįstu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi.

Ä®vertinus Å¡iuos veiksmus, kuriais vilkinamos bankroto procedÅ«ros ir pažeidžiami kitų kreditorių interesai, banko nuomone, yra pagrindas skirti Å¡ioms įmonėms baudÄ už piktnaudžiavimÄ savo, kaip kreditorių, procesinėmis teisėmis.           AB SEB bankas skundu taip pat prašė panaikinti BUAB „GK projektai“ kreditorių 2013 m. spalio 10 d. susirinkimo nutarimus 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais. Teigė, kad nustatyta turto kaina yra žymiai per didelė.

IÅ¡ 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. vasario 3 d. turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad likvidacinė turto vertė mažėja. PotencialÅ«s pirkėjai suvokia, kad įmonė yra priversta pardavinėti turtÄ dėl nemokumo bÅ«senos, kas neigiamai atsiliepia parduodamo turto vertei. Pati varžytynių organizavimo tvarka nulemia, kad ir nustačius žemesnę pardavimo kainÄ , varžytynėse užtikrinama, kad potencialių pirkėjų suinteresuotumas įsigyti konkretų turtÄ nulemia konkuravimÄ tarpusavyje bei kainos didinimÄ , dėl ko žemesnės kainos nustatymas nepažeidžia kreditorių interesų, o prieÅ¡ingai, sudaromos sÄ lygos efektyviai ir operatyviai realizuoti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtÄ ir atsiskaityti su kreditoriais.

Bankas, atsižvelgęs į visas aktualias aplinkybes, siÅ«lė nustatyti turto, esančio (duomenys neskelbtini), pradinę kainÄ 1 000 000 Lt PVM, jeigu PVM taikytinas, o nepardavus pirmose varžytynėse, mažinti iki 800 000 Lt. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl turto pardavimo kainos nustatymo, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo bÅ«das yra aiÅ¡kiai neprotingi bei nesÄ Å¾iningi. AnalogiÅ¡kais motyvais bankas argumentavo ir nutarimÄ dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo.

Pažymėjo, kad skundžiamais nutarimais siekiama realizuoti specifinį turtÄ , kurio iÅ¡vystymui yra reikalingos nemažos finansinės investicijos, o tai turi neigiamos įtakos turto pardavimui. Anot banko, nutarimas naikintinas ir dėl to, kad kaina buvo nustatyta tik pirmosioms varžytynėms, numatant pareigÄ , joms neįvykus, Å¡aukti kreditorių surinkimÄ . Vienu nutarimu nustačius turto pardavimo kainÄ tiek pirmose, tiek antrose varžytynėse, tokių sprendimų įgyvendinimas pareikalautų mažesnių laiko ir administravimo kaÅ¡tų, kas atitinka bankroto tikslus ir paskirtį bei įgyvendina operatyvumo principÄ .

Dėl nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu bankas nurodė, kad tiek administratoriaus, tiek susijusių kreditorių UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ veiksmais ir/ar neveikimu yra vilkinamos bankroto procedÅ«ros, nes bankroto byla iÅ¡kelta 2011 m. kovo 31 d., o tik 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas klausimas dėl įmonės turto pardavimo. Teigė, kad bankroto procedÅ«rų vilkinimui papildomas prielaidas sudaro ir skundžiamas nutarimas. Pačiam administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis yra reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ .

Dėl Å¡ių motyvų AB SEB bankas sutiko su AB DNB banko pasiÅ«lymu Å¡iuo darbotvarkės klausimu. Pažymėjo, kad administratorius savo pasiÅ«lymo dėl administravimo iÅ¡laidų nepagrindė bei neįrodė jų bÅ«tinumo. Anot jo, Å¡iuo atveju fiksuotų administravimo iÅ¡laidų įtraukimas užtikrins operatyvesnį procedÅ«rų įgyvendinimÄ . Pažymėjo, kad turto vertinimo procedÅ«ra yra baigta, įmonė veiklos nevykdo, teisminių procesų, iÅ¡skyrus dėl nepagrįstų kreditorių nutarimų priėmimo, nevyksta.

Suinteresuoti asmenys UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ taip pat pareiÅ¡kė teismui praÅ¡ymÄ nutraukti civilinės bylos dalį dėl kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi. PraÅ¡yme teigė, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Jų nuomone, neįvykus varžytynėms, neliko prasmės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimÄ , kuriuo buvo nuspręsta kaip turtÄ pardavinėti, nes tokio ginčo sprendimas nesukels jokių teisinių ar materialinių pasekmių.

Galimas palankus pareiÅ¡kėjams teismo sprendimas nesukels jokių teisnių pasekmių, kaip jų nesukėlė ir neįvykusios varžytynės. Nenutraukus bylos, susidarytų neapibrėžta teisinė situacija, nes, suÅ¡aukus naujÄ kreditorių susirinkimÄ dėl turto pardavimo antrosiose varžytynėse, bei esant palankiam pareiÅ¡kėjams teismo sprendimui, kiltų klausimas ar pagrįstai buvo priimti kreditorių nutarimai dėl antrųjų varžytynių, bÅ«tų inicijuojami nauji teisiniai ginčai.

BylÄ nutraukus Å¡ioje dalyje, bÅ«tų tęsiami turto pardavimo veiksmai ir bÅ«tų galima organizuoti antrÄ sias varžytynes, nebÅ«tų pažeisti kreditorių interesai, nedidėtų bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi AB SEB banko skundÄ patenkino, AB DNB banko skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir panaikino BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių surinkimo nutarimus I darbotvarkės klausimu - „Dėl pradinių turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ ir II darbotvarkės klausimu - „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimo“.

LikusiÄ AB DNB banko skundo dalį atmetė.           Teismas, vertindamas suinteresuotų asmenų UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ praÅ¡ymÄ nutraukti bylÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, nurodė, kad nors pirmosios varžytynės ir neįvyko, tačiau atsižvelgus į skundus, kuriais ginčijamas pernelyg didelės parduodamo bankrutavusios įmonės turto kainos nustatymas, į vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad klausimui dėl turto pardavimo kainų antrosiose varžytynėse nustatymo iÅ¡sprendimui turi bÅ«ti kviečiamas kreditorių susirinkimas, yra pagrindas pasisakyti dėl to, ar turto pardavimo kainos buvo tinkamai nustatytos, nes tai turės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl turto pardavimo kainų nustatymo antrosioms varžytynėms.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė nesant pagrindo nutraukti bylos dalį dėl turto pardavimo kainų nustatymo pagrįstumo.Teismas, atsižvelgęs į turto vertintojo UAB „Ober Haus“ nustatytÄ ginčo turto rinkos vertę, nustatė, kad skundžiamu nutarimu nustatyta parduodamo turto kaina yra 6-8 kartus didesnė, nei turto vertintojo nustatyta turto rinkos kaina. Nurodė, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas vadovaujantis turto balansine verte yra ydingas, nes turtas yra perkamas už rinkos kainÄ , kuriÄ preliminariai ir nustato turto vertintojas.

Pažymėjo, kad nei UAB „Gabijos investicijos“, nei UAB „Ranga IV investicijos“ nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų turto vertintojo UAB „Ober Haus“ nustatytÄ bankrutavusios įmonės turto rinkos kainÄ . Atkreipė dėmesį, kad skundžiamais nutarimais siekiama realizuoti turtÄ , kurio iÅ¡vystymui yra reikalingos nemažos finansinės investicijos, o tai turi neigiamos įtakos turto pardavimui, nes susiaurinamas pirkėjų ratas. Aplinkybė, kad į pirmas varžytynes neatvyko nei vienas pirkėjas, anot teismo, taip pat patvirtina, jog buvo nustatyta pernelyg didelė parduodamo turto kaina, nes nesudomino nei vieno pirkėjo.

Todėl teismas sprendė, kad nustatytos pradinės turto pardavimo kainos yra niekuo nepagrįstos, lyginant su atliktu įvertinimu žymiai padidintos, nustatytos neprotingai, nesÄ Å¾iningai, neteisingai.Tačiau teismas nesutiko su suinteresuotų asmenų UAB „Gabijos investicijos“ ir                 UAB „Ranga IV investicijos“ argumentais, jog turtas operatyviau bus parduodamas, kainÄ nustačius tik vienoms varžytynėms, nes kreditoriai galės įvertinti pirmųjų varžytynių rezultatus ir, tinkamai apsvarstę, nuspręsti, kokia kaina turtÄ pardavinėti antrose varžytynėse.

Nurodė, kad kreditorių susirinkimų suÅ¡aukimas reikalauja tiek finansinių, tiek laiko sÄ naudų. Kreditorių susirinkimų nutarimai yra skundžiami, o tai taip pat reikalauja laiko sÄ naudų. Tuo tarpu vienu nutarimu nustačius turto pardavimo kainÄ tiek pirmose, tiek antrose varžytynėse, tokių sprendimų įgyvendinimas pareikalautų mažesnių laiko ir administravimo kaÅ¡tų. Tai, teismo vertinimu, atitinka bankroto tikslus ir paskirtį bei sudaro prielaidas įgyvendinti bankroto procedÅ«rų operatyvumo principÄ .

Todėl, teismo vertinimu, nustačius pradinę turto pardavimo kainÄ dvejoms varžytynėms viename susirinkime, bÅ«tų operatyviau vykdomos bankroto procedÅ«ros. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nutarimas pirmu darbotvarkės klausimu yra neteisingas, neprotingas, nesÄ Å¾iningas, todėl yra pagrindas jį panaikinti.Teismas, vertindamas kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumÄ , atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013, padarytas iÅ¡vadas, kad nustatytas atlyginimas administratoriui ir administravimo lėšų suma (skundžiamo nutarimo atveju atlyginimas administratoriui nėra sumažintas, sumažinta tik administravimo iÅ¡laidų suma 100 Lt suma) neatitinka Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Nustatęs, kad faktinė situacija iÅ¡ esmės nepasikeitė, o nutarimu atlyginimas administratoriui patvirtintas toks pat, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nutarimas neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų, yra neproporcingas atliekamam darbui, todėl sprendė esant pagrindui jį panaikinti ir klausimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimo perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo.Teismas netenkino praÅ¡ymo patvirtinti naujÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , pažymėjęs, kad teisė spręsti administravimo iÅ¡laidų sÄ matos dydžio klausimÄ suteikta įmonės kreditoriams ir tai yra iÅ¡imtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad teikdamas tokį pasiÅ«lymÄ , AB DNB bankas nenurodė motyvų, kodėl praÅ¡oma patvirtinti administravimo iÅ¡laidų ir administratoriaus atlyginimo suma yra bÅ«tent tokia ir pakankama sklandžiai atlikti likusias bankroto procedÅ«ras, atitinka pusiausvyrÄ tarp kreditorių ir administratoriaus interesų.             Teismas taip pat sprendė nesant pagrindo tenkinti AB DNB banko praÅ¡ymÄ skirti kreditoriams UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ baudÄ už piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis.

           III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ ir bylÄ dėl Å¡ios dalies nutraukti; teismui netenkinus Å¡io reikalavimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – skundÄ dėl Å¡ios dalies atmesti; panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo ir tenkinti RUAB „Ranga IV investicijos“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei proporcingai jas priteisti atmestų bankų reikalavimų daliai.

Taip pat praÅ¡o priteisti visas apeliacinės instancijos teisme partirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimas už balanse nurodytÄ kainÄ yra ydingas. Teismas turėjo atsižvelgti į esminį bankroto bylos tikslÄ â€“ parduoti turtÄ už įmanomai didžiausiÄ kainÄ .Teismas nepagrįstai remiasi tik bankų nurodomais turto vertinimais, o kreditorių pateikto įrodymo, t. y. turto balanso nevertino ir nenagrinėjo.

Be to, teiginys, jog turtas yra perkamas už rinkos kainÄ , yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditoriai nepateikė turto vertinimÄ paneigiančių įrodymų, nes kreditoriai pateikė turto balanso iÅ¡raÅ¡Ä .Teismas nepagrįstai konstatavo, kad į parduodamÄ turtÄ reikalingos investicijos yra neigiamas ir pirkėjų ratÄ siaurinantis dalykas. Apeliantų teigimu, parduodamo turto kainos nustatymas turi bÅ«ti susietas su prognozuojamu pelnu. Anot apeliantų, kreditoriai pagrįstai rėmėsi turto, esančio (duomenys neskelbtini), balansine verte, nes buvo atsižvelgta į pelnÄ , kuris bÅ«tų gautas iÅ¡vysčius projektÄ iki galo, kuris turėtų bÅ«ti didesnis nei nurodytas UAB „Ober Haus“ atliktuose paskaičiavimuose.Teismas nepagrįstai nurodė, kad 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtame nutarime iÅ¡ karto nenustačius turto pardavimo tvarkos ir kainos antrosiose varžytynėse, yra pažeidžiamas operatyvumo principas ir tokios tvarkos nenustatymas neatitinka bankroto tikslų ir paskirties.

Pažymi, kad įstatymuose nėra nurodyta, jog kreditoriai, spręsdami turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimÄ , privalo iÅ¡ karto nustatyti, kad turtas bus parduodamas dvejose varžytynėse už atitinkamas kainas. Tokio imperatyvo nėra ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje. Anot apeliantų, kaip tik operatyviau vykdomos bankroto procedÅ«ros, kai nustatoma tokia tvarka, kai nepavykus turto parduoti pirmose varžytynėse, kreditoriai susirinkime gali nuspręsti sumažinti turto kainÄ pagal pirmųjų varžytynių rezultatus.Už nutarimÄ 1-uoju darbotvarkės klausimu balsavo 58.7536 procento visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant Ä®BÄ® reikalavimų ir Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos, todėl yra teisėtas.2014 m. sausio 8 d. neįvykus 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu organizuotoms varžytynėms, bylos dalis dėl nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, turėjo bÅ«ti nutraukta, nes:

1) neįvykus minėtoms varžytynėms, nebebuvo prasmės ginčyti kreditorių nutarimÄ 1-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta turtÄ pardavinėti neįvykusiose varžytynėse, nes tokio ginčo sprendimas nebÅ«tų sukėlęs jokių teisinių ar materialinių pasekmių, o tai reiÅ¡kia, kad bankai prarado teisinį suinteresuotumÄ jį ginčyti bylos nagrinėjimo eigoje;              2) teismas, netenkindamas kreditorių praÅ¡ymo nutraukti bylÄ , sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kuri tik užvilkins visos BUAB „GK projektai“ bankroto bylos nagrinėjimÄ : neįvykus pirmosioms varžytynėms, galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl antrųjų varžytynių organizavimo ir turto pardavimo jose kainos nustatymo, tačiau, dabar yra nagrinėjama Å¡i byla ir bankroto administratorius neturi galimybės Å¡aukti kreditorių susirinkimo dėl antrųjų varžytynių ir jame priimti atitinkamus nutarimus dėl turto pardavimo.

Teismas nepagrįstai nepriteisė kreditoriaus RUAB „Ranga IV investicijos“ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes buvo patenkinti tik 2 iÅ¡ 4 skundo reikalavimų, t. y. buvo panaikinti nutarimai 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais, tačiau teismas atsisakė tenkinti bankų reikalavimus dėl naujos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo ir baudos suinteresuotiems asmenims RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ skyrimo.              Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas AB DNB banko skundas, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nutartį: skundÄ patenkinti visa apimtimi ir patvirtinti naujÄ bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ : nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 10 d. nustatyti maksimaliÄ galimÄ panaudoti sumÄ â€“ 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) + PVM kitoms administravimo iÅ¡laidoms ir 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) + PVM atlyginimÄ administratoriui; nuo 2013 m. spalio 10 d. iki įmonės iÅ¡registravimo nustatyti maksimaliÄ galimÄ panaudoti sumÄ â€“ 10 000,00 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) + PVM kitoms administravimo iÅ¡laidoms ir 15 000,00 Lt (penkiolika tÅ«kstančių litų) + PVM atlyginimÄ administratoriui.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teismas neturi teisės pavirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, yra nepagrįstas, nes pagal teismų suformuotÄ praktikÄ , iÅ¡imtinis „įsikiÅ¡imas“ į kreditorių susirinkimo kompetencijÄ gali bÅ«ti pagrįstas, jei nustatomas tam bÅ«tinos sÄ lygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1607/2013).Net ir esant įsiteisėjusiai ir galiojančiai Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos     11 d. nutarčiai administravimo iÅ¡laidų BUAB „GK projektai“ bankroto byloje klausimu, balsų daugumÄ turintys kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ toliau priima nutarimus, prieÅ¡taraujančius bankroto byloje priimtiems teismo sprendimams.

Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje bankroto byloje kitoks kreditorių susirinkimo nutarimas negali bÅ«ti ir nebus priimtas.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad bankas, teikdamas teismui pasiÅ«lymÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo, nepagrindė, kodėl bÅ«tent tokia administravimo iÅ¡laidų sÄ mata bÅ«tų tinkama ir pagrįsta:

1) pats teismas cituoja banko motyvus (liko tik įvykdyti turto pardavimo procedÅ«rÄ ; laikotarpiu nuo 2011-03- 31 iki 2013-01-14 administratoriui mokėtina atlyginimo suma sudarė 103 630,65 Lt; kadangi vilkinamos bankroto procedÅ«ros, administravimo iÅ¡laidų sÄ mata turėtų bÅ«ti tvirtinama ne mėnesiui, bet bendra suma visam likusiam bankroto laikotarpiui), kurie patvirtina banko pasiÅ«lytos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pagrįstumÄ ;

2) bankas skunde plačiai pasisakė ir motyvavo, kodėl skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra netinkama ir neteisėta (įskaitant Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje konstatuotas administravimo iÅ¡laidų dydžiui svarbias aplinkybes);   3) prieÅ¡ AB DNB banko pasiÅ«lymÄ kreditorių susirinkime balsavo tik lemiamÄ balsų daugumÄ (58,75 proc.) turintys du tarpusavyje susiję kreditoriai - UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“.

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų UAB „Ranga IV investicija“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirÄ jį skundÄ atsakovas BUAB „GK Projektai“ praÅ¡o šį atskirÄ jį skundÄ iÅ¡spręsti savo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog teisinis ginčas Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės yra kilęs tarp bankrutavusios bendrovės kreditorių, ginčo dalykas susijęs su kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančio klausimo - bankrutavusios bendrovės nekilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo įvertinimo teisėtumu ir pagrįstumu pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, o bankroto administratoriaus profesinės etikos ir veiklos principai reikalauja iÅ¡likti nepriklausomu, neÅ¡aliÅ¡ku ir atstovauti visų kreditorių interesus viso bankroto procese, bankroto administratorius teigia, kad klausimÄ dėl atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo bei atitinkamai teismo nutarties, kuria Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, palieka spręsti teismo nuožiÅ«rai.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB DNB banko atskirÄ jį skundÄ atsakovas                 BUAB „GK Projektai“ praÅ¡o šį atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžiamas tokiais argumentais:Vadovaujantis Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 punktu, 36 straipsnio 2 dalimi, administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, pirma, remiantis įstatymu, atsakovo bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimas ir pakeitimas yra priskirtinas ne teismo, o iÅ¡imtinei BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkimo kompetencijai, antra, teismas atlieka tik kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais tvirtinama ar keičiama administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, teisėtumo kontrolę.Teismas pagrįstai nurodė, kad bankas neįrodė, kodėl praÅ¡oma patvirtinti administravimo iÅ¡laidų ir administratoriaus atlyginimo suma buvo bÅ«tent tokia ir pakankama sklandžiai atlikti likusias bankroto procedÅ«ras.

Banko siÅ«loma patvirtinti bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata ir bankroto administratoriaus atlyginimo dydis buvo ir tebėra paremti tik jo subjektyvia nuomone, o ne objektyviais paskaičiavimais ir loginiu pagrindimu, kaip to reikalauja kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1079/2012). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankas skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl praÅ¡oma patvirtinti administravimo iÅ¡laidų, tame tarpe ir administratoriaus atlyginimo, suma atitiko kreditorių ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyrÄ .

Bankas siÅ«lo sumažinti bankroto administratoriaus atlyginimÄ 4,5 karto, tačiau Å¡iuo metu neįmanoma prognozuoti, kiek užtruks bankroto procesas, todėl banko siÅ«lomas atlyginimas gali tapti per mažas. Be to, bankroto administratorius veikia kaip verslo subjektas, kuris savo rizika ir atsakomybe teikia administravimo paslaugas, todėl bankroto administratoriaus atlyginimas turi padengti ne tik teikiamų bankroto administravimo paslaugų sÄ naudas, bet taip pat nepaneigti Å¡ių paslaugų teikimo atlygintinumo prigimties ir bankroto administratoriaus, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslų.

Pagal LAT praktikÄ , kreditorių susirinkimas negali peržiÅ«rėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas: bankroto administratoriaus atlyginimas gali bÅ«ti sumažinamas tik perspektyviai. Todėl reikalavimas patvirtinti naujÄ bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ : nuo 2013-01-18 iki 2013- 10-10 nustatyti maksimaliÄ galimÄ panaudoti sumÄ - 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo iÅ¡laidoms ir 10 000 Lt + PVM atlyginimÄ administratoriui, yra atmestinas, nes juo praÅ¡oma retrospektyviai patvirtinti sumažintÄ bankroto administratoriaus atlyginimÄ už jau praėjusį laikotarpį.Bankroto administratoriaus veikla negali bÅ«ti laikoma minimalia, nes po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties priėmimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo pasikeitusi faktinė situacija:

1) prasidėjo atsakovo įmonės turto realizavimo procedūra, be to, suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu jau vyko pirmosios atsakovo nekilnojamojo turto varžytynės;

2) teismui panaikinus atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais kreditoriai buvo nusprendę inicijuoti Å¡ių žemės sklypų detaliųjų planų rengimÄ , atsakovui priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų rengimo ir jų tvirtinimo galimybės nebėra;   3) teismuose nuolat vyksta ginčai dėl kreditorių susirinkimo priimamų nutarimų, kuriuose privalo dalyvauti ir bankroto administratorius, kaip atsakovo atstovas.              Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“ atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB DNB bankas praÅ¡o šį atskirÄ jį skundÄ atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“ bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bankrutuojančios įmonės turto pradinės pardavimo kainos turi bÅ«ti nustatomos atsižvelgiant į turto rinkos vertę, bet ne į nagrinėjamu atveju žymiai didesnę jo balansinę vertę. Kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamos turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali bÅ«ti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti. Nagrinėjamu atveju pradinės pardavimo kainos buvo nustatytos kelis kartus didesnės, nei Å¡io turto rinkos vertė, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiamu nutarimu nustatyta pradinė kaina yra nepagrįsta.Teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo dalis, kuria nenustatyta parduodamo BUAB „GK projektai“ turto pradinė pardavimo kaina antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse, yra neteisėta, nes tokiu bÅ«du buvo pažeisti ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principai.Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad bylos dalis dėl 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, turėjo bÅ«ti nutraukta, nes pagal šį nutarimÄ jau buvo suorganizuotos turto varžytynės ir jos neįvyko.

Jei pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nutraukęs bylos dalį pagal skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto dėl parduodamo turto pradinės kainos, tai sudarytų galimybę kreditoriams UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ toliau priimti nutarimus dėl neprotingų įmonės turto pardavimo kainų nustatymo. Atsiliepimu į AB DNB banko, RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskiruosius skundus AB SEB bankas praÅ¡o AB DNB banko skundÄ tenkinti visa apimtimi, o RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirojo skundo netenkinti.

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Sutinka su AB DNB banko motyvais, kuriais grindžiamas galimumas teismui įsikiÅ¡ti į bankroto procedÅ«rÄ .PraÅ¡omas nustatyti administravimo iÅ¡laidų dydis yra parinktas, atsižvelgiant į įmonės bankroto procese vykdomų procedÅ«rų apimtį, į tai, kad jokia aktyvia veikla įmonė neužsiima, dėl ko administravimo kaÅ¡tai, kuriuos siÅ«loma patvirtinti, atitinka teismų praktikos nustatomus kriterijus, kurių pagrindu vertinamas iÅ¡laidų pakankamumas.Pagal kasacinio teismo praktikÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta su administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui.

Å iuo atveju administratorius neįrodė, kad jam yra reikalingos didesnės, nei siÅ«lomos atskirajame skunde, administravimo iÅ¡laidos, todėl teismas pagrįstai panaikino nutarimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų nustatymo.Nutarimas dėl turto kainos nustatymo buvo priimtas iÅ¡imtinai su bankrutuojančia įmone susijusių kreditorių balsų dauguma, dėl ko yra pagrįstos prielaidos manyti, jog susiję asmenys siekia vilkinti bankroto procedÅ«rų įgyvendinimÄ , tokiu bÅ«du užkirsdamos keliÄ hipotekos kreditoriams gauti savo reikalavimo patenkinimÄ .Nutarimu dėl turto kainos nustatymo buvo sudarytos prielaidos vilkinti bankroto procedÅ«rÄ .Tai, kad turto pardavimo kaina turi bÅ«ti nustatoma, atsižvelgiant į atliktÄ vertinimÄ , o esant ginčams dėl turto vertės, bÅ«tina pasitelkti turto vertintojų pagalbÄ , patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika.Pati varžytinių vykdymo tvarka nulemia, kad net ir nustačius žemesnę pardavimo kainÄ , varžytinėse yra užtikrinama, kad potencialių pirkėjų suinteresuotumas įsigyti konkretų turtÄ nulemia konkuravimÄ tarpusavyje bei kainos didinimÄ , dėl ko žemesnės kainos nustatymas nepažeidžia kreditorių interesų, o prieÅ¡ingai, sudaromos sÄ lygos efektyviai ir operatyviai realizuoti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtÄ ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su kreditoriais.BÅ«tinumÄ teismui nagrinėjant ginčus dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo kainų, atsižvelgti į ekonominį naudingumÄ , akcentuoja ir teismų praktika.Nutarimu 1-uoju darbotvarkės klausimu siekiama realizuoti specifinį turtÄ , kurio iÅ¡vystymui yra reikalingos nemažos finansinės investicijos, kas nulemia ribotÄ subjektų ratÄ , kurie turi realias galimybes ne tik įsigyti Å¡iuos objektus, tačiau ir juos iÅ¡vystyti.

Todėl bankų pateikti pasiÅ«lymai, kurie buvo pasirinkti, įvertinus minėtÄ aplinkybę, laikytini racionaliais ir atitinkančiais rinkos tendencijas.Vienu nutarimu nusprendus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse, bÅ«tų užtikrintas greitas bankroto procesas, kÄ iÅ¡ esmės pagrįstai ir pripažino pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiama nutartimi nutarimÄ 1-uoju darbotvarkės klausimu pagrįstai nutarta panaikinti ir dėl to, kad juo nebuvo nustatyta antrųjų varžytynių tvarka ir turto pardavimo kaina.Skunde iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad 2013 m. spalio 10 d. vykusiame              BUAB „GK projektai“ kreditorių susirinkime dviejų tarpusavyje susijusių kreditorių -                  UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ balsais priimtas nutarimas dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo yra akivaizdžiai neracionalus ir ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, sudaro prielaidas bankroto procedÅ«rų vilkinimui ir žymiam administravimo iÅ¡laidų padidėjimui, kas pažeidžia įmonės kreditorių interesus, o taip pat ir bendruosius protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas šį nutarimÄ panaikinti, o Å¡ių subjektų pateikti atskirieji skundai yra atmestini.Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, jog proceso metu nebuvo nustatyti procedÅ«riniai pažeidimai, nes buvo nustatyta, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatytos nepagrįstai didelės turto pardavimo kainos.Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog byla turėjo bÅ«ti nutraukta, nes pagal skundžiamu nutarimu nustatytÄ turto pardavimo tvarkÄ Ä¯gyvendinus varžytines, Å¡io klausimo tolimesnis nagrinėjimas neturėjo teisinės reikÅ¡mės. Teismų formuojamoje praktikoje nurodyta, kad nors paskesnio nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valiÄ tam tikrus klausimus po Å¡io nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepaÅ¡alina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

Atsiliepimu į AB DNB banko atskirÄ jį skundÄ RUAB „Ranga IV investicijos“ ir                   UAB „Gabijos investicijos“ praÅ¡o šį atskirÄ jį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimas priklauso iÅ¡imtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai, o teismui, remiantis Ä®BÄ® 24 straipsnio 2 dalies nuostata, yra suteikiama tik kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo kontrolė.Net ir laikant, jog tam tikrais iÅ¡imtiniais atvejais teismas galėtų tvirtinti administravimo sÄ matas, Å¡ioje byloje tokios iÅ¡imtinės aplinkybės neegzistuoja.Nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, jog atmetus praÅ¡ymÄ patvirtinti bankų siÅ«lomÄ sÄ matÄ , balsų daugumÄ turintys kreditoriai balsuotų už tokį patį sprendimÄ .

Pažymi, kad kreditorių susirinkimuose patvirtintų administravimo sÄ matų dydžiai buvo keičiami. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį, sÄ mata buvo sumažinta 800 Lt.Apeliantas atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ yra tarpusavyje susiję asmenys. Pirma, UAB „Ranga group“, kuriai priklauso 100% suinteresuoto asmens akcijų, turi tik 2% UAB „Gabijos investicijos“ akcijų. Antra, UAB „Gabijos investicijos“ valdyboje nėra deleguotų UAB „Ranga group“ atstovų, todėl UAB „Ranga group“ negali daryti įtakos UAB „Gabijos investicijos“ sprendimams.

Sutinka su teismo argumentu, kad apeliantas nepateikė siūlomo administravimo išlaidų projekto skaičiavimų, kurie patvirtintų, kad sumos yra pakankamos sklandžiam likusių bankroto procedūrų atlikimui, kad tokio skaičiavimo nepateikimas ir niekuo nepagrįstos sumos nustatymas ateityje gali sukelti sunkumų administratoriui kokybiškai vykdyti bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis keistina. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å ios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ pripažinti negaliojančiais BUAB „GK Projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo“ ir 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimo“.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimÄ : „BUAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti iÅ¡ varžytynių 2013 04 17 LRV nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 11 472 902,74 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas.

Nustatyti, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 13 661 264,64 Lt plius PVM, jeigu PVM taikytinas. Nustatyti varžytynėse 1 % turto kainos didinimo intervalÄ . Varžytynių žiÅ«rovui nustatyti 100 Lt varžytynių žiÅ«rovo mokestį. Turto nepardavus pirmose varžytynėse, Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ , kuriame bÅ«tų sprendžiama dėl tolesnio turto pardavimo“ (14-21 b. l., 1 t.).PareiÅ¡kėjai AB DNB bankas ir AB SEB bankas Å¡io kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumÄ iÅ¡ esmės įrodinėjo (įrodinėja) tuo, kad juo buvo nustatyta nepagrįstai per didelė parduodamo iÅ¡ varžytynių turto pradinė kaina, kas, anot jų, sudaro palankias sÄ lygas bankroto proceso vilkinimui.

Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina, balsuodami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.

Ä®monės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainÄ (Ä®BÄ® 23 str. 5 p.). Ä®statymai ir poįstatyminiai teisės aktai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų detaliai nereglamentuoja. Todėl sprendžiant Å¡iuos klausimus, turi bÅ«ti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sÄ Å¾iningumas), kuriais turi vadovautis bylÄ nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.).

Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ . Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedÅ«ras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiÅ«lyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo bÅ«du, parduodamo turto įvertinimo gali bÅ«ti ir nereikalaujama.

Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, bÅ«dų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimÄ . Å iuo atveju pagal įstatymo analogijÄ taikytinos bendrosios priverstinio vykdymo taisyklės dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo. Pagal jas antstolis, areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo bei skolininko nuomones.

Jei iÅ¡ieÅ¡kotojas ar skolininkas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 3 str. 6 d. ir 681 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011).Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedÅ«roms, kreditorių susirinkimas priima nutarimÄ dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, Å¡iuo nutarimu turi bÅ«ti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus.

Kaip minėta, teisės aktais parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarkÄ nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausiÄ Ä¯manomÄ kainÄ ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (Ä®BÄ® 24 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011).Ä®rodymai, patvirtinantys turto vertę, gali bÅ«ti ne tik tokio turto įvertinimÄ galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panaÅ¡aus turto vertes, taip pat kiti įrodymai.

Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo Å¡iuo klausimu, ginÄÄ sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1587/2011). Apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai tarp kreditorių kyla ginčas dėl iÅ¡ varžytynių parduodamo įkeisto turto kainos, reikėtų vertinti ne tik duomenis apie turto rinkos vertę, bet ir tai, kas siÅ«lo pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ bei tokio turto pardavimo tvarkÄ .

Kai įkeisto turto, kurį nutarta parduoti iÅ¡ varžytynių, vienÄ kainÄ (mažesnę) pasiÅ«lė hipotekos kreditorius, o kitÄ kainÄ (didesnę) pasiÅ«lė kiti įmonės kreditoriai, reikia turėti mintyje, jog asmuo, kurio reikalavimų patenkinimas užtikrintas iÅ¡ varžytynių parduodamo turto įkeitimu, gali neturėti intereso siekti aukščiausios turto pardavimo kainos. Sprendžiant klausimÄ dėl įkeisto turto pardavimo kainos nustatymo, aplinkybė dėl hipotekos kreditoriaus pasiÅ«lytos turto pardavimo kainos nėra esminė, kadangi turi bÅ«ti vertinami visi duomenys apie turto rinkos vertę.

Tačiau ji gali bÅ«ti reikÅ¡minga, kai sprendžiama, ar kreditorių susirinkimo nutarimai dėl didesnės, nei siÅ«lė hipotekos kreditorius, turto, parduodamo iÅ¡ varžytynių, kainos nustatymo, yra teisėti ir pagrįsti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011) Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ atliko turto, kurį ketinama parduoti varžytynėse, įvertinimÄ ir nustatė, jog turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. balandžio 2 dienai yra 2 000 000 Lt, o turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), - 1 900 000 Lt. (16-17 b. l., 1 t.).

Tuo tarpu skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pradinę pardavimo kainÄ pirmose varžytynėse nustatyti 6 kartus didesnę, o turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), - 7 kartus didesnę pradinę kainÄ , nei turto vertintojo nustatyta rinkos vertė. Dėl didesnės pradinės realizuojamų turto kompleksų kainos pirmose varžytynėse balsavo tik kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“ (20 b. l., 1 t.).

Kreditoriai AB DNB bankas ir AB SEB bankas, kurių naudai įkeistas ginčo turtas, siÅ«lė minėto turto pradinę kainÄ pirmosiose varžytynėse nustatyti daug mažesnę, nei siÅ«lė kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“, taip pat jie balsavo „prieš“ UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV“ pasiÅ«lymÄ . Savo pasiÅ«lymams pritarė patys AB SEB ir AB DNB bankai, taip pat Å¡ių bankų pasiÅ«lymams pritarė VÄ® Turto bankas, AB DNB banko pasiÅ«lymui pritarė ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kurio naudai taip pat yra įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (18-20 b. l., 1 t.).Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditorių siekis parduoti bankrutuojančios įmonėms turtÄ už kuo didesnę kainÄ , net jei Å¡i kaina gana žymiai didesnė nei įmonės administratoriaus užsakymu nustatė turto vertintojas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie kreditorių nutarimai neteisėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011).

Pažymėtina ir tai, jog hipotekos kreditoriai turi interesÄ , kad jų naudai įkeistas turtas nebÅ«tų siÅ«lomas parduoti už didžiausiÄ kainÄ , nes tokiu atveju pardavimo procedÅ«ra gali užtrukti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjais, kad kreditoriai UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“, turėdami lemiamÄ balsų daugumÄ ir balsuodami už savo pasiÅ«lymÄ , o ne už hipotekos kreditorių pasiÅ«lymus, piktnaudžiavo savo teisėmis, nes tokį kreditorių elgesį (žinant, kad UAB „Gabijos investicijos“ yra UAB „GK Projektai“ akcininkas) galėjo nulemti jų siekis parduoti atsakovo turtÄ už kuo didesnę kainÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant kreditorių reikalavimų maksimalų patenkinimÄ .

Todėl vien aplinkybė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė parduodamų turto kompleksų kaina pirmose varžytynėse buvo žymiai didesnė, nei turto vertintojo nustatyta rinkos vertė, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog Å¡is nutarimas yra neteisėtas. Taip pat neįrodyta, jog tokiu nutarimu yra pažeidžiami bankrutavusios įmonės kreditorių interesai, nes bankroto procedÅ«ros operatyvumo užtikrinimas negali bÅ«ti prieÅ¡pastatomas prieÅ¡ tikslÄ kuo maksimaliau patenkinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkime buvo balsuojama tik dėl realizuojamo turto kainos pirmose varžytynėse, nurodant, jog turto nepardavus pirmosiose varžytynėse, bus Å¡aukiamas kreditorių susirinkimas, pati savaime taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ .

Akivaizdu, jog nustačius žymiai didesnę parduodamo pirmosiose varžytynėse turto pirminę kainÄ , buvo tikslinga iÅ¡ karto nesvarstyti dėl turto pardavimo kainos antrosiose varžytynėse, tokiu bÅ«du paliekant kreditorių susirinkimui laisvę, nepavykus turto parduoti už UAB „Gabijos investicijos“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ pasiÅ«lytÄ kainÄ , apsispręsti dėl turto pardavimo kainos sumažinimo apimties, organizuojant kitas varžytynes, arba apsispręsti dėl kitokio turto realizavimo.

Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantai RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ savo atskirajame skunde, įstatymas neįpareigoja kreditorių susirinkimo iÅ¡ karto nustatyti, kad turtas bus parduodamas dvejose varžytynėse už atitinkamas kainas.Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog į pirmÄ sias varžytynes neatvyko nei vienas pirkėjas (71d b. l., 2 t.). Taigi yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kaina, nustatyta ginčijamu nutarimu, galėjo bÅ«ti pernelyg didelė, dėl ko nesusidomėjo nei vienas pirkėjas.

Taigi kreditorių susirinkimas, svarstydamas dėl tolesnės atsakovo turto realizavimo tvarkos (taip pat kainos), į Å¡iÄ aplinkybę turėtų atsižvelgti.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialines teises normas, reglamentuojančias aktualius ginčo iÅ¡sprendimui teisinius klausimus, dėl ko nepagrįstai konstatavo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, neteisėtumÄ , todėl dėl Å¡ios dalies skundžiama teismo nutartis turi bÅ«ti panaikinta, klausimÄ iÅ¡sprendžiant iÅ¡ esmės – atmetant pareiÅ¡kėjų skundÄ pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 10 d.

BUAB „GK Projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“ (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).     Dėl bylos dalies, kuria iÅ¡spręstas nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimas, nutraukimo Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog teisinio pagrindo nutraukti bylos dalį, kuria iÅ¡spręstas nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimas, nėra.Vien aplinkybė, kad jau buvo suorganizuotos pirmosios varžytynės ir jos neįvyko (nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas), nesudaro pagrindo nevertinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumo patikrinimo rezultatas turės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl turto pardavimo kainų nustatymo antrosiose varžytynėse. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėdamas Å¡io kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimÄ iÅ¡ esmės, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias nutraukimo institutÄ . Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimtu 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimas“ Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimas“ priėmė nutarimÄ :

„Nustatyti administratoriui    4500 Lt be PVM mėnesinį atlyginimÄ už BUAB „GK Projektai“ administravimÄ bankroto proceso metu nuo 2013 01 18 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos. Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK Projektai“ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ bendrai 5500 Lt be PVM sumai, tame tarpe atlyginimas administratoriui, nuo 2013 01 18 iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo iÅ¡laidų pakeitimo priėmimo dienos.

BUAB „GK Projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų poreikį, bet ne daugiau kaip 350 Lt be PVM už vienÄ darbo valandÄ â€œ (24 b. l., 1 t.).Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimÄ , keitimÄ , disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkos nustatymÄ Ä®monių bankroto įstatymas priskiria bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (Ä®BÄ® 36 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl minėtų klausimų, yra konstatuota, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia iÅ¡laidų, kurios turės bÅ«ti apmokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams), ribas.

Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sÄ mata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti iÅ¡laidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo iÅ¡laidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sÄ matoje nurodytos iÅ¡laidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo iÅ¡laidų sampratÄ ir ar iÅ¡laidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms.

Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).Ä®BÄ® 23 straipsnyje, be kitko, nustatyta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti administratoriui atlyginimÄ (Ä®BÄ® 23 str. 9 p.). Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti – t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklÄ , į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iÅ¡keltų bylų ir pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumÄ bei jų kiekį.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų bÅ«ti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedÅ«ras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumÄ . Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).Kaip matyti iÅ¡ BUAB „GK Projektai“ 2013 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolo, 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimas“, buvo priimtas toks nutarimas:

„Nustatyti administratoriui 4500 Lt be PVM mėnesinį atlyginimÄ už BUAB „GK Projektai“ administravimÄ bankroto proceso metu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos. Patvirtinti mėnesinę BUAB „GK Projektai“ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ bendrai 6300 Lt be PVM sumai, tame tarpe atlyginimas administratoriui, nuo 2013 m. sausio 18 d. iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo iÅ¡laidų pakeitimo priėmimo dienos.

BUAB „GK Projektai“ už perkamas teisines paslaugas mokėti pagal faktinį paslaugų kiekį, bet ne daugiau kaip 350,00 Lt be PVM už vienÄ darbo valandÄ . IÅ¡laidas įmonės auditui, turto įvertinimui bei kita tvirtinti atskirai, kreditorių susirinkimui nusprendus tai atlikti. IÅ¡laidas įmonės dokumentų sutvarkymui tvirtinti atskirai, priduodant archyvÄ Ä¯ Kauno savivaldybės archyvÄ .“ (33 b. l., 1 t.).Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje          Nr. 2-1780/2013, kuria buvo iÅ¡spręstas BUAB „GK Projektai“ 2013 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimas“, teisėtumo klausimas, pripažino, kad bankroto proceso metu faktiÅ¡kai susiklosčius situacijai, kai atsakovas BUAB „GK projektai“ buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto dar 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi, tačiau įmonės turto pardavimo ar jo perdavimo kreditoriams procedÅ«ros iki Å¡iol nėra prasidėjusios, ir remiantis bylos duomenimis, nėra aiÅ¡ku, kada prasidės, ypač įvertinus atsakovui priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų rengimo ir jų tvirtinimo galimybę, yra pagrindas abejoti, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta administravimo iÅ¡laidų suma neatitinka Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prasidėjusios atsakovo likvidavimo stadijos metu administratoriaus vykdoma veikla yra minimali, teismuose ginčų nėra ir nebuvo, likusi įvykdyti tik turto pardavimo procedÅ«ra, o tol, kol ji prasidės – administratorius kitų pavedimų neturi.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad faktinė situacija iÅ¡ esmės nepasikeitė, o 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu atlyginimas administratoriui patvirtintas toks pat, padarė iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nutarimas neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų, yra neproporcingas atliekamam darbui, todėl sprendė esant pagrindui kreditorių susirinkimo nutarimÄ 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis dėl Å¡ios dalies apeliacine tvarka nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, be kitko, atsisakė tenkinti AB DNB banko praÅ¡ymÄ patvirtinti jo siÅ«lomÄ naujÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ : „Nuo 2013-01-18 iki 2013-10-10 nustatyti maksimaliÄ galimÄ panaudoti sumÄ â€“ 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo iÅ¡laidoms ir 10 000Lt + PVM atlyginimÄ administratoriui; nuo 2013-10-10 iki įmonės iÅ¡registravimo nustatyti maksimaliÄ galimÄ panaudoti sumÄ 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo iÅ¡laidoms ir 15 000 Lt + PVM atlyginimÄ administratoriui“.

Tokį procesinį sprendimÄ teismas grindė tuo, kad teisė tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ yra iÅ¡imtinė kreditorių susirinkimo teisė, be to, AB DNB bankas, teikdamas tokį pasiÅ«lymÄ , nenurodė jokių motyvų, kodėl praÅ¡oma patvirtinti administravimo iÅ¡laidų ir administratoriaus suma yra bÅ«tent tokia ir pakankama sklandžiai atlikti likusias bankroto procedÅ«ras, atitinka pusiausvyrÄ tarp kreditorių ir administratoriaus interesų.Nesutikdamas su tokiomis iÅ¡vadomis, AB DNB bankas atskirajame skunde teigia, kad pagal teismų suformuotÄ praktikÄ , iÅ¡imtinis „įsikiÅ¡imas“ į kreditorių susirinkimo kompetencijÄ gali bÅ«ti pagrįstas, jei nustatomas tam bÅ«tinos sÄ lygos.Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas apskritai (iÅ¡skyrus supaprastinto bankroto procedÅ«rose) ar, panaikinus kreditorių surinkimo nutarimÄ , kokiu nors klausimu konkrečiai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumÄ , teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Vėlesnėje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „tuo atveju, kai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo iÅ¡laidų klausimu visiÅ¡kai neatitinka IBI nustatyto reglamentavimo, teismui nedraudžiama, panaikinus tokį nutarimÄ , priimti sprendimÄ , nurodant Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatytos lėšos, iÅ¡ kurių mokamos administravimo iÅ¡laidos (IBI 10 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 5 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužes 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

Taigi pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio teismo įsikiÅ¡imas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo iÅ¡sprendimas) galėtų bÅ«ti pateisinamas tik iÅ¡imtinais atvejais, t. y. kai priimti nutarimai yra aiÅ¡kiai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios ypatingos situacijos (vieno kreditoriaus dominavimo ir jo nesÄ Å¾iningo elgesio, kelių kreditorių nesÄ Å¾iningu susitarimu ir pan.) kitokie nutarimai susirinkime ir nebus priimti (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1607/2013).Ginčijamo 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 2-uoju darbotvarkės klausimu, balsų dauguma buvo pritarta tokio paties dydžio administratoriaus atlyginimui, koks buvo nustatytas 2013 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime (24, 33 b. l., 1 t.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad AB DNB bankas kreditorių susirinkime savo pasiÅ«lytos naujos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pagrįstumo neįrodė, t. y. nemotyvavo, kodėl, anot jo, pasiÅ«lyta fiksuota administratoriaus atlyginimo ir kitų iÅ¡laidų suma, kuri yra žymiai mažesnio dydžio, nei buvo nustatyta ankstesniu galiojančiu kreditorių susirinkimu nutarimu  (2011 m. liepos 29 d.

BUAB „GK Projektai“ kreditorių susirinkime administratoriaus atlyginimas taip pat buvo nustatytas 4500 Lt be PVM dydžio; žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013; CPK 182 str. 2 p.), yra pakankama sklandžiai atlikti likusias bankroto procedÅ«ras, sprendžia, jog bÅ«tent tai ir galėjo nulemti kreditorių UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ pasirinkimÄ balsuoti už administratoriaus pasiÅ«lytÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , kuri iÅ¡ esmės yra panaÅ¡i, kaip buvo nuspręsta 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime, tokiu bÅ«du užtikrinant tinkamÄ administratoriaus funkcijų vykdymÄ .

Banko nurodytos aplinkybės, kad liko tik įvykdyti turto pardavimo procedÅ«rÄ , kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2013 m. sausio 14 d. administratoriui mokėtina atlyginimo suma sudarė 103 630,65 Lt, kad, anot jo, yra vilkinamos bankroto procedÅ«ros, patys savaime sudaro prielaidas mažinti administratoriaus atlyginimÄ ir administravimo iÅ¡laidas, bet neįrodo, kad banko pasiÅ«lytas administratoriaus atlyginimas, administravimo iÅ¡laidų suma bus pakankami sklandžiai atlikti likusias bankroto procedÅ«ras.

Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad bankroto administratoriaus atlyginimo dydis turi nepažeisti ne tik įmonės, bet ir bankroto administratoriaus interesų, per mažo, objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeidžia bankroto administratoriaus teises; bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis bÅ«tų nustatytas fiksuota per visÄ Ä¯monės bankroto administravimo procesÄ mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui Å¡iuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų bÅ«ti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su prieÅ¡ingo nutarimo priėmimu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013). Å iuo atveju AB DNB bankas kreditorių susirinkime siÅ«lė administratoriui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. spalio 10 d. (kai ir buvo priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu) nustatyti maksimaliÄ galimÄ panaudoti sumÄ â€“ 10 000 Lt + PVM kitoms administravimo iÅ¡laidoms ir 10 000 Lt + PVM atlyginimÄ administratoriui, t. y. tokiu bÅ«du pablogindamas administratoriaus padėtį, kas yra neleistina pagal teismų suformuotÄ praktikÄ , tuo labiau, kad administratorius kreditorių susirinkime nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs pritarimo tokiam banko pasiÅ«lymui.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog kreditoriai UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ galėjo piktnaudžiauti jiems įstatymu suteikta balsavimo teise ir tokiu bÅ«du vilkinti bankroto procesÄ . Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas kreditorių susirinkimui svarstyti klausimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimo patvirtinimo iÅ¡ naujo per se pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, o nagrinėjamu atveju, apeliacines instancijos teismo vertinimu, dar ir nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog jau Å¡iuo metu galima konstatuoti esant iÅ¡imtines aplinkybes, dėl ko galima bÅ«tų paneigti kreditorių teisę patiems spręsti susirinkimo kompetencijai priskirtÄ klausimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant iÅ¡ naujo administravimo iÅ¡laidų sÄ matos keitimo klausimÄ , privalu atsižvelgti ir į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimai galioja tik ateityje patirtinoms administravimo iÅ¡laidoms, taigi kreditorių susirinkimas negali peržiÅ«rėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).

Å iuo atveju nustatant administravimo iÅ¡laidų bendrÄ sÄ matÄ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo (2013 m. spalio 10 d.) į Å¡iÄ taisyklę nepagrįstai nebuvo atsižvelgta.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ 2-uoju darbotvarkės klausimu, administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimo klausimÄ pagrįstai perdavė iÅ¡ naujo spręsti kreditorių susirinkimui, todėl skundžiama teismo nutartis dėl Å¡ios dalies paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų    Pagal byloje esančius duomenis, RUAB „Ranga IV investicijos“ už atsiliepimo į AB SEB banko skundÄ paruoÅ¡imÄ patyrė 8107 Lt iÅ¡laidų (88-93 b. l., 2 t.). RUAB „Ranga IV investicijos“ pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ AB SEB banko priteisti 726,00 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (88 b. l., 2 t.). Å ių iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ AB AB SEB bankas pareikÅ¡tu skundu buvo pareiÅ¡kęs du reikalavimus: panaikinti BUAB „GK projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ 1-uoju darbotvarkės klausimu, ir nutarimÄ , priimtÄ 2-uoju darbotvarkės klausimu (104 b. l., 1 t.).

Taigi reikalavimų patvirtinti naujÄ sÄ matÄ ir skirti RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ baudÄ Å¡is bankas teismui nebuvo pareiÅ¡kęs. Å iuos reikalavimus papildomai pareiÅ¡kė AB DNB bankas, teikdamas teismui atskirÄ skundÄ . Todėl, įvertinus tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas RUAB „Ranga IV investicijos“ prašė priteisti tik iÅ¡ AB SEB banko, o Å¡is bankas nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo patvirtinti naujÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ bei skirti RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ baudÄ , nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad sprendžiant pirmosios instancijos teisme RUAB „Ranga IV investicijos“ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad buvo atmesti minėti AB DNB banko reikalavimai.Apeliacine tvarka patenkinus RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirojo skundo vienÄ iÅ¡ alternatyviųjų reikalavimų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pripažintas negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (93 str. 5 d.).Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartimi nutarus netenkinti AB SEB banko reikalavimo pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ 1-uoju darbotvarkės klausimu, yra pagrindas iÅ¡ Å¡io banko kreditoriui RUAB „Ranga IV investicijos“ priteisti 50 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – t. y. 363 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Atmetus AB DNB banko atskirÄ jį skundÄ ir iÅ¡ esmės patenkinus RUAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Gabijos investicijos“ atskirÄ jį skundÄ , AB DNB banko apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su atsiliepimo į UAB „Gabijos investicijos“ ir RUAB „Ranga IV investicijos“ atskirÄ jį skundÄ ruoÅ¡imu, iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (178-180 b. l., 2 t.; CPK 93 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „GK Projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimÄ , pažeidė materialinės teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamÄ teismo nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį, kuria buvo nutarta panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ 2-uoju darbotvarkės klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti, Å¡ios nutarties rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:„AB SEB banko ir AB DNB banko skundus patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti BUAB „GK Projektai“ 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimas“, ir šį klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo spręsti kreditorių susirinkimui.

Priteisti RUAB „Ranga IV investicijos“ naudai iÅ¡ AB SEB banko 363 Lt (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.“Likusioje dalyje bankų skundus atmesti. Teisėjas                                                                                                                                  Donatas Å ernas                                                                             Â