c156b25e-6ee4-4ff3-9378-e5d2bb012704 · Lietuvos apeliacinis teismas

Skundas NrSkundas Nr. 1S-378-518/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01571-2011-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.1.3.; 2.12.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016m. lapkričio 24d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,sekretoriaujant D. L.,dalyvaujant kaltinamajam R. S.,gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. ir jo gynėjo Bogdan Chranovskij skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam R.

S. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas 3 mėnesių laikotarpiui, terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d.Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,n u s t a t ė:Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas tuo, jog dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. sausio 25 d. organizavo Å¡aunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ , jam vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat kartu su V.

B. (V. B.), R. J. (R. J.), R. P., A. K. (A. K.), J. F. (J. F.) ir kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neteisėtai disponavo Å¡aunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, sprogmenimis ir Å¡audmenimis, įsibrovęs į gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas pagrobė svetimÄ turtÄ , padarė plėšimus, sukčiavimus, prievartavo svetimÄ turtÄ , sugadino svetimÄ turtÄ , organizavo fizinės ir psichinės prievartos panaudojimÄ prieÅ¡ nusikalstamo susivienijimo narius, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei padarė kitus nusikaltimus, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (65 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (19 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi kaltinamajam R.

S. buvo nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir paskirtos kardomosios priemonės – namų areÅ¡tas bei 15000 eurų užstatas. Kaltinamajam namų areÅ¡to terminas buvo nustatytas 6 mėnesiams ir nustatytos tokios namų areÅ¡to sÄ lygos: bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 8.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare; nesusitikinėti, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių bet kokiais bÅ«dais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su baudžiamosios bylos bendrakaltinamaisiais.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi buvo pakeistos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygos, nustatant įpareigojimÄ nustatytu laiku bÅ«ti kitoje gyvenamojoje vietoje. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. birželio 30 d. nutartimis kardomosios priemonės – namų areÅ¡to terminas buvo pratęstas. Kardomosios priemonės – namų areÅ¡to taikymo terminas baigėsi 2016 m. spalio 27 d.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi kaltinamajam R.

S. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d., įpareigojant jį bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare; nesusitikinėti, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių bet kokiais bÅ«dais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su kitais kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje.Kaltinamasis R. S. skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ ; dėl grubių teisės aktų pažeidimų (teisės į gynybÄ pažeidimo, dokumentų neįteikimo suprantama kalba) priimti atskirÄ jÄ teismo nutartį; skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skunde teigiama, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Kaltinamojo nuomone, apygardos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 125 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pažeidimų, nes skundžiamoje nutartyje nenurodė kaltinamojo gimimo datos, asmens kodo, darbo vietos, taip pat nusikalstamos veikos padarymo laiko, vietos, tik formaliai ir glaustai nurodė nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ . Dėl nurodytų aplinkybių buvo padarytas ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes paminėti nacionalinės teisės aktų pažeidimai rodo teismo vienaÅ¡aliÅ¡kumÄ ir neobjektyvumÄ .Skunde nurodoma, kad apygardos teismas grubiai pažeidė R.

S. teisę į gynybÄ , nes tinkamai ir deramai neinformavo jo apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ . Teismas lietuvių kalba suraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ apie teismo posėdį atsiuntė tik elektroniniu paÅ¡tu. R. S. nurodo, kad tuo metu sirgo ir neturėjo galimybės pasitikrinti elektroninio paÅ¡to, be to, nesuprato, kas yra nurodyta teismo praneÅ¡ime, nes jis teismo yra pripažintas nemokantis lietuvių kalbos ir jam paskirtas vertėjas. Kaltinamojo nuomone, jam turėjo bÅ«ti atsiųstas Å¡aukimas, suraÅ¡ytas jam suprantama kalba.Taip pat pažymima, jog apygardos teismas, iÅ¡ naujo svarstydamas kardomosios priemonės skyrimÄ , šį klausimÄ iÅ¡nagrinėjo nedalyvaujant R.

S., nors kaltinamojo gynėjas teismui pateikė medicininę pažymÄ , jog R. S. serga, turi sveikatos problemų, todėl negali dalyvauti teismo posėdyje. Å iuo atveju liga yra svarbi ir pateisinama priežastis nedalyvauti teismo posėdyje. Nepaisant to, kad teismo posėdyje dalyvavo gynėjas, R. S. buvo atimta teisė iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ ir nuomonę, pačiam gintis.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apygardos teismas praleido namų areÅ¡to pratęsimo terminÄ ir kardomosios priemonės laiku nepratęsė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, namų areÅ¡to terminas pasibaigė 2016 m. spalio 27 d. ir Å¡is terminas teismo nebuvo laiku pratęstas. Anot kaltinamojo, tai rodo teismo aplaidumÄ , neatsakingumÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kumÄ bei duoda pagrindÄ teigti, kad R. S. sÄ moningai yra daromas psichologinis spaudimas. Be to, teismas iÅ¡ anksto pasisakė dėl kaltinamojo kaltės, nors byla dar neiÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir nuosprendis byloje nėra priimtas, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ .Kaltinamojo nuomone, paskirtos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygos yra per griežtos.

Skunde sutinkama su tuo, kad galėjo bÅ«ti paliktas apribojimas nesusitikinėti, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių bet kokiais bÅ«dais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su kitais kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje, bet kiti paskirti apribojimai ir teisių suvaržymai yra per daug griežti. R. S. atkreipia dėmesį į tai, kad per visÄ laikÄ , t. y. daugiau nei metus, jis nei karto nepažeidė taikytos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygų, įsidarbino ir dirba. Atsižvelgiant į tai, kad R.

S. suvaržymai taikomi jau labai ilgai, R. S. su Lietuvos Respublika sieja tvirti socialiniai ryÅ¡iai, nes jis turi dvi dukras, dirba, bėgti ar slapstytis neketina, todėl yra pagrindas teigti, jog kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas su teismo skirtais apribojimais yra per daug griežta.Be to, kaltinamajam taip pat taikoma kita kardomoji priemonė – 15000 eurų užstatas.Kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas B. Chranovskij skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – namų areÅ¡to paskyrimo arba kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ pakeisti Å¡velnesne.Skunde gynėjas nurodo, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota, todėl naikintina.

R. S. paskirtos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to terminas nuolat buvo tęsiamas iki 2016m. spalio 27d., kai pasibaigė ir nebuvo pratęstas.BPK 99 straipsnyje numatyta, jog baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikÅ¡mę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laikÄ . Todėl pasibaigus kardomosios priemonės – namų areÅ¡to terminui, visi R. S. paskirti apribojimai taip pat nustojo galioti. Nors BPK 102 straipsnyje yra numatytÄ praleisto termino atnaujinimo galimybė, tačiau Å¡iuo atveju praleistas terminas nebuvo atnaujintas.Teigiama, kad nepratęsus kardomosios priemonės termino, R.

S. subjektyviai suprato, jog jo atžvilgiu kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas ir jo sÄ lygos nebegalioja nuo 2016m. spalio 27d., todėl turėjo teisę elgtis atitinkamai, t. y. laisvai judėti, dirbti, ilsėtis, gydytis ir t.t. Pažymima, kad kardomosios priemonės – namų areÅ¡to taikymo laikotarpį, nei po to, kai Å¡ios kardomosios priemonės terminas nebuvo pratęstas, R. S. elgėsi sÄ Å¾iningai, dorai, nepadarė nei vieno pažeidimo, nebuvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį.

Gynėjas nesutinka su apygardos teismo pozicija, jog vien tik užstato taikymas R. S. yra nepakankamas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Gynėjo teigimu, tokia apygardos teismo išvada yra nemotyvuota, apygardos teismas, teigdamas, kad nors kardomosios priemonės – namų arešto terminas yra pasibaigęs, bet tokios kardomosios priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, prieštarauja pats sau, kadangi nepratęsdamas kardomosios priemonės termino pripažino, jog nebėra pagrindo jos taikyti.

Anot gynėjo, nelogiÅ¡ka, kad kardomosios priemonės – namų areÅ¡to taikymo pagrindai iÅ¡nyko, o kiek daugiau nei po savaitės vėl atsirado. Toks teismo sprendimas Å¡iurkščiai pažeidžia Konstitucijos garantuotas žmogaus teises, prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso reikalavimams, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, Å¡iuo atveju apygardos teismas netgi galimai piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis bei savavaliauja priimant aiÅ¡kiai neteisėtÄ sprendimÄ .Be to, R. S. per vienerius metus, kai jam buvo taikomas namų areÅ¡tas, nepadarė nei vieno pažeisimo, įsidarbino, dirba, artimai bendrauja su Å¡eima, taip pat turi rimtų sveikatos problemų.

Å ios aplinkybės, gynėjo vertinimu, patvirtina, kad kardomosios priemonės – namų areÅ¡to taikyti R. S. nėra jokio pagrindo, tuo labiau kad apygardos teismas net nesvarstė galimybės taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.Teismo posėdyje kaltinamasis R. S. ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti juose iÅ¡dėstytais motyvais.Kaltinamojo R. S. ir jo gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundai atmetami. Namų areÅ¡tas – tai įpareigojimas įtariamajam nustatytu metu bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti vieÅ¡osiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis(BPK 132 straipsnio 1 dalis).Namų areÅ¡tas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme, taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

Svarstant dėl kardomosios priemonės – namų arešto skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami,šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos teisinio įvertinimo klausimai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas byloje surinktus duomenis vertino tik tiek, kiek jie leidžia manyti, jog kaltinamasis R.

S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neperžengdamas kaltinimo būklės ir nekonstatuodamas R. S. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamojo R. S. skundo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, teismo šališkumo, išdėstant išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltės, yra nepagrįsti.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Tokie duomenys yra kaltinamųjų V. L., J. F., V. B. ir kt., liudytojų R. J., R. P., V. K., S. R. ir kt., nukentėjusiųjų parodymai, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, kratų, daiktų apžiÅ«ros protokoluose, specialistų iÅ¡vadose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamojo R. S. galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pobÅ«dį, pavojingumÄ ir kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkų, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę net iki gyvos galvos, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama nutartimi paskirta kardomoji priemonė (namų areÅ¡tas) yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Baudžiamojo proceso kodekso normų.

Å i kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta esant BPK 132 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms ir pagrindams bei yra bÅ«tina tam, kad bÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.Kaltinamasis skunde nepagrįstai teigia, kad jam paskirtos kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygos yra per daug griežtos. R. S. nustatytos tokios namų areÅ¡to sÄ lygos: bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 20.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare; nesusitikinėti, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių bet kokiais bÅ«dais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su baudžiamosios bylos bendrakaltinamaisiais.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡komis sÄ lygomis namų areÅ¡tas R. S. buvo taikomas ir iki skundžiamos nutarties priėmimo. Nurodytų kardomosios priemonės taikymo sÄ lygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančių kaltinamojo teises, R. S. su nedideliais, tačiau bÅ«tinais apribojimais gali iÅ¡ esmės pilnavertiÅ¡kai naudotis teise į darbÄ , taip pat gali gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimÄ . Pažymėtina, jog kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natÅ«ralu, kad dėl Å¡ios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos Å¡ios priemonės. Nors skunduose akcentuojama, kad per visÄ kardomosios priemonės – namų areÅ¡to taikymo laikotarpį, t. y. vienerius metus, R.

S. nei karto nepažeidė nustatytų namų areÅ¡to sÄ lygų, taip pat atkreipiamas dėmesys į kaltinamojo tvirtus socialinius ryÅ¡ius (turi dvi dukras, dirba, bėgti ar slapstytis neketina), tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo keisti nustatytas namų areÅ¡to sÄ lygas ar iÅ¡ viso panaikinti Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę.Nėra pagrindo sutikti su kaltinamuoju, jog priimant skundžiamÄ nutartį buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nors skundžiamoje nutartyje nenurodyta kaltinamojo gimimo data, gyvenamoji ir darbo vietos kaip to reikalaujama BPK 125 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tačiau Å¡ių duomenų nenurodymas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Taip pat R. S. nepagrįstai teigia, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas ir vieta. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, apygardos teismas nusikalstamas veikas aprašė glaustai, tačiau aiÅ¡kiai nurodydamas esmines nusikalstamų veikų aplinkybes, tame tarpe ir galimÄ nusikalstamos veikos padarymo vietÄ ir laikÄ , bei pagal kokį baudžiamÄ jį įstatymÄ Å¡ios veikos kvalifikuojamos. Tai, kad nutartyje nebuvo iÅ¡dėstytas detalus kaltinimas, kuris užima 64 lapus, jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Nepagrįstai R. S. teigia, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybÄ jam tinkamai neįteikus praneÅ¡imo apie teismo posėdį ir klausimÄ dėl kardomosios priemonės – namų areÅ¡to skyrimo iÅ¡nagrinėjus jam nedalyvaujant. Nors R. S. teigia, kad nesupranta lietuvių kalbos, todėl praneÅ¡imas apie teismo posėdį jam turėjo bÅ«ti pateiktas rusų kalba, be to, sirgdamas negalėjo pasitikrinti elektroninio paÅ¡to, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje dalyvavęs R.

S. gynėjas perdavė teismui medicininę pažymÄ apie tai, jog R. S. negali dalyvauti bylos nagrinėjime, iÅ¡ ko akivaizdu, kad R. S. žinojo apie teismo posėdį. Pažymėtina, kad BPK 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įtariamojo (kaltinamojo) ar jo gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis skirti namų areÅ¡tÄ . Tuo labiau kad teismo posėdyje dalyvavo R. S. gynėjas, kuris tinkamai atstovavo kaltinamojo interesus. Be to, savo pozicijÄ kardomosios priemonės – namų areÅ¡to skyrimo klausimu R.

S. iÅ¡dėstė paduotame skunde aukÅ¡tesniajam teismui. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nepaisant pateiktos medicininės pažymos apie R. S. ligÄ , apygardos teismas, atsižvelgdamas į proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo principus, pagrįstai iÅ¡nagrinėjo kardomosios priemonės – namų areÅ¡to paskyrimo klausimÄ nedalyvaujant kaltinamajam, kadangi jau buvo atidėtas anksčiau numatytas 2016 m. lapkričio 4 d. teismo posėdis Å¡iam klausimui spręsti.Kaltinamojo R. S. gynėjas skunde nepagrįstai remiasi BPK normomis, reglamentuojančiomis terminų skaičiavimÄ .

Å iuo atveju apygardos teismas neturėjo priimti jokio sprendimo dėl praleisto termino atnaujinimo kaip tai yra numatyta BPK 102 straipsnyje. Taip pat kaltinamojo gynėjas nepagrįstai teigia, kad byloje buvo iÅ¡nykę kardomosios priemonės – namų areÅ¡to skyrimo pagrindai. Kaip galima suprasti iÅ¡ bylos medžiagos, kardomosios priemonės – namų areÅ¡to terminas R. S. laiku nebuvo pratęstas dėl neapsižiÅ«rėjimo, bet ne dėl to, kad bÅ«tų iÅ¡nykę Å¡ios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sÄ lygos.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti kaltinamojo R.

S. ir jo gynėjo skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:kaltinamojo R. S. ir jo gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8d. nutartį.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                              Linas Žukauskas