c155c121-140d-4a56-99b1-e46817dc4b63 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1579-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03022-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 2.3.2.7; 3.2.4.11; 3.3.1.20(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų L.

I. ir I. I. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti jų santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įraÅ¡o Nr. 778), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė nesutinkanti su pareiÅ¡kėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punkto dalimi, kuria numatyta, jog pagal vykdomÄ sias bylas Nr. 0161/16/02218 (dėl 11 841,64 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo) ir Nr. 0161/15/01840 (dėl 883 214,43 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo) antstolių iÅ¡ieÅ¡komos sumos bÅ«tų pripažintos asmeninėmis pareiÅ¡kėjo I.

I. prievolėmis valstybei, teigė, kad pareiÅ¡kėjo I. I. 894 890,86 Eur skola valstybės biudžetui yra solidari I. I. ir L. I. prievolė. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, įvertinus žemės sklypų įsigijimus pagal realias rinkos kainas, 2004 metų pareiÅ¡kėjo I. I. Å¡eimos oficialiai gautų lėšų ir iÅ¡laidų balansas neigiamas, todėl konstatuotina, kad, įforminant žemės sklypų pirkimÄ Å¾ymiai mažesnėmis kainomis nei vidutinės rinkos kainos, pareiÅ¡kėjas I.

I. panaudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas. Å i aplinkybė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo I. I. iÅ¡laidoms dengti buvo naudojamos pajamos iÅ¡ neteisėtų pajamų Å¡altinių, kurie minimi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-303 8 punkte. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas I. I. 2004 metais Å¡eimos poreikiams tenkinti panaudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu tenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ : nutraukė pareiÅ¡kėjų santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įraÅ¡o Nr. 778), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiÅ¡kėjų 2017 m. vasario 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sÄ lygomis:1.

Å alių tarpusavio iÅ¡laikymas1.1. Å alys susitaria, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai teikti iÅ¡laikymÄ , nes yra darbingos ir iÅ¡laikymo nereikalingos.2. Å alių turtinės teisės2.1. Santuokos metu I. I. vardu yra įgytos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 100 (vienas Å¡imtas) paprastųjų vardinių akcijų po 28,96 Eur (100 (vienÄ Å¡imtÄ litų) nominalios vertės kiekviena, kurios sudaro 100 procentų akcijų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įstatiniame kapitale.

Å is turtas po santuokos nutraukimo paliekamas I. I. nuosavybėje.2.2. Santuokos metu I. I. vardu yra atliktas 28,96 Eur (100 (vieno Å¡imto litų) įnaÅ¡as į mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Å is turtas po santuokos nutraukimo paliekamas I. I. nuosavybėje.2.3. IÅ¡skyrus Å¡ios sutarties 2.1 punkte ir 2.2 punkte nurodytÄ turtÄ , gyvenant santuokoje nebuvo įgytas joks kitas turtas: nekilnojamasis; registruotinas bei neregistruotinas kilnojamasis turtas; piniginės lėšos; vertybiniai popieriai; turtinės teisės ar įsipareigojimai bei kitoks turtas, kuris bÅ«tų dalintinas nutraukiant santuokÄ .2.4.

Namų apyvokos daiktai tarp L. I. ir I. I. yra pasidalinti. Dėl jų jokių pretenzijų Å¡alys viena kitai neturi.2.5. I. I. turi 895 113,07 Eur dydžio įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, dėl kurio iÅ¡ieÅ¡kojimo yra užvestos vykdomosios bylos:0036/16/02593 dėl 57 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo;0161/16/02218 dėl 11 841,64 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo;0161/15/01840 dėl 883 214,43 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo.2.6. I. I. atžvilgiu yra vykdomas turto konfiskavimas iÅ¡ieÅ¡kotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomojoje byloje Nr. 0161/12/00420 iÅ¡ieÅ¡kant 1 199 594,80 Eur sumÄ .2.7.

Å alys pareiÅ¡kia, kad Sutarties 2.5 ir 2.6 punktuose nurodyti įsiskolinimai yra ir lieka asmeninėmis I. I. prievolėmis.3. Kitos sÄ lygos3.1. Po santuokos nutraukimo Å¡alys pasiliks tas pačias pavardes: L. I. ir I. I.Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymo 894 890,86 Eur (11 841,64 Eur + 883 214,43 Eur) prievolę pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole, konstatavo, kad 1 199 594,8 Eur turtinė prievolė yra kilusi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo padaryto nusikaltimo, tÄ pagrindžia įsiteisėjęs teismo nuosprendis, su tuo susijusios aplinkybės apraÅ¡ytos suinteresuoto asmens su atsiliepimu pateiktame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-303 9 punkte.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad turtinės prievolės prigimtis yra vieno iÅ¡ sutuoktinių (pareiÅ¡kėjo) atliktas teisės pažeidimas, o tokios prievolės yra priskiriamos asmeninėms sutuoktinio prievolėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.115 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo dėl Å¡ios prievolės pobÅ«džio neprieÅ¡tarauja. Teismas, įvertinęs prievolės atsiradimo pagrindÄ , t. y., kad 895 056,07 Eur ginčo prievolė (pagal suinteresuoto asmens balansÄ 894 890,86 Eur) atsirado paskaičiavus mokesčius nuo konfiskuotos sumos, sutiko su pareiÅ¡kėjų atstovo pozicija, kad Å¡i prievolė yra pareiÅ¡kėjo asmeninė (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), nesutiko su suinteresuoto asmens pozicija, kad Å¡i prievolė yra pareiÅ¡kėjų solidari (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes lėšos (neapmokestintos pajamos) buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, įsigyjant žemės sklypus.

Teismas sprendė, kad žemės sklypai buvo konfiskuoti ir parduoti iÅ¡ varžytynių, todėl negalima traktuoti, jog pajamos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams. Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai patys nepardavė žemės sklypų ir neįgijo piniginių lėšų, nuo kurių paskaičiuotus mokesčius bÅ«tų galima traktuoti kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę ir prievolę tokiu atveju pripažinti solidaria. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjo I.

I. skola valstybei pripažinta asmenine, ir pripažinti 894 890,86 Eur prievolę solidaria pareiÅ¡kėjų L. I. ir I. I. prievole valstybei. Apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymus (CK 3.3 straipsnio 1 dalį, 3.98 straipsnio 3 dalį, 3.109 straipsnio 2, 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalį), vertino įrodymus, pakartotinai iÅ¡dėstydamas atsiliepime į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodytas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjai atsiliepimu į suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo I. I. prievolės kilo ne iÅ¡ sandorių, o iÅ¡ neteisėtos veikos padarymo, t. y. nusikaltimo, todėl CK 3.109 straipsnyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma. Už nusikaltimÄ pareiÅ¡kėjas I. I. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Jo sutuoktinės bendrininkavimo ar kitokio prisidėjimo prie nusikaltimo nenustatyta. Å ių nuosprendžių pagrindu suinteresuotas asmuo priskaičiavo mokesčius nuo sumos, kuri nuosprendžiais pripažinta kaip pareiÅ¡kėjo I. I. gauta iÅ¡ nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013, be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokios sutuoktinio prievolės yra laikomos asmeninėmis.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai L. I. ir I. I. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure. PareiÅ¡kėjai 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. I. turi turtinių prievolių, t. y. 895 113,07 Eur dydžio įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, dėl kurio iÅ¡ieÅ¡kojimo yra užvestos vykdomosios bylos (Nr. 0036/16/02593 dėl 57 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo; Nr. 0161/16/02218 dėl 11 841,64 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo; Nr. 0161/15/01840 dėl 883 214,43 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo), yra vykdomas turto konfiskavimas iÅ¡ieÅ¡kotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0161/12/00420 iÅ¡ieÅ¡kant 1 199 594,80 Eur dydžio sumÄ .

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių Å¡alys numatė, jog po santuokos nutraukimo minėtos prievolės lieka I. I. asmeninėmis prievolėmis. Kauno apylinkės teismas praÅ¡ymÄ tenkino, santuokÄ nutraukė ir patvirtino pareiÅ¡kėjų pateiktÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, iÅ¡nagrinėdamas tarp pareiÅ¡kėjų ir kreditorės kilusį ginÄÄ dėl prievolės pobÅ«džio. Su sprendimo dalimi, kuria pareiÅ¡kėjo I. I. skola valstybei pripažinta jo asmenine prievole, nesutinka kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymus (CK 3.3 straipsnio 1 dalį, 3.98 straipsnio 3 dalį, 3.109 straipsnio 2, 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalį), vertino įrodymus, praÅ¡ydama prievolę pripažinti solidaria pareiÅ¡kėjų prievole.

Dėl prievolės pripažinimo solidaria Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Minėta, kad bendros prievolės dar skirstomos į dalines ir solidariÄ sias.Solidarioji prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių iÅ¡imčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų Å«kio iÅ¡laikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra bÅ«tinas ir ar jis atitinka bendrus Å¡eimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (Å¡eimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Apeliantės nurodytoje CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kada solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo pobÅ«dį tai galėtų bÅ«ti tokia prievolė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas, t. y., kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginÄÄ dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo I.

I. prievolės kilo ne iÅ¡ sandorių, o iÅ¡ nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis buvo nuteistas 2009 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiais pripažinta, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos I. I. gavo 4 129 961,20 Lt neteisėtų pajamų. Nuo Å¡ios sumos mokesčių administratorius (apeliantė) apskaičiavo 1 362 888 Lt gyventojų pajamų mokestį ir Å¡io  mokesčio delspinigius – 1 653 660,15 Lt.

Å ios abi sumos sudaro apeliantės reikalavimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo I. I. prievolė, kurios vykdymu suinteresuota apeliantė, kilusi iÅ¡ teisės pažeidimo, todėl yra jo asmeninė prievolė.   Apeliantės teigimu, pareiÅ¡kėjo iÅ¡ nusikalstamos veikos gautos lėšos (neapmokestintos pajamos) buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti įsigyjant žemės sklypus. Apeliantė, teigdama, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos gautos lėšos buvo panaudotos žemės sklypams įsigyti, motyvuoja tuo, kad žemės sklypų pirkimas buvo įformintas žemesnėmis nei vidutinės rinkos kainos.

Tačiau pažymėtina, kad sutarties kaina yra sutarties Å¡alių susitarimo dalykas, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nėra nuginčytos, apeliantė neįrodė, kad žemės sklypams pirkti buvo panaudotos nusikalstamu bÅ«du gautos lėšos. Be to, pažymėtina ir tai, kad žemės sklypai buvo konfiskuoti ir parduoti iÅ¡ varžytynių. Apeliantė nurodo, kad vienas iÅ¡ sandorių buvo sudarytas abiejų sutuoktinių, t. y. I. I. ir L. I. 2004 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ bendros jungtinės nuosavybės teise, kuris 2009 m. gegužės 22 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjų atstovu, kad minėti apeliantės argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės prievolės kilmei nustatyti, o dėl jos pasisakyta nutarties 14 punkte. Nesutiktina su apeliante, kuri nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų solidariÄ jÄ atsakomybę kildina ir iÅ¡ CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principo, reikalaujančio visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutuoktinių susitarimu.

LygiateisiÅ¡kumas, kaip nurodo apeliantė, kartu reiÅ¡kia ir pareigų bei atsakomybės už Å¡eimos reikalų tvarkymÄ ir jos prievolės lygybę. Nutarties 14 punkte minėta, kad pareiÅ¡kėjas I. I. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo padarymÄ . Jo sutuoktinės (pareiÅ¡kėjos L. I.) bendrininkavimas ar kitoks prisidėjimas prie nusikaltimo įvykdymo nenustatytas, ji nėra už tai bausta, todėl neturi atsakyti už sutuoktinio padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantė nurodo, kad tais atvejais, kai vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmai prieÅ¡tarauja lygiateisiÅ¡kumo principui, taikytina CK 3.98 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Apeliantė nurodo ir CK 3.115 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jei sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjų atstovu, kad CK 3.98 straipsnio 3 dalis skirta reglamentuoti sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, kuomet pasinaudojant vieno sutuoktinio asmeniniu turtu ar lėšomis buvo padidinta ar sumažinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turimo turto vertė.

Toks teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ ir neleidžia vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamu atveju ginčo tarp sutuoktinių dėl turto vertės sumažėjimo ir kompensacijos iÅ¡mokėjimo nėra. Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus kitaip nei suinteresuotas asmuo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. .Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, vertino įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas pareiÅ¡kėjų atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjai L. I. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). PareiÅ¡kėja už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo 210 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.] Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, suinteresuotam asmeniui L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja             Virginija Lozoraitytė