2021-05-12 Nr. AB-10479-3-61-3-04237-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3048-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04237-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05129 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovas panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda.

2.2. Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti UAB „Norlida“ (toliau – Bendrovė) gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. atvykdamas dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

2.3. Vadovaujantis 2016 m. birželio 21 d. Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 nuostatomis ir siekiant efektyvesnių įmonės veiklos rezultatų, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. TT-002 tarp Bendrovės ir UAB „Megadarbas LT“. Sutartyje paslaugų teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenims įdarbinti Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Taigi Bendrovė, neturėdama patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone, kadangi Bendrovei, teikiančiai logistikos paslaugas, reikalingi vairuotojai – ekspeditoriai.

Komunikavimas tarp Bendrovės ir UAB „Megadarbas LT“ vyko nuotoliniu būdu. Iš UAB „Megadarbas LT“ pirmiausia buvo gaunamas konkretaus darbuotojo pasiūlymas bei duomenys apie vairuotojo-ekspeditoriaus kvalifikaciją ir patirtį darbe. Pateikiamos asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo kopijos, kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos bei darbo patirties įrodymai (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 11 punktas), leidimų gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus, pradedama darbuotojo įdarbinimo procedūra. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. Nr. V-322 įsakyme „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo“ ir 2019 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“ numatyta, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas priskiriamas prie profesijų, kurių Lietuvoje trūksta sąrašo.

Tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl kitų Bendrovėje anksčiau ar vėliau įdarbintų asmenų iš trečiųjų šalių, elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauta informacija, patvirtinanti, kad gauti visi reikalingi leidimai. Šiuo atveju nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, todėl dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, jis negali būti atsakingas.

2.4. Jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo ir jokiais būdais nebuvo siekiama to padaryti, visi mokesčiai yra sumokėti, visi formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų negauta. Tik formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės negali užtraukti administracinės atsakomybės už nelegalų darbą.

2.5. Sprendime nurodyta, jog nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo. Bendrovės vadovo traktavimas asmenų darbdaviu ir įstatymo normos aiškinimas bei taikymas prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) akcentuojamam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad sprendžiant jo teisinės padėties klausimus bus laikomasi galiojančių teisės normų, tačiau šiuo atveju jam kilo neigiamos pasekmės, nors Įstatymas nenumato galimybės taikyti tokias poveikio priemones tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pats darbdavys, o kiti darbdavio atstovai. Tokiu būdu pažeidžiami teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

2.6. Sprendimas taip pat pažeidžia proporcingumo principą. Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iš kurių 53 yra užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų valstybių, vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į trūkstamų specialybių sąrašą, todėl panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, įmonė greičiausiai neras kitų darbuotojų Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kurių leidimai buvo panaikinti. Dėl šios priežasties Bendrovė nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovo Sprendimas paremtas formalaus nusižengimo padarymu, dėl kurio niekam žala nebuvo padaryta, sąlygos įmonės nemokumą dėl ko žala kils ir tretiesiems asmenims. Užsieniečiai darbuotojai buvo susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje, t. y. turėję teisėtus lūkesčius, todėl neteks šios teisės dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, kurioms iš esmės jie negalėjo daryti įtakos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Migracijos departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjo darbdavys buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą.

3.2. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui (iki 2021 m. rugpjūčio 19 d.), tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog minėtą administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą.

3.3. Pagal Įstatymą tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek Bendrovės atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

3.4. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Bendrovės vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Pareiškėjo darbdavio (UAB „Norlida“ vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, kuris nebegali būti ginčijamas.

3.5. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl Bendrovė privalo priimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „Norlida“ nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek Įstatymas (50 straipsnio 19 punkte a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad leidimą atsisakoma išduoti), tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019 ir kt.) nustato, kad leidimas laikinai gyventi ne tik neišduodamas, bet ir išduotas panaikinamas, kai nustatoma, kad darbdavys buvo baustas dėl nelegalaus darbo.

6. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, todėl dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų Bendrovė negali būti atsakinga. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020 matyti, kad UAB „Norlida“ dirbo (duomenys neskelbtini) pilietis S. K., su juo buvo sudaryta darbo sutartis, apie šio asmens įdarbinimą informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, jis turėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikiantį teisę dirbti UAB „Furitas“, o ne UAB „Norlida“. UAB „Norlida“ vadovas D. V. teismui patvirtino, kad iki galo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Norlida“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą, o likusius dokumentus Migracijos departamentui turėjo parengti ir pateikti UAB „Megadarbas“, tačiau to nepadarė. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) S. K. UAB „Norlida“ pradėjo dirbti turėdamas kitos įmonės leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kad UAB „Norlida“ vadovas D. V., neįsitikinęs, kad dokumentai yra sutvarkyti, išsiuntė (duomenys neskelbtini) S. K. į komandiruotę, t. y. S. K. realiai pradėjo dirbti UAB „Norlida“, nors nebuvo išduotas leidimas S. K. dirbti jų įmonėje. Teismas konstatavo, kad D. V., žinodamas, jog nėra išduotas leidimas S. K. dirbti UAB „Norlida“, įdarbino S. K. ir leido jam dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. ir taip pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies reikalavimus, kadangi neturėjo leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Taigi UAB „Norlida“ atliko neteisėtus veiksmus, veikdama per savo vadovą D. V., ir tai nustatyta įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020.

7. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui.

8. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad tik formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės jokiu būdu negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą; kad leidimas laikinai gyventi naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys, šiuo atveju darbdavys yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas, bei, kad Įstatymas nenumato galimybės taikyti tokias poveikio priemones tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pats darbdavys, o kiti darbdavio atstovai. Teismas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktas yra imperatyvi teisės norma, todėl Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas ir tuo atveju, jeigu ANK 95 straipsnio nuostatas pažeidžia direktorius ar kitas juridinio asmens atstovas, kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas, susijusias su personalo valdymu. Šiuo atveju Bendrovės direktorius vykdė funkcijas, susijusias su personalo valdymu, t. y. įdarbindavo darbuotojus.

9. Teismas taip pat kaip deklaratyvius ir nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, jog Sprendimas yra neproporcingas, prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, teisinės valstybės principui, teisingumo ir kitiems principams.

10. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.

III. 11. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui.

13. Pareiškėjas apibendrindamas nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimai turi būti panaikintas dėl to, jog: 1) pareiškėjo darbdavys nėra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, baustas buvęs juridinio asmens vadovas; 2) pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas anksčiau negu UAB „Norlida“ vadovas padarė administracinį nusižengimą; 3) Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus; 4) UAB „Norlida“ vadovo padarytas administracinis nusižengimas, kurio pagrindu panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, yra netyčinis ir itin formalus, kadangi darbo sutartys su darbuotoju, kurio darbas pripažintas nelegaliu, bei jis turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, buvo sudaryta ir valstybei bei jos saugomiems interesams žala nebuvo padaryta.

14. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas nurodo, jog buvo baustas pareiškėjo darbdavys, tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu yra tai, jog buvo baustas ne pats darbdavys, t. y. Bendrovė, o buvęs jos vadovas. Pareiškėjas pažymi, kad už konstatuotą pažeidimą Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę bausti ne tik pagal ANK, kur atsakomybė galima tik fiziniam asmeniui, bet ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Dėl šių priežasčių pareigūnui sprendžiant, kam skirti nuobaudą, t. y. ar atsakingam asmeniui ar juridiniam asmeniui (darbdaviui), yra įvertinama kieno naudai buvo padarytas pažeidimas ir kas už jį yra atsakingas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nubaustas tik Bendrovės vadovas, t. y. ne juridinis asmuo (nors įstatymai tokią galimybę numato), turi būti laikoma, pareiškėjo darbdavys yra nebaustas.

15. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog laikinas leidimas gyventi Lietuvoje panaikinamas, kai priimantis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams, tačiau asmuo kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl vertinant Įstatymo nuostatas, aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

16.1. Įstatyme numatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir / ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar išduotas leidimas laikinai gyventi.

16.2. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, tai, jog administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą.

16.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog nei darbdavys UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas, kuris buvo įsipareigojęs surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje. Pareiškėjo darbdavio (UAB „Norlida“ vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, kuris nebegali būti ginčijamas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

16.4. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad D. V., būdamas UAB „Norlida“ direktoriumi (kaip darbdavys), buvo baustas už nelegalų darbą, taip pat nuo nuobaudos vykdymo pabaigos iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo praėjo mažiau kaip vieneri metai, todėl aplinkybė, kad šiuo metu yra pasikeitęs UAB „Norlida“ direktorius, neturi įtakos Migracijos departamento Sprendimo teisėtumui. Taigi aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Migracijos departamento Sprendimas, nėra išnykusios.

16.5. Nėra teisinio pagrindo išvadai, jog Migracijos departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Todėl skundo argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „Norlida“ nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3)50U-05129 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, kad atsakovas Sprendimu, kuris priimtas imperatyvaus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pareiškėjo darbdavys nėra baustas už nelegalų darbą, baustas buvęs juridinio asmens vadovas; pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas anksčiau negu UAB „Norlida“ vadovas padarė administracinį nusižengimą; UAB „Norlida“ vadovo padarytas administracinis nusižengimas yra netyčinis ir itin formalus; atsakovo Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketinant dirbti UAB „Norlida“, buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) 2020 m. birželio 18 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 21 d. priėmė Sprendimus panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

22. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr. 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2450-624/2021; ir kt.).

24. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbdavio (UAB „Norlida“ direktoriaus) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo konstatuota įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjo darbdavys nėra baustas už nelegalų darbą atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nurodytą šios nutarties 23 punkte, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas ir tuo atveju, jeigu ANK 95 straipsnio nuostatas pažeidžia direktorius ar kitas juridinio asmens atstovas, kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas, susijusias su personalo valdymu. Šiuo atveju Bendrovės direktorius vykdė funkcijas, susijusias su personalo valdymo, t. y. įdarbindavo darbuotojus.

25. Taigi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Nagrinėjamu atveju UAB „Norlida“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.

26. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintos normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai, kad jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas anksčiau negu UAB „Norlida“ vadovas padarė administracinį nusižengimą, neturi teisinės reikšmės.

27. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

28. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) 2020 m. rugpjūčio 18 d. nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

29. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimas prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo teiginys, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis