c14f8a2f-1e7f-476e-9df2-40b9c903d682 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-207-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00832-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.11.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.20.   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 4 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl leidimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo, trečiasis asmuo byloje – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė nustatyti, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu paimtÄ 1,8700 ha ploto žemės Å«kio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 23 030,92 Eur ir priteisti iÅ¡ atsakovės 2 569,08 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau - Kauno LEZ) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl Kauno LEZ esančios privačios žemės įsisavinimo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktorius 2014 m. liepos 11 d. priėmė įsakymÄ Nr. lP-(1.3.)-269 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedÅ«ros pradžios“ (toliau - NŽT 2014 m. liepos 11d. įsakymas), kuriuo buvo pradėta atsakovei priklausančio 1,8700 ha ploto žemės sklypo, esančio Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti) procedÅ«ra.

Pagal ieÅ¡kovės užsakymÄ UAB „Alliance valuations“ parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitÄ ir nustatė, jog žemės sklypo rinkos vertė – 25 600 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis – 0 Eur. Atsakovė nesutiko sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jÄ . Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams ir nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydis – 25 600 Eur, Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido įregistruoti atsakovei priklausantį 1,8700 ha ploto miÅ¡kų Å«kio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu.

IeÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė į atsakovės banko sÄ skaitÄ 25 600 Eur kaip atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ . Kadangi teismo paskirtos ekspertizės aktu buvo nustatyta 23 030,92 Eur žemės sklypo vertė, atsakovė turi grÄ Å¾inti be pagrindo gautus 2 569,08 Eur. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. IeÅ¡kovės bei eksperto nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypÄ , nėra teisingas. Atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ dydis turi bÅ«ti nustatytas pagal atsakovės užsakymu gautÄ UAB „Turtas ir vertė“ parengtÄ Å¾emės sklypo vertinimo ataskaitÄ , pagal kurios patikslinimÄ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ 1,8700 ha ploto sklypÄ dydis yra 78 000 Eur.

Trečiasis asmuo sutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčas nagrinėjamu atveju kyla tik dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo atlyginimo dydžio. Ekspertizės akte pateikiama iÅ¡vada dėl žemės sklypo rinkos vertės, iÅ¡ esmės mažai besiskirianti nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo vertinimo ataskaitos, yra teisingesnė, patikimesnė už atsakovės į bylÄ pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ . Nekyla abejonių, jog ekspertizės aktas galėtų bÅ«ti laikomas nepagrįstu, nepatikimu ar kitaip ydingu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nustatė, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu paimtÄ 1,8700 ha ploto miÅ¡kų Å«kio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypÄ dydis yra 23 030,92 Eur. Priteisė Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai iÅ¡ atsakovės 2 569,08 Eur. Priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 768 Eur žyminio mokesčio ir 3, 86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.     Teismas nustatė, jog Ūkio ministerijos užsakymu UAB „Alliance valuations“ parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitÄ , pagal kuriÄ atsakovei mokėtinas 25 600 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ , iÅ¡ kurio žemės sklypo rinkos vertė - 25 600 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur.

Atsakovė pateikė jos užsakymu UAB „Turtas ir vertė“ parengtÄ Å¾emės sklypo vertinimo ataskaitÄ , pagal kurios patikslinimÄ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ 1,8700 ha ploto ginčo sklypÄ dydis yra 78 000 Eur. Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo, teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi buvo paskirta ginčo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Vykdydamas nutartį dėl ekspertizės, teismo ekspertas J. U. paruošė ir 2016 m. balandžio 19 d. surašė ekspertizės aktÄ , kuriame pateikė iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypo vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo 23 030,92 Eur.

Teismas konstatavo, kad pagal esantį teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo tvarka yra aiÅ¡ki ir nepažeidžianti nei asmens teisės į nuosavybės neliečiamumÄ , nei teisingo atlyginimo principo, todėl pagrindo stabdyti Å¡iÄ bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ nėra. Teismas atsižvelgė į formuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Teismas nustatė, jog sprendimo paimti ginčo žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo data – 2015 m. rugpjūčio 27 d. IeÅ¡kovės užsakymu atliekant turto vertinimÄ , 25 600 Eur ginčo turto rinkos vertės nustatymo diena – 2015 m. kovo 19 d., tačiau atlikus byloje žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, Å¡iuo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydžiu nesivadovavo ir pati ieÅ¡kovė. Atsakovės užsakymu ginčo turto vertė 78 000 Eur buvo nustatyta 2015 m. gegužės 12 d.

Teismo nutartimi paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės metu ginčo turtas įvertintas 23 030,92 Eur sumai 2015 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, teisingai pasirinktas žemės vertės nustatymo momentas yra tik turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, akcentuojamas ne tik vertės apskaičiavimo momentas, bet ir vertei didelę įtakÄ turintys pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo bÅ«das, buvę iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo.

Teismas nustatė, kad atsakovei ginčo žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - miÅ¡kų Å«kio, žemės sklypo naudojimo bÅ«das – Å«kinių miÅ¡kų sklypai, nuosavybės teise priklauso nuo 2004 m. balandžio 23 d., žyma Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padaryta 2014 m. liepos 15 d., ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė deÅ¡imtmetį (nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 15 d.) bÅ«tų siekusi pasikeisti žemės paskirties ar naudojimo bÅ«do elementus savo interesams tenkinti.

Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad iki sprendimo paimti ginčo žemės sklypÄ buvo atsakovės ketinimų ir kliūčių jį naudoti, atsižvelgiant į realiai turimas teises į jį. Todėl tik nuo žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, atsakovė patyrė tam tikrų nuosavybės teisės ribojimų, nes buvo suvaržyta teisė juo disponuoti, tačiau ji ir toliau galėjo jį naudoti pagal pirminę paskirtį iki įregistravimo valstybės vardu.

Teismas pripažino, kad yra pagrindas vadovautis ekspertizės akto iÅ¡vada, kuriÄ parengė teismo ekspertas J. U. ir pagal kuriÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties 1,8700 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo 23 030,92 Eur. Atsakovė neprašė teismo skirti pakartotinės ekspertizės. Nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovė kitų su žemės sklypo paėmimu susijusių nuostolių nenurodė ir neįrodinėjo. Todėl teismas, remdamasis CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pripažino, kad visuomenės poreikiams paimto miÅ¡kų Å«kio paskirties 1,8700 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. yra 23 030,92 Eur.

Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalį kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kuriÄ Å¾emės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ savininku ir įgyja teisę Å¡ia pinigų suma neribotai disponuoti.

Aplinkybė, kad teismas, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido ieÅ¡kovei įregistruoti paimtÄ sklypÄ registre valstybės vardu, o taip pat tai, kad įsiteisėjus minėtai nutarčiai 2015 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 25 600 Eur ir atsakovė įgijo teisę disponuoti Å¡iais pinigais be apribojimų, nereiÅ¡kia, kad teismas jau Å¡ioje proceso stadijoje nustatė galutinę žemės sklypo kainÄ (atlyginimÄ ). Tuo pačiu Å¡ios aplinkybės nereiÅ¡kia ir to, jog atsakovė turėjo teisėtÄ lÅ«kestį gauti bÅ«tent minėtÄ kompensacijos sumÄ už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ , nes pati atsakovė su Å¡ia suma nesutiko.

Teismui nustačius, kad visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertė yra 23 030,92 Eur, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 2 569,08 Eur (25600 - 23030,92 = 2 569,08) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant teisingÄ bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrÄ . IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , todėl ieÅ¡kinį (patikslinus reikalavimÄ ) tenkinat visiÅ¡kai, valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas 768 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 3, 86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė V. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės priteista 2 569,08 Eur atlyginimo už paimtÄ Å¾emės sklypÄ dalis ir 768 Eur žyminio mokesčio bei 3,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki įvykdymo termino pabaigos, jeigu Å¡ios prievolės pagrindas nenumato ko kita.

Todėl nagrinėjamos bylos atveju 2 569,08 Eur negali būti priteisti ieškovei iš atsakovės pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį. Atsakovė šiuos pinigus gavo, esant teisiniam pagrindui – Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymui. Atsakovė sutiko su šio įsakymo dalimi dėl jos sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, tik nesutiko su atlyginimo suma.Jokia valstybinė institucija, tarp jų ir pati ieškovė, iki šiol nepakeitė tos įsakymo dalies, kuria buvo konstatuotas 25 600 Eur atlyginimo dydis.

Atsakovė nėra kalta, jog valstybės institucija, turinti pareigÄ nustatyti teisingÄ atlyginimo už paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ dydį, neteisingai apskaičiavo sklypo vertę. IeÅ¡kovės elgesys, patikslinant ieÅ¡kinį ir praÅ¡ant priteisti permokÄ , neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, o taip pat teisėtų atsakovės lÅ«kesčių, kuriuos lemia teisės normų, reglamentuojančių turto paėmimÄ visuomenės poreikiams, visuma.Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė žyminį mokestį bei iÅ¡laidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu.

Pareiga dalyvauti atsakovei procese kilo dėl ieškovės veiksmų. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigos teisingai apskaičiuoti atlyginimo už nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams dydį. Todėl iš atsakovės negali būti priteisiamos ieškovei ar valstybei jokios bylinėjimosi išlaidos. Taip pat nėra aišku, kaip teismas nustatė, jog žyminio mokesčio suma yra 768 Eur. Šio ginčo negalima laikyti turtiniu, nes ginčo dalykas yra administracinio teisės akto pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimas.

IeÅ¡kovė Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal atsakovės apeliacinį skundÄ , o nusprendus nenutraukti apeliacinio proceso, skundÄ atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2016 m. liepos 8 d. Todėl CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 d. terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2016 m. rugpjūčio 8 d.

Atsakovė apeliacinį skundÄ teismui padavė 2016 m. rugpjūčio 10 d., tai yra praleidusi įstatymo nustatytÄ terminÄ . Byloje nėra duomenų, kad terminas bÅ«tų atnaujintas, todėl pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį apeliacinis procesas turi bÅ«ti nutrauktas.Teismas teisėtai iÅ¡ atsakovės priteisė be pagrindo sumokėtÄ 2 569,08 Eur atlyginimo už paimamÄ Å¾emę dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ .

IÅ¡ visų byloje esančių įrodymų tik teismo paskirtos ekspertizės akte yra pateikta iÅ¡vada dėl žemės sklypo vertės sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams dienÄ , tai yra 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo priėmimo dienÄ .Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma ir turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu iÅ¡tyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Kadangi ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada yra nustatyta bÅ«tent sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams dienÄ , Å¡i iÅ¡vada yra patikimesnė už ieÅ¡kovės ir atsakovės pateiktus turto vertinimo iÅ¡vadas, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai atlyginimo už paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydį nustatė, vadovaudamasis ekspertizės aktu. Aplinkybė, kad nėra pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas, nedaro teismo sprendimo neteisėtu.

Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, teismui nustačius kitÄ visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę ir jo savininko nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtÄ visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sÄ lygomis. Todėl Nacionalinei žemės tarnybai nebereikia keisti savo įsakymo.Teismas visiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisė žyminį mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas nėra turtinis. Byloje abiejų Å¡alies turtinis interesas buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiomis pinigų sumomis. Todėl tarp Å¡alių kilęs ginčas yra turtinis.Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ pagal atsakovės apeliacinį skundÄ , o nutarus nenutraukti proceso, atmesti apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundu argumentus:Tik teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadoje ginčo turto vertė yra nustatyta įsakymo priėmimo dienai. Kadangi ginčui dėl tikrosios žemės sklypo vertės iÅ¡siaiÅ¡kinti reikalingos specialios žinios, teismo paskirtos ekspertizės aktas, kuriame teisingai parinktas žemės sklypo vertės nustatymo momentas, yra pagrindinis įrodymas Å¡ioje byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę nustatymo.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę nustato bylÄ nagrinėjantis teismas.

Tuo tarpu be pagrindo iÅ¡mokamas didesnis atlyginimas nei reikia analogiÅ¡kam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturėti visuomenės sÄ skaita.Kadangi teismas teisingÄ atlyginimo dydį nustatė vadovaudamasis teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadomis, atsakovei permokėta suma (2 569,08 Eur) laikytina kaip įgyta be teisėto pagrindo. Pagal atsakovės argumentus, tuo atveju, jei teismas bÅ«tų nustatęs didesnį atlyginimo už paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydį, atsakovei taip pat negalėtų bÅ«ti priteisiamas įsakyme ir teismo nustatyto atlyginimų skirtumas, kadangi jis neatitiktų įsakyme numatytos sumos.

Akivaizdu, kad toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo nuostatoms, pagal kurias tik teismui pavesta spręsti dėl galutinio teisingo atlyginimo dydžio.IeÅ¡kovė už pateiktÄ ieÅ¡kinį nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymÄ , t. y. pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Å¡iÄ teisės normÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama žemės paėmimu suinteresuota institucija, bet ne kiti toje byloje dalyvaujantys asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-706- 407/2016).

Todėl atsakovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį.Atsakovė yra praleidusi apeliacinio skundo pateikimo terminÄ , kuris baigėsi 2016 m. rugpjūčio 8 d., kadangi apeliacinį skundÄ pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 10 d. Todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Å¡io straipsnio 5 dalimi, apeliacinis procesas nutrauktinas. Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteista iÅ¡ žemės sklypo savininkės jai sumokėtos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ dalis bei paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m. liepos 8 d., todėl paskutinė apeliaciniam skundui paduoti diena buvo 2016 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovės apeliacinis skundas teisme buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau jis buvo išsiųstas paštu 2016 m. rugpjūčio 8 d. (t. II, b.l. 69). Pagal CPK 74 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas įteiktas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

Todėl pripažintina, kad atsakovė laiku pateikė apeliacinį skundÄ , o ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens argumentai dėl apeliacinio proceso nutraukimo yra nepagrįsti. Dėl pareigos grÄ Å¾inti sumokėtos kompensacijos dalį Byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2014 m. liepos 11 d. priėmus įsakymÄ Nr. lP-(1.3.)-269 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedÅ«ros pradžios“, Ūkio ministerijos užsakymu UAB „Alliance valuations“ parengė Žemės sklypo vertinimo ataskaitÄ Nr. VA-2015/04-19, pagal kuriÄ nustatytas atsakovei mokėtinas 25 600 EUR dydžio atlyginimas už žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. 1P-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo atsakovei priklausantį žemės sklypÄ paėmė visuomenės poreikiams (NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 1 punktas) ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å½emės sklypÄ dydį – 25 600 Eur. IeÅ¡kovė nurodytÄ sumÄ 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ .

Atsakovei nesutinkant su ieÅ¡kovės nustatyta žemės sklypo verte, teismo paskirtas ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , jog žemės sklypo vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo 23 030,92 Eur. Pirmos instancijos teismas Å¡iÄ sumÄ pripažino pagrįsta, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 2 569,08 Eur permokėtos kompensacijos dalį pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį. PareigÄ grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ nustato CK 6.237 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis iÅ¡nyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtÄ asmeniui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ kaip įgytÄ be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009, 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).CK 6.241 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada turtas negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas kaip be pagrindo įgytas. Å iame straipsnyje pateiktas sÄ raÅ¡as yra baigtinis.

Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu Å¡ios prievolės pagrindas nenumato ko kita. Nagrinėjamoje byloje atsakovei buvo taikoma nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, kuriÄ reglamentuoja CK 4.100 straipsnio ir Žemės įstatymo 46-47 straipsnių nuostatos.Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymo nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutiko sudaryti su ieÅ¡kove jos pateiktos sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jÄ (t. I, b.l. 53-56), todėl atsakovei priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas valstybės vadu Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties pagrindu. Taigi, tarp bylos Å¡alių nesusiklostė sutartiniai santykiai, Å¡alims tenkančių prievolių dydis ir terminai tapo apspręsti teisme nagrinėjamos civilinės bylos procedÅ«ros, teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadų bei galutinio teismo sprendimo.

Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai aiÅ¡kina CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punkto sÄ lygos esmę. Å ioje teisės normoje įvirtintas draudimas iÅ¡reikalauti perduotÄ turtÄ prievolei vykdyti iki Å¡ios prievolės įvykdymo termino pabaigos, tai yra iki tol, kol asmuo, disponuojantis perduotu turtu, turi jam skirtÄ laiko tarpÄ Ä¯vykdyti savo prievolės dalį. Tuo tarpu, pasibaigus minėtam terminui, toks draudimas netenka teisinės galios. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta aukščiau, Å¡alių nesiejo sutartiniai santykiai, buvo sprendžiamas valstybinių institucijų sprendimo paimti atsakovei priklausantį žemės sklypÄ visuomenės poreikiams teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei nustatoma tikroji žemės sklypo vertė.

Å ių klausimų iÅ¡sprendimo teisę įstatymas suteikė teismui. Todėl nagrinėjamu atveju CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas ribojimas netaikomas.Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, jeigu teismas nustato kitÄ paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtÄ visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sÄ lygomis.

Taigi, pagal įstatymų nuostatas, teismui nustačius kitÄ paimamo žemės sklypo vertę, negu buvo nustatyta valstybinės institucijos įsakyme, Å¡is įsakymas papildomai nekeičiamas, tiesiog yra vadovaujamasi teismo sprendimu. Todėl atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas, kuriame buvo nustatyta 25 600 Eur žemės sklypo kaina, nebuvo pakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, po teismo atliktos ekspertizės, ieÅ¡kovė sumažino savo reikalavimus iki eksperto nustatytos žemės sklypo vertės dydžio – 23 030,92 Eur, todėl žyminio mokesčio suma turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo Å¡ios sumos, tai yra turėtų bÅ«ti 691 Eur.

Tuo tarpu pirmos instancijos teismas iš atsakovės priteistino 768 Eur žyminio mokesčio dydį apskaičiavo nuo pradinio ieškinio sumos – 25 600 Eur. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslintina.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra pažymėjęs, kad šiuo konkrečiu atveju labai svarbu paisyti teisingos interesų pusiausvyros principo, kuris atskleidžia jautresnio požiūrio poreikį į turto vertės, teisingo atlyginimo nustatymo klausimus.

Tokiose bylose bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo kontekste žmogaus teisių (nuosavybės) apsaugos požiÅ«riu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡laidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo suderinamumo su Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimais bylose EŽTT vertina ir paties asmens elgesį, jo prisidėjimÄ prie konkretaus dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų (pvz., ar buvo reikÅ¡ti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai).

EŽTT praktika atskleidžia, kad jeigu ir bÅ«tų nustatyta, jog asmens elgesys turėjo reikÅ¡mės bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiui, labai svarbu, kad iÅ¡laidų paskirstymo efektas nebÅ«tų uždedantis asmeniui neproporcingÄ naÅ¡tÄ , pavyzdžiui, „absorbuotų“ ar sumažintų iÅ¡ valstybės priteistÄ kompensacijÄ iÅ¡ esmės (žr. cituotÄ Perdigao; 2013 m. liepos 18 d. sprendimÄ Klauz prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 28963/10). Todėl kasacinis teismas tokiose bylose vertina, ar yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, turėdama pareigÄ nustatyti tinkamÄ ir abejonių nekeliantį atlyginimo atsakovei už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, Å¡ios pareigos nesilaikė, nes teismo paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta kita paimamo žemės sklypo vertė.

Tai, kad ekspertizės metu buvo nustatyta mažesnė žemės sklypo vertė, negu ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovei, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovės elgesys buvo netinkamas, nes ji turėjo ir kito vertintojo parengtÄ ataskaitÄ , todėl buvo pagrindas tikrosios paimamo sklypo vertės nustatymÄ patikėti teismui.Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovės sÄ moningai vilkinamÄ bylos nagrinėjimÄ , ji iÅ¡ esmės sutiko su pačiu žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, tačiau nesutiko tik su jai ieÅ¡kovės sumokėtu atlygiu, todėl pripažintina, kad siekiant nepažeisti teisingos pusiausvyros tarp bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių individo teisių, CPK 96 straipsnio 5 dalis tiesiogiai taikytina Å¡iai konkrečiai bylai ir žyminis mokestis bei bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovės valstybei nepriteistinos.Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, tačiau neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos reikÅ¡mę asmens nuosavybės teisėms bei asmens ir valstybės santykiui, ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Todėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovės valstybei buvo priteistas žyminis mokestis bei bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, keistina. Å ia nutartimi atsakovės apeliacinio skundo patenkinta dalis yra dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl atsakovei pateikus įrodymus tik dėl 41,00 Eur sumos sumokėjimo už apeliacinį skundÄ , atsakovei priteistinas 20,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ ieÅ¡kovės.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies.Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį (patikslinus reikalavimÄ ) patenkinti.Nustatyti, kad atsakovei V. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtÄ 1,8700 ha ploto miÅ¡kų Å«kio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 23 030,92 Eur (dvideÅ¡imt trys tÅ«kstančiai trisdeÅ¡imt eurų 92 ct).Priteisti Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai, j. a. k. 188621919, iÅ¡ atsakovės V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 569,08 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 8 ct).“Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (j. a. k. 188621919) atsakovei V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 20,50 Eur (dvideÅ¡imt eurų 50 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai                                                                                                        Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                      Antanas Rudzinskas