c14c3d8a-dbcf-42fe-b169-6d255da137a2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-803-854/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28371-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

B. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Meidovis“ 10 120 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. liepos 17 d. PrancÅ«zijoje dėl A. B., vairavusio transporto priemonę MAN TGA 18.480 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. B. buvo samdomas atsakovės ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės MAN TGA 18.480 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGA 18.480 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDÄ® reikalaujamÄ draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Kadangi eismo įvykis įvyko PrancÅ«zijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras (BUREAU CENTRAL FRANCAIS) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 10 120 Eur sumai ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

4. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, sumokėjo PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ 10 120 Eur sumÄ ir, naudodamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ 10 120 Eur sumÄ . Atsakovė reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo.

5. Atsakovė UAB „Meidovis“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, sumažinant žalos dydį.

6. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodinėja atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovui neužtenka vien tik nurodyti teismui, jog ieÅ¡kovas atlygino trečiajam asmeniui – kitos Å¡alies draudikų biurui – žalÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai turi nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko, kokia žala buvo patirta, įrodyti atsakovės neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį su žala bei atsakovės kaltę.

7. Pažymėjo, jog pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kina, koks eismo įvykis buvo sukeltas ir kokia žala eismo įvykio metu buvo padaryta, kurios atlyginimui reikalauja 8 800 Eur. Atkreipė dėmesį, kad eismo įvykis buvo toks, jog atsakovo vairuotojas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ teritorijos, kliudė vartus ir juos nugriovė. Siekdama parodyti, kokia žala buvo padaryta, atsakovė teismui pateikė kliudytų vartų fotonuotraukas. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad vartų remontas pagal iÅ¡ nuotraukų matomÄ jiems padarytÄ Å¾alÄ tikrai negalėjo kainuoti 8 800 Eur. PaaiÅ¡kino, kad dar 2017 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į PrancÅ«zijos bendrovę, kurios vartai buvo apgadinti, reikalaudama atlikti nepriklausomÄ ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, tačiau PrancÅ«zijos bendrovė tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ ignoravo ir neteisėtai pakeitė apgadintus vartus naujais.

8. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. ji gavo ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu yra administruojama žala dėl 2017 m. liepos 17 d. eismo įvykio PrancÅ«zijoje. PraneÅ¡imu ieÅ¡kovas prašė pateikti vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ dėl minėto eismo įvykio bei nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas atsakovei nedalyvaujant. Atsakovė pažymėjo, jog gavusi tokį ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ , nedelsdama 2018 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovui, kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalaujamos atlyginti žalos dydžiu.

Savo raÅ¡te ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti sÄ skaitos už naujų vartų gamybÄ , kai buvo galima sutaisyti senuosius, kadangi padaryti pažeidimai nebuvo esminiai – vartų variklis ir kitos konstrukcijos buvo sveikos, todėl buvo reikalingas remontas, o ne vartų keitimas. O be to, net jei ir bÅ«tų reikėję keisti vartus, net ir visiÅ¡kai nauji tokio paties modelio vartai kainuoja daugiau nei perpus mažiau – 3 135,52 Eur. IeÅ¡kovui buvo pateikta tiek apgadintų vartų fotonuotraukos, tiek ir internete rastų naujų tokių vartų kaina.

Be to, tame pačiame 2018 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡te atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui sustabdyti žalos atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ PrancÅ«zijos įmonei, kadangi minėtos įmonės veiksmuose atsakovė įžvelgė akivaizdžius sukčiavimo bei siekimo neteisėtai pasipelnyti kito sÄ skaita požymius. Toks atsakovės praÅ¡ymas nebuvo tenkintas ir 2018 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovas pervedė žalos atlyginimÄ PrancÅ«zijos draudikų biurui.

9. Pasak atsakovės, PrancÅ«zijos bendrovė, kurios vartams buvo padaryta žala, reikalaudama 8 800 Eur žalos atlyginimo, nepagrįstai siekė gauti turtinės naudos atsakovės sÄ skaita, nes PrancÅ«zijos bendrovė per atsakovės atstovus buvo informuota apie vartų realiÄ kainÄ susiraÅ¡inėjimo metu, buvo netgi surastas naujų vartų gamintojas ir pardavėjas, tačiau bendrovė vis vien nusprendė vartus įsigyti už daugiau nei dvigubai didesnę sumÄ , taip siekdama ne tik sukčiavimo bÅ«du pralobti, bet ir apgauti draudimo bendrovę.

10. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. B., per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį patenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Meidovis“ ieÅ¡kovui 10 120,00 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (10 120 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 653,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 8,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

12. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 17 d. PrancÅ«zijoje dėl A. B., vairavusio transporto priemonę MAN TGA 18480 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kuriuo metu sugadinta arka (metaliniai vartai), priklausiusi COOP AGRICOLE MACONNAIS, kurios draudikas yra „Croupama“. Transporto priemonės MAN TGA 18480 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra atsakovė. Eismo įvykio metu atsakovė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Centrinis PrancÅ«zijos eismo įvykių draudimo bendrovės biuras paskaičiavo dėl įvykio 10 120 Eur žalÄ bei Å¡iÄ sumÄ Ä¯pareigojo ieÅ¡kovÄ pervesti į jo banko sÄ skaitÄ . Pagal reikalavimÄ ieÅ¡kovas PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamÄ sumÄ .

13. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, jog dėl to, kad atsakovės vairuotojas eismo įvykio metu sugadino PrancÅ«zijoje metalinius vartus, ginčo nėra. Tik atsakovė teigė, kad žalos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas, atsižvelgiant į vartų nusidėvėjimÄ .

14. Teismas nurodė, kad iÅ¡ eismo įvykio deklaracijos matyti, jog atsakovės transporto priemonė, iÅ¡važiuodama iÅ¡ CAMB teritorijos, norėdama pasukti į kairę, nugriovė visÄ arkÄ . Dėl sugadintų vartų (arkos) yra iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 17100053, kurioje nurodyta, kad arkos pakeitimo kaina su arkos įrengimo darbais yra 8 800 Eur.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, remdamasi Žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita Nr. 201110, kuriÄ parengė T. M., pagal kuriÄ vartams ir jiems priklausančiai konstrukcijai adresu (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zija, pažeidimų, padarytų 2017 m. liepos 17 d. eismo įvykio metu, atstatymo kaÅ¡tai indeksavus Lietuvos kainas pagal PrancÅ«zijos kainų lygį sudaro – 5 028,72 Eur, metinis nusidėvėjimo dydis 2,5 proc. Taip pat pažymėjo, kad ir PrancÅ«zijoje atliekant žalos administravimÄ Priežasčių ir aplinkybių nustatymo bei nuostolių įvertinimo protokole (Eksperto nuoroda 2017 LH 31782/VEB) nurodyta žalos suma atskaičius nusidėvėjimÄ yra 6 600 Eur (8 800 Eur, nusidėvėjimas 25 proc. t. y. 2 200, 8 800 – 2 200 = 6 600).

16. Teismas sprendė, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vairuotojo A. B. sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sugadinti COOP AGRICOLE MACONNAIS aptvertos teritorijos įvažiavimo vartai (arka), ieÅ¡kovas patyrė Å¡ias iÅ¡laidas:

1) kompensacija už turto apgadinimÄ â€“ 8 800 Eur, 2) administravimo mokestis – 1 320 Eur.

17. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog įvykio metu atsakovės valdoma transporto priemonė neturėjo privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinio draudimo. Nurodė, kad prievolė sumokėti iÅ¡mokos sumÄ regreso tvarka ieÅ¡kovui atsirado TPVCAPDÄ® pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grÄ Å¾inimo, pagrįstai jÄ iÅ¡mokėjo remdamasis jo pareigÄ nustatančiais teisės aktais ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pakankamai aktyviai dalyvavo administruojant žalÄ PrancÅ«zijoje, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad PrancÅ«zijos draudikų biuro sprendimas dėl 8 800 Eur vartų (arkos) įrengimo kainos liko PrancÅ«zijoje nenuginčytas dėl PrancÅ«zijoje tokiems įvykiams taikytino teisinio reglamentavimo, o bÅ«tent remiantis Badinterio įstatymo nuostatomis, bei Å¡io įstatymo nuostatų taikymo praktika, pagal kuriÄ nuostoliai priteistini visiÅ¡kai (Savaitės teismų praktika, Kaeno apeliacinio teismo sprendimas). Kitokios teismų praktikos atsakovė teismui nepateikė, o vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais tokios rÅ«Å¡ies bylose negalima. Teismas sprendė, kad atsakovė priteistino žalos dydžio, t. y. mokėtinos 8 800 Eur kompensacijos už turto sugadinimÄ , nenuginčijo. Taip pat teismas sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovės priteisti ir 15 proc. administravimo mokestį, t. y. 1 320 Eur.

19. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, įrodinėdamas atsakovės vairuotojo kaltę dėl Å¡io eismo įvykio, pateikė teismui PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių nuostatas. Ä® bylÄ taip pat pateiktas Komisijos 2004 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo, Biurų tarnybos vidaus nuostatai, bendrosios taisyklės (privalomosios nuostatos), Komisijos 2004 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl Tarybos direktyvos 72/166/EBB dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimo taikymo.

20. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei atsakovės atstovavo paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad atsakovės vairuotojas pažeidė PrancÅ«zijos Kelių eismo taisykles – R412-6 straipsnį ir R413-17 straipsnį.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas, todėl jį tenkino. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ mažinti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Tuo pačiu teismas pažymėjo ir tai, kad 10 120 Eur nuostolių atsiradimÄ lėmė pačios atsakovės elgesys, leidimas savo darbuotojui vykti neapdrausta transporto priemone į kitÄ valstybę bei jos darbuotojo (vairuotojo) kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas, kuris kartu lėmė ir pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

22. Pasisakydamas dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atsakovei, susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems galėtų bÅ«ti taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip praÅ¡o atsakovė. Kadangi dėl atsakovės neteisėtos veikos ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ , iÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

23. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2018 m. rugsėjo 6 d., todėl nuo Å¡ios datos ir skaičiuotinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį galėjo pareikÅ¡ti iki 2021 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 24. Atsakovė UAB „Meidovis“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 614,39 Eur žalos atlyginimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 24.1. Atsakovė sutinka ir neginčija, kad jos vairuotojas PrancÅ«zijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti PrancÅ«zijos įmonės vartai, tačiau nesutinka su priteistos žalos dydžiu. 24.2. Pagal tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , atsakovė Å¡ioje regresinio reikalavimo byloje turėjo teisę reikÅ¡ti visus atsikirtimus, o ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti žalÄ , turėjo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų ir pagrįsti praÅ¡omos priteisti žalos dydį.

Å iuo atveju žalos dydžiui pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė tik vienintelį įrodymÄ â€“ 2017 m. spalio 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 17100053. 24.3. Atsakovė neginčijo, kad nuostoliai ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai, tik teigė ir įrodinėjo, kad PrancÅ«zijos įmonės patirti nuostoliai yra gerokai mažesni. Tam pagrįsti atsakovė pateikė Lietuvos eksperto paskaičiavimÄ (atsižvelgiant į PrancÅ«zijos kainų lygį), kuris nurodė, jog vartų remonto kaina Lietuvos kainomis be PVM bÅ«tų 2 402 Eur, o atsižvelgiant į PrancÅ«zijos kainų lygį, tai sudarytų 4 190,60 Eur.

Atsakovei nesuprantama, kokiu tikslu ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė PrancÅ«zijos teismų sprendimus ir juose pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ dėl žalos atlyginimo gaisro atveju, aiÅ¡kinimÄ vilkiko ar puspriekabės draudikas turi atlyginti nuostolius bei Badinterio įstatymo aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį žalos atlyginimas atsiejamas nuo atsakomybės. Å ioje byloje nė vienas iÅ¡ Å¡ių klausimų nebuvo keliamas, todėl neaiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡iuos ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė žalos dydį. 24.4.

Atsakovei ginčijant žalos sumÄ , pateikiant eksperto vertinimÄ , kad vartai galėjo bÅ«ti ne keičiami, o remontuojami, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl pagal PrancÅ«zijos teisę vartus reikėjo keisti naujais, o ne remontuoti. Lietuvos teisėje galioja principas, kad nuostolių atlyginimu Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį mažiausiomis sÄ naudomis, kad negalima pasipelnyti nukentėjusiojo sÄ skaitÄ , kas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų, kad PrancÅ«zijos įmonė vietoj buvusių senų vartų negali įsidėti naujus vartus ir vėliau reikalauti, kad atsakovė tai pilnai atlygintų.

IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė, kad PrancÅ«zijoje galiotų kitoks nei Lietuvoje žalos atlyginimo principas. BÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo ne tik pateikti visiÅ¡kai nepagrįstÄ sÄ skaitÄ , bet ir įrodyti, kokiais PrancÅ«zijos teisės aktais ar teismų praktika remiantis, jis vietoj vartų (kurie iÅ¡ pateiktų vartų nuotraukų akivaizdu, pažeisti tikrai nežymiai) remonto, praÅ¡o atlyginti naujų vartų kainÄ . 24.5. IeÅ¡kovas pateikė nukentėjusios PrancÅ«zijos įmonės, PrancÅ«zų žalos vertintojo pasiraÅ¡ytÄ priežasčių ir aplinkybių nustatymo bei nuostolių įvertinimo protokolÄ , kuriame, nustačius, jog žala 8 800 Eur, nusidėvėjimas – 25 procentai, t.y. toks pats dydis, kokį nurodė ir Lietuvos ekspertas T.

M., kas sudaro 2 200 Eur, iÅ¡eina, jog suma atskaičius nusidėvėjimÄ yra 6 600 Eur. Vadinasi pati nukentėjusi PrancÅ«zijos įmonė nurodė, jog jos nuotoliai yra 6 600 Eur, todėl atsakovei nesuprantama, kodėl PrancÅ«zijos draudikų biuras, tiek ir ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo gerokai didesnę kompensacijÄ . 24.6. Atsakovė sutiktų atlyginti tokiÄ Å¾alÄ , kokiÄ paskaičiavo Lietuvos ekspertas (ekspertas žalÄ paskaičiavo su PVM, tačiau žala turėtų bÅ«ti atlyginama be PVM (be PVM jÄ praÅ¡o atlyginti ir ieÅ¡kovas, kuris ir pats žalÄ yra atlyginęs be PVM): 5 028,72 Eur (eksperto paskaičiuota žala su PVM) x 100 proc. / 120 proc. = 4 190, 60 Eur (žala be PVM).

Atsižvelgiant į 25 procentų nusidėvėjimÄ (bÅ«tent 25 procentų nusidėvėjimÄ nurodė ir pati PrancÅ«zijos įmonė, pasiraÅ¡ydama priežasčių ir aplinkybių nustatymo bei nuostolių įvertinimo protokolÄ ) žalos suma siektų 3 142,95 Eur. Atitinkamai nuo Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti paskaičiuotas ir 15 procentų administravimo mokestis, kuris siektų 471,44 Eur. Taigi iÅ¡ viso atsakovė sutiktų atlyginti žalÄ , kurios suma 3 614,39 Eur.

25. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. Atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2017 m. liepos 17 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, atsakovei buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti 2017 m. liepos 17 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio PrancÅ«zijoje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerÅ«pestinga, nes nors ir eismo įvykio valstybėje vykusio žalos administravimo proceso tam tikruose etapuose dalyvavo, bet vėliau ignoravo žalos administravimÄ atlikusio subjekto jam siųstus paklausimus ir pastabas.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese, pastarasis turi teisę teikti prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 46 punktas). Å iuo atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovei padarė iÅ¡imtį – vertino jos prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti. 25.2.

Kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs apie tai, kaip įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė turėtų būti įgyvendinama tokio pobūdžio bylose, kaip ši:

1) teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui atlygintas sumas Biuras įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

a) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio;

b) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus;

2) esant Å¡alių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, Biurui, siekiančiam įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , tenka pareiga pateikti, be kita ko, atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas (nesant eismo įvykio valstybės kompetentingos institucijos (pvz., teismo) sprendimo), pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė; 3) „<...> atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus“; 4) „<...> faktinė situacija CPK 178 straipsnio taikymo aspektu suponuoja atsakovo pareigÄ paneigti tokius duomenis, įrodant, kad nukentėję asmenys nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iÅ¡ priteisiamo žalos atlyginimo dydį“; 5) „<...> atsakovui nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejonės, kad nepagrįstai buvo netaikytos <...> teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė už žalÄ gali bÅ«ti sumažinta, – jam tenka naÅ¡ta <...> teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais kaip Å¡ios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ â€œ; 6) „Atsakovo pareiga nurodyti nesutikimo su Biuro sprendimu iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ pagal užsienio valstybės atsakingos institucijos reikalavimÄ motyvus yra svarbi, atsižvelgiant į proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes priklausomai nuo jų bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia dėl taikytinų užsienio valstybės teisės normų ir byloje nustatinėtinų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių“. 25.3.

IeÅ¡kovas, bendradarbiaudamas su PrancÅ«zijos nacionaliniu draudikų biuru, pateikė visus savo reikalavimÄ ir atsakovės civilinės atsakomybės kilimÄ pagrindžiančius įrodymus bei ieÅ¡kovo Žalų administravimo departamentų iÅ¡vadas, kuriose pasisakyta dėl visų atsakovo pateiktų argumentų, juos paneigiant. IeÅ¡kovas pateikė aktualų PrancÅ«zijos teisės turinį:

1) informacijÄ apie valdant atsakovui priklausiančiÄ transporto priemonę pažeistas kelių eismo taisykles – Kelių eismo taisyklių R412-6 ir R-413-17 straipsnius;

2) Prancūzijos civilinio kodekso 1358 straipsnio nuostatas;

3) informacijÄ apie aktualų PrancÅ«zijos teisės turinį;

4) oficialų PrancÅ«zijos teisės turinį, gautÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1323-854/2018, kuriame detaliai apibrėžiami civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo bei įrodinėjimo PrancÅ«zijoje aspektai. 25.4. Atsakovė apsiribojo vien tik nepagristu abejonių dėl ieÅ¡kovo pateiktų faktinį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu bei tik Å¡ių abejonių pagrindu suformuota žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita, kuri buvo parengta neapžiÅ«rėjus eismo įvykio metu apgadinto turto bei nesivadovaujant aktualiomis PrancÅ«zijos teisės nuostatomis, pavėluotu, t. y. po daugiau nei metų aktualios bylos nagrinėjimo, pateikimu (aplinkybę, kad tokia ataskaita negali bÅ«ti pripažįstama eismo įvykio valstybėje PrancÅ«zijoje, Å¡ioje byloje patvirtina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta pozicija dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje atlikto turto vertinimo (Biuro 2020 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tas Nr. S-15980-20- (4.11.). 25.5.

Atsakovė nepateikė kitokį Prancūzijos teisės turinį, nei įrodinėjo ieškovas, pagrindžiančių įrodymų. Tokį atsakovo elgesį galėjo nulemti ir kitose analogiškose bylose deklaruojamas niekuo neparemtas įsitikinimas, kad tokio pobūdžio bylas nagrinėjant pagal Lietuvos civilinio proceso taisykles, turi būti taikomos ir Lietuvos materialinės teisės nuostatos, o ne vertinamas eismo įvykio valstybės teisės turinys. Atsakovė nepateikė Prancūzijos teisės turinio net ir dėl abejonių, kad šiuo atveju apgadinti vartai turėjo būti remontuojami, o ne keičiami; turėjo būti skaičiuojamas nusidėvėjimas ir pan. 25.6.

PrancÅ«zijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡imtinė kompetencija yra įtvirtinta PrancÅ«zijos teisės nuostatose. Be to, eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro iÅ¡imtinė kompetencija bei jo pateikto teisės aiÅ¡kinimo svarba konstatuota Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (Didžiosios kolegijos 2017 m. spalio 10 d. sprendimas byloje C-413/15 (Elaine Farrell prieÅ¡ Alan Whitty; 1990 m. liepos 12 d. sprendimas C-188/89, A. Foster ir kt. prieÅ¡ British Gasplc.). 25.7. Vien tik abejonių pagrindu eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naÅ¡tos perkėlimas nuo žalÄ neapdrausta transporto priemone padariusio asmens sÄ Å¾iningiems draudėjams, kurių mokamų įmokų dalis yra skirta nacionalinių draudikų biurų veiklos užtikrinimui, prieÅ¡tarautų ir CK 1.5 straipsnio nuostatose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (TPVCAPDÄ® 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas;

Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1K- 484 „Dėl atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų”. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

28. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų 29. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės UAB „Meidovis“ darbuotojo trečiojo asmens A. B., vykdant darbo pareigas, vairavusio transporto priemonę MAN TGA 18480 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, 2017 m. liepos 17 d. PrancÅ«zijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala – apgadinta arka (metaliniai vartai), kurie priklausė COOP AGRICOLE MACONNAIS, kurios draudikas yra „Croupama“.

Transporto priemonė MAN TGA 18480 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė atsakovė, eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Centrinis PrancÅ«zijos eismo įvykių draudimo bendrovės biuras, 2018 m. liepos 10 d. raÅ¡tu pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl eismo įvykio atlyginti 10 120 Eur dydžio žalÄ , kuriÄ sudaro 8 800 Eur kompensacija už turto apgadinimÄ ir 1 320 Eur administravimo mokestis.

30. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatų (paskelbtais Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu dėl direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)), 3, 4 priedai) (toliau – Vidaus nuostatai) 5 straipsniu ir TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. rugsėjo 6 d. lėšų pervedimo nurodymu Centriniam PrancÅ«zijos eismo įvykių draudimo bendrovės biurui sumokėjo pastarojo nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ 10 120 Eur sumÄ .

31. Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei remdamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovas 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. spalio 15 d., 2018 m. lapkričio 19 d. pretenzijomis pareikalavo iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ 10 120 Eur sumÄ , tačiau atsakovė pretenzijose nurodytos sumos nustatytu terminu nesumokėjo.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės vairuotojas pažeidė Prancūzijos Kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnį ir R413-17 straipsnį, jo kaltę dėl eismo įvykio byloje pagrindė įrodymų visuma – Prancūzijos kelių eismo taisyklių nuostatos, Komisijos 2004 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo, Biurų tarnybos vidaus nuostatai, bendrosios taisyklės (privalomosios nuostatos), Komisijos 2004 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl Tarybos direktyvos 72/166/EBB dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimo taikymo.

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pakankamai aktyviai dalyvavo administruojant žalÄ PrancÅ«zijoje, tačiau PrancÅ«zijos draudikų biuro sprendimas dėl 8 800 Eur vartų (arkos) įrengimo kainos liko PrancÅ«zijoje nenuginčytas, pagal Badinterio įstatymo nuostatas bei Å¡io įstatymo nuostatų taikymo praktikÄ nuostoliai priteistini visiÅ¡kai, o kitokios teismų praktikos atsakovė teismui nepateikė, žalos dydžio nenuginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl 10 120 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise iÅ¡ atsakovės tenkino visa apimtimi.

33. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, ginčydama priteistos žalos dydį. Atsakovė nurodo, kad žalos dydis sudaro 3 614,39 Eur sumÄ , kadangi apgadinti vartai turėjo bÅ«ti ne keičiami naujais, o galėjo bÅ«ti suremontuoti, žala nustatytina iÅ¡skaičiuojant ir nusidėvėjimÄ . Pasak atsakovės, ieÅ¡kovo pateikti PrancÅ«zijos teisės aiÅ¡kinimai nėra susiję su nagrinėjama byla, o įrodymų, kurių pagrindu vartai turėjo bÅ«ti keičiami, o ne remontuojami, ieÅ¡kovas nepateikė. Taip pat, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas nepagrindė praÅ¡omos žalos dydžio, kadangi vienintelė pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra neįrodo žalos dydžio.

34. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde neginčija civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos) buvimo, tačiau nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Nagrinėjamoje byloje taip pat nekvestionuojama ieÅ¡kovo teisė pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ atsakovei.

35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, susijusių su ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistos žalos, patirtos dėl PrancÅ«zijoje 2017 m. liepos 17 d. įvykusio eismo įvykio, dydžiu. Dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžio 36. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 5 dalį nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. 37.

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingo už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ asmens iÅ¡mokėtos pinigų sumos.

38. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu (TPVCAPDÄ® 4 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam įvykiui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonės valdytojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė draudikų biurui atsiranda net ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. 39.

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Meidovis“ yra transporto priemonės MAN TGA 18480 4X2 BLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, ji yra už žalos padarymÄ atsakingas asmuo ir kartu asmuo, neįvykdęs pareigos dėl transporto priemonės sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atsakovė pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

40. Pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų, paskelbtų Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu dėl direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo 2003/564 (toliau – Vidaus nuostatai) 1 straipsnį Å¡ių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui praneÅ¡ama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalÄ , ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneÅ¡a transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali bÅ«ti kaltinamas dėl Å¡ių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos Å¡alies biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). 41.

Eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).

42. Tačiau sutiktina su atsakove, jog vien aplinkybė, kad Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu, savaime nereiÅ¡kia, kad Lietuvos draudikų biuras visais atvejais įgyja teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės Å¡ių sumų grÄ Å¾inimo. 43. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog, sistemiÅ¡kai vertinant aptartas TPVCAPDÄ® nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kt.). Šių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.

44. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog teisės aktuose nėra nustatyta pagrindo tenkinti pareikÅ¡tÄ regresinį ieÅ¡kinį pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį nevertinant tokio reikalavimo pagrįstumo materialiosios teisės aktų prasme ir taip apriboti galimai dėl eismo įvykio atsakingų asmenų teisę į teisminę gynybÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų  biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 45-47 punktai; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).

45. Taigi, nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, PrancÅ«zijoje nagrinėjant nukentėjusio asmens reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, atsakovei UAB „Meidovis“ buvo suteikta galimybė teikti paaiÅ¡kinimus, dalyvauti atliekant ekspertizę, iÅ¡sakyti savo pozicijÄ dėl eismo įvykio ir atsiradusios žalos fakto bei dydžio, svarbu tai, kad žalos nustatymo procesas PrancÅ«zijoje apsiribojo neteismine procedÅ«ra, teisminis procesas nevyko, todėl, vadovaujantis aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika, atsakovei negali bÅ«ti atimta teisė reikÅ¡ti atsikirtimus bylÄ nagrinėjant teismine tvarka ir tokiu bÅ«du įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . Vadinasi Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti atsakovės argumentų Å¡ioje regresinio ieÅ¡kinio byloje, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys kasacinio teismo formuojamos praktikos.

46. Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra konstatavęs ir tai, kad, atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas, ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ . 47.

CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , turi teikti savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai. Taigi, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovė. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas ir, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovei paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, ji turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020). 48.

Atsakomybę mažinančių sÄ lygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sÄ lygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Todėl su reikalavimu nesutinkančiai atsakovei nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos SÄ jungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali bÅ«ti sumažinta, – jai tenka naÅ¡ta Europos SÄ jungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina bei patikimais įrodymais dėl faktinio žalos dydžio pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ .

49. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 10 120 Eur nuostolių atlyginimÄ regreso teise, nurodė šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančias aplinkybes, pateikė nuostolių dydį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus: 2003 m. liepos 1 d. sutarties tarp ieÅ¡kovo ir PrancÅ«zijos centrinio biuro Vidaus nuostatų III priedÄ ; 1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymo kopijÄ , teismų praktikos aiÅ¡kinimus, PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių nuostatas, Centrinio PrancÅ«zijos eismo įvykių draudimo bendrovių biuro 2018 m. liepos 10 d. raÅ¡tÄ dėl 10 120 Eur kompensacijos sumokėjimo, 2018 m. rugsėjo 6 d. bankinio pavedimo 10 120 Eur sumai, kuri pervesta PrancÅ«zijos centriniam biurui, kopijÄ , 2017 m. liepos 17 d. eismo įvykio deklaracijÄ , 2017 m. spalio 31 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 17100053 kopijÄ , 2017 m. gruodžio 1 d. bendrovės Croupama raÅ¡tÄ atsakovei dėl 8 800 Eur nuostolių sumokėjimo, 2018 m. birželio 5 d. susitarimo protokolÄ , kitÄ 2017 m. liepos 17 d. žalos įvykio administravimo medžiagÄ , tarp kurių apgadintų vartų fotonuotraukos, 2017 m. rugpjūčio 31 d. lyginamosios ekspertizės susirinkimo protokolas, ekspertizės protokolas, atsakovės atstovų ir PrancÅ«zijos draudiko susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje esančius ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus taikytinos PrancÅ«zijos teisės nagrinėjamo klausimo kontekste – dėl žalos, padarytos motorinės transporto priemonės, atlyginimo ir jos dydžio, spręstina, kad byloje esantis PrancÅ«zijos teisės turinys (1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymas, PrancÅ«zijos civilinio kodekso 1358 straipsnis dėl įrodinėjimo, teismo praktika) patvirtina nukentėjusiojo asmens teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ .

Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad ne visa ieškovo pateikta teismų praktika, kiek ji susijusiu konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl gaisro, vilkiko ir priekabos draudimo santykio, yra aktuali nagrinėjamu klausimu, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtoje praktikoje, be kita ko, yra užfiksuotas ir esminis visiško nuostolių atlyginimo principas dėl padarytos žalos, kuris yra bendrasis civilinės teisės principas ir nepriklausomai nuo faktinės situacijos galioja bendrai civilinėje teisėje (savaitės teismų praktika – Badinterio įstatymo taikymas transporto priemonės gaisro atveju, 2-oji civilinių bylų kolegija, 2012 m. rugsėjo 13 d., apeliacija Nr. 11-13 139).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovei nepateikus prieÅ¡ingai PrancÅ«zijos teisę aiÅ¡kinančių nuostatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti tomis PrancÅ«zijos teisės turinį aiÅ¡kinančiomis nuostatomis, kurias į bylÄ pateikė ieÅ¡kovas ir kuriomis įrodinėjo savo teisę į reikalaujamÄ Å¾alos dydį.

51. Pažymėtina, kad pagal PrancÅ«zijos civilinio kodekso 1358 straipsnį įrodinėjimas yra galimas visais bÅ«dais. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas žalos dydį, be kita ko, pateikė ir 2017 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 17100053, iÅ¡ kurios matyti, kad žalos dydis pagal 2017 m. liepos 18 d. sÄ matÄ 3017085 1 sudaro 8 800 Eur (be PVM), o bÅ«tent į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina: 6,00 x 2,00 dydžio arkos iÅ¡montavimas ir iÅ¡vežimas po eismo įvykio; SOOMA-GR tipo 6,00 m pločio ir 2,00 m aukščio arkos (tokios pat, kokia buvo pastatyta) pristatymas ir sumontavimas, įskaitant 2 kreipiamÄ sias arkas, 2 integruotas saugos sijas, apsauginių jutiklių rinkinį, 1 suvirintÄ 1,93 m aukščio tinklinį skydÄ ir įtaisymui reikalingus priedus; konstrukcija nudažyta žalia spalva RAL 6005; pastaba: variklis, valdymo plokÅ¡tė ir blokas nesugadinti, su sÄ lyga, kad juos pavyks paleisti ir jie veiks tinkamai.

52. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

53. Atsakovė nurodo, kad žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų (Prancūzijos teisės aktų nuostatų), kad vartų nebuvo galima suremontuoti, o jie turėjo būti pakeisti naujais. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas remontas, dėl ko patirtų nuostolių suma būtų buvusi mažesnė.

54. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovei kvestionuojant PrancÅ«zijos žalos administravimo proceso, PrancÅ«zijoje atliktos ekspertizės metu nustatytÄ Å¾alos dydį, ieÅ¡kovui į bylÄ pateikus įrodymus dėl PrancÅ«zijos teisės, taip pat įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį, bÅ«tent atsakovė turėjo pateikti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ leidžiančius daryti įrodymus, t.y. PrancÅ«zijos teisės aktų nuostatas, kurios pagrįstų, kad PrancÅ«zijoje apskaičiuotas žalos dydis apskaičiuotas nepagrįstai, kad nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti atliktas remontas, o ne vartai keičiami naujais, juolab, kad atsakovė bÅ«tent Å¡iais argumentais grindė savo pozicijÄ dėl žalos dydžio mažinimo.

VisiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas, kuris galioja ir PrancÅ«zijos teisėje, suponuoja tai, kad nukentėjęs asmuo negali atsidurti blogesnėje padėtyje negu iki eismo įvykio, todėl padarytos žalos atlyginimas jį turi grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki žalos atsiradimo. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai, ekspertizės medžiaga, tarp jų ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. lyginamosios ekspertizės susirinkimo protokolas, patvirtina, kad buvo vertinama situacija ir nustatomas tikrasis žalos dydis.

Nagrinėjamu atveju Prancūzijoje atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad vartai turėjo būti keičiami naujais ir dėl to padaryta žala siekia 8 800 Eur.

55. Paminėtina tai, kad atsakovei Prancūzijoje vykusiame žalos administravimo procese buvo sudaryta galimybė dalyvauti, teikti paaiškinimus. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės susirinkime dalyvavo atsakovės įgaliotas atstovas P. A., kuris sutiko su ekspertizės išvadomis ir pasirašė lyginamosios ekspertizės susirinkimo protokole. Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovės rašto matyti, kad atsakovė vėliau jau teigė, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. jos parengtas įgaliojimas P. A. suteikė įgaliojimus jam tik būti ekspertizės vietoje ir pareikšti savo nuomonę dėl nuostolių vertinimo metodo bei visus protokole užfiksuotus pasiūlymus perduoti atsakovei, tačiau nesuteikė įgaliojimų įsipareigoti mokėti ar ne.

Visgi kitų byloje esančių įrodymų turinys (atsakovės direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. elektroninis laiškas) aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad atsakovės įgaliotam asmeniui P. A. buvo suteikti visi įgaliojimai atstovauti ir ginti atsakovės interesus ekspertizės metu, taigi ir spręsti dėl padarytos žalos atstatymo būdo, nuostolių dydžio. Atsakovė ekspertizės metu buvo atstovaujama jos pačios pasirinkto įgalioto asmens, kuris betarpiškai dalyvaudamas sutiko su ekspertizės metu padarytomis išvadomis, t. y. dėl vartų keitimo naujais ir žalos dydžio (8 800 Eur), todėl laikytina, kad pati atsakovė sutiko su ekspertizės išvadomis.

56. Nepaisant to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovės atstovės elektroninio laiÅ¡ko, atsakovė vėliau nurodė, jog nesutinka su draudimo bendrovės eksperto nustatytų nuostolių suma, todėl užsakė prieÅ¡prieÅ¡inę ekspertizę ir, gavusi jos rezultatus, ji su draudimo bendrove susisieks. Taigi atsakovė, siekdama įrodyti kitokį nuostolių dydį, pati inicijavo ekspertizės atlikimÄ , tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė nukentėjusiai įmonei, jos draudikui ar PrancÅ«zijos draudikų biurui bÅ«tų pateikusi gautos ekspertizės iÅ¡vadas, nėra. Tokių duomenų atsakovė nepateikė ir regreso bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).

57. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė siekė surasti ekspertÄ PrancÅ«zijoje, galėjusį atlikti ekspertizę, siekiant nustatyti 2017 m. liepos 17 d. įvykio metu padarytos žalos dydį. Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydama bendradarbiauti surandant ekspertÄ , tačiau ieÅ¡kovui nurodžius, kad jis su PrancÅ«zijos ekspertais nedirba ir eksperto kandidatÅ«ros pasiÅ«lyti negali, jog pačios atsakovės pareiga yra susirasti ekspertÄ , jokių kitų duomenų byloje apie tai, kad atsakovė bÅ«tų toliau dėjusi pastangas atlikti ekspertizę, pasitelkdama ekspertÄ , reziduojantį PrancÅ«zijoje, nėra (CPK 178 straipsnis).

58. Atsakovė savo teiginiams dėl mažesnio nuostolių dydžio pagrįsti pirmosios instancijos teismui pateikė specialisto (eksperto) T. M. 2020 m. lapkričio 10 d. žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 201110, kuri atlikta atsakovės užsakymu ir pagal kuriÄ ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad vartų atstatymo kaÅ¡tai, indeksavus Lietuvos kainas pagal PrancÅ«zijos kainų lygį sudaro 5 028,72 Eur su PVM; metinis nusidėvėjimo dydis yra 2,5 proc., todėl nusidėvėjimas per, pavyzdžiui, 10 metų sudarytų 1 257,18 Eur. Pasak atsakovės, tokiu bÅ«du atsakovės ieÅ¡kovui atlygintina žala turėtų bÅ«ti 3 142,95 Eur (4 190, 60 Eur žala (be PVM) – 25 proc. nusidėvėjimas) ir nuo jos paskaičiuotas 15 procentų administravimo mokestis, kuris siektų 471,44 Eur, iÅ¡ viso žalos dydis sudarytų 3 614,39 Eur.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, neturi pagrindo pritarti, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistas žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė patikimais įrodymais neįrodė, jog PrancÅ«zijos žalos administravimo proceso metu, PrancÅ«zijoje atliktos ekspertizės metu nustatytas žalos dydis bÅ«tų nepagrįstas, o atsakovės įrodymai neginčijamai patvirtintų bÅ«tent tikrÄ jį žalos dydį (CPK 178, 185 straipsniai).

60. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktoje 2020 m. lapkričio 10 d. žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitoje žalos dydis iÅ¡ esmės vertintas pasitelkus nuotraukas, iÅ¡ kurių, kaip pats ekspertas ne kartÄ ataskaitoje nurodė, nėra aiÅ¡kiai matyti visi pažeidimai („nesimato dėl neiÅ¡samios fotofiksacijos“, „nors akivaizdžiai nematyti“, „nors <...> pažeidimų nesimato, tačiau dėl tikėtino jų sugadinimo keičiami“, kt.), todėl ekspertas pats vertino galėjusius bÅ«ti pažeidimus, darydamas tik logines, tikėtinas iÅ¡vadas. Pažymėtina, kad žalos dydis buvo skaičiuojamas naudojantis programa Sistela, pagal Lietuvoje galiojančias kainas, ir nepaisant to, kad galutinis žalos dydis buvo nustatomas indeksavus Lietuvos kainas pagal PrancÅ«zijos kainų lygį, negalima teigti, kad tokiu bÅ«du apskaičiuota žala atitinka tikrÄ jį žalos dydį ir Å¡iuo skaičiavimu turi bÅ«ti vadovaujamasi (CPK 185 straipsnis).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2020 m. lapkričio 10 d. žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita Nr. 201110 savaime nelaikytina didesnę galiÄ turinčiu ir patikimesniu įrodymu (ekspertizė nebuvo skirta teismo), nustatant tikrÄ jį žalos dydį, negu PrancÅ«zijoje atlikta ekspertizė, kuri atlikta pagal PrancÅ«zijos teisės nuostatas, betarpiÅ¡kai dalyvaujant PrancÅ«zijos ekspertui, suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir atsakovės atstovui, be to, vietoje ir nepraėjus daug laiko po 2017 m. liepos 17 d. eismo įvykio.

Kaip jau buvo minėta, atsakovė dar 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo nurodžiusi, jog inicijavo ekspertizės atlikimÄ dėl tikrojo žalos dydžio nustatymo ir pateiks jos rezultatus, tačiau to nepadarė, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė taip pat nedėjo pakankamai pastangų dėl ekspertizės atlikimo, susirandant ekspertÄ PrancÅ«zijoje – ieÅ¡kovui nepasiÅ«lius eksperto kandidatÅ«ros, atsakovė pagal bylos duomenis jokių tolimesnių veiksmų ekspertizės skyrimo PrancÅ«zijoje aspektu neatliko.

62. Taigi, viena vertus, atsakovė teigia, kad žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas, tačiau kita vertus, nepateikė į bylÄ tokių įrodymų, kurie teisėjų kolegijai leistų daryti tikėtinai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog PrancÅ«zijoje atliktos ekspertizės metu nustatytas žalos dydis yra nepagrįstas, o atsakovės 2020 metais Lietuvoje pasitelkto eksperto nustatytas žalos dydis yra tas, kuriuo turi bÅ«ti vadovaujamasi.

63. Atsakovės argumentai, kad vartai galėjo bÅ«ti remontuojami, o ne keičiami naujais, neįrodyti ir dėl to, jog apskritai nėra aiÅ¡kios aplinkybės, susijusios su remonto atlikimu, t. y. ar bÅ«tų įvykio vietoje atsiradęs asmuo (įmonė), sutikęs atlikti tokį remontÄ , kokie tokiu atveju bÅ«tų remonto darbų įkainiai ir pan. Vien tai, kad atsakovė mano, jog vartai galėjo bÅ«ti remontuojami, o ne keičiami naujais, nesudaro pagrindo spręsti, jog Å¡ie atsakovės teiginiai yra pagrįsti ir paneigia PrancÅ«zijoje atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, su kuriomis, kaip jau minėta, iÅ¡ pradžių per savo įgaliotÄ asmenį sutiko ir atsakovė.

64. Be to, atsakovės teiginiai, kad vartų kaina yra mažesnė, nes internetiniame puslapyje atsakovė rado tapačius vartus už mažesnę kainÄ , taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog PrancÅ«zijoje atliktos ekspertizės metu nustatytas žalos dydis bÅ«tų nepagrįstas. Pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios 2017 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagal 2017 m. liepos 18 d. sÄ matÄ Nr. 3017085 1, žalos dydį sudaro ne tik naujų vartų kaina, tačiau ir jų iÅ¡montavimas, pakeitimas naujais, kiti darbai, todėl vien nustatyto žalos dydžio neigimas internetiniame puslapyje rastų panaÅ¡ių vartų kaina, nėra pakankamas pagrindas mažinti žalos dydį.

65. Atsakovės teiginiai, kad iÅ¡ priteistos žalos dydžio turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas nusidėvėjimas, nagrinėjamu atveju taip pat nepagrįsti ir neatitinka visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo esmės – nukentėjusįjį asmenį grÄ Å¾inti į tÄ padėtį, kuri buvo iki žalos atsiradimo. Kaip matyti iÅ¡ draudimo bendrovės AXA IARD 2020 m. lapkričio 25 d. elektroninio laiÅ¡ko nukentėjęs asmuo buvo apdraudęs turtÄ draudimu ,,nauja verte“, kas reiÅ¡kia, jog tokiu atveju žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai, neatskaičius nusidėvėjimo. Minėta bendrovė tuo pačiu pažymėjo, kad nebuvo įmanoma įrengti tokio paties turto su nusidėvėjimu, taisyti nebuvo įmanoma, buvo galima tik pakeisti naujais vartais ir dėl to nukentėjęs asmuo neturi turėti jokių iÅ¡laidų.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad Priežasčių ir aplinkybių nustatymo bei nuostolių įvertinimo protokole numatyta, kad nusidėvėjimas 25 procentai (2 200 Eur) savaime nereiÅ¡kia, kad nukentėjusiam asmeniui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokama mažesnė - 6 600 Eur draudimo iÅ¡moka, nustačius, kad nukentėjusiojo asmens draudimas buvo „nauja verte“, lemiančia, jog nukentėjusiam asmeniui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokama visa draudimo iÅ¡moka, grÄ Å¾inant jį į padėtį, buvusiÄ iki žalos atsiradimo.

67. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas įrodė savo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , juolab, ieÅ¡kinio reikalavimai buvo grindžiami iÅ¡imtinę kompetencijÄ turinčio subjekto, t. y. PrancÅ«zijos transporto priemonių draudiko biuro pateiktais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis, kurių atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo ir neįrodinėjo, kad užsienio valstybės iÅ¡imtinę kompetencijÄ turinti institucija žalos administravimÄ sureguliavo ne pagal eismo įvykio valstybėje galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

Atsakovė nepateikė tokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad PrancÅ«zijoje atliktos ekspertizės metu nustatytas 8 800 Eur žalos dydis turtui nagrinėjamoje situacijoje yra neadekvatus ir turėtų bÅ«ti mažinamas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 178, 185 straipsniai).

68. Atsakovė atskirai neginčija 1 320 Eur administravimo iÅ¡laidų pagrįstumo, jų procentine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuoto dydžio klausimÄ kėlė tik priskaityto žalos dydžio kontekste, kuris, pasak ieÅ¡kovės, turėjo bÅ«ti mažintinas, todėl konstatavus, kad nėra pagrindo mažinti žalos dydį už vartų pakeitimÄ (8 800 Eur), administravimo iÅ¡laidų dydis (1 320 Eur) taip pat laikytinas pagrįstu.

69. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, taip pat ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytÄ reguliavimÄ , ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ Å¾alÄ sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai iÅ¡mokėta suma. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 10 120 Eur nuostolių atlyginimÄ , kurį sudaro tiek padaryta žala turtui, tiek administravimo iÅ¡laidos.

Dėl bylos baigties 70. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 72. IeÅ¡kovas nepateikė praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat duomenų, pagrindžiančių jų patyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

73. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko