c14c3961-8dbf-46da-ae90-e8bd048e2cde · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4338-484/2018 Proceso Nr. 3-61-3-02877-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-3), kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 12 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais.

Detalizavo, kad visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina ir izoliuotas nuo kameros durų ir likusio kameros ploto, todėl naudojantis juo buvo stebimas pareigūnų ir kameroje buvusių asmenų. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. kameroje iš viso buvo laikomi keturi asmenys, o vėliau iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. – du. Tai, kad tualetas nuo kameros buvo uždengtas užuolaida, remdamasis teismų praktika, pareiškėjas nelaiko tinkamu privatumo užtikrinimu.

Teigia, kad dėl nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kančias. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o kitÄ skundo dalį atmesti (b. l. 8-19). Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. PareiÅ¡kėjui kamerose tekęs plotas atitiko minimalų ploto reikalavimÄ , dalį laiko pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu.

Patalpos matmenys – apie 08 x 0,7 m. (0,56 kv. m.). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos kamerose: nuo Nr. 1 iki Nr. 75, nuo Nr. 226A iki Nr. 244, nuo Nr. 104 iki Nr. 200, nuo Nr. 202 iki Nr. 227, nuo Nr. 356 iki Nr.370, nuo Nr. 371 iki Nr. 385, nuo Nr. 309 iki Nr. 323, nuo Nr. 324 iki Nr. 338, nuo Nr. 340 iki Nr. 352.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose: nuo Nr. 252 iki Nr. 257, nuo Nr. 386 iki Nr. 395, nuo Nr. 406 iki Nr. 417, nuo Nr. 418 iki Nr. 426. 2017 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

LukiÅ¡kių TI-K vertinimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis buvo laikomas laikotarpiu 2014 m. vasario 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 4). IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl kalinimo neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kančias.

PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Pažymėtina, kad atsikirsdamas į atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra susipažinęs su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (toliau – EŽTT). EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai bÅ«tų proporcingi, jais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ byloje Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Pasak EŽTT, tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1864-624/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2694-442/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-822/2018, 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-822/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1794-624/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-984-662/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis;

žr. pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Å iuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Toliau teismas pasisako iÅ¡ esmės dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. LVAT laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013), tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 22 d. ir nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo laikomas kamerose Nr. 4, Nr. 73 ir Nr.

57. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktais duomenimis, Å¡iose kamerose laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 sausio 14 d., 2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 27 d. , 2018 m. balandžio 7 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. kamerose buvo laikomas vienas, visÄ kitÄ laikÄ su pareiÅ¡kėju kamerose buvo laikomas dar vienas asmuo (b. l. 9-10). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Analogiški reikalavimai yra nustatyti ir naujojoje Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių redakcijoje (Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. sausio 27 d.

įsakymas Nr. V-26). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 papunktis numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis praneÅ¡imas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje GlotovprieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02) 81 p.).

Remdamasis nurodyta EŽTT praktika, LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Byloje esančiame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo (b. l. 24-25), nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis, sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K priežiūros posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252-Nr. 257 2013 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

AnalogiÅ¡kas sanitarinio mazgo įrengimas egzistuoja ir kamerose Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 - Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426. PraneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Atsakovo atstovo atsiliepime ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. praneÅ¡ime nurodyta aplinkybė, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Atsiliepimo teiginiai, kad atitinkamose kamerose Å¡iuo metu yra įrengtos užuolaidos, byloje nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, neaiÅ¡ku, kada jos buvo įrengtos. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad užuolaidų įrengimas sanitariniuose mazguose neužtikrino jo privatumo, kadangi visiÅ¡kai neatskyrė sanitarinio mazgo nuo kameros. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista visÄ jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., iÅ¡ viso 1077 paras.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , orumo pažeminimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nurodyta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija bÅ«tų siekusi sÄ moningai pažeisti pareiÅ¡kėjo teises.

Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (1077 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais), intensyvumÄ (tam tikrÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K) atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausiÄ LVAT praktikÄ (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A-1032-858/2018;Nr. A-1018-662/2018;

Nr. A-1730-858/2018; Nr. A-1748-492/2018; Nr. A-4132-442/2018) iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 3 300 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 12 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3300 (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus) eurų neturtinės žalos. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė