2020-07-08 Nr. AB-13428-3-61-3-03297-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-195-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03297-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-742 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-009 vykdytojui UAB „Kauno vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija; toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, taip pat teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. pateikė paraišką dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaune“, projekto kodas VP3-AM-01-V-05-009, (toliau – ir Projektas) finansavimo (toliau – ir Paraiška). Aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-965 „Dėl finansavimo skyrimo projektui Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-099 pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ (toliau – ir Priemonė) Projekto įgyvendinimui buvo skirtas 14 451 216,61 Lt (4 185 361,62 Eur) dydžio finansavimas. Projekto vykdytojas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) 2013 m. gruodžio 23 d. sudarė Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaune“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-05-009, finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurioje buvo įtvirtintas stebėsenos rodiklis – gyventojų, prisijungusių prie naujai nutiestų vandentiekio ar nuotekų tinklų, skaičius. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė rangos sutartį Nr. 5-342 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaune“, kurios pagrindu rangovas – jungtinės veiklos partneriai UAB „Versina“ ir UAB „KRS“ – nutiesė 13,729 km naujų vandentiekio tinklų ir 19,794 km naujų nuotekų tinklų. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. 5-344 „Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-099 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaune“ FIDIC inžinieriaus, darbų techninės priežiūros, techninio projekto bendrosios ekspertizės ir viešinimo paslaugos“.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nuolat teikė Agentūrai informaciją apie Projekto įgyvendinimo rezultatus, t. y. informaciją apie sudarytas prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sutartis. Iš Įgyvendinančiajai institucijai teiktų abonentinių sutarčių ataskaitų matyti nuolat didėjantis būstų, prijungiamų prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, skaičius. Projekto vykdytojas visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį stengėsi užtikrinti savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų tinklų. Šio tikslo įgyvendinimui Projekto vykdytojas įkūrė papildomą darbo vietą stebėti ir skatinti naujų gyventojų prisijungimą, taip pat ir lengvatinėmis sąlygomis. Projekto vykdytojas 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Agentūrai pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (toliau – ir Galutinė ataskaita) apie nutiestų vandens ir nuotekų tinklų apimtis ir gyventojų skaičių, kuriam sudarytos galimybės prisijungti prie šių tinklų. APVA 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1780 „Dėl galutinės projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaune“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-009 įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo“ šią ataskaitą patvirtino. Projekto vykdytojas Įgyvendinančiai institucijai 2016 m. gruodžio 31 d. pateikė Ataskaitą po projekto užbaigimo (toliau – ir Ataskaita po Projekto užbaigimo), kurioje numatyta, jog įgyvendinus Projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 611 iš planuotų 1 164 gyventojų, o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 389 iš planuotų 792 gyventojų. APVA Išvadoje pripažino 659 116,99 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir siūlė Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl Projekto netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, taikant lėšų pervedimo būdą. Šios Išvados pagrindu priimtas Įsakymas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė APVA raštą su seniūnijų teritorijų būstų sąrašais ir komentarais apie būstų neprisijungimo prie naujų inžinerinių tinklų priežastis. Tiek Agentūra, surašydama Tyrimo išvadą, tiek Aplinkos ministerija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 1911 punkto nuostatą dėl rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, taip pat netinkamai įvertino aplinkybę, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo ir nežinomų Sutarties pasirašymo metu.

6. Pareiškėjo manymu, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, APVA Tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 15 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra neproporcinga APVA nustatytiems tariamiems pažeidimams, prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Tyrimo išvadoje neatsižvelgta į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo pastangų pasiekti stebėsenos rodiklius, skiriamos finansinės korekcijos sumos skirtumus atskiriems nepasiektiems stebėsenos rodikliams, nepasiektų stebėsenos rodiklių įtaką Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui, finansinės korekcijos įtaką Bendrovės veiklai, t. y. viešųjų interesų užtikrinimui. Projekto vykdytojo pažeidimas, APVA siūlymas taikyti finansinę korekciją, nesuteikiant galimybės ištaisyti stebėsenos rodiklių pasiekimo trūkumų, pareiškėjo manymu, tik patvirtina ir įrodo, jog Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, APVA ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) turėjo taikyti ne griežčiausią sankciją, bet imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrintas stebėsenos rodiklių pasiekimas, t. y. nustatyti papildomą terminą stebėsenos rodiklių pasiekimui ir nurodyti rekomenduojamas priemones būstų prijungimui prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų. APVA nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, jog Projekto vykdytojas yra atsakingas už stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ bei „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimą. Esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų neprisijungimas prie Projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudotis komunikacijomis ir prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki šių asmenų turto ribos. Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas Projekto vykdytojui užkerta kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir / ar individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir/ar nuotekų surinkimo tinklų. Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie pateisinamų priežasčių turi būti priskiriami ir atvejai, kai būsto savininkai yra išvykę ir nėra galimybių su jais susisiekti.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad, remdamasis Kauno seniūnijų duomenis, nustatė, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai atsisako prisijungti prie naujų inžinerinių tinklų, yra finansinių galimybių neturėjimas. Pareiškėjo tvirtinimu, jis tinkamai įgyvendino Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros, ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Projekto vykdytojui įgyvendinus visas Projekto veiklas, sukūrus funkcionuojančią ir veikiančią infrastruktūrą, sudarius galimybes gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų, o Agentūrai šias aplinkybes pripažinus, buvo tinkamai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, Finansavimo sąlygų aprašo 7–8 punktuose, Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punkte, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte, Projekto aprašymo 5 dalyje numatyti tikslai. Net ir pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, gyventojai turi ir turės galimybę prisijungti prie naujai nutiestų tinklų, kas patvirtina, jog ES struktūrinės paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai. Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, laikėsi tiek ES, tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Sutarties nuostatų, tinkamai ir laiku įgyvendino visas Projekto veiklas už Paraiškoje numatytą lėšų sumą, sukūrė funkcionuojančią vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą. Projekto įgyvendinimui skirtos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę jų paskirtį, užtikrinant Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslų įgyvendinimą.

9. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Įsakymas buvo priimtas formaliai vadovaujantis trečiojo suinteresuotojo asmens Tyrimo išvada, nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, ypač pareiškėjo pateiktų po Tyrimo išvados pateikimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, finansinių korekcijų taikymo tikslus, proporcingumo principą, neįvertinus nuosekliai plėtojamos teismų praktikos, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies. Aplinkos ministerija netyrė, ar Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimus, taip pat netyrė pareiškėjo papildomai pateiktų įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių stebėsenos rodiklių nepasiekimą dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, kurios buvo pateiktos po Tyrimo išvados. APVA neužtikrino VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo laikymosi, o taip pat nesilaikė paaiškinimų gavimo tikslo. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė procedūrines nuostatas, nes jis buvo priimtas nesibaigus Tyrimo išvados apskundimo terminui, taip suvaržant Bendrovės teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą.

10. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad Agentūros darbuotojai, tikrindami Ataskaitą po projekto užbaigimo, nustatė, jog Projekte nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki nustatytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo Projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuotas atsižvelgus į Projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes, ir tik nustačius, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, kad įtarimas dėl pažeidimo neturėjo būti inicijuojamas, yra nepagrįsti.

Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų, bei su tuo susijusias rizikas. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, vertino ir sprendė dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jų įtakos stebėsenos rodiklių pasiekimui / nepasiekimui.

Tai, kad Bendrovė nepateikė stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis pagrindžiančių dokumentų, nesuteikia pagrindo spręsti dėl atlikto tyrimo nepagrįstumo. Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas sukelia teisines pasekmes – prielaidas pažeidimui konstatuoti. Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu. Pareiškėjui pasiekus nustatytus rodiklius mažiau nei 90 proc., buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas ir nustatytas pažeidimas. Tinklų tiesimas nėra savitikslis, svarbu, kad nutiestais tinklais naudotųsi gyventojai, ir taip būtų užtikrinta tiek pastarųjų sveikata geriant tinkamos kokybės vandenį, tiek aplinkos apsauga tinkamai surenkant ir išvalant nuotekas.

Dėl šios priežasties Sutarties 1 priedo 7 punkte buvo įtvirtinti stebėsenos rodikliai, kurių pasiekimas yra svarbus sėkmingai įgyvendinto projekto indikatorius. Projekto esmė ir tikslai buvo numatyti Finansavimo sąlygų aprašo 7, 8 ir 34 punktuose. Teikiant Paraišką būsimasis Projekto vykdytojas turėjo būti paskaičiavęs ir Paraiškoje nurodęs preliminarius tiek tiesiamų vandentiekio ir / ar nuotekų tinklų kiekius, tiek minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Minėti skaičiavimai buvo perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui.

Finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams, konkrečiu atveju – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir / ar nuotekų tinklams, tiek ir Sutarties 1 priedo 7 punkte numatytiems stebėsenos rodikliams.

12. Pagal APVA turimus duomenis, Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas, šiuo atveju pareiškėjui nepasiekus nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, galima daryti išvadą, jog Projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, todėl nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui buvo padaryta nuostolių. Kadangi Projekto vykdytojas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto, 1 priedo 7 punkto nuostatas, bei yra atsiradę nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte bei Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte numatytos pažeidimo sąlygos, todėl pareiškėjo teiginys, jog Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo tariamą pažeidimo egzistavimą dėl Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo bei įpareigojo Projekto vykdytoją grąžinti dalį išmokėtų finansinės paramos lėšų yra neteisingas ir nepagrįstas.

13. Atsakovas pažymėjo, kad tiek Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą parinkdama taikytinos finansinės pataisos dydį, tiek Ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Įsakymas priimtas remiantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) 5.2.3, 8.1 ir 11 punktais, PAFT 1881, 1882 ir 198.2 punktais, atsižvelgiant į APVA 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (29‑2-7)-APVA-1822 „Informacija apie nustatytą pažeidimą ir siūlymai dėl tolesnių veiksmų“ pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad Projekto vykdytojas UAB „Kauno vandenys“, vykdydamas Projektą, nepasiekė stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401, (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, todėl pripažinta bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma, išmokėta Projekto vykdytojui, yra 659 116,99 Eur, neįskaitant 33 095,22 Eur Projekto vykdytojo įnašo.

14. Atsakovas paaiškino, kad netinkamų finansuoti išlaidų sumą Agentūra apskaičiavo remdamasi Rekomendacijų 263.2 punktu. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai, pareiškėjas turėjo galimybę su jomis susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, lėmusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Buvo vadovaujamasi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad APVA vadovavosi išimtinai nurodytu veiksnių sąrašu, nes pažeidimo tyrimo išvadoje detaliai ištyrė ir įvertino Projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir sprendė dėl jų įtakos rodiklių pasiekimui / nepasiekimui. Atsakovas nesutiko, kad Įsakymas neatitinka VAI 8 straipsnio reikalavimų jį motyvuoti bei VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo ir proporcingumo principų. Tai, kad pareiškėjas faktines pažeidimo tyrimo aplinkybes įvertino kitaip nei trečiasis suinteresuotasis asmuo ar atsakovas, nesuteikia pagrindo spręsti dėl Įsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl Įsakymo neteisėtumo. PAFT numato ne pareigą Projekto vykdytojui pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, o teisę. Atitinkamai PAFT nustato terminą, per kurį Ministerija turi priimti sprendimą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo. Šiuo atveju atsakovas, nepraleisdamas PAFT nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdamas duomenų dėl Projekto vykdytojo skundo, teisėtai ir pagrįstai priėmė Įsakymą. Įsakymo priėmimas neapribojo pareiškėjo teisės į gynybą, nes Bendrovė pateikė teismui skundą dėl Įsakymo ir APVA pažeidimo tyrimo išvados panaikinimo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17. APVA sutiko su pareiškėjo argumentais, jog rodiklių nepasiekimas savaime nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, tačiau ir pažeidimo tyrimo iniciavimo (pradėjimo). Tačiau įgyvendinus projekto veiklas, bet nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Agentūra nustatė, kad Projekto rodikliai nėra pasiekti iki Finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Agentūra vertino, kokios aplinkybės lėmė konkretaus rodiklio nepasiekimą.

Nustačiusi, jog rodiklis nepasiektas dėl ne nuo Projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentą perskaičiavo, o konstatavusi, jog rodiklio nepasiekimo procentas viršija 10 proc., inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimą. Ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti.

Agentūra nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad rodikliai buvo nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo Projekto vykdytojo ir nežinomų Sutarties pasirašymo metu. Sutarties pasirašymo metu taip pat galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Tiek ankstesnės redakcijos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (galiojusiame iki 2014 m. spalio 31 d.), tiek naujos redakcijos įstatyme nebuvo nustatyta besąlyginio imperatyvo gyventojams jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų.

Teisinis reglamentavimas šiuo klausimu iš esmės nepakito, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, kad gyventojai privalės jungtis prie nutiestų centralizuotų tinklų. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Duomenų, jog tai buvo atlikta, pareiškėjas nepateikė. Be to, lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, neaišku, kokioms išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, padengti gyventojams trūksta lėšų, taip pat ar Bendrovė negalėjo šios priežasties masto sumažinti.

Sutartis buvo pasirašyta 2013 m. gruodžio 23 d., tuo tarpu su skundu yra pateikiami įrodymai tik apie tam tikrus veiksmus, kurių Bendrovė ėmėsi nuo 2016 m. vidurio. Joks teisės aktas nenumato galimybės vertinti gyventojų, kurie prie tinklų buvo prijungti 2017 m. ar vėliau. Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu, t. y. vamzdžių tiesimas nėra savitikslis. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad realiai padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai.

Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau nei 90 procentų, buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas. Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas. Pareiškėjui nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, Projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, nes dalies įsipareigojimų Projektų vykdytojas pagal Sutartį neįvykdė, todėl atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

18. Agentūra paaiškino, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma apskaičiuota remiantis Rekomendacijų 263.2 punktu, kuriame nurodyta, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas, taikomos finansinės korekcijos ir 261.2 punkte numatytu atveju. Rekomendacijos skelbiamos viešai, pareiškėjas turėjo galimybę su jomis susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, lėmusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.

APVA už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 45 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ – 48 proc., juos vertinant Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų kontekste ir vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, finansinė korekcija nebuvo skaidoma atskirai pagal rodiklių rūšis, o visai Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumai pritaikyta finansinė korekcija – 15 proc.

Pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi PAFT 8 priedu „Finansinių korekcijų taikymo aprašas“, nes Išvadoje buvo konstatuotas ne viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, o Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo pažeidimas, todėl ginčo teisiniams santykiams PAFT 8 priedas „Finansinių korekcijų taikymo aprašas“ netaikytinas, o taikytini Rekomendacijose nustatyti finansinių korekcijų dydžiai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu, t. y. parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

Nesant Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose išdėstytų sąlygų viseto, pažeidimo ištaisymas yra negalimas. Be to, 2016 m. gruodžio 31 d. suėjęs terminas, per kurį Bendrovė turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, yra naikinamasis. Apraše ir kituose teisės aktuose nėra numatytos galimybės jį pratęsti ir / arba atnaujinti. Projekto vykdytojui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, ir Agentūra jį įvertino. Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjas buvo išklausytas, jam sudaryta galimybė pateikti argumentus ir įrodymus.

Bendrovė, atsakydama į APVA paklausimus, teikė rašytinius paaiškinimus dėl tyrimo objekto. Agentūra informavo Projekto vykdytoją, kad jam nepateikus paaiškinimų ginčo išlaidas pripažins netinkamomis finansuoti. Išvada atitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas privalo grąžinti netinkamomis finansuoti lėšomis pripažintą 659 116,99 Eur sumą, neįskaitant 33 095,22 Eur Projekto vykdytojo įnašo, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Teismas nurodė, kad PAFT ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar, juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, nulėmusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

22. Teismas pažymėjo, kad APVA Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ 48 proc., o „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ 51 proc. Šių rodiklių nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Išvadoje, vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo nurodytas stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis (gyventojų skaičiaus mažėjimą) ir pripažinta, kad jos turėjo įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui ir jų pareiškėjas negalėjo sumažinti.

23. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję lemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatytos besąlyginės pareigos jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų, o buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Iš to teismas padarė išvadą, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, lėmusia stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Teismas įvertino, kad pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką, todėl teisinis reglamentavimas pagrįstai nepripažintas aplinkybe, pateisinančia stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimą.

24. Teismas nurodė, kad kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (prasta gyventojų finansinė padėtis, jų nenoras jungtis prie naujų tinklų nenurodant priežasties, prisijungimo darbai vis dar yra vykdomi) taip pat nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nenustatyti pažeidimo, nes šių aplinkybių atsiradimo riziką ir jų įtaką stebėsenos rodiklio pasiekimui pareiškėjas, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti Sutarties sudarymo metu. Stebėsenos rodiklio nepasiekimą pateisinančia aplinkybe taip pat nelaikytina ir teisinio reglamentavimo kaita.

25. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, todėl nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Teismas konstatavo, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ reikšmės ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

26. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu pritaikytą finansinę korekciją proporcingumo principo atžvilgiu, konstatavo, kad dviejų stebėsenos rodiklių nepasiekimo mastas yra didelis. Agentūra įvertino Projekto vykdytojo argumentą, jog Projektas baigtas 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl pasiekti rodiklius buvo likę tik daugiau nei vieneri metai. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad Projekto vykdytojas, pasirašydamas Sutartį, prisiėmė įsipareigojimus, be kita ko, ir dėl rodiklių pasiekimo. Sutarties pasirašymo metu (2013 m. gruodžio 23 d.) galiojo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcija, pagal kurią pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1‑59 buvo pakeistas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, rodiklių pasiekimo terminas pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi Projekto vykdytojas turėjo dar vienerius metus pasiekti nustatytus rodiklius.

27. Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, prie nuotekų tinklų prijungė 609 gyventojus, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 48 proc., o prie vandentiekio tinklų – 387 gyventojus, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 51 proc. Nustatyta, kad 28 gyventojai neprijungti prie nuotekų tinklų, o 22 gyventojai – prie vandentiekio tinklų, dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus Kauno mieste, t. y. dėl veiksnio, kurio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. APVA, įvertinusi šias aplinkybes, padarė išvadą, kad Projekto vykdytojo pasiektas stebėsenos rodiklis yra: prie nuotekų surinkimo tinklų prijungti 637 (609+28) gyventojai, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 45 proc., prie vandentiekio tinklų prijungti 409 (387+22) gyventojai, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 48 proc. Iš to teismas padarė išvadą, jog aplinkybės, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo, buvo tinkamai įvertintos. Teismas pakartojo, kad kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nuo jo nepriklausiusios, nes pareiškėjui šiuo atveju teko verslo rizika.

28. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui buvo pratęstas terminas papildomiems įrodymams pateikti, tačiau iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. tai nebuvo padaryta, todėl atnaujintas pažeidimo tyrimas buvo atliktas vadovaujantis tyrimo metu surinktais duomenimis. Teismas sutiko su APVA vertinimu, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie seniūnijas buvo parengti paties pareiškėjo, todėl vertinti šiuos duomenis, kaip seniūnijų duomenis, nebuvo pagrindo.

29. Teismas apibendrino, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, nurodytais dydžiais nepasiekdamas nustatytų rodiklių, pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 15 proc., netinkamos finansuoti išlaidos yra 659 116,99 Eur.

30. Teismui nekilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo. Todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

31. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, jog Rekomendacijos negali būti pripažintos norminio pobūdžio aktu, nes neturi norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Dėl šios priežasties teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į LVAT dėl Rekomendacijų, kaip norminio teisės akto, teisėtumo ištyrimo.

32. Teismas nesirėmė pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-559-790/2018 priimtu teismo sprendimu, nes jis nėra įsiteisėjęs, be to, nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose faktinė situacija (nepasiekiamumo rodikliai) skiriasi.

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėjant administracinę bylą nesivadovauti: 1) Rekomendacijų 263.2 punktu, kaip prieštaraujančiu VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu (2016 m. vasario 4 d. redakcija), kaip prieštaraujančiu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsniui (2014 m. birželio 12 d. redakcija) ir teisinės valstybės principui.

35. Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Rekomendacijų 263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

36. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes apie prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie šių tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas.

38. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir nevertino, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Iki 2018 m. birželio 12 d. prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų iš viso prisijungė 251 būstas, t. y. papildomi 85 būstai. Prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų iš viso prisijungė 369 būstai, t. y. papildomi 112 būstų. Tai reiškia, kad stebėsenos rodiklių nepasiekimas mažėja, todėl, pareiškėjo skaičiavimais, stebėsenos rodikliai iki 2020 m. spalio mėn. bus visiškai pasiekti. Aplinkybė, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

39. Pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, jog APVA Tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 15 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga APVA nustatytam tariamam pažeidimui (VAĮ 3 str. 1 d.). Jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė ir sprendime niekaip nepasisakė dėl to, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui, tuo tarpu pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

40. Pareiškėjas pažymi, kad Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, jog Rekomendacijos yra privalomos ir taikomos visoms Metodikos 1 punkte nurodytoms institucijoms. Rekomendacijų 263.2 punkte įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai, todėl akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, nes finansinės korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte. Tuo tarpu įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra numatytos tokios finansinės korekcijos taikymo galimybės. Be to, Finansavimo sąlygų aprašo normos nėra suderintos su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta asmenų teise individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas.

41. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai taikydamas materialines ir procesines teisės normas, nenukrypdamas nuo LVAT praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms.

43. Atsakovas taip pat pažymi, kad, jo vertinimu, svarbi Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašte nurodyta aplinkybė, jog: „nuo 2000 metų vandens tiekimo įmonės įgyvendina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projektus, kurie dalinai finansuojami Europos Sąjungos paramos lėšomis. Paramos iš Europos Sąjungos vandentvarkos projektams Lietuva sulaukė ne tik dabartiniu 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu, bet ir 2000–2006 m. laikotarpiu. Paramą gavusios vandens tiekimo įmonės privalo pasiekti fizinius rodiklius (t. y. pastatytų tinklų ilgis ir gyventojų tinklų prijungimo prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų), kurie buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos paramai gauti. Šiuo metu proporcingai neprijungtam gyventoju skaičiui reikalaujama gražinti reikšminga gautos paramos lėšų dalis“. Šis raštas patvirtina, kad pareiškėjui ne tik buvo žinomas vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, bet ir tai, kad 2000–2006 m. finansavimo laikotarpiu projektų vykdytojams buvo keliami finansavimo sutartyse nustatyti rodiklių pasiekimo reikalavimai, jog projektų vykdytojų siektini rodikliai buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui gauti, o rodiklių nepasiekus, t. y. neprijungus finansavimo sutartyse numatyto gyventojų skaičiaus prie vandentiekio ar nuotekų tinklų, buvo reikalaujama grąžinti proporcingai neprijungtam gyventojų skaičiui paramos lėšų dalis. Tai reiškia, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, prisiimdamas įsipareigojimus dėl nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudamas finansavimą, prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių.

44. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs daug sprendimų faktinėmis aplinkybėmis panašiose administracinėse bylose, kuriose teismas konstatavo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatų pažeidimus bei pripažino ginčytus įsakymus dėl lėšų grąžinimo teisėtais ir pagrįstais, taip pat, jog lėšų susigrąžinimas nepažeidžia viešojo intereso ir proporcingumo principo.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atmesti pareiškėjo skunde nurodytus prašymus nesivadovauti atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, o kitus prašymus (dėl bylos sustabdymo ir dėl teisės aktų nuostatų ištyrimo bei kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo) spręsti teismo nuožiūra.

46. APVA kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, nurodo, kad jos atitinka teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 47. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-742 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-009 vykdytojui UAB „Kauno vandenys“, grąžinimo“.

48. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

50. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

52. Nustatyta, kad pareiškėjas su APVA 2013 m. gruodžio 23 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaune“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-05-009, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-009/5-333. Sutartyje numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2013 m. liepos 10 d., Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2015 m. gegužės 23 d. Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 164, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 792, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 4.

53. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2013 m. gruodžio 23 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

54. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1‑650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

55. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

56. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

57. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

58. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

59. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

60. 2016 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (patikslinta 2017 m. vasario 23 s.) (III t., b. l. 154-159) pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 389 gyventojai iš planuotų 792, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 611 gyventojų iš planuotų 1 164. Šiame kontekste pažymėtina, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 21 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje (I t., b. l. 437-444) įvertino aplinkybę, kad Projektas buvo vykdomas Kauno mieste ir Kauno rajone ir taikė atitinkamus koeficientus (2,2 ir 3,2). APVA nustatė, kad rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ nepasiekimas yra 48 proc. Stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ nepasiekimas yra 51 proc. Taigi ginčo rodikliai iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiekti. Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

61. Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

62. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad iš viso 28 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 45 proc. Pareiškėjas įrodė, kad 22 gyventojo neprijungimas prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 48 proc. Veiksniai (priežastys), kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti buvo vertinama tai, kad sumažėjo gyventojų skaičius Kauno miesto savivaldybėje. Tačiau buvo nustatyta, kad gyventojų skaičius Kauno rajono savivaldybėje padidėjo, o kitų veiksnių pareiškėjas nepagrindė tinkamais įrodymais. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius.

63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

64. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

65. Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

66. Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

67. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

68. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

69. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

70. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

71. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C‑418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

72. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

73. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

74. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

75. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

76. Nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

77. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

78. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

79. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

80. Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 461, IV t., b. l. 58), todėl šios išlaidos pareiškėjui priteistinos.

81. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

82. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

83. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokato I. N. ir partnerių kontoros „Cobalt“ advokatų (I t., b. l. 460). Pareiškėjas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad prašo priteisti 5 215,10 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, paaiškino, kad prašomos priteisti išlaidos nesutampa su PVM sąskaitose faktūrose bei jų apmokėjimuose nurodytomis sumomis, nes jos yra pateiktos už ir už suteiktas paslaugas, nesusijusias su byla.

84. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pareiškėjas patyrė 7 260 Eur išlaidų, joms pagrįsti pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 28434, atliktų darbų išklotinę 2017 m. rugsėjo mėnesį bei 2017 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą 7 260 Eur sumai. Iš minėtos išklotinės matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų trukmė – 51 valanda. Suteiktos teisinės paslaugos apima kliento pateiktų dokumentų analizę, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rengimą ir laikytinos viena teisine paslauga – skundo pirmosios instancijos teismui parengimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. I ketvirtį sudarė 817,6 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma būtų 2 044 Eur.

85. Nustatyta, kad į suteiktų teisinių paslaugų išklotinę įtrauktas ir kliento atstovavimas teisme. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Pagal minėtų rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko du teismo posėdžiai: 2018 m. vasario 28 d., kurio trukmė – 3 min., ir 2018 m. gegužės 29 d., kurio trukmė – 49 min. Kadangi pareiškėjo atstovai atvykdami į teismo posėdį ir atstovaudami pareiškėjui, nors teismo posėdis truko trumpą laiką, patyrė tam tikrų darbo ir laiko sąnaudų, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, aptariamų teisinių paslaugų trukmė teismo posėdyje, vykusiame mažiau nei pusvalandis, apvalintina iki pusvalandžio. Atitinkamai, vadovaujantis Rekomendacijų dėl teisinių paslaugų 7 punktu, maksimali suma už teisines paslaugas atstovaujant pareiškėjui teisme sudarytų: 131,02 Eur (42,54 Eur (850,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. III ketvirtį) x 0,1 x 0,5 val.) + 88,48 Eur (884,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. IV ketvirtį) x 0,1 x 1 val.)). Maksimalia priteistina suma už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju laikytina 2 175,02 Eur suma (2 044 + 131,02).

86. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 7 260 Eur, joms pagrįsti pateikė 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą NIP Nr. 29439, atliktų darbų išklotinę 2017 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymą. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. gegužės 25 d. Minėtos pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

87. Pareiškėjas prašo priteisti 1 125,30 Eur teisines paslaugas pagal 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29438 už pasiūlymo Aplinkos ministerijai, APVA dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimą, kliento atstovavimą derybose. Šios išlaidos nepripažintinos susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteistinos.

88. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 208,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 175,02 Eur + 33,75 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-742 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-009 vykdytojui UAB „Kauno vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ naudai 2 208,77 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuonis eurus septyniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė