c1493030-c39b-487d-bd45-7efe83dcbf6c · Trakų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-2-804/2014                                                                   Teisminio proceso Nr.1-87-1-00557-2004-5                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1;1.1.7.2.7;1.1.8.7;1.2.14.3.1;1.2.4.1 TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 29 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorams Žanai Sokolovskai, Indrei PetkevičiūteiNukentėjusiajam D.

J.Kaltinamiesiems A. M. ir A. P.kaltinamųjų gynėjams adv. Kęstučiui MikÅ¡iui, adv. Vladimirui Vlasovui, adv. Dainorai Saulienei, adv. RÅ«tai MiÅ¡kinieneivertėjoms Olgai BoguÅ¡evičienei, Kritsinai MatulevičvieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, 7 kl. iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv(duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2001-02-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d., 271 str. 2 d. - 3 m. l.a.; 2) 2005-02-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. -6 mėn. l. a;

3) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 186 str. 3 d. -3 mėn. viešųjų darbų; 4) 2009-07-01 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d., 215 str. 1 d.- 4 m. l.a; 5) 2009-09-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 181 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. l.a. 2009-12-18 Vilniaus apygardos nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. subendrintos 2009-07-01 Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 5 m. l.a. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d., A.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2006-01-09 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. 3 m. l.a.; 2) 2009-07-01 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d. 2 m. l.a;Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d., 135 str. 1d., Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                  n u s t a t ė :     A.

M. ir A. P. 2004-12-05 apie 19 val., veikdami bendrininkų grupėje  prie restorano ,,Valsta“ esančio Klevų al. gatvėje, Lentvaryje, Trakų r., plėšimo tikslu priėjo prie D. J., kur A. M. sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, pargriovė jį ant žemės ir ėmė rankomis smaugti, tokiu bÅ«du atimdamas galimybę D. J. prieÅ¡intis, tuo metu A. P. iÅ¡ nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,Samsung SGH-C100“ 400 Lt vertės, o A. M. jėga nuvilko nuo D.

J. odinę striukę 600 Lt vertės, tokiu bÅ«du A. M. ir A. P. bendromis pastangomis pagrobė D. J. priklausančio turto už 1 000 Lt. t.y. įvykdė nusikaltimÄ Â numatytÄ LR BK 180 str. 1d.      A. P. 2004-12-07 apie 21 val. Klevų al. gatvėje, kieme tarp namų Nr. 30 ir 32, Lentvaryje, Trakų r, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, D.

J. į krÅ«tinės sritį, padarydamas pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos kairėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvėje, t.y. sunkiai sutrikdė D. J. sveikatÄ t.y. A. P. įvykdė nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 135 str. 1 d                                Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai            Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad jis nesupranta dėl ko jis yra kaltinamas, kadangi jokių nusikaltimų nukentėjusiojo D.

J. atžvilgiu jis neįvykdė. Tuo metu jam buvo tik 19 metų, buvo tik kÄ baigęs vidurinę mokyklÄ ir jokių priežasčių nusikalsti D. J. atžvilgiu nebuvo, jam nieko blogo nėra padaręs.              Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo neprisipažino ir parodė, parodė, kad nieko nedarė ir jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. KÄ veikė 2004-12-05 vakare, nepamena. A. P. nepažįsta, taip pat iki 2004-12-05 nepažinojo ir nukentėjusiojo D.

J.. Nukentėjusysis D. J. teisminio tyrimo metu  parodė, kad 2004 m. gruodžio 5 d. apie 18 val. išėjo iÅ¡ savo namų, esančių Lentvaryje, LakÅ¡tingalų g. 1-1, ir nuėjo į vaizdo kasečių nuomÄ , esančiÄ Lentvario mieste prie bažnyčios. Apie 19 val. ėjo atgal namo per geležinkelio tunelį, o paskui takeliu lygiagrečiai Klevų alėjos gatve. Išėjus į Klevų alėjos gatvę, nepriėjus iki restorano "Valsta" apie 50 m., pajuto, kad kažkas iÅ¡ nugaros pradėjo jį smaugti ir pargriovė ant žemės. Nukritęs ant žemės pamatė, kad vienas vaikinas jį smaugia, t.y. laikydamas už kaklo prispaudė jį prie žemės, o kitas vaikinas apieÅ¡kojo jo striukės kiÅ¡enes.

Kadangi toje vietoje gatvė yra apšviesta, jis gerai įsidėmėjo vaikinų veidus ir kaip jie buvo apsirengę. Vaikinas, kuris jį laikė suspaudęs už kaklo buvo apie 1,80 m ūgio, juodų, truputėlį susigarbanavusių plaukų. Jis buvo apsirengęs sportinėm, juodos spalvos kelnėm, juodais sportbačiais, džinsine mėlynos spalvos žiemine striuke su kailio imitacijos apykakle. Kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tai A. M.. Kitas vaikinas, kuris apieškojo jo striukės kišenes buvo apie 1,75 m ūgio, trumpų plaukų, truputėlį pliktelėjęs iš priekio, jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynais džinsais, žieminiais batais, juodos spalvos puspalčiu.

Kaip vėliau buvo nustatyta tai buvo A. P.. Viskas įvyko labai greitai, o pats užpuolimas truko kelias minutes. Jį užpuolę vaikinai tarpusavyje kalbėjo rusiÅ¡kai. Vaikinas, kuris jį apieÅ¡kojo, iÅ¡traukė iÅ¡ jo ( D. J.) striukės kiÅ¡enės jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ SAMSUNG SGH-C100 ir įsidėjo jį į palto kiÅ¡enę. Piniginė buvo kelnių kiÅ¡enėje – ji buvo plona, todėl turbÅ«t užpuolikai jos nepastebėjo. Tuomet vaikinas, kuris jį laikė pasakė, kad jo ( D.

J.) striukė gal bÅ«t tiks jam ir nuėmė nuo nukentėjusiojo striukę. Netrukus tie vaikinai nubėgo link restorano "VALSTA", tačiau kur tiksliai, jis nematė. Pabėgus vaikinams jis nuėjo namo. Atėjęs namo apie tai, kas nutiko, papasakojo savo vyresniam broliui R. J. Ä® policijÄ dėl įvykio nesikreipė, nes galvojo, kad pats iÅ¡siaiÅ¡kins, kas tai padarė. KitÄ dienÄ , t.y. gruodžio 6 d. mokykloje draugams papasakojo kas nutiko ir apibÅ«dino jį užpuolusius vaikinus. Draugai papasakojo, kad tame rajone yra du vaikinai, kurie atitinka jo apibÅ«dinimÄ .

Draugai sakė, kad vieno iÅ¡ jų vardas A. ir jis gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nepasakė. Grįžęs iÅ¡ mokyklos namo jis viskÄ papasakojo broliui R. J. ir tos pačios dienos vakare apie 21 val. kartu su juo nuėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡koti A. Priėję prie namo laiptinės pamatė kelis rÅ«kančius vaikinus ir paklausė, ar čia gyvena vaikinas vardu A. Vaikinai atsakė, kad vaikinas vardu A, gyvena ketvirtame namo aukÅ¡te ir nurodė kaip surasti jo butÄ .

Tada jis kartu su broliu pakilęs į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ paskambino į duris, kurias jam nurodė. Duris atidarė moteris, kurios jo brolis paklausė, kur yra jos sÅ«nus. Moteris atsakė, kad sÅ«nus yra iÅ¡važiavęs į Vilnių. Tuomet jis ( D. J.) pasakė, kad A. atiduotų kÄ paėmė ir kartu su broliu išėjo. KitÄ dienÄ , t.y. gruodžio 7 d. kartu broliu apie 20 val. vėl nuėjo pas A. Einant pas A., brolis trumpam stabtelėjo prie namo Nr. 32, esančio Klevų alėjoje, o jis ( D. J.) nuėjo toliau.

Einant link namo Nr. 30 jis pamatė link jo ateinantį vaikinÄ su puspalčiu, kurį jis iÅ¡kart atpažino, kaip vaikinÄ 2004-12-05 užpuolusį jį ir atėmusį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Tuomet priėjęs prie jo paprašė atiduoti telefonÄ , tačiau vaikinas nieko nesakęs pradėjo bėgti link spaudos kiosko, o jis ėmė jį vytis. Maždaug po 10 metrų jį pasivijo ir norėjo sugriebti už palto, tačiau vaikinas atsisukęs savo ranka smogė jam į petį. TÄ Â pačiÄ akimirkÄ jis (D.

J.) suprato, kad jam buvo durta, tačiau kokiu daiktu, nematė. Vaikinas su puspalčiu nubėgo link devynių aukÅ¡tų namo, o jis nubėgo atgal link brolio. Pribėgęs prie brolio, papasakojo kas nutiko. Brolis paskambino savo pažįstamam, kuris netrukus atvažiavo su automobiliu ir nuvežė jį į Greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Vėliau jis buvo perkeltas į Centro filialo ligoninę. PagrobtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonas yra 400 Lt, o pagrobta odinė striukė-600 Lt. vaistams iÅ¡leido 500 Lt, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neiÅ¡saugojo, nes nuo to praėjo daug laiko ir niekas nepasakė, kad reikia surinkti tai patvirtinančius dokumentus.

Dėl padaryto sunkaus kÅ«no sužalojimo ji patyrė didelį fizinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurį laikÄ negalėjo tęsti mokslų vidurinėje mokykloje, kur tuo metu mokėsi 12 klasėje ir tinkamai pasiruoÅ¡ti baigiamiesiems egzaminas., baimės ir nesaugumo jausmas. Gydytis teko pusantrų metų, o sužalojimo pasekmes jaučia iki Å¡iol, nes keičiantis orui viduje jaučia skausmus. Dėl Å¡io įvykio pateikė civilinį ieÅ¡kinį 21 500 Lt sumai, kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų.Liudytojas O.

P. teisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai laiko jau nepamena, iš kaimynų E. P. ir V., jo pavardės nežino, kurie šiuo metu abu jau mirę, sužinojo, kad priešais jų buto langus, lauke, kilo kažkokios muštynės. Tačiau kaimynai tvirtino, kad jo brolis A.P. tame konflikte nedalyvavo. Jis su broliu vakarais kartu sportavo. Treniruotės vykdavo tris kartus į savaitę ir jos būdavo Vilniuje. Namo sugrįždavo apie 22 kartais apie 23 val. Kas buvo 2004 m. gruodžio mėnesį jis tiksliai pasakyti negali.

Kiek pamena, brolis A. P. vilkėdavo striukes, kad neÅ¡iotų paltus ar puspalčius, jis nematė. Apie tai, kur buvo brolis A. P. 2004-12-05 ir 2004-12-07 jis pasakyti negali, nes to nepamena, kadangi praėjo jau labai daug laiko. Liudytoja E. C. teisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. pažįsta jau daugiau kaip 10 metų. Tai jos vyro brolis. Ji susipažino su jo broliu O., o per jį į ir su A. J.. Jos santykiai su A.J. visuomet buvo geri. Jis ateidavo pas jÄ su O. pasisvečiuoti. Tame pačiame bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir ji su O., gyveno E. C. buvęs vyras E. P.. Jos buvęs vyras, gyvendamas bendrabutyje, pažinojo O. ir A.

P.. Jo santykiai su A. ir O. buvo normalÅ«s. Jos buvęs vyras jai sakė, kad matė tÄ Ä¯vykį , tačiau anot jo, kad tame įvykyje dalyvavo ne A. P..Liudytoja O. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. P., kadangi yra jo kaimynė. Apie 2004-12-05 ir 2004-12-07 įvykius nieko pasakyti negalinti, nes nežino, Gali patvirtinti tai, kad A. P. rengdavosi sportiniu stiliumi, neÅ¡iojo juodÄ striukę. A. tėvas turėjo juodÄ neilgÄ puspaltį.Liudytojas D. K. teisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A.

P., nuo vaikystės. Apie 2004-12-05 ir 2004-12-07 įvykius nieko pasakyti negalintis, nes nieko nežino, Gali patvirtinti tai, kad A. P. rengdavosi sportiniu stiliumi, neÅ¡iojo juodÄ striukę, džinsines kelnes, bÅ«davo trumpai kirptais plaukais. Liudytojas V. S. teisminio tyrimo metu davė parodymus analogiÅ¡kus liudytojo D. K. parodymams.           Liudytojas R. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2004 m. gruodžio 5 d. apie 18 val. jis buvo namuose, kai grįžo brolis D. J., kuris buvo be striukės ir pasakė, kad prie restorano ,,Valsta“ jį apiplėšė iÅ¡ matymo pažįstami vaikinai.

Jie atėmė iÅ¡ jo striukę ir mobilų telefonÄ Samsung. KitÄ dienÄ grįžęs iÅ¡ mokyklos brolis pasakė, kad sužinojo, kur gyvena vienas iÅ¡ jį apiplėšusių vaikinų. Jo vardas galimai A. Jie kartu apie 21 val. nuvažiavo į namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ prie namo buvusių vaikinų pasiteiravo ar Å¡iame name gyvena vaikinas vardu A. Jiems kieme buvusieji vaikinai nurodė, kad toks vaikinas gyvena namo ketvirtame aukÅ¡te. Ketvirtame aukÅ¡te priėjo prie vieno buto durų ir į jas paskambino.

Jas atidarė A. brolis ir motina, kurie paaiÅ¡kino, kad A. nėra, kad jis Vilniuje. Jis ( R. J.) jiems pasakė, kad jis grÄ Å¾intų paimtus daiktus ir jie išėjo. 2004-12-07 vakare vėl nutarė nueiti pas A. Apie 21 valandÄ kartu su broliu ėjo prie Klevų al. 32 namo Lentvaryje. Brolis nuėjo į priekį. Po kelių akimirkų jis iÅ¡girdo, kad brolis rėkia, jog į jį dÅ«rė peiliu. Tada jis ( R. J.) iÅ¡ karto paskambino savo pažįstamam kuris su savo automobiliu skubiai nuvežė D.

J. į ligoninę, kur brolis buvo paguldytas į ligoninės reanimacijos skyrių. 2004-12-08 apie 17 val. jam telefonu paskambino vyriÅ¡kis, prisistatęs A. vardu ir siÅ«lė susitikti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ . Jis (R. J.) pasakė, kad su juo nenori turėti jokių reikalų. D. A. neskambino.          Liudytoja Č. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena kai sÅ«nus D. J. namo sugrįžo be striukės ir mobilaus telefono. Jis jai paaiÅ¡kino, kad jį užpuolė nepažįstami du vaikinai, kurie ir atėmė striukė ir telefonÄ .

Ä® policijÄ po Å¡io įvykio ji kaip nukentėjusiojo motina nesikreipė, kadangi nesitikėjo, kad bus surasti sÅ«naus skriaudikai. Kad jis pats ieÅ¡kojo savo skriaudikė ji nežinojo, apie tai sužinojo tik atsitikus tam kai buvo sunkiai sužalotas D. Apie tas aplinkybes ji sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų bÅ«nant ligonėje po sÅ«naus sužeidimo.Liudytojas O. D. teisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu dirbo Trakų r. Policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju.

Šį tyrimÄ atliko bÅ«tent jis. Galimus nusikaltimo vykdytojus nustatė operatyviniai darbuotojai. Jis gi nuvykęs pas nukentėjusįjį D. J. vykdė jo apklausÄ ir asmens atpažinimÄ pagal nuotraukÄ , o vėliau ir asmens atpažinimÄ . Dėl atlikto asmens atpažinimo buvo kilęs nepasitenkinimas tiek iÅ¡ įtariamojo, tiek iÅ¡ jo advokatės pusės. NepasitenkinimÄ jie reiÅ¡kė bandydami savaip jiems naudinga linkme interpretuoti įvykius t.y. atpažinimo atlikimÄ , siekdami, kad jis bÅ«tų pripažintas netinkamai pravestu.

Dėl to fakto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Vėliau Å¡is tyrimas buvo perduotas kitam tyrėjui.Liudytojas I. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra D. J. draugas, kartu mokėsi vidurinėje mokykloje. Prisimena tÄ momentÄ , kai D. paskolino savo striukę ir, kad D. jam papasakojo kas su juo atsitiko ir apibÅ«dino jį užpuolusius asmenis ir klausė gal kas žino kur juos surasti. Pagal apibÅ«dinimÄ jis pasakė, kad panaÅ¡us vaikinas gyvena Å¡alimais jo namų, kurio vardas A.

Su A. nebuvo pažįstamas ir jokių santykių neturėjo, tačiau pagal D. apibÅ«dinimÄ bÅ«tent A. ir atitiko. Liudytojas G. K. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra gydytojas chirurgas. Per metus gydo apie 100 ligonių, todėl konkrečiai Å¡io (D. J. sužalojimo ir gydymo) atvejo neprisiminantis. Perskaičius įraÅ¡us darytus ligos istorijoje, matyti, kad D. J. buvo sužeisti vidaus organai, o konkrečiai plaučiai. Pirminė pagalba buvo suteikta kitoje gydymo įstaigoje. Kai sužeisti plaučiai, žmogaus galimybės streso bÅ«senoje yra neribotos.

Tokiomis sÄ lygomis, kaip buvo su nukentėjusiuoju jis galėjo ir bėgti ir Å¡aukti. Mediciniuose dokumentuose trinti negalima. Taisymai galimi tik tuo metu pataisymo vietoje yra paraÅ¡oma, kad „iÅ¡taisytu tikėti‘‘.Galutinę iÅ¡vadÄ dėl ligonio sužalojimo teikiama atlikus kompleksinius veiksmus įvertinus ligonio bÅ«senÄ , vadovaujantis rengenologo, deagnostikos iÅ¡vadomis. Liudytojas A. G. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2004 m. buvo Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertas.

Pagarsinus jo suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ jis gal pasakyti, kad sužalojimų sunkumas buvo nustatyas, pagal tuo metu galiojusius sužalojimų sunkumų nustatymo taisykles ir kriterijus. Tuo metu kiaurymisis krÅ«tinės sužalojimas buvo vertinamas kaip sunkus kÅ«no sužalojimas.Liudytoja N. N. teisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirbo „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje gydytoja radiologe. Dėl parodytų medicininių dokumentų gal paaiÅ¡kinti, kad taip bÅ«tent ji atliko taisymÄ mediciniuose dokumentuose, nes buvo neteisingai nurodytas rengeno nuotraukos darymo bÅ«das.

Nuotraukos atlikimo bÅ«das neturi įtakos ligonio bÅ«klei. Ligonio bÅ«klę vertina jį gydantis gydytojas, o nuotraukos atlikimo bÅ«do jis nevertina.                                       Kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai            Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, kad 2004 m. gruodžio 5 d. apie vidurdienį iÅ¡ namų išėjo į kioskÄ nusipirkti cigarečių. Tada grįžo į namus ir į kiemÄ daugiau išėjęs nebuvo.

Apie 17 valandÄ nuėjo pas savo brolį, gyvenantį tame pačiame name, tik kitame aukÅ¡te. Ten užtruko apie valandÄ . Brolio namuose buvo ir jo draugė E. Vėliau grįžo į namus. Ten po kiek laiko atėjo ir brolis. Apie 21 ar tai 22 valandÄ A. P. nuėjo miegoti. KitÄ dienÄ , apie 5.30 val. jis iÅ¡vyko į darbÄ . IÅ¡ darbo grįžo namo apie 15 valandÄ . Apie 16-17 val. iÅ¡važiavo į Vilnių susitikti su drauge A., kur buvo iki 21 valandos. Apie 22.30 val. grįžus į namus mama pasakė, kad tuo metu, kai jo nebuvo, buvo atėję trys nepažįstami vaikinai, kurie jo ieÅ¡kojo ir prašė jam perduoti, kad jis turi sumokėti pinigus už stogÄ .

Kadangi niekam nebuvo skolingas, todėl į tai nekreipė dėmesio ir nuėjo miegoti. KitÄ dienÄ , t.y. gruodžio 7 d. apie 5.30 val. iÅ¡važiavo į darbÄ . IÅ¡ ten grįžo apie 15 val., pavalgė ir nuėjo miegoti. Atsikėlęs apie 18-19 valandÄ Â iki 21-22 valandos žiÅ«rėjo filmÄ , iÅ¡ namų išėjęs nebuvo. Gruodžio 8 d. kaip įprasta apie 5.30 val. išėjo į darbÄ , kur netoli nuo namų, aikÅ¡telėje, laukiant automobilio, prie jo priėjo vaikinas, kuris prisistatė V. ir paklausė, ar jį pažįsta.

Vaikinas pasakė, kad jo ieÅ¡ko Robkė, kuris yra labai ant A. P. supykęs. V. jam padiktavo Robkės telefono numerį, kurį A. P. įsivedė į savo mobilų telefonÄ . Apie 14.30 val., baigęs darbÄ , paskambino Viktoro duotu telefono numeriu, nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl ko jo ieÅ¡ko Robkė. Telefonu atsiliepė vyriÅ¡kis, kurio A. P. paklausė, kodėl jo ieÅ¡ko Robkė. VyriÅ¡kis atsakė, kad A. P. neva apvogė jo brolį ir pasakė, kad jis jam skolingas. A. P. pasakius, kad jis nieko nėra apvogęs ir paklausus kokį brolį, vyriÅ¡kis paklausė, ar jis nepažįsta D.

A. P. pasakius, kad jokio D. nepažįsta, vyriÅ¡kis pasakė, kad jis jam skolingas. A. P. paklausė vyriÅ¡kio, ar tai pastarasis jo ieÅ¡kojo ir buvo atėjęs į namus. Vaikinas patvirtino, kad tai buvo jis. A. P. pasiÅ«lius pasikalbėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kas, kam ir už kÄ skolingas, vyriÅ¡kis pasakė, kad neturi su juo apie kÄ kalbėti ir pasakė, kad kalbės policijoje. Tuo pokalbį baigė. Kaltu dėl pareikÅ¡to įtarimo A. P. neprisipažįsta.( 1 t., b.l.122-123,126-132,164)Ikiteisminio tymo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2004-12-07 vakare jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Apie 20 val. jis stovėjo prie praviro lango ir rÅ«kė. Tuo metu iÅ¡girdo lauke barnį rusų kalba. Jis sklido nuo vietos, kur yra praėjimas tarp namų, esančių adresais Klevų al. 30 ir 32. IÅ¡girdęs riksmus jis atkreipė dėmesį į tai kas vyksta. Apačioje matė bėgančius du vaikinus, kurių vienas vijosi kitÄ . Matė, kad jie bėgo link Klevų al. 30 namo. Vaikinas bėgęs iÅ¡ paskos kitam, pasivijo jį ir koja smogė prieÅ¡ jį bėgusiam vaikinui į kelio sritį. Tuomet priekyje bėgęs vaikinas apsisuko ir kažkokiu daiktu, kurį laikė deÅ¡inėje rankoje, smogė vaikinui į krÅ«tinės sritį.

Tuomet iÅ¡ paskos bėgęs vaikinas suklupo ir ėmė rėkti, o kitas vaikinas nubėgo miesto link. Tuomet vaikinas, kuris buvo suklupęs atsikėlė ir nuėjo link parduotuvės ,,Du gaideliai“. Pasak E. P., nors įvykio vietoje buvo prieblanda, tačiau priekyje buvęs vaikinas buvo ne A. P., nes pastarÄ jį jis pažįsta apie 6 metus. Minėtų vaikinų veidų jis nematė. (1 t., b.l. 75-76)Parodymų patikrinimo vietoje E. P. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu ir parodė vietÄ , kur 2004-12-07 vakare matė tarp vaikinų įvykusį konfliktÄ . (1 t., b.l.83-86) E. P. mirė 2006-04-19 (1 t. 87)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. C. parodė, kad A.

P. pažįsta jau daugiau kaip 10 metų.  Ji susipažino su jo broliu Olegu, o per jį į ir su Andrejumi. Jos santykiai su Andrejum visuomet buvo geri. Jis ateidavo pas jÄ su Olegu pasisvečiuoti. Tame pačiame bendrabutyje adresu Klevų al. 30, Lentvaris, Trakų r., kaip ir ji su Olegu, gyveno E. C. buvęs vyras E. P.. Jos vyras, gyvendamas bendrabutyje, pažinojo OlegÄ ir A. P.. Jo santykiai su Andrejum ir Olegu buvo normalÅ«s. Ernestas E. C. neminėjo, kad bÅ«damas namuose 2004 metais matė kažkokį incidentÄ per langÄ .

Vyras tuo metu nemažai iÅ¡gerdinėjo. Apie tai, kad A. P. įtariamas įvykdęs kažkokius nusikaltimus ji žino iÅ¡ jo brolio Olego, tačiau kÄ konkrečiau jis įtariamas padaręs, nežino. (1 t. b.l. 100-101)     Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. J. patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu ir parodė, vietÄ , kurioje 2004-12-05 jį apiplėšė bei 2004-12-07 jį sužalojo. (1 t., b.l.56-59)             Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ Â metu nukentėjusysis D.

J. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2004-12-05 Lentvaryje prie restorano ,,Valsta“ jį užpuolė ir apiplėšė. Taip pat atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2004-12-07 Lentvario mieste jį užpuolė ir smogė aÅ¡triu daiktu į krÅ«tinę. (1 t., b.l. 111-112)             Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. J. atpažino kaltinamÄ jį A. P. kaip asmenį, kuris jį 2004-12-05 apiplėšė bei 2004-12-07 jį sužalojo aÅ¡triu daiktu. (1 t., b.l. 113-115)         Asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu, nukentėjusysis D.

J. atpažino kaltinamÄ jį A. M., kaip asmenį, jį 2004-12-05 apiplėšė. (2 t., b.l. 97)             Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. J. atpažino kaltinamÄ jį A. M. kaip asmenį jį apiplėšusį. (2 t. , b.l. 102-104)         Akistatos metu tarp nukentėjusiojo D. J. ir kaltinamojo A. P. kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu. (1 t., b.l.153)         Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos nukentėjusysis D.

J. parodė, kad 2004-12-05 jį užpuolė ir apiplėšė A. P. ir A. M.. Jų veidus gerai įsidėmėjo, nes įvykio vietoje buvo geras apÅ¡vietimas. 2004-12-07 jį tikrai sužalojo A. P., nes kai pastarasis dÅ«rė buvo atsigręžęs veidu į jį. Nukentėjusysis gerai įsidėmėjo jo veidÄ . (1 t., b.l.19-23)             2005-01-10 Lietuvos Teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 6650/04 (01) konstatuota, kad D.

J. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvėje veikiant duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo. (1 t., b.l.44)             2004-12-23 nukentėjusysis J. J. pateikė juodos spalvos striukę, marÅ¡kinėlius, kelnes, megztinį, kurie 2004-12-23 buvo apžiÅ«rėti kaip daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir saugojimui grÄ Å¾inti D.

J.. (1 t., b.l.60- 63)             2004-12-21 atlikus kratÄ A. P. gyvenamojoje vietoje, adresu Klevų (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas juodos spalvos puspaltis (b.l. 1 t. 68-69), kuris apžiÅ«rėtas kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 1 t. 72-73) ir grÄ Å¾intas N. P.. (1 t. , b.l. 74).                                                          Įrodymų vertinimasApkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sÄ lyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

       Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatÄ asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečiÄ kaltai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios požymiai yra apraÅ¡yti BK specialiosios dalies straipsniuose. BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Kaltė yra vienas iÅ¡ įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iÅ¡ jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , kaltė.Ä®rodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusių asmenų kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti.(LR BPK 20 str.) Kaip plėšimas kvalifikuojami veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis.

Plėšimo metu grasinimas gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situacijÄ , kuri yra bauginanti, kelianti nerimÄ ar saugumo trÅ«kumÄ nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranaÅ¡umÄ , nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranaÅ¡umo įspÅ«dį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtÄ ar grasinimÄ tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, paÅ¡alintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliÅ«tį, trukdančiÄ pagrobti turtÄ .

Grobiant svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtÄ pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ . Kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. (LAT nutartis 2007-04-20 Nr.2K-731-2007) Kaip sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojami veiksmai kai žmogus yra sužalojamas arba susargdinamas pažeidžiant jo kÅ«no audinių ar organų vientisumÄ arba sutrikdant jų funkcijas, kai sužalojimas sukėlė bent vienÄ Â iÅ¡ nurodytų BK 135 str. 1 d. padarinių. Sužalojimas yra žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.

Vienu iÅ¡ padarinių kurie pripažįstami sunkiu kÅ«no sužalojimu yra laikytini krÅ«tinės lÄ stos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu.Taigi teismas įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , įrodymų tyrimo teisme metu nustatytas aplinkybes dėl kaltinimų A. M. ir A. P. įvykdžius plėšimÄ bei A. P. įvykdžius sunkų kÅ«no sužalojimÄ , mano, kad kaltinamųjų veika yra pilnai įrodyta ir yra tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d.  Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro byloje iÅ¡tyręs nukentėjusiojo D.

J. parodymus, kurie nuo pat pradžių buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys, jo paaiÅ¡kinimai buvo logiÅ¡ki. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. buvo apklaustas keturis kartus ir vienÄ katÄ ikiteisminio tyrimo teisėjo, su juo buvo atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmai, atpažinimo pagal   nuotraukÄ , asmens atpažinimo procesiniai veiksmai kurių metu nuketėjusysis aiÅ¡kiai nurodė jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, apibÅ«dino ir atpažino asmenis įvykdžiusius Å¡ias nusikalstamas veikas.

Tai, kad nukentėjusysis pirmų dviejų apklausų vykdytų 2004-12-07 ir 2004-12-08 t.y. iš karto po sunkaus kūno sužalojimo nenurodė, kad plėšimo metu iš jo buvo pagrobta ir striukė teismas tai vertina kaip tuo metu buvusia nukentėjusiojo sunkia fizine ir psichologine būsena, kai nukentėjusysis dėl patirtų stiprių išgyvenimų ir sukrėtimų galėjo ir nenurodyti visų su nusikaltimu susijusių aplinkybių. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatų su įtariamaisiais metu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nuketėjusiojo teismui duotais parodymais.

Tai, kad kaltinamasi A. P. ir jo gynėja ginčija 2004-12-20 atliktÄ Â procesinį veiksmÄ â€“ asmens atpažinimÄ , nurodydami, kad atliekant šį procesinį veiksmÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas tyčia parodė tuÅ¡inuku į A. P., ko pasėkoje nukentėjusysis jį atpažino, teismas mano, kad toks ginčijimas yra be pagrindo, kadangi dėl Å¡ių faktų ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu tyrėjo veiksmuose pažeidimų buvo nenustatyta. Taip pat dėl minėto tyrėjo veiksmų bei jo nuÅ¡alinimo Trakų r. prokuratÅ«roje buvo nagrinėjamas skundas ir priimtas nutarimas atmesti gynėjos praÅ¡ymÄ bei nenuÅ¡alinti tyrėjo nuo tolimesnio ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Trakų r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja iÅ¡nagrinėjusi gynėjos skundÄ dėl 2005-01-07 Trakų r. apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės nutarimo, taip pat nenustatė Trakų r. PK tyrėjo suinteresuotumo bylos baigtimi bei jo nenuÅ¡alino nuo tyrimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.87-1-0557-04 atlikimo. Atsižvelgus į tai ir įvertinus visas Å¡io procesinio veiksmo atlikimo aplinkybes, teismas mano, kad atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl Å¡ie procesiniai veiksmai vertintini kaip įrodymai kopleksiÅ¡kai su kitais byloje esančiais ir iÅ¡tirtais įrodymais, o kaltinamojo veiksmai vertinti kaip bandymas tokiu bÅ«du iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.      Taip pat atmestina kaltinamojo A.

P. ir jo gynėjos iÅ¡sakyta nuomonė ir nesutikimai dėl to, kad nukentėjusysis nurodė ir apibÅ«dino asmenį nepanašų į kaltinamÄ jį A. P.. Teismo mano, kad nukentėjusysis pakankamai tiksliai apibÅ«dino jį užpuolusius asmenis ir vienÄ iÅ¡ jų apibÅ«dindamas kaip vidutinio Å¡viesumo, trumpai kirptų plaukų, vidutinio kÅ«no sudėjimo apie 180 cm Å«gio. (2004-12-07-08) dienos liudytojo apklausos protokolai. 2014-12-22 d. liudytojo apklausos protokole nukentėjusysis D. J. nurodo dar tikslesnius jį užpuolusių asmenų duomenis – vaikinas kuris jį laikė užspaudęs už kaklo buvo apie 1,80 m.

ūgio, juodų truputėlį susigarbanavusių plaukų, jis buvo apsirengęs sportinėm kelnėm, juodos spalvos, juodais sportbačiais ir džinsine mėlynos spalvos žiemine striuke su kailio imitacijos apykakle. Vaikinas kuris apieškojo jo striukės kišenes buvo apie 1,75 m ūgio, trumpų plaukų, truputėli pliktelėjęs iš priekio, jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynais džinsais, žieminiais batais, juodos spalvos puspalčiu. Jį užpuolę vaikinai tarpusavyje šnekėjo rusiškai. (b.t. 1,b.l.

18) Teismas mano, kad nukentėjusysis pakankamai tiksliai apibÅ«dino jį užpuolusius asmenis ir tų asmenų individualius požymius A. P. atveju jo pliktelėjimÄ iÅ¡ priekio – tai matyti ir iÅ¡Â asmens parodymo atpažinti protokolo priedo fotonuotraukų, bei paties kaltinamojo pateiktoje vidurinės mokyklos baigimo klasės nuotraukoje, kur aiÅ¡kiai matyt jo praplikimo požymiai.      Dėl įvykdyto plėšimo tiek kaltinamasis A. M. tiek kaltinamasis A. P. savo kaltę neigė ir nepripažino dalyvavę įvykdant minėtÄ nusikaltimÄ , nurodė, kad jie aplamai tuo metu ir iki Å¡iol t.y. ir dabar nebuvo ir nėra pažįstami, o nuketėjusiojo niekad ankščiau nėra matę.

Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiÅ¡kai kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kaip prieÅ¡taraujančius bylos aplinkybėms. Tai, kad kaltinamieji nėra pažįstami paneigia byloje esantis Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 nuosprendis, kuriuo A. M. ir A. P. yra pripažinti kaltais pagal LR BK 181 str.2d., t.y kaltinamieji neigia įrodytus ir patvirtintus akivaizdžius faktus. Nors pas kaltinamuosius ir nebuvo surasti nusikaltimo metu pagrobti telefonas,,Samsung SGH-C100“ ir D.

J. odinė striukė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. J. parodymams, kur jis nuo pat pradžių aiškiai apibūdino abu jį užpuolusius asmenis nurodydamas jų fizinius duomenis bei kaip buvo apsirengę jį užpuolusieji asmenys.      Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju E. P. kuris parodė, kad 2004-12-07 vakare jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. jis stovėjo prie praviro lango ir rūkė. Tuo metu išgirdo lauke barnį rusų kalba.

Jis sklido nuo vietos, kur yra praėjimas tarp namų, esančių adresais Klevų al. 30 ir 32. IÅ¡girdęs riksmus jis atkreipė dėmesį į tai kas vyksta. Apačioje matė bėgančius du vaikinus, kurių vienas vijosi kitÄ . Matė, kad jie bėgo link Klevų al. 30 namo. Vaikinas bėgęs iÅ¡ paskos kitam, pasivijo jį ir koja smogė prieÅ¡ jį bėgusiam vaikinui į kelio sritį. Tuomet priekyje bėgęs vaikinas apsisuko ir kažkokiu daiktu, kurį laikė deÅ¡inėje rankoje, smogė vaikinui į krÅ«tinės sritį.

Tuomet iÅ¡ paskos bėgęs vaikinas suklupo ir ėmė rėkti, o kitas vaikinas nubėgo miesto link. Tuomet vaikinas, kuris buvo suklupęs atsikėlė ir nuėjo link parduotuvės ,,Du gaideliai“. Pasak E. P., nors įvykio vietoje buvo prieblanda, tačiau priekyje buvęs vaikinas buvo ne A. P., nes pastarÄ jį jis pažįsta apie 6 metus. Minėtų vaikinų veidų jis nematė. (1 t., b.l. 75-76) .     Šiais liudytojo parodymais teismas nesivadovauja, kadangi Å¡is liudytojas nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nes 2006-04-19 yra miręs, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti Å¡io liudytojo parodymų patikimumo, tuo labiau, kad tokie parodymai nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. C. (buvusios E. P. žmonos) parodymais, kad E. E. C. neminėjo, kad bÅ«damas namuose 2004 metais matė kažkokį incidentÄ per langÄ .

Vyras tuo metu nemažai iÅ¡gerdinėjo. (1 t. b.l. 100-101)Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančias aplinkybes, bei kiekvieno kaltinamojo individualius nusikalstamus veiksmus.     Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.      Taigi, skiriant bausmę A. M. atsižvelgiama į tai, kad jis neprisipažįsta dėl įvykdyto nusikaltimo.  A. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ pagal  LR BK 180 str. 1 d (BK 11 str.4 d.) Jis yra  teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka                                                                                                      baustas, nepriklauso stebimų ligonių centrui.

Teismas sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laiko tai, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo principais (LR BK 54 str.2 d.), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant  A. M. laisvės atėmimo bausmę artimÄ BK 180 str. 1 d. sankcijos vidurkiui. Skiriant bausmę A. P. atsižvelgiama į tai, kad jis dėl įvykdytų nusikaltimų  neprisipažino. A.

P. padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ pagal   LR BK 180 str. 1 d (BK 11 str.4 d.) ir vienÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ pagal LR BK 135 str. 1d. Jis yra  teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas, nepriklauso stebimų ligonių centrui. Teismas sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laiko tai, kad nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 180 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo principais (LR BK 54 str.2 d.), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A.

P. laisvės atėmimo bausmę artimÄ Â sankcijų vidurkiui.  Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 1500 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos, civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys 5169 litų turtinės žalos. LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.      Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiÅ¡kos žalos rÅ«Å¡ys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus.

Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir Å¡ios žalos dydis pinigais galį bÅ«ti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Â nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L.

Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).       Teismas pažymi, kad siekis atlyginti žalÄ negalį bÅ«ti pasipelnijimo Å¡altinis kaltininko sÄ skaita. Ä®vertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į:

1) žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.        Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas D. J. 2010-12-15 dienos civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodo, kad 2004-12-05 Lentvario m, Trakų r, be jokios aiÅ¡kios priežasties jis buvo užpultas ir apiplėštas. Plėšimo metu buvo pagrobtas jam priklausantis turtas: mobilaus ryÅ¡io telefonas Samsung C100 400 Lt vertės, natÅ«ralios odos striukė 600 Lt vertės. Taip pat 2004-12-07 Klevų al. g. Lentvaryje, Trakų r. jis buvo sužalotas duriant jam į krÅ«tinės sritį aÅ¡triu daiktu ir tokiu bÅ«du padarant sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Gydymui ir vaistams iÅ¡leido 500 Lt, tačiau iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų pateikti negali, kadangi praėjo jau daug laiko po įvykio ir jų jis neiÅ¡saugojo. Dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ bei neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau ir kurį laikÄ negalėjo tęsti mokslų H. S. mokykloje, Lentvaryje, kur tuo metu mokėsi 12 klasėje bei tinkamai pasiruoÅ¡ti abitÅ«ros egzaminams. Užpuolus jį be jokios dingsties ir pagrindo, jam kaip jaunam visuomenės nariui formavosi nepasitikėjimas kitais bendruomenės nariais, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas aplinkiniais, todėl nuskalstamų veikų pasekmes jaučia iki Å¡iol.

Kadangi įtariamiesiems A. M. ir A. P. jį apiplėšus buvo pagrobta turto už 1000 Lt, todėl praÅ¡o iÅ¡ jų priteisti solidariai jo naudai 1000 Lt, o A. P. jį sužalojus 2004-12-07, praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko 500 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės. Viso praÅ¡o priteisti bendrai 21 500 Lt sumai.   Teismas įvertinęs įvykio aplinkybes, o taip pat įvertinęs tai, kad nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negalėjo teismui pateikti visų turėtų turtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų mano, kad ieÅ¡kinys dėl turinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

IeÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus kuriais vadovaujasi teismas tenkintinas iÅ¡ dalies.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys 5169 litų turtinės žalos, tenkintinas pilnai.Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., 2d..,                                                        n u s p r e n d ė : A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 180str.1d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trims) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžiÄ laikyti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo suėmimo dienos. Į bausmės vykdymo laikÄ Ä¯skaityti  laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme 2004-12-11 d.(vienÄ dienÄ )  A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 180str.1d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu  3 (trims) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.   A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 135 str.1d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu  5 (penkiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos  BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridėti Å¡velnesnę bausmę ir A. P. subendrintÄ bausmę paskirti 6 (Å¡eÅ¡is) metus ir 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais į paskirtÄ bausmę A. P. įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“Â nuo 2004-12-10 iki 2005-01-27.KardomÄ jÄ Â priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistÄ .Bausmės vykdymo pradžiÄ laikyti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo suėmimo dienos.Priteisti solidariai iÅ¡Â A.

M. ir A. P. 1000 Lt (289 EUR) turtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai. Priteisti iÅ¡ A. P. 500 Lt (144 EUR) turtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai. Priteisti iÅ¡ A. P. 7000 Lt (2027 EUR) neturtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai. Priteisti iÅ¡ A. P. 5169 Lt (1497 EUR) turtinės žalos civilinio ieÅ¡kovo   Valstybinės ligonių kasos   naudai. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.

          Teisėjas                                                                                     Ričardas Prašmuntas