c14878f8-e004-4980-9989-a9ef3d32209f · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-83-386/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02379-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjams V. K. ir A. Ž.,pareiÅ¡kėjų atstovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sÄ jungos pirmininkui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Dariui Petraičiui,2017 m. kovo 8 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

K. ir A. Ž. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1017 ir 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1018 panaikinimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjai V. K. ir A. Ž. (toliau kartu – ir pareiÅ¡kėjai) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko:1) 2016-10-12 įsakymÄ Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“;2) 2016-10-12 įsakymÄ Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.Nurodo, kad ginčijamais įsakymais pareiÅ¡kėjams skirtos tarnybinės nuobaudos:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos (toliau – ir VTT) Areštinės (toliau – ir Areštinė) vyriausiajai postinei V. K. (toliau – ir V. K.) skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas; Klaipėdos AVPK VTT Areštinės specialistui A. Ž. (toliau – ir A. Ž.) skirta tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas. Teigia, kad ginčijami įsakymai priimti remiantis Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-110 „Dėl areštinės pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada).

Pagrindu pradėti tarnybinį patikinimÄ buvo A. Ž. 2016-08-14 tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuo praneÅ¡ta, jog 2016-08-14 12.20 val. areÅ¡tinės 19 kameroje rastas pasikoręs suimtasis. Pažymi, kad IÅ¡vados pagrindu tarybinėn atsakomybėn taip pat patraukti pareigÅ«nai AreÅ¡tinės vyriausieji postiniai B. K., V. T. ir E. P. PaaiÅ¡kina, kad IÅ¡vadoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėja V. K. 2016-08-14 tarnybos metu, eidama AreÅ¡tinės II posto postinės pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. nevykdė policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugos – periodiÅ¡kai, ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktÄ patikrinimÄ vietinio ryÅ¡io telefonu neinformavo policijos areÅ¡tinės budėtojo, savavaliÅ¡kai pasitraukė iÅ¡ posto ir ilgÄ laikÄ jame nebuvo, nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris bei konstatuota, kad Å¡iais savo veiksmais (neveikimu) sÄ moningai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areÅ¡tinių apsaugos priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 38, 42, 92.3 ir 95.1 punktų reikalavimus bei aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas.IÅ¡vadoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas A.

Ž. 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas AreÅ¡tinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. nekontroliavo kaip vykdoma areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai bÅ«tų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, netikrino jų, leido vyriausiajam postiniui E. P. tarnybos metu dėvėti trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius be skiriamųjų ženklų bei konstatuota, kad Å¡iais savo veiksmais (neveikimu) sÄ moningai pažeidė Instrukcijos 89.1, 102.2, 114.4 punktų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-18 įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigÅ«nų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.1 punkto reikalavimus bei aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas.Dėl V.

K. paaiÅ¡kina, kad areÅ¡tinės darbuotojams postų teritorija nėra apibrėžta, todėl jiems nėra draudžiama nueiti į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Teigia, kad antro ir trečio aukÅ¡to postuose nėra kompiuterių, todėl nėra galimybių susipažinti su jiems atsiųstais darbo dokumentais, tai galima padaryti tik budėtojų dalyje (pirmame aukÅ¡te). Nurodo, kad 2016-08-04, apie 9.00 val., vyko areÅ¡tuotų asmenų iÅ¡vedimai į pasivaikščiojimo kiemus, todėl postai nebuvo palikti be priežiÅ«ros.

Teigia, kad pareigÅ«nų tarnybos ir maitinimosi sÄ lygos areÅ¡tinėje yra suvaržytos.Dėl A. Ž. paaiÅ¡kina, kad keičiantis postams, jis postiniams nurodė nepalikti postų ir periodiÅ¡kai stebėti suimtuosius. Nurodo, kad vykdydamas savo pareigas, t. y. naujų asmenų priėmimÄ , sulaikytų asmenų iÅ¡davimÄ konvojui bei asmenų paleidimÄ iÅ¡ areÅ¡tinės, dėl darbo krÅ«vio nepastebėjo, kada vyriausieji postiniai ilgesniam laikui savavaliÅ¡kai paliko jiems nurodytus postus, be to, tuo metu vyko iÅ¡vedimai į pasivaikščiojimo kiemus, todėl manė, kad postai prižiÅ«rėti vyriausiųjų postinių V.

T. ir E. P. PaaiÅ¡kina, jog ryte E. P. pranešė, kad vilkdamasis vasarinius marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis su skiriamaisiais ženklais juos suplėšė, o pasikeitimui nieko neturėjo. Kadangi dirbo uždaroje patalpoje, E. P. tÄ dienÄ leido dėvėti trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius be skiriamųjų ženklų. Teigia, jog matė, kad apie 10.00 val. vyriausieji postiniai V. K. ir B. K. prisijungė prie tarnybinių kompiuterių ir perspėjo juos, kad, susipažinus su dokumentais, sugrįžtų atgal į jiems skirtus postus.Nurodo, kad iÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjai tinkamai vykdė savo pareigas ir Instrukcijos nuostatų nepažeidė.

Jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai sÄ moningai nevykdė Instrukcijos nuostatų, nėra. PaaiÅ¡kina, kad pamainos pareigÅ«nų darbas buvo organizuotas įprastinėmis sÄ lygomis, remiantis teisės normomis, virÅ¡ininko reikalavimais bei pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ . Teigia, kad Instrukcijos nuostatų pažeidimus sÄ lygojo pareigÅ«nų etatų trÅ«kumas. Situacijoje, kai pamainos sudėtį sudarė specialistas ir 4 postiniai, Instrukcijos nuostatų pažeidimas buvo neiÅ¡vengiamas, nes 3 pareigÅ«nai pagal InstrukcijÄ turi nuolat stebėti kameras.

PaaiÅ¡kina, kad areÅ¡tinės pareigÅ«nai taip pat turi priimti sulaikytuosius, suimtuosius, organizuoti jų pristatymÄ Ä¯ tardymo kabinetus, organizuoti jų pasivaikščiojimÄ , kamerų tikrinimÄ , maitinimÄ . Teigia, jog visa tai yra žinoma areÅ¡tinės virÅ¡ininkui, komisariato administracijai, tačiau iki Å¡io įvykio niekas į tai nekreipdavo dėmesio. Pažymi, jog ir po patikrinimo niekas nepasikeitė. Kaip jau nurodyta, pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti atsakovo įsakymus dėl tarnybinių nuobaudų jiems paskyrimo.

Pareiškėjai nurodo ir savo nuomonę dėl tarnybinių nuobaudų jiems sušvelninimo. Mano, kad įvertinus tai, jog pareiškėjo A. Ž. stažas vidaus tarnyboje yra 18 metų, jis daug kartų skatintas, abu pareiškėjai galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, pareiškėjų padaryti tarnybiniai nusižengimai yra vienkartinio pobūdžio, padaryti neatsargia kaltės forma, išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjams ginčijamais įsakymais buvo paskirtos aiškiai per griežtos, neproporcingos tarnybinės nuobaudos, kurios gali būti pakeistos į švelnesnes nuobaudas – pastabas.

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, jog Instrukcijos 42 punkte nustatyta, kad kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas, policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigÅ«nui. Teigia, kad Instrukcijos 92.3 punkte nustatyta, kad vidaus postinis privalo periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktÄ patikrinimÄ vietinio ryÅ¡io telefonu informuoti policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojÄ , o 95.1 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinės postų postiniams draudžiama savavaliÅ¡kai palikti postÄ .PaaiÅ¡kina, jog iÅ¡ vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad V.

K. jai paskirtoje darbo vietoje – II poste, esančiame AreÅ¡tinės antrajame aukÅ¡te nuo 7. 00 val. ryto iki 12.21 val. įvykio, kai jos posto zonoje buvo rastas pasikoręs suimtasis, buvo užėjusi vienÄ kartÄ ir tik keletai sekundžių. Mano, jog iÅ¡ Å¡ių įrodymų akivaizdu, kad vyriausioji postinė V. K., kuriai pagal tarnybos knygÄ paskirta dirbti II poste, esančiame areÅ¡tinės antrajame aukÅ¡te, praktiÅ¡kai visÄ tikrinamojo laikotarpio dalį prabuvo ne paskirtame poste, tokiu bÅ«du nusiÅ¡alindama nuo jai paskirtos pagrindinės funkcijos – areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugos, vykdymo.

Teigia, jog vaizdo stebėjimo įraÅ¡uose aiÅ¡kiai matyti, jog pareigÅ«nai, kurie asmenis vedė iÅ¡ kamerų pasivaikščioti, periodiÅ¡kai pro durų stebėjimo langelius visų kamerų netikrino ir apie kamerų patikrinimÄ budėtojo neinformavo, be to, V. K., bÅ«dama paskirta dirbti II poste, privalėjo dalyvauti ir atidarant kamerų duris, kai asmenys iÅ¡ kamerų buvo vedami pasivaikščioti. Mano, kad atsižvelgiant į V. K. padarytų pažeidimų visumÄ , jų intensyvumÄ , pačios pareigÅ«nės neatsakingÄ požiÅ«rį į jai pavestų funkcijų vykdymÄ , laikytina, jog jai paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.Taip pat paaiÅ¡kina, jog iÅ¡ vaizdo stebėjimo  kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad A.

Ž., kuris tikrinamos pamainos metu vykdė budėtojo funkcijas, neužtikrino, kad būtų vykdoma areštinėje laikomų asmenų apsauga, nekontroliavo kaip ji vykdoma, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, nekontroliavo jų, leido jiems be pagrindo būti budėtojų dalyje, taip nusišalinant nuo savo tiesioginių funkcijų vykdymo. Teigia, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, jog A. Ž., V. K. ir B. K. kartu buvo budėtojų dalyje, kartu į budėtojų dalį parsinešė maisto indelius, kartu budėtojų dalyje valgė, o ne tik dirbo prie kompiuterių.

Nurodo, kad A. Ž. nekreipė dėmesio į tai, kad V. K. ir B. K. be jo žinios savavaliÅ¡kai paliko postus, nekontroliavo jų, nesuorganizavo postinių veiklos taip, kad postai nebÅ«tų palikti be priežiÅ«ros, kad minėti pareigÅ«nai galėtų susipažinti su jiems privalomais dokumentais tuo metu, kai postuose juos pakeistų kiti pareigÅ«nai. Nurodo, kad A. Ž., nesiėmė priemonių, kad užtikrintų minėtų Instrukcijos 42, 92.3 ir 95.1 punktų laikymÄ si. A. Ž. vyriausiajam postiniui E. P. leido tarnybos metu dėvėti trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius be skiriamųjų ženklų ne tik 2016-08-14 bet ir 2016-08-13.

Nurodo, kad skiriant tarnybinę nuobaudÄ A. Ž. buvo atsižvelgta ne tik į jo padarytų pažeidimų visumÄ , jų intensyvumÄ , pačio pareigÅ«no neatsakingÄ požiÅ«rį į jam pavestų funkcijų vykdymÄ , bet ir į tai, jog pareigÅ«nas buvo pamainos vyresnysis, kuris privalo užtikrinti ir kontroliuoti, jog visi pamainos pareigÅ«nai tinkamai vykdytų jiems pavestas funkcijas, todėl mano, kad A. Ž. paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.Teigia, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-31 įsakymu Nr. 5-V-1248 patvirtintas Klaipėdos AVPK VTT AreÅ¡tinės (skyriaus teisėmis) pareigybių (etatų) skaičius — 38 pareigybės (32 statutiniai valstybės tarnautojai: 1 — virÅ¡ininkas, 1 – vyresnysis specialistas, 5 – specialistai, 24 – vyriausieji postiniai, 1 – postinis, 6 – pagal darbo sutartį) ir kad Å¡iuo metu neužpildyta tik 1 pareigybė (darbuotojo dirbančio pagal darbo sutartį – maisto iÅ¡davėjo).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai ir pareiÅ¡kėjų atstovas palaikė praÅ¡ymÄ ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ palaikė ir prašė praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentu pagrindu. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiÅ¡kėjai V.

K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės vyriausiajam postiniui, skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Å is įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-110.Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1 punktu A.

Ž., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės specialistui, skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Šio įsakymo 2 punktu nuo 2016-10-13 vyresnysis inspektorius A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas.

Å io įsakymo 3 punktu nustatytas pareiginės algos koeficientas – 5,38. Å is įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-110.Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ Ä¯ tarnybÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, priėmimÄ Ä¯ vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymÄ si jose, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybę, skatinimÄ , darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sÄ jungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybÄ vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (Statuto 1 straipsnis).

Statuto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas – Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į  Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ .

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į žemesnes pareigas;

6) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus, suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, joje iÅ¡dėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimÄ (Statuto 33 straipsnio 4 dalis). Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigÅ«nams tvarkÄ nustato Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų,  atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį  nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (ApraÅ¡o 1 punktas).ApraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas; tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

ApraÅ¡o 26 punktas nustato, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

ApraÅ¡o 31 punktas nustato, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į iÅ¡vadoje konstatuotus pareigÅ«no ar asmens, atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos (netekusio pareigÅ«no statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. ApraÅ¡o 33 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nams skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Statuto 33 straipsnio 2 dalyje.Taigi, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma Å¡io akto motyvuojamÄ ja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimÄ , turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados (tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vados) turinį.

Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali bÅ«ti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių.

Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibÅ«dinama kaip tipiÅ¡kiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibÅ«dina konkrečiÄ veikÄ kaip pavojingÄ visuomenei ir prieÅ¡ingÄ teisei. BÅ«tent su Å¡iais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktÄ . Å ie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektÄ bÅ«tų galima patraukti teisinėn atsakomybėn (VaiÅ¡vila A.

Teisės teorija. Vilnius, 2009, p. 447). Taigi nesant nustatytų visų bÅ«tinųjų požymių sistemos elementų, teisinė atsakomybė negalima. Pagal pobÅ«dį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas toks, kuris sukelia jutimiÅ¡kai apčiuopiamÄ Å¾alÄ kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad tokia žala atsiras (ten pat, p. 451) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiÅ¡kia tuo, kad tarnautojas iÅ¡ esmės yra silpnesnioji Å¡alis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrÅ«s, vertinant socialiniu aspektu.

Atsižvelgiant į tai, bÅ«tent darbdaviu esantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iÅ¡ pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1941-520/2015). Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymÄ , visus jo sudėties elementus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnis).Pažymėtina, kad nei Statutas, nei ApraÅ¡as, iÅ¡skyrus atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis), nenustato kriterijų, pagal kuriuos turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatyta tarnybinė nuobauda.

Atsižvelgiant į tarnybinių nuobaudų pobÅ«dį ir eiliÅ¡kumÄ , laikytina, jog tarnybinės nuobaudos Statuto 33 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintos nuo Å¡velniausios (pastaba – Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) iki griežčiausios (atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos – Statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas).ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ®  56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse (toliau – policijos areÅ¡tinės) dirbančių policijos pareigÅ«nų teises ir pareigas, taip pat į policijos areÅ¡tines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos priežiÅ«ros instrukcija (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2016-11-06) (Instrukcijos 1 punktas).Instrukcijos 3 punkto 2 dalyje nurodyta, jog policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsauga – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigÅ«nų veiksmų visuma, skirta policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir Å¡ių vietų užpuolimui užkardyti.

Å io punkto 3 dalyje nurodyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų priežiÅ«ra – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nų veiksmų visuma, skirta policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areÅ¡tinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areÅ¡tinę kontrolę, policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areÅ¡tinės kamerų bei patalpų apžiÅ«ras, perduodamų paÅ¡to siuntinių, daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda tikrinimÄ , pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėje, užtikrinimÄ .

Šio punkto 4 dalyje nurodyta, kad apsaugos budinčioji pamaina – tai policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, jo padėjėjas, policijos areštinės postiniai, kiti pareigūnai teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nustatytu laiku policijos areštinėje atliekantys policijos areštinės bei joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas. Dėl pareiškėjos V. K. veiksmų. Klaipėdos AVPK vidaus tyrimų poskyrio 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-110 „Dėl areštinės pareigūnų veiksmų“ nurodyta, kad vertinant Klaipėdos AVPK VTT Areštinės vyriausiosios postinės V.

K. veiksmus, konstatuotina, jog 2016-08-14 tarnybos metu, eidama areÅ¡tinės II posto postinės pareigas, nuo 7.00 vai. iki 12.30 val. nevykdė policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugos – periodiÅ¡kai, ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktÄ patikrinimÄ vietinio ryÅ¡io telefonu neinformavo policijos areÅ¡tinės budėtojo, savavaliÅ¡kai pasitraukė iÅ¡ posto ir ilgÄ laikÄ jame nebuvo, nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris, todėl Å¡iais savo veiksmais (neveikimu) sÄ moningai pažeidė Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose numatytus reikalavimus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas.

PasiÅ«lyta Klaipėdos AVPK VTT AreÅ¡tinės vyriausiajai postinei V. K. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ .Instrukcijos (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2016-11-06) 38 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiÅ¡kai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimÄ be policijos pareigÅ«nų palydos (iÅ¡skyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus bei daiktų apžiÅ«ras, prižiÅ«rint, kaip laikomasi policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.

Instrukcijos 42 punkte nurodyta, jog kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas, policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigÅ«nui. Instrukcijos 92.3 punkte nurodyta, jog policijos areÅ¡tinės vidaus posto postinis privalo periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktÄ patikrinimÄ vietinio ryÅ¡io telefonu informuoti policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojÄ ; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamÄ jų stebėjimÄ .

Instrukcijos 95.1 punkte nustatyta, jog policijos areÅ¡tinės postų postiniams draudžiama savavaliÅ¡kai palikti postÄ , atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su postinio funkcijomis. Å iame kontekste pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėja V. K. iÅ¡ esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad periodiÅ¡kai, ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktÄ patikrinimÄ vietinio ryÅ¡io telefonu neinformavo policijos areÅ¡tinės budėtojo, kad ilgÄ laikÄ nebuvo AreÅ¡tinės II poste bei kad nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris.

Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta medžiaga, t. y. vaizdo įraÅ¡ai (žiÅ«rėta teismo posėdžio metu). PareiÅ¡kėja nesutinka su Å¡ių faktinių aplinkybių teisiniu įvertinimu, tačiau iÅ¡analizavus Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose nustatytus reikalavimus, akivaizdu, jog pagrįstai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja V. K. minėtais savo veiksmais Å¡iuos reikalavimus pažeidė.Ä®vertinus V. K. pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nurodytos Statuto 34 straipsnyje, nebuvo nustatytos, vidaus tarnyboje dirba nuo 2007-04-02, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojama iÅ¡ esmės gerai, pažeidimas nesukėlė pasekmių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai ginčijamu Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas jÄ Å¡velninti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ dar labiau Å¡velninti ar iÅ¡vis neskirti tarnybinės nuobaudos, tokių aplinkybių iÅ¡ esmės nenurodė ir pareiÅ¡kėja bei jo atstovas. Dėl pareiÅ¡kėjo A. Ž. veiksmų. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad vertinant Klaipėdos AVPK VTT AreÅ¡tinės specialisto A.

Ž. veiksmus, konstatuotina, jog 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas areÅ¡tinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. nekontroliavo kaip vykdoma areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai bÅ«tų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, netikrino jų, leido vyriausiajam postiniui E. P. tarnybos metu dėvėti trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius be skiriamųjų ženklų, todėl Å¡iais savo veiksmais (neveikimu) sÄ moningai pažeidė Instrukcijos 89.1, 102.2, 114.4 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-18 įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Lietuvos policijos pareigÅ«nų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 14.1 punkto numatytus reikalavimus  bei aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas.

PasiÅ«lyta Klaipėdos AVPK VTT AreÅ¡tinės specialistui A. Ž. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pažeminimÄ viena pakopa pareigose.Instrukcijos (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2016-11-06) 89.1 punktas nustato, jog policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas budėjimo metu privalo asmeniÅ¡kai dalyvauti pasikeičiant postiniams, ne rečiau kaip 2 kartus per dienÄ ir 3 kartus per naktį patikrinti areÅ¡tinės postinius, informuoti postinius apie asmenis, kurių priežiÅ«rÄ reikia sustiprinti, stebėti policijos areÅ¡tinės įrangÄ , signalizacijÄ ir apÅ¡vietimÄ .

Instrukcijos 102.2 punktas nustato, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformÄ , turėti tarnybinį pažymėjimÄ , užrašų knygelę, raÅ¡iklį, esant bÅ«tinumui – radijo stotį. Instrukcijos 114.4 punkte nurodyta, jog policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas (padėjėjas) policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugÄ kontroliuoja ne rečiau kaip 5 kartus per parÄ , iÅ¡ to skaičiaus 3 kartus naktį. Taisyklių 14.1 punkte nurodyta, kad policijos pareigÅ«nams draudžiama tarnybinę uniformÄ ar jos dalis dėvėti su civiliais drabužiais, taip pat dėvėti nenustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformÄ , neÅ¡ioti nenustatytus skiriamuosius ženklus ar kitÄ atributikÄ .

PareiÅ¡kėjas A. Ž. iÅ¡ esmės neginčija faktinių aplinkybių dėl kitų pareigÅ«nų veiksmų, įskaitant ir tai, jog vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius be skiriamųjų ženklų, tačiau, teismo vertinimu, teisinis Å¡ių aplinkybių įvertinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatitinka nustatytų aplinkybių. IÅ¡vadoje nėra konstatuota, kad A. Ž. asmeniÅ¡kai nedalyvavo pasikeičiant postiniams, kad 2 kartus per dienÄ ar 3 kartus per naktį nepatikrino areÅ¡tinės postinių ar 5 kartus per parÄ , iÅ¡ to skaičiaus 3 kartus naktį nekontroliavo areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugos.

Be to, nėra konstatuota, kad A. Ž. neinformavo postinių apie asmenis, kurių priežiÅ«rÄ reikia sustiprinti, nestebėjo policijos areÅ¡tinės įrangos, signalizacijos ir apÅ¡vietimo, taip pat kad nedėvėjo nustatyto pavyzdžio uniformos, dėvėjo jÄ su civiliais drabužiais, dėvėjo nenustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformÄ , neÅ¡iojo nenustatytus skiriamuosius ženklus ar kitÄ atributikÄ , neturėjo tarnybinio pažymėjimo, užrašų knygelės, raÅ¡iklio ar radijo stoties.

Teismo vertinimu, tai, kad Išvadoje nurodyta, jog A. Ž. 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas areštinės budėtojo pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. (t. y. 5 su puse valandos), nekontroliavo kaip vykdoma areštinėje laikomų asmenų apsauga, neužtikrino, kad postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas, netikrino jų, leido vyriausiajam postiniui E. P. tarnybos metu dėvėti trumpomis rankovėmis marškinėlius be skiriamųjų ženklų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė būtent Instrukcijos 89.1, 102.2, 114.4 punktų, Taisyklių 14.1 punkto reikalavimus.

Kaip minėta, Instrukcijos 3 punkto 2 dalyje nurodyta, jog areštinėje laikomų asmenų apsauga – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti. Pastebėtina, kad pagal Darbo kodekso 154 straipsnio 1 dalį nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos ryto.

Taigi, diena yra žymiai ilgesnė nei 5 su puse valandos, todėl 2 kartai per dienÄ gali ir neįeiti į nurodytÄ laikotarpį nuo 7.00 val. iki 12.30 val., kurio metu buvo tikrinami pareiÅ¡kėjo veiksmai. Be to, neaiÅ¡ku, kaip konkrečiai areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugos kontrolė ir postinių tikrinimas turėjo pasireikÅ¡ti. Laikytina, jog Å¡iuo atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. Ž. pažeidė Instrukcijos 89.1, 114.4 punktų reikalavimus. Akivaizdu, kad aplinkybė, jog vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius be skiriamųjų ženklų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir pats pareiÅ¡kėjas A.

Ž. tiesiogiai pažeidė Instrukcijos 102.2 punkto bei Taisyklių 14.1 punkto reikalavimus. Pažymėtina, jog minėtais teisės aktais nenumatyta, kaip privalėjo pasielgti Klaipėdos AVPK VTT AreÅ¡tinės specialistas A. Ž., kai į tarnybÄ atvyko vyriausiasis postinis su marÅ¡kinėlius be skiriamųjų ženklų.A. Ž. pripažįsta, kad asmeniÅ¡kai nedalyvavo pasikeičiant postiniams 3 aukÅ¡te ir dėl Å¡ios aplinkybės nėra ginčo. Å i aplinkybė galėtų bÅ«ti pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas A.

Ž. Å¡iuo atžvilgiu pažeidė Instrukcijos 89.1 punktÄ . Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktuose numatyta, kad policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas ar jo funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo kontroliuoti, kaip apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nai ir kiti darbuotojai vykdo užduotis, organizuoti policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ bei siekti, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nai ir kiti darbuotojai gerai žinotų ir nepriekaiÅ¡tingai vykdytų Å¡ios instrukcijos ir kitų teisės aktų, nustatančių asmenų laikymo policijos areÅ¡tinėje tvarkÄ , reikalavimus.

Tos aplinkybės, kad pareiškėjas neužtikrino, jog postiniai būtų postuose ir tinkamai vykdytų savo pareigas bei kad vyriausiasis postinis E. P. tarnybos metu dėvėjo trumpomis rankovėmis marškinėlius be skiriamųjų ženklų, galėtų būti pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas šiuo atžvilgiu pažeidė Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktus. Tačiau Išvadoje nėra konstatuotas nei Instrukcijos 89.1 punkto reikalavimų pažeidimas tuo atžvilgiu, kad pareiškėjas asmeniškai nedalyvavo pasikeičiant postiniams 3 aukšte, nei Instrukcijos 85.2 ir 85.7 punktų reikalavimų pažeidimai.

Kaip jau minėta, ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad Išvada dalyje dėl pareiškėjo A. Ž. veiksmų neatitinka Aprašo 26 punkto reikalavimams, kadangi A. Ž. veiksmai, kaip tarnybinis nusižengimas, kvalifikuoti neteisingai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymas Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendė: PareiÅ¡kėjų V. K., A. Ž. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiÅ¡kėjai V.

K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės vyriausiajam postiniui, skirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ ir skirti jai Å¡velnesnę tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016-10-12 įsakymÄ Nr. 30-TE-1018 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo A. Ž., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės specialistui, skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas ir jis nuo 2016-10-13 iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės specialisto (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas bei jam nustatytas pareiginės algos koeficientas – 5,38.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                  Laimutė Jokubauskaitė