2020-02-19 Nr. AB-3658-3-62-3-00310-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-174-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00310-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat netaikyti ieškinio senaties termino.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2018 m. sausio 1 d., jam nebuvo išduodamos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai). Dėl to pareiškėjas negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, taip pat atsirado sveikatos sutrikimų – ėmė gesti dantys. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija).

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pritaikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeitus Aprūpinimo normas, nuteistiesiems išduodamos ir šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt./mėn.), dantų pasta 75 ml. (1 vnt./2 mėn.), skutimosi peiliukai (4 vnt./mėn.). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas higienos priemonių (skutimosi peiliukų, dantų pastos, dantų šepetėlio) negavo, nes, vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1.24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punktu, jis buvo laikomas mokiu, nes pirko tabako gaminius. Daugiau prašymų pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN neteikė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, nagrinėdamas atsakovo atstovo prašymą pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, įvertino, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. vasario 13 d., todėl daliai skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo praleido senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas jautė išgyvenimus ir nepatogumus, jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Dėl prieš tai nurodytų priežasčių teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir pareiškėjo skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. vasario 13 d. pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingos pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

7. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose Aprūpinimo normose nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau pagal Aprūpinimo normų 7 punktą suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

8. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.

9. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kuriame išaiškinta, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje.

10. Teismas, vadovaudamasis prieš tai nurodyta LVAT praktika, taip pat atsižvelgęs į tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas prieš tai paminėtu laikotarpiu konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Nustatęs neteisėtą Alytaus PN neveikimą teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo kitus deliktinės atsakomybės elementus – žalą ir priežastinį ryšį.

11. Teismas, vertindamas vėlesnį ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d., nustatė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Aprūpinimo normų 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Alytaus PN aprašas) 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai). Pagal minėtų Aprūpinimo normų 13 punktą ir Alytaus PN aprašo 7 punktą laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

12. Teismas iš prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo padarė išvadą, kad siekdamas gauti higienos priemones nuteistasis turi pateikti rašytinį prašymą bei būti nemokiu.

13. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjui prašomos higienos priemonės buvo išduotos 2017 m. vasario 28 d., kovo 31 d., balandžio 12 d. Nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki spalio 2 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Atsakovo atstovas teismui nurodė, kad 2017 m. spalio 23 d., lapkričio 7 ir 21 d., gruodžio 5 ir 12 d. pareiškėjas pirko cigaretes, todėl 2017 m. lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. higienos priemonių iš Alytaus PN negavo. Teismas iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašo nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki gruodžio 31 d. buvo mokus, nes asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, taip pat pareiškėjas neteikė Alytaus PN atitinkamų prašymų, todėl Alytaus PN neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui higienos priemones. Teismas apibendrino, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

14. Teismas pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, nesant duomenų apie pareiškėjo sąskaitoje turėtas pinigines lėšas iki 2016 m. gruodžio mėn., pripažino, jog nustatytas pažeidimas galėjo sukelti jam nepatogumų, turėti įtakos pareiškėjo psichinei sveikatai, todėl nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas buvimo Alytaus PN metu įstaigos administracijai būtų teikęs skundų (prašymų) raštu dėl higienos priemonių neišdavimo, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti jam 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į jo skunde nurodytas aplinkybes, todėl priteisė jam per mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Taip pat nepagrįstai daliai jo skundo reikalavimų pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą, nes jis apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik nuo 2018 m. kovo mėn., kai susipažino su LVAT nutartimi, taip pat ir atsakovo atstovas iki 2017 m. sausio 1 d. nuolat teigė, jog jam nepriklauso jokios higienos priemonės, todėl pareiškėjas manė, kad Alytaus PN elgiasi teisėtai.

17. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino jo pateiktų įrodymų dėl jam padarytos neturtinės žalos, t. y. pareiškėjas rodė teismui (duomenys neskelbtini), prašė teismo išreikalauti jo medicininę knygelę. Visa tai reiškia, jog teismas buvo šališkas.

18. Pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti Alytaus PN aprašo nuostatų, pagal kurias higienos priemonės išduodamos tik nemokiems nuteistiesiems, o nuteistasis laikomas mokiu, jei perka tabako gaminius. Nustatytas reglamentavimas blogina nuteistojo teisinę padėtį, prieštarauja Konstitucijai, todėl neturėjo būti taikomas. Pareiškėjas pažymi, kad yra nerūkantis, o tabako gaminius pirko kitiems nuteistiesiems. Be to, piniginės lėšos jo sąskaitoje buvo ne jo, o kitų nuteistųjų. Priešingų aplinkybių Alytaus PN neįrodė. Taigi, pareiškėjas buvo nemokus.

19. Atsakovo atstovo išduotos higienos priemonės žemino jo orumą, nes buvo labai prastos kokybės ir jų neužteko (tualetinis popierius, skutimosi peiliukai).

20. Pirmosios instancijos teismas priteisė jam per mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą vadovaudamasis diskriminaciniais kriterijais, t. y. atsižvelgęs į tai, kad Lietuvoje yra nustatytas mažas minimalus mėnesinis atlyginimas (lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis).

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo priteistas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

22. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio. Atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo iki 2017 m. sausio 1 d. išduoti pareiškėjui higienos priemonių, juo labiau, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl tokių priemonių išdavimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinti draudimai. Šiuo atveju pareiškėjui būtų užtekę pripažinimo, kad jo teisės buvo pažeistos.

23. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, kartodamas savo apeliacinio skundo argumentus, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodo, kad valstybė turi pareigą aprūpinti asmenis tinkamomis higienos priemonėmis nepriklausomai nuo to, ar jis yra mokus, ar ne.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą, palaikydamas jame nurodytus argumentus, prašė jį tenkinti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo buvo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsiliepime kartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Alytaus PN neišdavė jam higienos priemonių, t. y. dantų šepetėlio, dantų pastos ir skutimosi peiliukų, atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, susijusiu su ieškinio senaties taikymu, aktualia teismų praktika ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. vasario 12 d. atmetė kaip nepagrįstą konstatavęs, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. vasario 13 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susiklosčiusias laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. sausio 1 d. aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, jog Alytaus PN ar jų pareigūnai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neveikė taip, kaip pagal tarptautinius teisės aktus privalėjo veikti, ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, nes ši suma yra per maža, priteista neatsižvelgus į jo sutrikdytą sveikatą, nustatyta remiantis diskriminaciniais kriterijais; nurodo, kad teismas nepagrįstai daliai jo skundo reikalavimo pritaikė ieškinio senaties terminą; mano, kad higienos priemonės jam turėjo būti išduodamos ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. neatsižvelgiant į jo mokumą; higienos priemonių buvo išduodama per mažai, jos buvo prastos kokybės.

30. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Alytaus PN pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, galiojusių teisės aktų nuostatų nepažeidė, pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo nesikreipė, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio, pareiškėjui būtų užtekę pripažinimo, kad jo teisės buvo pažeistos.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

33. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

34. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir už laikotarpį, kuriam jau buvo pasibaigęs senaties terminas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, taip pat atitinkamai nepateikė ir jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nors pareiškėjas teigia, kad negalėjo anksčiau kreiptis dėl savo teisių gynimo, nes jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik nuo 2018 m. kovo mėn., kai susipažino su LVAT nutartimi, taip pat ir atsakovo atstovas iki 2017 m. sausio 1 d. nuolat teigė, jog jam nepriklauso jokios higienos priemonės, todėl pareiškėjas manė, kad Alytaus PN elgiasi teisėtai, tačiau, kaip yra nurodyta pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, jis savo teisių pažeidimą (nepatogumus, susijusius su negalėjimu laikytis higienos) jautė kiekvieną dieną daugiau kaip 3,5 metų, taigi turėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, bei atitinkamai jas ginti kreipdamasis į teismą. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo apribotos pareiškėjo galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas, rašyti ir teiki skundus ar prašymus.

38. Taigi, pirmosios instancijos teismui teisingai nepripažinus, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. vasario 12 d. pagrįstai atmestas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų už minėtą laikotarpį.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, (b. l. 2–4), jo atsikirtimų į atsakovo atstovo atsiliepimą (b. l. 32) ir apeliacinio skundo (b. l. 69–72) turinį, pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė dalies argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde, t. y. dėl to, kad išduodamos higienos priemonės (per mažas jų kiekis ir prasta kokybė) žemina jo orumą.

40. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1041‑261/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468‑442/2017 ir kt.).

41. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, bei su tuo susijusius reikalavimus. Taigi šiuo aspektu skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjami.

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad higienos priemonės pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti suteikiamos, todėl teisingai pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN šiuo laikotarpiu minėtu aspektu buvo pažeista. Pareiškėjo teigimu, jis ne kartą teikė atsakovo atstovo pareigūnams prašymus suteikti jam higienos priemones, tačiau šie jo prašymai nebuvo tenkinami (b. l. 2), atsakovo atstovas šių pareiškėjo teiginių savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nepaneigė, o tik abstrakčiai nurodė, jog tokie duomenys byloje nenustatyti (b. l. 8–11, 91–94, 112–114), todėl analizuojamos aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Atitinkamai nagrinėjamu aspektu konstatuotini atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas) CK 6.271 straipsnio prasme.

43. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog pareiškėjo teisė į higienos priemonių suteikimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo pažeista, nes dalį laikotarpio pareiškėjui šios priemonės jo prašymu buvo išduodamos (b. l. 17), dalį laikotarpio pareiškėjas praleido Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (b. l. 12–13), o likusią dalį pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes už savo sąskaitoje turimas lėšas pirko cigaretes (b. l. 18–19), todėl higienos priemonės jam pagrįstai nebuvo išduodamos. Pareiškėjo teiginiai dėl to, kad prieš tai minėtu laikotarpiu jam higienos priemonės turėjo būti išduodamos nepriklausomai nuo jo mokumo, yra nepagrįsti ir neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose taip pat teigia, jog jis yra nerūkantis, pinigai jo sąskaitoje priklauso ne jam, o kitiems nuteistiesiems, kurie ir pirko sau tabako gaminius. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nedetalizuoti (pareiškėjas nenurodė, kas, kada ir kokių nuteistųjų naudai pervedė į jo sąskaitą pinigus, kokie asmenys pirko tabako gaminius ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

44. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuotų atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (konstatuota, kad, pareiškėjui prašant, nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo lėšų šias priemones įsigyti, kad būtent dėl šioje byloje analizuojamų aplinkybių sutriko jo sveikata; pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, jo asmens sveikatos kortelė buvo išreikalauta, b. l. 70), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar kad pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateikti apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius