2024-08-21 Nr. AB-11950-3-61-3-01190-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2057-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01190-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 24S79066 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760281873 (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 29 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2.2 Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2023 m. rugsėjo 20 d. ketindamas dirbti tolimųjų reisų vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Baltic transline transport“ ( toliau – ir Įmonė), tačiau 2023 m. rugsėjo 26 d. jis gavo žinutę iš darbdavio, kad jis „privalo vykti namo“, „jo leidimas gyventi bus anuliuotas“.

2.3 Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, turėjo susitarimą su UAB „Baltic transline transport“, pagal kurį buvo numatyta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Įmonė pateikė tarpininkavimo raštą atsakovui. Tačiau pareiškėjui atvykus į Lietuvą, darbdavys su juo nepasirašė darbo sutarties. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjas susitarė dėl darbo UAB „Ravainė“ ir 2023 m. sausio 3 d. pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau per 4 mėnesius leidimas nebuvo išduotas. Tuomet jis dėl darbo susitarė dar su kitu darbdaviu – UAB „Intertrans“ ir 2024 m. vasario 6 d. pateikė kitą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (prieš tai pateiktą prašymą atšaukė). Nurodytą laikotarpį pareiškėjas vertėsi individualia veikla. Pareiškėjas atvyko į šalį teisėtai, tačiau ne dėl savo kaltės negalėjo sudaryti sutarties su Įmone, o vėliau atsakovas per nustatytą terminą neišdavė leidimo laikinai gyventi darbui UAB „Ravainė“.

2.4 Migracijos departamento Sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam (Sprendimui) įsigaliojus, pareiškėjas turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šias aplinkybes:

4.1 Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Baltic transline transport“ pagrindu. Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760281873. Migracijos departamento duomenimis, Įmonė darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 11 d. vykdo individualią veiklą.

4.2 Aplinkybė, kad pareiškėjui Įmonėje buvo garantuotas darbas ir atlyginimas, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam nebus panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitiks Įstatymo reikalavimų šio dokumento išdavimo metu, bet ir bet kuriuo šio dokumento galiojimo laikotarpiu.

4.3 Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose.

4.4 Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Baltic transline transport“. Pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su minėta įmone, atitinkamai išnyko ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisinis pagrindas.

4.5 Pareiškėjas kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, sudarantis 1 386 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėjas nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas konstatuoti, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

4.6 Panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. eA-2476-821/2022).

4.7 Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo T. R. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas), nurodydamas, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvos Respublikoje veikiančioje UAB „Baltic transline transport“. Šios įmonės tarpininkavimo rašte Nr. 20230622-115414 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodyta, kad numatoma pareiškėjo įdarbinimo data yra 2023 m. lapkričio 22 d., įsipareigojamas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 29 d. leidimą laikinai gyventi. UAB „Baltic transline transport“, vadovaudamasi Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2023 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 2309-PRNŠ-3956 (toliau – ir Pranešimas) pranešė Migracijos departamentui, kad T. R. įmonėje neįdarbintas, nes neatitiko kvalifikacijos. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 11 d. vykdo individualią veiklą.

7. Teismas, atsižvelgdamas į aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 2 ir 6 p., 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., 46 str. 1 d. 1 p., Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Minėtus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti (nevykdyti) sąlygų, pagal kurias išduotas leidimas laikinai gyventi, Įstatymas nenumato.

8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, iki jo panaikinimo, buvo sudaręs darbo sutartį su Įmone ir bent kurį laiką gavo Tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį. Priešingai, pareiškėjas neginčijo fakto, kad darbo sutarties Įmonė su juo nesudarė, o Pranešimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad jis nepradėjo dirbti Įmonėje, nes neatitiko kvalifikacijos. Aplinkybė, kad pareiškėjas vertėsi individualia veikla nepaneigia fakto, kad pareiškėjas neatitiko Įstatyme keliamų reikalavimų.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo pareigą įsidarbinti pas tą darbdavį ir tų darbo funkcijų vykdymui, kurios buvo nurodytos Tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas galėjo tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą. Sprendimo priėmimo metu su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis dirbti įmonėje pagal Tarpininkavimo rašte nurodytas sąlygas ir pareiškėjas negavo Migracijos departamento sutikimo pakeisti darbdavį, todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog darbo sutarties darbdavys su juo nesudarė ne dėl jo kaltės, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą, nes, viena vertus, Įstatymas nenumato, kad darbo sutarties nesudarymas yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi tik tuo atveju, jeigu ji nesudaryta dėl užsieniečio kaltės, o kita vertus, pareiškėjo teiginys dėl jo kaltės nebuvimo neatitinka tikrovės, nes iš įmonės Pranešimo matyti, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta būtent dėl jo kvalifikacijos stokos, t. y. iš esmės dėl jo asmeninių savybių.

11. Migracijos departamentas iki Sprendimo priėmimo išsiaiškino ir įvertino individualią pareiškėjo situaciją, teisėtai ir pagrįstai, nustatė, jog Įmonė neįdarbino pareiškėjo pagal darbo sutartį ir pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, būtinų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias jis privalėjo gauti pagal leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o dirbo pareiškėjas kitokia darbo forma, nei privalėjo, t. y. vykdė individualią veiklą. Neatitikdamas leidimo laikinai gyventi išdavimui Įstatyme nustatytu sąlygų pareiškėjas pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Tai, kad pareiškėjas užsiėmė individualia veikla, nepašalina pareiškėjo padaryto pažeidimo ir nėra pagrindas panaikinti Sprendimą.

12. Teisėtas atvykimas į Lietuvą ir leidimo laikinai gyventi gavimas savaime nesuteikia pareiškėjui teisėto lūkesčio ir garantijų, kad leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas, jeigu jis leidimo laikinai gyventi galiojimo metu nevykdo savo pareigų ir neatitinka Įstatymo sąlygų ir reikalavimų, pagal kuriuos jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas.

13. Teismas sutiko su Migracijos departamento priimto Sprendimo dalimi, jog pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu neatitiko visų užsieniečiui keliamų reikalavimų leidimui laikinai gyventi gavimo / turėjimo sąlygų, nes su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis ir jis negavo Tarpininkavimo rašte nurodytų reguliarių pajamų, reikalingų pragyvenimui. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.) ir 6 punkto numatytus pagrindus, kuriems esant Migracijos departamentas turi panaikinti leidimą laikinai gyventi, todėl Sprendimas tinkamai pagrįstas nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis.

14. Tačiau iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie jo išbandymą prieš įdarbinant ir iš įmonės teikto Pranešimo matyti, kad pateikdamas Prašymą pareiškėjas turėjo tikslą dirbti Įmonėje ir realiai to siekė, tik nebuvo įdarbintas dėl to, kad neatitiko darbdavio lūkesčių dėl kvalifikacijos. Taigi, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad jau teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis (neketino dirbti). Todėl teismas sprendė, kad Sprendime nurodytas Leidimo panaikinimo pagrindas – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) – buvo pritaikytas nepagrįstai. Tačiau Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

15. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nurodė neteisingą vieną iš jo panaikinimo pagrindų (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą, nes kiti Migracijos departamento nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai (darbo sutartis nesudaryta; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) yra teisingi ir pakankami leidimui laikinai gyventi panaikinti.

16. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes dėl reguliarių pajamų neturėjimo ir darbo sutarties nesudarymo, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir šioms aplinkybėms jas pagrįstai taikė pareiškėjo individualiu atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.

17. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, darė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas iš esmės, nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 18. Pareiškėjas T. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo individualią situaciją.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su UAB „Baltic transline transport“, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, sudarantis 1 386 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėjas nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas teigia, kad jis turėjo pakankamai pragyvenimo lėšų (vykdo individualią veiklą, turi santaupų), tačiau, nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tik atkartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus ir pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kadangi pareiškėjas įmonėje, kurioje dirbti jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nedirbo ir nedirba, pareiškėjui nebuvo mokamas Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, todėl Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas nustatė, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas buvo nurodęs, jog jo vienintelės pragyvenimo lėšos bus įmonės mokamas darbo užmokestis – 1 386 Eur. Tačiau, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokamas, kadangi su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis. Duomenų apie kitas pareiškėjo gaunamas lėšas nenustatyta. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 50 straipsnyje. Šios teisės normos 1 dalies 2 punkte numatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų;

29. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (2 punktas); užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje <...> (5 punktas).

30. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

31. Migracijos departamentas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų pagrindu, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvos Respublikoje veikiančioje UAB „Baltic transline transport“. Įmonė tarpininkavimo rašte Nr. 20230622-115414 nurodė, kad numatoma pareiškėjo įdarbinimo data yra 2023 m. lapkričio 22 d., įsipareigojamas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Šių dokumentų pagrindu Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 29 d. leidimą laikinai gyventi. Įmonė, vadovaudamasi Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2023 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. 2309-PRNŠ-395 pranešė Migracijos departamentui, kad T. R. įmonėje neįdarbintas, nes neatitiko kvalifikacijos. Migracijos departamentas taip pat patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 11 d. vykdo individualią veiklą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog užsieniečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teikimo tvarką reglamentuoja Aprašas, kurio 8.3 punkte numatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti <...> dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams <...>.

34. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. p.); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 p.).

35. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikomas MMA – 840 Eur.

36. Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytas darbo užmokestis. Kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nenurodė. Šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui nustačius, kad darbo užmokestis nebuvo mokamas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje). Ginčydamas šią išvadą, pareiškėjas nepateikė ją paneigiančių įrodymų.

37. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniam skunde nekelia abejonių dėl teismo padarytų materialiųjų teisės normų pažeidimų jas taikant, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Įmonė nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, pareiškėjas neturi lėšų ir negauna pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes yra nustatyti imperatyvūs Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo priimto Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra tinkamai motyvuotas, juose nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

40. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė