Legislator Case Law & Legislation
c14388e2-b98a-4e13-ba46-94cdc9bec315 AI generated

c14388e2-b98a-4e13-ba46-94cdc9bec315 · Kauno apygardos teismas

Case Number c14388e2-b98a-4e13-ba46-94cdc9bec315
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Valdas Vitunskas Pranešėjas Valdas Vitunskas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-383-2013 Teisėja Dalia Kursevičienė                     Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00128-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 2.4.9.  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Viktoro Preikšo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant gynėjui advokatui Tomui Ridikui, nukentėjusiajai D.

Legislator headnote

AI generated

c14388e2-b98a-4e13-ba46-94cdc9bec315 · Kauno apygardos teismas: Tai, apelianto teigimu, leidžia daryti visiÅ¡kai realiÄ prielaidÄ , kad sužalojimus D. Ū. galėjo patirti visai kitu laiku, visi kitoje vietoje ir visai kitomis aplinkybėmis, nei ji nurodė Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame skunde dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka. D. Ū., apelianto teigimu, teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kodėl dėl jai padarytų sužalojimų ji į Kauno miesto apylinkės teismÄ su skundu kreipėsi tik 2012-09-13, t. y., praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams nuo įvykusio konflikto.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Valdas Vitunskas Pranešėjas Valdas Vitunskas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-383-2013 Teisėja Dalia Kursevičienė                     Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00128-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 2.4.9.  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Viktoro Preikšo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant gynėjui advokatui Tomui Ridikui, nukentėjusiajai D.

Ū., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteistas 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

IÅ¡ A. M. D. Ū. naudai priteista 200 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. M. nuteistas už tai, kad 2012-06-02 apie 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), mažamečio sÅ«naus T. M., gim. 2011-02-02, akivaizdoje iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais D. Ū. ir tyčia rankos delnu sudavė jai smÅ«gį į veido deÅ¡inę pusę, sugriebė už deÅ¡inės rankos ir jÄ spausdamas užsuko bei vienÄ kartÄ spyrė koja į nugarÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai D.

Ū. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – A. M. iÅ¡teisinti bei pripažinti visas nuteistojo už teisinę pagalbÄ patirtas iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ nukentėjusiosios D. Ū.. Skunde nuteistasis nurodo, jog nuosprendis yra priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesÄ ir įrodymų pakankamumÄ reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. ir 5 d., 301 str. 2 d., 305 str. 1 d. 2 p.), netinkamai taikant ir aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuostatas, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d.).

Apeliantas skunde teigia, jog baudžiamojoje byloje be nukentėjusiosios D. Ū. parodymų, nėra pateikta ar surinkta jokių kitų objektyvių įrodymų (raÅ¡ytinių įrodymų, daiktinių įrodymų, liudytojų parodymų), kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , o BPK 301 str. 2 d. yra įtvirtintas draudimas apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais. Apelianto manymu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2012-06-05 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apylinkės teismas rėmėsi kaip įrodymu, neginčijamai įrodančiu jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad joje konstatuotus sužalojimus padarė jis.

Nuteistasis taip pat teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie sužalojimus D. Ū. veido srityje, nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad jis, be kita ko, rankos delnu sudavė D. Ū. smÅ«gį į veido deÅ¡inę pusę. Apelianto teigimu, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ taip pat negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku įrodymu, patvirtinančiu A. M. kaltę, kadangi Å¡iame nutarime užfiksuoti raÅ¡ytine forma pateikti subjektyuvÅ«s nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai ir subjektyvi įvykusio konflikto interpretacija.

Apeliantas skunde nurodo, jog jis baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. buvo patrauktas nenustačius net dviejų nurodytos nusikalstamos veikos sudėties elementų – priežastinio ryÅ¡io ir kaltės. Apeliantas teigia, jog kilusio konflikto metu neatliko jokių pavojingų ir tyčinių veiksmų, nukreiptų D. Ū. atžvilgiu, todėl teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės yra visiÅ¡kai neteisinga ir nepagrįsta jokiais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai nepasisakė ir neįvertino to, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai pagal savo lokalizacijÄ labai bÅ«dingi sužalojimams, atsitiktinai patiriamiems buityje.

Tai, apelianto teigimu, leidžia daryti visiÅ¡kai realiÄ prielaidÄ , kad sužalojimus D. Ū. galėjo patirti visai kitu laiku, visi kitoje vietoje ir visai kitomis aplinkybėmis, nei ji nurodė Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame skunde dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka. D. Ū., apelianto teigimu, teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kodėl dėl jai padarytų sužalojimų ji į Kauno miesto apylinkės teismÄ su skundu kreipėsi tik 2012-09-13, t. y., praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams nuo įvykusio konflikto.

Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, minėtų aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo, nors pamatinė asmens nekaltumo prezumpcijos principo nuostata yra tai, kad bet kokios abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami bÅ«tent kaltinamojo naudai. Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti. Nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

A. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Vadinasi, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neįrodyta.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei išklausiusi nukentėjusiosios baigiamosios kalbos, sutinka ne su nuteistojo skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog A. M. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai D. Ū. yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios pareiškimu ir parodymais, rašytine bylos medžiaga, iš dalies ir paties A. M. parodymais teismo posėdyje. Nors nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A.

M. mažamečio sÅ«naus akivaizdoje iÅ¡plÅ«do D. Ū. necenzÅ«riniais žodžiais ir nežymiai sužalojo jos sveikatÄ . Aplinkybės, kad nukentėjusiÄ jÄ A. M. iÅ¡plÅ«do, apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija, tuo tarpu, skundo argumentai, jog nuteistojo kaltė neįrodyta, atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji, apklausta teismo posėdyje, davė nuoseklius parodymus, o jos nurodytos aplinkybės atitinka tiek nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 11), tiek pareiÅ¡kimo dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo (b. l. 2-3) turinį.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais (b. l. 5). Nors nuteistasis skunde teigia, kad Å¡i iÅ¡vada nepatvirtina jo kaltės, teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka. Tai, kad nenustatyti sužalojimai D. Ū. veide, nepaneigia nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, jog A. M. jai į veidÄ sudavė, kadangi smÅ«gis galėjo bÅ«ti nestiprus, o specialisto tyrimas pradėtas praėjus trims dienoms po įvykio.

Byloje esantis išrašas iš mažamečio T. M. medicinių dokumentų (b. l. 6), kuriame nurodyta, jog po 2012-06-02 įvykusio tėvų konflikto T. M. tapo išsigandęs, jautrus, blogai miega, taip pat patvirtina D. Ū. parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas kaltinamojo parodymus tiek, kiek jie prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, pagrįstai atmetė. Nors A. M. neneigia, jog tarp jo ir D. Ū. kilo konfliktas, jo versija, kad nukentėjusioji jį puolė, o jis, vengdamas pasekmių, pabėgo iš įvykio vietos, yra paneigta bylos duomenimis – nukentėjusiosios parodymais, kuriuos teismas pagrįstai pripažino patikimais, bei rašytine bylos medžiaga.

Prielaidai, kad A. M. kaltė nustatyta nesilaikant BPK 301 straipsnio nuostatų, nėra pagrindo. BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas parodymais, tačiau nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai anonimiÅ¡kumas nebuvo taikomas, o ir apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne tik D. Ū. parodymais, bet ir kitais tinkamai iÅ¡tirtais įrodymais, kurie patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes.

Tai, jog D. Ū. su pareiÅ¡kimu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams po įvykio, nepaneigia A. M. kaltės. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvÅ«s, skunde nenurodytos jokios naujos aplinkybės, kurios keltų abejonių skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos primininkas                                                            Valdas Vitunskas Teisėjai:                                                                                  Viktoras PreikÅ¡as Kęstutis Dargužis