c141bd50-0c7e-4a18-aa53-d1f42e965c64 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-534-241/2017Proceso Nr. 2-56-3-01490-2016-9Procesinio sprendimo kategorija3.1.18.1.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „BELOR“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės UAB „Arvi fertis“ priteisti 2 472 402,52 Eur skolos, 90 415,03 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio pateikė praÅ¡ymÄ taikyti atsakovės atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ar esančių pas trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ 2 562 817,55 Eur ribose.

Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad atsakovei reiškiamas reikalavimas yra didelis, taip pat egzistuoja grėsmė, kad ieškinio tenkinimo atveju, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi atsakovės finansinė būklė yra bloga, ieškovė netgi mokėdavo tretiesiems asmenims už atsakovę šios piniginius įsipareigojimus. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, per pastaruosius 24 mėn. nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. gruodžio 12 d. siekė 25 494,24 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė turi registruoto nekilnojamo turto, tačiau Å¡is turtas yra areÅ¡tuotas, o įsipareigojimų, kurių užtikrinimui turtas yra areÅ¡tuotas, suma sudaro 165 598,95 Eur.

Taigi atsakovė turi kitų kreditorių, atsakovės turimas nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka, kas lemia sudėtingesnę Å¡io turto perleidimo tvarkÄ ir kreditorių pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ Å¡io turto. Todėl teismas sprendė, kad reikalaujama suma atsakovei yra didelė ir yra reali grėsmė, jog teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , jo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai netenkintinas. IeÅ¡kovė nuslėpė nuo teismo, kad tokius pat reikalavimus, kurie yra ieÅ¡kinyje, jau yra pareiÅ¡kusi atsakovės motininei įmonei uždarajai akcinei bendrovei „ARVI“ ir Ko, kuri 2016-01-06 iÅ¡davė vekselį, skirtÄ užtikrinti atsakovės įsipareigojimus ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du Å¡alims sudarius novacijÄ , t. y. naujÄ prievolę pakeičiančiÄ anksčiau galiojusiÄ prievolę, ieÅ¡kovės skolininke tapo UAB „ARVI“ ir Ko, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimų atsakovei.

Dėl Å¡ios priežasties ir skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi teismas neįvertino Å¡iame skunde nurodytų aplinkybių. Å alių ginčai dėl tarpusavio atsiskaitymų, kylančių iÅ¡ trÄ Å¡Å³ pirkimo-pardavimo sandorių, yra sprendžiami ir valstybės teismuose, ir arbitražo teisme. Dėl atsakovės UAB „Arvi fertis“ teisių pažeidimo atsakovė yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Vilniaus komercinio arbitražo teisme, ir prašė Vilniaus apygardos teismo pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimai palankaus atsakovei arbitražo sprendimo įvykdymÄ .

Teismas šį atsakovės praÅ¡ymÄ 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6872-232/2016 tenkino ir ieÅ¡kovės atžvilgiu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Tačiau ieÅ¡kovei pateikus atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios teismo nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi panaikino savo paties pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų ėmusi priemonių turtÄ paslėpti ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ padaryti nebeįmanomÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovė kaip nors siektų apsunkinti galimai palankaus ieÅ¡kinio vykdymÄ . Taigi esant analogiÅ¡koms aplinkybėms, t. y. ieÅ¡kovei pateikus atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos siekiant užtikrinti galimai atsakovei palankaus Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymÄ , atskirasis skundas buvo patenkintas ir atsakovės naudai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Todėl ir Å¡iuo atveju analogiÅ¡komis aplinkybėmis ieÅ¡kovės naudai atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti panaikintos.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra akivaizdžiai netenkintinas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodomomis aplinkybėmis, pagrįstomis prie ieÅ¡kinio pridėtais įrodymais, bei teisiniais argumentais pagrindė savo reikalavimÄ atsakovei dėl 2 562 817,55 EUR įsiskolinimo.

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo, netiria ir nevertina Å¡io procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, tai teismas turės įvertinti bylÄ nagrinėdamas iÅ¡ esmės.IeÅ¡kovė bei UAB „ARVI“ ir Ko tarėsi dėl esamų ir bÅ«simų ARVI grupės įmonių prievolių ieÅ¡kovei įvykdymo užtikrinimo bÅ«do, atsakovės motininei bendrovei iÅ¡duodant vekselį ieÅ¡kovei (CK 6.70 straipsnio 1 dalis).

PastarÄ jÄ aplinkybe atskirajame skunde aiÅ¡kiai pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė, tokiu bÅ«du akivaizdžiai prieÅ¡taraudama savo teiginiams neva vekselio iÅ¡davimas ieÅ¡kovei reiÅ¡kė novacijÄ .Atsakovės argumentai, kad analogiÅ¡komis aplinkybėmis atsakovės naudai ieÅ¡kovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, apskritai nevertintini, nes kiekviena byla yra individuali ir vertinamos individualios jos aplinkybės. Be to, laikinosios apsaugos priemonės niekuomet nėra taikomos (netaikomos) abipusiÅ¡kumo pagrindu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Dėl bylos esmėsTeismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui.

Be to, praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinÄ pagrindimÄ , kadangi ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai netenkintinas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieÅ¡kinio pagrįstumo preliminarus (lot. prima facie) įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ paties ieÅ¡kinio reikalavimo bei ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«džio tam tikrais atvejais gali nuspręsti, jog ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Kita vertus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi ieškinio preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškinys yra tikėtinai pagrindžiamas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio argumentus bei prie ieškinio pridėtus įrodymus, nustatė, jog šalis siejo sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė turi skolinių įsipareigojimų ieškovei, taip pat šalys sudarydavo susitarimus dėl skolų suderinimo, ieškovė mokėjimo pavedimais mokėdavo pinigus žaliavų tiekėjams už atsakovės prisiimtas prievoles.

Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė prie ieÅ¡kinio pridėtais duomenimis aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai. Tokia teismo iÅ¡vada leidžia konstatuoti, kad preliminarus ieÅ¡kinio pagrindimo įvertinimas buvo atliktas tinkamai. IeÅ¡kovė įvardino savo reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindÄ , o reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Bylos Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose, skirtuose apeliacinės instancijos teismui, nurodė atsakovės motininės įmonės iÅ¡duoto paprastojo neprotestuotino vekselio, kaip užtikrinimo priemonės, paskirtį, vekselio įrodomoji reikÅ¡mė teisminiam ginčui bus nustatyta nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, todėl apeliantės argumentai dėl vekselio vertinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio preliminaraus įvertinimo.

Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas, tai gali bÅ«ti nustatyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Todėl, nesant akivaizdžių duomenų apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , apeliantės argumentai dėl teisminio ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių nevertinami, nes jie nagrinėtini sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne taikant laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Taip pat apeliantė nurodo, jog analogiÅ¡komis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-6872-232/2016 apeliantės naudai ieÅ¡kovės atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikino, konstatavęs, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų ėmusi priemonių turtÄ paslėpti ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ padaryti nebeįmanomÄ .

Todėl, apeliantės vertinimu, Å¡iuo atveju analogiÅ¡komis aplinkybėmis ieÅ¡kovės naudai apeliantės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti panaikintos. Sutikti su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.Kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovė savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , kiekviena byla yra individuali ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti visas teisingam klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes. Be to, civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ /poreikį tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o prieÅ¡inga proceso Å¡alis, kurios atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdama iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas.

Taigi, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija savo sunkios finansinės padėties bei ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, prie atskirojo skundo neprideda jokių tai paneigiančių dokumentų. PrieÅ¡ingai nei apeliantė, ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė atsakovės sudėtingÄ finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra reali grėsmė, jog teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , jo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.Dėl kitų atskirojo skundo argumentųKiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Dėl procesinės bylos baigtiesAtsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino sprendžiamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, todėl laikinÄ sias apsaugos priemones taikė pagrįstai.

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė