c13da022-d2c5-4abc-9f0e-42d3032cdf9a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-119-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01676-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 121.21(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Kauno grÅ«dai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-483-258/2014 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Kauno grÅ«dai“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Vievio paukÅ¡tynas“ dėl reikalavimo teisių ir sulaikymo pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Kauno grÅ«dai“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Å¡alių susitarimÄ dėl paÅ¡arų tiekimo kainų sudarytu ieÅ¡kinyje nurodomu bÅ«du ir sÄ lygomis; pripažinti atsakovÄ BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ neturint reikalavimo teisės į kainos dalį, ieÅ¡kovo įvardijamose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytÄ kaip pridėtinės vertės mokestis; pripažinti iÅ¡vardintas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras negaliojančiomis; pripažinti, kad atsakovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ neturi reikalavimo teisių pagal 2012-06-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VP100Nr. 003289; pripažinti BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ 2012-06-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VP100Nr. 003289 negaliojančia; pripažinti atsakovo praneÅ¡imuose nurodytÄ sprendimÄ , sulaikyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitÄ atsakovo patalpose esantį ieÅ¡kovo turtÄ , neteisėtu.

Nurodė, kad atsakovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ 2012-06-12 pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ Nr. 094 dėl paÅ¡arų kainų. IeÅ¡kovas 2012-06-18 praneÅ¡imu dėl žaliavų tiekimo, atsakydamas į atsakovo 2012-06-15 raÅ¡tÄ Nr. 104 ir 2012-06-12 raÅ¡tÄ Nr. 094 informavo, kad pateikta nurodyta visaverčių lesalų kaina nuo 2012-06-13 iki 2012-07-14 ieÅ¡kovui yra priimtina. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys remiantis bendromis ofertos ir akcepto pateikimo taisyklėmis nustatė tikslias, aiÅ¡kias ir galutinės paÅ¡arų kainas, tačiau atsakovas, pateikdamas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už parduotus paÅ¡arus, papildomai priskaičiavo pridėtinės vertės mokestį.

Reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo papildomų apmokėjimų, nors Å¡alys dėl to nebuvo susitarusios. Atsakovas 2012-06-26 raÅ¡tu „Dėl daiktų sulaikymo“ informavo ieÅ¡kovÄ , kad BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sulaiko ieÅ¡kovui priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ , esantį BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ dispozicijoje, o 2012-06-28 raÅ¡tu Nr. 119 pareikalavo, kad ieÅ¡kovas iki tos pačios dienos 15:00 padengtų susidariusį 1 587 061,95 Lt įsiskolinimÄ . Dėl atsakovo taikytų ieÅ¡kovui priklausančių daiktų sulaikymo ieÅ¡kovui kyla didžiuliai nuostoliai, nes jis negali disponuoti, valdyti ir naudotis nuosavybės teise priklausančiu biologiniu turtu (viÅ¡tomis ir kiauÅ¡iniais), esančiu pas atsakovÄ .

IeÅ¡kovas, keldamas civilinę bylÄ siekė įrodyti, kad Å¡alys, sudarydamos susitarimÄ dėl paÅ¡arų perdavimo, prekių kainas nurodė įskaitant visus privalomus mokėti mokesčius. Atsakovas BUA „Vievio paukÅ¡tynas“ (toliau – Ä®monė) su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad pradėjęs administruoti Ä®monės bankroto procesÄ , administratorius audito bendrovei užsakė pateikti savo nuomonę apie įmonės veiklos rodiklius. Patikrinimo metu nustatyta, kad Ä®monė, patirianti realių finansinių sunkumų (esanti nemokumo bÅ«klėje), neatlygintinai teikė pelningai dirbančiam ieÅ¡kovui paslaugas.

Susiklosčiusioje verslo santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo įmonės praktikoje visų įmonės teikiamų paslaugų ir (ar) prekių įkainiai bÅ«davo nurodomi neįtraukiant į Å¡iuos įkainius PVM, šį mokestį (mokėjimo dienai galiojančio tarifo dydžiu) pridedant prie atsakovo iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas tokias sÄ skaitas priimdavo ir apmokėdavo, todėl, rengiant atsakovo 2012-06-12 raÅ¡tÄ Nr. 094, kurį ieÅ¡kovas traktuoja kaip ofertÄ , ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti visaverčių lesalų įkainiai buvo nurodyti be PVM (Å¡io mokesčio neįtraukiant), o ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad minėtas mokestis yra įtrauktas, juolab, kad PVM įtraukimas į visaverčių lesalų įkainius nebuvo nurodytas ir Ä®monės 2012-06-12 raÅ¡te Nr. 094.

Aplinkybę, jog atsakovo nurodyti visaverčių lesalų įkainiai nurodyti neįtraukiant PVM, ieÅ¡kovui buvo žinoma dar iki 2012-06-18 (ieÅ¡kovo nurodomo akcepto Å¡iems įkainiams) patvirtina tai, kad, atsakovas ieÅ¡kovui buvo pateikęs net penkias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už visaverčius lesalus kuriose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad galiojančio tarifo PVM yra pridedamas (o ne įtraukiamas) prie atsakovo 2012-06-12 raÅ¡te Nr. 094 nurodytų įkainių. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl aplinkybės, kad prie jam nurodytų įkainių PVM yra pridedamas, minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras priėmė, jų atsakovui negrÄ Å¾ino, ir, priėmęs Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras, savo akcepte (2012-06-18 praneÅ¡ime) nurodė, kad Ä®monės pasiÅ«lyta visaverčių lesalų kaina (įkainiai, pagal kuriuos jau buvo iÅ¡raÅ¡ytos IeÅ¡kovo priimtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros) IeÅ¡kovui „yra priimtina“.

Nesutikdamas su atsakovo nurodytais įkainiais (aplinkybe, jog PVM bus pridedamas prie sÄ skaitose nurodomų sumų), ieÅ¡kovas, kaip profesionalus žaliavų visaverčiams lesalams tiekėjas bei tokių lesalų gamintojas, turėjo galimybę atsisakyti pasiÅ«lymo arba pasinaudoti atsakovo 2012-06-14 raÅ¡te Nr. 104 pasiÅ«lyta alternatyvia galimybe pačiam ieÅ¡kovui tiekti reikiamas žaliavas, tuo įtakojant visaverčių lesalų įkainius. Nesutikdamas su ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais dėl naudojimosi ieÅ¡kovui priklausančių daiktų sulaikymo teise atsakovas nurodė, kad taikant atsakovo ir jo kreditorių interesų gynybos priemonę – ieÅ¡kovui priklausančių daiktų sulaikymÄ â€“ atsakovas turėjo ženklios apimties ir neabejotinas reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ .

Atsakovo turėtos reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ pasinaudojimo daikto sulaikymo teise momentu buvo ieÅ¡kovo vykdytinos (įvykdymo terminai buvo suėję). IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dėl ginčijamų pasinaudojimo daikto sulaikymo teise atveju jo patirtus nuostolius. 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas dalyje, t.y. dėl 4 ieÅ¡kinio reikalavimo dėl pripažinimo, kad atsakovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ neturi reikalavimo teisių pagal 2012-06-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VP100Nr. 003289 ir 5 ieÅ¡kinio reikalavimo dėl pripažinimo BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ 2012-06-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VP100Nr. 003289 negaliojančia sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3768-302/2014 pagal BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Kauno grÅ«dai“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, sutarties spragų užpildymo ir nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. daliniu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendime pažymėjo, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ teikiamų paslaugų ir(ar) prekių įkainiai AB „Kauno grÅ«dai“ bÅ«davo nurodomi neįtraukiant į Å¡iuos įkainius PVM. Å is mokestis raÅ¡ytinėse tarp Å¡alių sudarytose sutartyse buvo aptartas fraze „plius PVM“.

Atsakovo 2011m. rugsėjo mėn., 2012 m. sausio mėn., 2012m. balandžio mėn., 2012m. gegužės mėn. ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose galiojančio PVM suma buvo pridedama prie nurodytų įkainių. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 96 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13d. nutarimu Nr. 900 patvirtintÄ tvarkÄ , bankrutuojanti įmonė (atsakovui 2011 m. birželio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla), teikianti paslaugas ir/ar prekes PVM mokėtojams, PVM skaičiavimo ir sumokėjimo prievoles perduoda pirkėjui, todėl ieÅ¡kovas bankrutuojančiai įmonei privalo mokėti atlygį be apskaičiuoto PVM, o įsigytų prekių ar paslaugų apskaičiuotÄ PVM sumokėti į valstybės biudžetÄ . Teismas sprendė, kad PVM įstatymo 96 str. pagrindu, atsakovas, neturėjo pagrindo siÅ«lyti ieÅ¡kovui visaverčių lesalų įkainių įtraukiant į juos PVM, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas sutiko su atsakovo pasiÅ«lytais įkainiais, suprasdamas, kad bankrutuojanti bendrovė negauna atlygio dalies, kuri lygi PVM dydžiui, o pirkėjas šį pardavimo PVM deklaruoja ir sumoka už pardavėjÄ Ä¯ biudžetÄ .

Pirkimo PVM ieÅ¡kovas atskaito bendra PVM įstatyme nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas pagal 2012-06-12 BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ pasiÅ«lymÄ Nr. 094, BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ 2012-06-15 raÅ¡tÄ Nr. 104 ir AB „Kauno grÅ«dai“ 2012-06-18 praneÅ¡imÄ dėl žaliavų tiekimo paÅ¡arų susitarė dėl galutinės mokėtinos sumos įskaitant PVM. Teismas taip pat nurodė, jog neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovo BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sÄ skaitų faktÅ«rų 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445; 2012-06-19 serija VP114 Nr. 002434; 2012-06-20 serija VP144 Nr. 002435; 2012-06-21 serija VP144Nr. 002436; 2012-06-22 serija VP144 Nr.002437; 2012-06-25 serija VP114 Nr. 002439; 2012-06-26 serija VP114Nr. 002440; 2012-06-27 serija VP114 Nr. 002446; 2012-06-28 serija VP114 Nr. 002449;2012-06-29 serija VP114 Nr. 002450; 2012-06-30 serija VP114 Nr. 002451; 2012-07-02 serija VP114 Nr. 09993614; 2012-07-03 serija VP Nr. 002452; 2012-07-04 serija VP114 Nr. 002453; 2012-07-05 serija VP114 Nr. 002454; 2012-07-06 serija VP114 Nr. 002455; 2012-07-07 serija VP114 Nr. 002456; 2012-07-10 serija VP114 Nr. 002457; 2012-07-11 serija VP114 Nr. 002458 dalys, kuriose nurodytos PVM sumos yra negaliojančios.

Atsakovas, bankrutuojanti AB „Vievio paukÅ¡tynas“, iÅ¡raÅ¡ydamas sÄ skaitas jose nurodė, kad pagal PVM įstatymo 96 straipsnį prievolė iÅ¡skaityti ir sumokėti į biudžetÄ PVM perduodama pirkėjui. Teismas sprendė, kad atsakovas elgėsi sÄ Å¾iningai, pripažino ir aukščiau paminėtose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodė neturintis reikalavimo teisių į papildomas sumas, įvardijamas kaip pridėtinės vertės mokestis, nurodė, kad Å¡ioje dalyje įstatymas ir ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos, todėl nematė pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€œpripažinti, kad atsakovas BAB “Vievio paukÅ¡tynas” neturi reikalavimo teisių į papildomas sumas, atsakovo sÄ skaitose-faktÅ«rose įvardijamas kaip pridėtinės vertės mokestis, nurodytas Å¡iose PVM sÄ skaitose –faktÅ«rose: 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445; 2012-06-19 serija VP114 Nr. 002434; 2012-06-20 serija VP144 Nr. 002435; 2012-06-21 serija VP144Nr. 002436; 2012-06-22 serija VP144 Nr.002437; 2012-06-25 serija VP114 Nr. 002439; 2012-06-26 serija VP114Nr. 002440; 2012-06-27 serija VP114 Nr. 002446; 2012-06-28 serija VP114 Nr. 002449;2012-06-29 serija VP114 Nr. 002450; 2012-06-30 serija VP114 Nr. 002451; 2012-07-02 serija VP114 Nr. 09993614; 2012-07-03 serija VP Nr. 002452; 2012-07-04 serija VP114 Nr. 002453; 2012-07-05 serija VP114 Nr. 002454; 2012-07-06 serija VP114 Nr. 002455; 2012-07-07 serija VP114 Nr. 002456; 2012-07-10 serija VP114 Nr. 002457; 2012-07-11 serija VP114 Nr. 002458“.Teismas nurodė, kad atsakovas 2012-06-26 d. raÅ¡tu „Dėl daiktų sulaikymo“ ieÅ¡kovui priminė, jog jis yra uždelsęs atsiskaitymus su bankrutuojančia įmone ir informavo ieÅ¡kovÄ , kad nepadengus įsiskolinimo, bankrutuojanti įmonė pasinaudos CK 4.231 str. 2 d. numatyta teise realizuoti ieÅ¡kovo bendrovei priklausančių viÅ¡tų padėtus kiauÅ¡inius, kaip greitai gendantį turtÄ .

IeÅ¡kovo ginčijamo pasinaudojimo daikto sulaikymo teise metu, jo neapmokėta bendra suma buvo 1 583 904,09 Lt (neskaitant PVM). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo neginčijama skola atsakovui 2012-06-28 dienai sumažėjo sÄ lyginai nežymiai ir sudarė 703 023,66 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog tuo metu, kai atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovo ginčijama ieÅ¡kovui priklausančių daiktų sulaikymo teise, atsakovas turėjo akivaizdžias ir neabejotinas reikalavimo teises ieÅ¡kovui, kurių įvykdymÄ (patenkinimÄ ) ieÅ¡kovas buvo uždelsęs. Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje pateiktų Å¡alių sudarytų sutarčių matyti, kad ieÅ¡kovo ir bankrutuojančios įmonės sudarytos sutartys buvo skirtos paslaugoms, susijusioms su paukÅ¡tininkystės veikla.

Dauguma ieÅ¡kovo neapmokėtų sumų buvo ir(ar) yra už paslaugas pagal tas sutartis, kurioms vykdyti ieÅ¡kovas buvo perdavęs savo turimus paukščius atsakovo dispozicijon. Teismas sprendė, kad tokia atsakovo, kaip kreditoriaus, teisė realizuoti sulaikyto daikto vaisius atitinka CK 4.231 str., kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius iÅ¡ daikto duodamos naudos. Atsakovas CK 4.231 str. 2 d. numatyta teise ketino pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas ženkliau uždelstų įvykdyti savo finansines prievoles atsakovui, ir sulaikyto biologinio turto (viÅ¡tų dedeklių) vaisiams – kiauÅ¡iniams ir(ar) kitiems greitai gendantiems paukÅ¡tyno produktams – atsirastų reali grėsmė sugesti ir(ar) kitaip prarasti prekinę vertę, t.y. siekiant iÅ¡saugoti piniginės galimybės užtikrinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ginčijamais pasinaudojimo daikto sulaikymo teise atvejais atsakovas sulaikė tuos ieÅ¡kovui priklausančius daiktus, kuriuos jis turėjo teisę sulaikyti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€žpripažinti BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ 2012-06-26 raÅ¡te „Dėl daiktų sulaikymo“ ir 2012-06-28 raÅ¡te Nr. 119 „Dėl daiktų sulaikymo“ nurodytÄ sprendimÄ sulaikyti BAB „Kauno grÅ«dai“ nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ , esantį BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ patalpose, neteisėtu“ pripažino nepagrįstu, ir todėl netenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas AB „Kauno grÅ«dai“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad teismas nenurodė motyvų, kurių pagrindu visiÅ¡kai sutiko su atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais iÅ¡ esmės juos tik sprendime pakartodamas. Teismas sprendime pateikė nenuoseklų įrodymų vertinimÄ ir tai nulėmė ydingÄ ieÅ¡kovo ir atsakovo veiksmų vertinimÄ , sprendimo rezoliucinė dalis yra visiÅ¡kai nekonkreti.

Teismas nepasisakė dėl pirmojo ieÅ¡kovo reikalavimo, t.y. nustatyti, kad Å¡alys susitarime pagal 2012-06-12 BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ pasiÅ«lymÄ Nr.094, 2012-06-15 BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ raÅ¡tÄ Nr.104 ir 2012-06-18 AB „Kauno grÅ«dai“ praneÅ¡imÄ dėl žaliavų tiekimo susitarė dėl galutinės mokėtinos sumos ir kainÄ nurodė įskaitant visus privalomus mokėti mokesčius. IÅ¡ Å¡io reikalavimo kildinamas antras ir trečias ieÅ¡kinio reikalavimai, o Å¡eÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas yra sÄ lyginai savarankiÅ¡kas, tačiau su kitais tampriai suisijęs. Teismas ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų visiÅ¡kai nevertino, o tai savo ruožtu sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, o dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimo „pripažinti BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ 2012-06-26 raÅ¡te „Dėl daiktų sulaikymo“ ir 2012-06-28 raÅ¡te Nr. 119 „Dėl daiktų sulaikymo“ nurodytÄ sprendimÄ sulaikyti AB „Kauno grÅ«dai“ nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ , esantį BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ patalpose neteisėtu“ civilinę bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad, teismas iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v.

France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ . Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (nutartį) turi naikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.) tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neiÅ¡sami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo bÅ«ti neteisinga iÅ¡spręsta byla, ir kai pats negali iÅ¡taisyti Å¡io pažeidimo ar jo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nelaikytinas nemotyvuotu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes jame nurodytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas įrodymų vertinimas, daromos iÅ¡vados. Teismas motyvavo kodėl pripažįsta Å¡alių susitarimu dėl parduodamų paÅ¡arų kainÄ kaip sutartÄ kainÄ Ä¯ jÄ neįskaitant PVM, nurodė, kad ieÅ¡kovas sutiko su atsakovo pasiÅ«lytais paÅ¡arų įkainiais suprasdamas, kad bankrutuojantis atsakovas negauna atlygio dalies, kuri lygi PVM dydžiui, nurodė kodėl netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti ginčo sÄ skaitas negaliojančiomis ir kodėl pripažino atsakovo teisę sulaikyti ieÅ¡kovui priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ .

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam Vilniaus apygardos teismo sprendimui naikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl Å¡alių sutartos paÅ¡arų kainos Tais atvejais, kai aiÅ¡kinant konkrečiÄ sutartį jos Å¡alys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

Taikant objektyvųjį sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ sutartis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis.). Kiekvienu atveju, aiÅ¡kinant konkrečiÄ sutartį, bÅ«tina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių visetÄ , taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-670/2013; kt.).

AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.).Kadangi Å¡alys nesutaria dėl prekių kainos, t. y. byloje kilo ginčas dėl susitarimo sÄ lygos aiÅ¡kinimo, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju Å¡alys ginčo susitarimu susitarė, dėl prekių (paÅ¡arų) kainos. Atsakovas 2012-06-12 raÅ¡tu Nr.094 “Dėl paÅ¡arų kainų”, vadovaudamasis bendradarbiavimo sutartimi Nr.20110429/01 informavo ieÅ¡kovÄ apie didėjančias paÅ¡arų kainas ir bÅ«tinybę ieÅ¡koti naujo paÅ¡arų tiekėjo. RaÅ¡te atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui paÅ¡arai bus parduodami naujomis kainomis, nurodytomis raÅ¡to priede Nr.1. taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad paÅ¡arų tiekėjas (atsakovas) yra bankrutuojanti įmonė, žaliavų tiekėjai nesuteikia mokėjimo termino atidėjimo už įsigytas žaliavas, todėl atsiskaitymas su tiekėjais vyks pagal iÅ¡ankstines sÄ skaitas (1 t., b. l.

16) mokant vienÄ savaitę į priekį. 2012-06-15 raÅ¡tu Nr.104 “Dėl žaliavų tiekimo” atsakovas pakartotinai pasiÅ«lė ieÅ¡kovui apsispręsti dėl atsakovo gaminamų ir ieÅ¡kovo perkamų paÅ¡arų kainos (1 t., 17 b. l.). 2012-06-18 praneÅ¡imu ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie jo pasiÅ«lyme pateiktų paÅ¡arų kainos priimtinumÄ (1 t., 18 b. l.). IÅ¡ byloje esančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ytų laikotarpyje nuo 2012-06-14 iki 2012-06-18 (1 t., 19-23 b. l.) matyti, kad sÄ skaitose nurodytos paÅ¡arų pardavimo kainos yra tokios, dėl kokių Å¡alys susitarė, po galutinės paÅ¡arų kainos yra nurodyta PVM suma ir galutinė kaina, su PVM.

SÄ skaitoje faktÅ«roje taip pat nurodyta pirkėjo prievolė iÅ¡skaityti ir sumokėti į valstybės biudžetÄ PVM (PVM įstatymo 96 str.). IeÅ¡kovas ginčyja atsakovo nurodytÄ paÅ¡arų kainÄ teigdamas, kad į jÄ Ä¯eina ir PVM suma, todėl atsakovo iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose faktÅ«rose PVM suma turi bÅ«ti ne pridedama prie susitarimu nustatytos kainos, o iÅ¡ jos iÅ¡skirta. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas, priimdamas atsakovo pasiÅ«lymÄ savo praneÅ¡ime ne tik parašė, kad jis su lesalų kaina sutinka, bet ir atskirai, pagal receptus iÅ¡vardino siÅ«lomÄ ir priimamÄ kainÄ , todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas jau turėdamas penkias sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas aptariamomis kainomis, ir matydamas po sutarta kaina nurodytÄ PVM sumÄ bei bendrÄ paÅ¡arų kainÄ , sutiko su atsakovo siÅ«loma paÅ¡arų pardavimo kaina, turėjo suprasti, kad į aptariamÄ paÅ¡arų kainÄ PVM yra neįskaičiuotas.

Pirmos instancijos teismo padarytos iÅ¡vados įvertinant tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ panaÅ¡iÄ verslo praktikÄ dėl paÅ¡arų kainos nustatymo ir apmokėjimo, pripažintinos teisėtomis ir pagrįstomis, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino susitarimo sÄ lygas, yra atmestini kaip nepagrįsti. Å iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, kad susitarimu dėl kainos jÄ manė esant jau su PVM, nepateikia į bylÄ Ä¯rodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas sudaryti su atsakovu raÅ¡ytinį papildomÄ susitarimÄ ar bent teikė pretenzijÄ dėl sÄ skaitose atskirai nurodomos PVM sumos pagrįstumo.

Kaip jau buvo konstatuota Å¡ioje nutartyje, Å¡alys buvo susitarusios dėl paÅ¡arų kainos. Å ioje byloje nėra įrodytas faktas, kad paÅ¡arų kainÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė atsakovas, ir to pagrindu rašė ieÅ¡kovui sÄ skaitas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154str. 1 d.).

Be to, sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas, reiÅ¡kiantis, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasirinkti arba pirkti paÅ¡arus iÅ¡ atsakovo, arba pats juos tiekti atsakovui. Tai, kad apeliantas sutiko pirkti paÅ¡arus atsakovo pasiÅ«lyta kaina, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirkti iÅ¡ atsakovo paÅ¡arus ieÅ¡kovui buvo pigiau nei gaminti pačiam, todėl atidus ir rÅ«pestingas asmuo, spręsdamas dėl jam naudingiausio pasiÅ«lymo ir pasiÅ«lyme matydamas kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kinyje ginčyja (ar PVM į jÄ Ä¯eina ar pridedamas), turėjo galimybę, prieÅ¡ priimdamas teikiamÄ pasiÅ«lymÄ Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡siaiÅ¡kinti.

CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, o vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (1, 2 dalys). Ä® bylÄ pateikti duomenys teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog paÅ¡arų kaina buvo suderinta abiejų Å¡alių, bet ne nustatyta atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai, ginčo dėl parduotų paÅ¡arų kiekio ar kokybės tarp Å¡alių nebuvo kilę, kaip minėta pretenzijų dėl susitarimo nebuvo pareikÅ¡ta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad verslininkams, yra keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai, jie privalo įvertinti su verslu susijusiÄ rizikÄ , o jos tinkamai neįvertinę negali reikalauti jÄ perkelti kitai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus. Jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino sutarties sÄ lygas ar pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Dėl apmokęstinimo PVM, jo deklaravimo ir sumokėjimo Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 23 dalį mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei.

Å i prievolė yra vykdoma konkrečiame mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. ApmokestinimÄ pridėtines vertės mokesčiu, jo deklaravimÄ bei sumokėjimÄ reglamentuoja PVM įstatymas bei jį lydintys poįstatyminiai teisės aktai, todėl apskaičiuojant PVM privaloma vadovautis bÅ«tent mokesčio mokėjimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, tuo tarpu kitos teisės normos taikytinos tik tais atvejais, kai tai įsakmiai nurodyta ir Å¡is teisinis santykis nėra tiesiogiai reglamentuotas mokesčių įstatymu ar jį lydinčiu teisės aktu.Ginčo iÅ¡sprendimÄ reglamentuoja PVM įstatymas, kurio 96 str. 1 dalis nustato, kad iÅ¡skaityti ir sumokėti į biudžetÄ PVM, apskaičiuotÄ už nuosavybės teisės objektus, perimtus kaip turtinis įnaÅ¡as arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip pat Å¡io Ä®statymo 9 straipsnio dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotÄ PVM už perduodamÄ pastato (statinio) esminį pagerinimÄ privalo PVM mokėtojas, kuriam iÅ¡raÅ¡omas tokį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ Ä¯forminantis dokumentas, t. y.

PVM mokėtojas, perimantis nuosavybės teisės objektus kaip turtinį įnaÅ¡Ä arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, arba PVM mokėtojas - pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kai PVM už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas iÅ¡skaito ir sumoka į biudžetÄ Å¡ių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 900 patvirtintas atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) iÅ¡skaito ir sumoka pirkėjas (klientas), apraÅ¡as, kuriame iÅ¡vardyti kiti (be nustatytų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje) atvejai, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) iÅ¡skaito ir sumoka į biudžetÄ Å¡ių prekių (paslaugų) pirkėjas (klientas).

Minėto apraÅ¡o 1 punkte nustatyta PVM iÅ¡skaitymo ir sumokėjimo tvarka taikoma, jeigu prekių (paslaugų) pirkėjas (klientas) yra asmuo, registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje (iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas) ir jam teisme pradėta bankroto procedÅ«ra. Minėta teisės norma priimta dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės ypatybių ir sÄ lygų pagal teisės aktus mokėti PVM.Sutinkamai su PVM įstatymo 96 straipsniu ir apraÅ¡o 1. ir 1.1. punktais PVM iÅ¡skaito ir sumoka pirkėjas tuo atveju, kai prekių tiekėjui (paslaugų tiekėjui) teisme pradėta bankroto procedÅ«ra arba iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2012-06-14 VP114 Nr. 002441, 2012-06-15 VP114 Nr. 002442, 2012-06-16 VP114 Nr. 002443, 2012-06-17 VP114 Nr. 002444, 2012-06-18 VP114 Nr. 002445 d. (1 t., 19-24 b. l.) iÅ¡rašė ir apmokėjimui atsakovui pateikė bankrutuojanti AB ,,Vievio paukÅ¡tynas“, paÅ¡arai parduoti po bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo (bankroto byla iÅ¡kelta 2011-06-30), todėl pagal minėtas teisės normas PVM sumokėti į biudžetÄ turi ieÅ¡kovas (paÅ¡arų pirkėjas). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prievolė apskaičiuoti (arba iÅ¡skaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui, tiekimas, iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje be kitų privalomų rekvizitų privalo bÅ«ti nuoroda į atitinkamÄ PVM įstatymo nuostatÄ arba bet kokia kita nuoroda, kad prievolė apskaičiuoti (arba iÅ¡skaityti ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui)).

IÅ¡ byloje esančių sÄ skaitų, matyti, kad atsakovo iÅ¡raÅ¡ytose ir ieÅ¡kovui pateiktose sÄ skaitose minėtÄ nuoroda yra.Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas draudžia paslaugų teikėjui – bankrutuojančiai įmonei mokėti ir gauti PVM mokestį (96 str. l d.), todėl ieÅ¡kovas turi atsakovui sumokėti sÄ skaitose - faktÅ«rose nurodytÄ kainÄ be atsakovo apskaičiuoto PVM, o visÄ PVM sumÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka deklaruoti ir sumokėti į biudžetÄ . Dar kartÄ pažymėtina, kad atsakovas už parduodamus paÅ¡arus ieÅ¡kovui sÄ skaitas iÅ¡rašė jau po to, kai jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios bylos Å¡alys yra įmonės, užsiimančios Å«kine komercine veikla, jų tikslas yra pelno siekimas, todėl jos veikia savo rizika ir Å¡iems Å«kio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo.

Dėl sulaikymo teisės Sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai:

1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininkÄ ;

2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs);

3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktÄ ;

4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas. CK 4.229 straipsnyje nedetalizuojama, kokie reikalavimai gali būti užtikrinami šiuo būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

Kreditorius turi informuoti daikto savininkÄ (skolininkÄ ) apie daikto sulaikymÄ , kad susiformuotų daikto sulaikymo teisiniai santykiai ir kiekviena Å¡ių santykių Å¡alis žinotų savo teises ir pareigas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis).Sulaikymo teisės objektu gali bÅ«ti visi daiktinės teisės objektai, neiÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Kreditoriaus teisė sulaikyti daiktÄ neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008). Kartu pažymėtina, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktÄ , turi bÅ«ti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos bÅ«dai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigynÄ , bÅ«tina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų.

CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigynÄ neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovo bankroto administratorius 2012-06-25 raÅ¡tu “Dėl prievolių vykdymo sustabdymo” informavo ieÅ¡kovÄ , kad pastarajam kurį laikÄ neatsiskaitant su atsakovu, atsakovas stabdo savo prievolių vykdymÄ pagal 2011-04-29 bendradarbiavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais (5 t., 115 b. l.). 2012-06-25 raÅ¡tu “Dėl turto perdavimo” paprašė informuoti apie numatomÄ biologinio turto atsiėmimo laikÄ (5 t., 116 b. l.). 2012-06-26 raÅ¡tu informavo, kad sulaiko ieÅ¡kovui priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ , esantį atsakovo dispozicijoje, pareikalavo sumokėti įsiskolinimÄ bei nurodė, kad ieÅ¡kovui iki 2012-06-27 nepadengus įsiskolinimo, pasinaudos CK 4.231 str. 2 d. numatyta teise realizuoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ (viÅ¡tų kiauÅ¡inius) (1 t., 43-44 b. l.). 2012-06-28 raÅ¡tu Nr.119 atsakovas apie daiktų sulaikymÄ ieÅ¡kovÄ informavo pakartotinai (1 t., 45 b. l.).

Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas, skolÄ pagal atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas ir ieÅ¡kovui pateiktas sÄ skaitas yra apmokėjęs todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo akivaizdžias ir neabejotinas reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ , todėl tarp Å¡alių susiformavo daikto sulaikymo teisiniai santykiai. Minėta, kreditorius daikto sulaikymo teise gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

Nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu atsakovas buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovui reikalavimÄ , kurio terminai jau buvo suėję, dėl skolos sumokėjimo, todėl remiantis byloje pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, siekdamas patenkinti savo reikalavimo teisę AB „Kauno grÅ«dai“, pagrįstai sulaikė ieÅ¡kovui priklausantį daiktÄ ir pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo įvykdyti BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ prievolę, o esant realiai grėsmei sulaikytam daiktui (viÅ¡tų kiauÅ¡iniams) sugesti, ar kitaip prarasti prekinę vertę, jį realizavo.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , nes jo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų, padarytų iÅ¡nagrinėjus pasiÅ«lymo (ofertos) ir praneÅ¡imo (akcepto) dėl paÅ¡arų kainos sÄ lygas, iÅ¡siaiÅ¡kinus tikruosius Å¡alių ketinimus, įvertinus Å¡ių asmenų tarpusavio bendradarbiavimÄ (kooperavimasį), elgesį, darbų vykdymo organizavimo tvarkÄ ir tinkamai nustačius Å¡alių sutartÄ atsakovo parduodamų paÅ¡arų kainÄ .

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str., 329 str., 330 str.) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.) PraÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje pateikė ieÅ¡kovas AB „Kauno grÅ«dai“, tačiau jo apeliacinio skundo iÅ¡ esmės netenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos, be to, ieÅ¡kovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme, raÅ¡ytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė.

Atsakovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1275,60 EUR (4 404,40 Lt) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytÄ užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ maksimalų dydį, kuris sudaro 434,43 EUR (1 500,00 Lt), nusprendžia atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisti 434,43 EUR (1 500,00 Lt) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto AB „Kauno grÅ«dai“ (į. k. 133818917) 434,43 EUR (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus, 43 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ (į. k. 181257637) patirtų apeliacinėje instancijoje. Teisėjai                                                                                                                      Konstantinas Gurinas Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus