P-858-234-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P858-234/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00109-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.8.; 80.11.; 80.13. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 pagal pareiškėjo V. Š., atstovaujamo advokato T. Š., skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Druskininkų savivaldybės administracija) dėl protokolinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Š., atstovaujamas advokato T. Š., (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (b. l. 1-7) į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo buvo nepritarta Komisijos nario J. U. parengtai pažymai „Dėl V. Š. skundo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Komisiją artimiausiame posėdyje išnagrinėti V. Š. 2012 m. rugsėjo 6 d. skundą ir 2012 m. rugsėjo 20 d. patikslintą skundą bei priimti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas) 12 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstė Komisijos nario J. U. parengtą pažymą „Dėl V. Š. skundo“. Pastarojoje pažymoje buvo siūloma Komisijai pritarti išvadai ir konstatuoti, kad, neleisdama įrengti išorinę reklamą ant privačiai bendrovei priklausančio reklamos įrenginio, Druskininkų savivaldybė pažeidžia Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 50 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir principus ir taip riboja kandidatams skleisti politinę reklamą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra registruotas Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas į Seimo narius Druskininkų – Lazdijų apygardoje ir siekdamas įgyvendinti savo, kaip kandidato į Seimo narius, teisę skelbti politinę reklamą 2012 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „LT Advert“ sudarė IVR įrenginių plokštumų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „LT Advert“ įsipareigojo pagaminti ir Druskininkų miesto Veisiejų g. esančiame reklaminiame skyde pakabinti reklaminį tentą su pareiškėjo politine reklama. UAB „LT Advert“ reklaminį tentą pagamino ir nurodytoje vietoje pakabino 2012 m. rugsėjo 3 d., tačiau 2012 m. rugsėjo 4 d. tentas buvo nukabintas reikalaujant Druskininkų savivaldybės administracijai. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 4 d. pateikė UAB „LT Advert“ pretenziją dėl nesuteiktų paslaugų Druskininkų mieste. UAB „LT Advert“ į pretenziją atsakė 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu, kuriame nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 13- 785(3.21) UAB „LT Advert“ buvo nurodyta, kad pareiškėjo reklaminis tentas ant reklaminio stendo, esančio Veisiejų g., Druskininkuose, negali būti montuojamas ir eksponuojamas, nes pareiškėjo reklama neatitinka Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punkto. Pareiškėjo politinės reklamos tentas iki šiol yra nesumontuotas ir neeksponuojamas.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 6 d. padavė skundą Komisijai dėl neteisėtų ir nepagrįstų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų. Nesulaukdamas jokio atsakymo ir/ar skundo nagrinėjimo, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją su prašymu dėl neišnagrinėto skundo. Minėtuose skunduose pareiškėjas prašė Komisijos ištirti Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, kaip galimai prieštaraujančius rinkimų tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimams, bei įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją nutraukti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu buvo nagrinėjama Komisijos nario J. U. parengta pažyma dėl kandidato į Seimo narius V. Š. skundo, kuria buvo siūloma Komisijai konstatuoti, kad neleisdama įrengti išorinę politinę reklamą ant privačiai bendrovei priklausančio reklamos įrenginio, Druskininkų savivaldybės administracija pažeidžia Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir principus bei taip riboja kandidatams teisę skleisti politinę reklamą. Tačiau Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu protokoliniu sprendimu nepritarė Komisijos nario J. U. parengtai pažymai ir išvadai.

Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu, 3 Komisijos nariai balsavo už, 2 prieš ir 8 susilaikė. Komisijos posėdyje prieš pažymos tvirtinimą ir Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo konstatavimą pasisakę Komisijos nariai motyvavo, kad pareiškėjo politinė reklama neatitinka Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punkto, kuriame nurodyta, jog išorinė reklama ant Druskininkų savivaldybės valdomo, nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais naudojamo turto įrengiama, jeigu ji susijusi su Druskininkų savivaldybėje esančiais poilsio, pramogų ir sveikatinimo infrastruktūros objektais ar Druskininkų savivaldybėje teikiamomis paslaugomis; taip pat nurodė, kad, nors savivaldos institucijų kompetencijai nėra priskirtas politinės reklamos derinimo bei skelbimo klausimas, Druskininkų savivaldybės administracija yra paskyrusi 14 vietų Druskininkuose politinei reklamai skleisti, ir tokie Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmai vertintini kaip nepažeidžiantys nei galiojančių rinkimų įstatymų, nei kandidatų į Seimo narius lygiateisiškumo.

Pažymėjo, jog toks Komisijos sprendimas vertinamas kaip Komisijos atsisakymas nagrinėti V. Š. skunde ir patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus, t. y. nepagrįstas ir neteisėtas Komisijos neveikimas (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 13 dalyje numatytos pareigos nevykdymas). Be to, Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu priimtas Sprendimas nepritarti Komisijos nario J. U. parengtai pažymai (kuri parengta reaguojant į pareiškėjo skundą) neatitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnyje ir VAĮ 8 straipsnyje nustatytų formos ir turinio reikalavimų.

Kaip matyti iš minėto Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolo išrašo, Komisijos nariai ir posėdyje dalyvavęs Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas išsakė savo nuomonę ir argumentus, tačiau neaišku, kuriais iš minėtų argumentų remdamasi Komisija nusprendė nepritarti Komisijos nario J. U. parengtai pažymai „Dėl V. Š. skundo“.

Pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtino Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisykles. Be kitų teisės aktų minėtas sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu (toliau – ir Reklamos įstatymas), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 4-121 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Taisyklių 10 punkte Druskininkų savivaldybės taryba nustatė, kad išorinė reklama ant Druskininkų savivaldybės valdomo, nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais naudojamo turto įrengiama tik Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintoje schemoje nurodytose vietose ir jeigu ji susijusi su Druskininkų savivaldybėje esančiais poilsio, pramogų ir sveikatinimo infrastruktūros objektais ar Druskininkų savivaldybėje teikiamomis paslaugomis, t. y. buvo nustatyti du privalomi požymiai: reklama gali būti įrengta tik nurodytose vietose ir reklama turi būti komercinė.

Tačiau minėtos taisyklės nereglamentuoja politinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje reikalavimų. Teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, taip pat nereglamentuoja politinės reklamos (Reklamos įstatymo 6 str., Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-121, 2 p.). Politinei reklamai reglamentuoti yra skirtos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8-11 dalys. Reklaminis stendas politinei reklamai skelbti, eksponuojamas ant privačiam subjektui priklausančio stendo, yra teisėta kandidato į Seimo narius priemonė pristatyti save rinkėjams, kurios naudojimas negali būti ribojamas vietos savivaldos institucijų, kurių kompetencijai politinės reklamos priežiūros funkcijos nėra priskirtos. Nagrinėjamu atveju išorinė politinė reklama buvo įrengta ant V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ priklausančio ir UAB „LT ADVERT“ nuomojamo reklaminio stendo (inžinerinio statinio), kuris buvo pastatytas gavus atitinkamą Druskininkų savivaldybės administracijos leidimą. Mano, kad nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo nuostatų, kadangi reklaminio stendo savininkas V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ išreiškė savo sutikimą, sudarydama atitinkamą sutartį su UAB „LT ADVERT“.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 51-53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo teisiniai santykiai su UAB „LT Advert“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmone „Vija“ nepriklauso Komisijos reguliavimo sričiai, todėl šių skundo argumentų atsakovas vertinti negali. Šiuo atveju administracinio teisinio santykio subjektas galimai yra UAB „LT Advert“ ir Druskininkų savivaldybės administracija. Komisija neturi teisės vertinti UAB „LT Advert“ ir Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su stendo eksploatacija ir įrengimu.

Nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas R. V. 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdyje paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnį gatvės priklauso savivaldybių nuosavybei, o stendas, įrenginys – reklamos skleidėjo nuosavybei, bet tas įrenginys gali būti patalpintas savivaldybės sutikimu. Leidimas V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ buvo išduotas komercinei reklamai skleisti. Todėl Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnį pažeidė pats kandidatas į Seimo narius. Tokiu būdu posėdyje dalyvavę Komisijos nariai suprato, kad UAB „LT Advert“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ neturi Druskininkų savivaldybės administracijos (žemės savininko, ant kurio yra stendas) sutikimo talpinti politinę reklamą (Seimo rinkimų įstatymo 51 str. 9 d. 6 p.).

Seimo rinkimų įstatyme yra numatyti tik draudžiami rinkimų agitacijos atvejai ir Komisijai nėra numatyta kompetencija nustatyti pozityvų teisinį reglamentavimą, t. y. nustatyti vietas, kur išorinė politinė reklama yra galima, todėl ji negali aiškinti rinkimų įstatymų nuostatų ir vertinti civilinius ar administracinius teisinius santykius, susiklosčiusius tarp V. Š., UAB „LT Advert“, V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“, Druskininkų savivaldybės administracijos, nes tokiu būdu Komisija turėtų išeiti iš savo kompetencijos ribų.

Nurodė, jog Komisijos skundžiamam Sprendimui priimti pakako to, kad nei pareiškėjas, nei UAB „LT Advert“, nei V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ nepateikė Druskininkų savivaldybės, kaip žemės savininko, sutikimo skleisti išorinę politinę reklamą pagal Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punktą. Be to, Komisija skundžiamu Sprendimu ne svarstė pareiškėjo skundą, bet nepritarė J. U. pažymai.

Pabrėžė, jog VAĮ 31 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pareiškėjas tikslino skundą 2012 m. rugsėjo 20 d., todėl 20 darbo dienų terminas sprendimui priimti dar nėra pasibaigęs. Nepažeisdama VAĮ nustatytų terminų Komisija priims atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 20 d. patikslinto skundo, todėl nėra pagrindo konstatuoti Komisijos neteisėtą neveikimą ir vadovautis VAĮ 8 straipsniu.

Pažymėjo, jog, kadangi J. U. nėra pareiškėjo atstovas, ginantis jo interesus, todėl negalima laikyti, kad jis veikė pareiškėjo vardu ir interesais, todėl pareiškėjas neturi subjektinės teisės prašyti panaikinti Komisijos Sprendimą, kuriuo buvo nepritarta Komisijos nario J. U. parengtai pažymai „Dėl V. Š. skundo“. Tai laikytina Komisijos nario J. U. nuomonės pareiškimu ir pasiūlymu priimti sprendimą ginčytinu klausimu, o ne individualiu teisės taikymo aktu. Tokiam pareiškimui galėtų būti suteikta teisės akto forma tik Komisijos sprendimu.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 64-69) pareiškėjo V. Š., atstovaujamo advokato T. Š., skundą tenkino ir panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo buvo nepritarta Komisijos nario J. U. parengtai pažymai „Dėl V. Š. skundo“ ir įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją netrukdyti pareiškėjui V. Š. jo pasirinktu būdu skleisti politinę reklamą V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ priklausančiame reklaminiame stende, esančiame Veisiejų g., Druskininkų mieste.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „LT Advert“ sudarė IVR įrenginių plokštumų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „LT Advert“ įsipareigojo pagaminti ir Druskininkų mieste, Veisiejų g., esančiame reklaminiame skyde pakabinti reklaminį tentą su pareiškėjo politine reklama. UAB „LT Advert“ reklaminį tentą pagamino ir nurodytoje vietoje pakabino 2012 m. rugsėjo 3 d., tačiau 2012 m. rugsėjo 4 d. tentas buvo nukabintas reikalaujant Druskininkų savivaldybės administracijai. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 4 d. pateikė UAB „LT Advert“ pretenziją dėl nesuteiktų paslaugų Druskininkų mieste. UAB „LT Advert“ į pretenziją atsakė 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu, kuriame nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 13- 785(3.21) UAB „LT Advert“ buvo nurodyta, kad pareiškėjo reklaminis tentas ant reklaminio stendo, esančio Veisiejų g., Druskininkuose, negali būti montuojamas ir eksponuojamas, nes pareiškėjo reklama neatitinka Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punkto.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 6 d. padavė skundą Komisijai dėl neteisėtų ir nepagrįstų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų. Nesulaukdamas jokio atsakymo ir/ar skundo nagrinėjimo, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją su prašymu dėl neišnagrinėto skundo. Šiuose skunduose pareiškėjas prašė Komisijos ištirti Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, kaip galimai prieštaraujančius rinkimų tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimams, bei įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją nutraukti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Komisija Sprendimu nepritarė Komisijos nario J. U. parengtai pažymai dėl kandidato į Seimo narius V. Š. skundo, kuria buvo siūloma Komisijai konstatuoti, kad neleisdama įrengti išorinę politinę reklamą ant privačiai bendrovei priklausančio reklamos įrenginio, Druskininkų savivaldybės administracija pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir principus bei apribojo kandidatams teisę skleisti politinę reklamą. Pareiškėjas iš esmės ginčijo Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, uždraudus įrengti išorinę politinę reklamą ant privačiai bendrovei priklausančio reklamos įrenginio.

Teismas nurodė, jog rinkimų teisė įgyvendinama specialiųjų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka (šiuo atveju Seimo rinkimų įstatymo), ir ja galima pasinaudoti tik per tam tikrą apibrėžtą terminą, t. y. rinkimų į Seimo narius laiką, ir kad nagrinėjamas ginčas dėl pažeidimo gali turėti įtakos rinkimų rezultatams. Remdamasis tuo teismas sprendė, jog šiuo atveju administracinį ginčą skubos tvarka būtina išnagrinėti iš esmės, neanalizuojant pareiškėjo skunde nurodytų Komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų, taip užtikrinant pareiškėjo teisę lygiateisiais pagrindais būti išrinktu į Seimo narius.

Pabrėžė, jog Seimo rinkimų įstatymas numato, kad rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą (50 str. 1 d.). Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų (50 str. 2 d.). Pastarajame teisės akte politinė reklama apibrėžiama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama, skelbiama viešose vietose. Įstatymas suteikia teisę kiekvienam kandidatui į Seimo narius laisvai pasirinkti politinės reklamos skelbimo priemones ir būdus, kiek tai neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies imperatyvioms nuostatoms.

Taigi minėto įstatymo 51 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodomas baigtinis sąrašas objektų, ant kurių (kuriuose) draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą, t. y. imperatyviai nurodo draudžiamas išorinės politinės reklamos skleidimo vietas ir tuo pačiu, laikantis įstatymo 50 straipsnio reikalavimų, susitarti dėl tokios reklamos rūšies skleidimo visose kitose vietose, jei tik nepažeidžiama Konstitucija ir įstatymai, tai neprieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, ir atitinka sąžiningus ir garbingus rinkimus. Taigi visais kitais atvejais rinkimų agitacija yra galima ir leistina, todėl niekas negali trukdyti skleisti rinkiminę reklamą.

Pažymėjo, jog Druskininkų savivaldybės administracija, motyvuodama savo atsisakymą suderinti kandidato V. Š. išorinės politinės reklamos skleidimą, rėmėsi Reklamos įstatymo nuostatomis ir jų pagrindu Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklėmis. Teismas pažymėjo, kad minėti teisės aktai nereglamentuoja politinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje reikalavimų (Reklamos įstatymo 6 str., Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-121, 2 p., Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 2 p.). Todėl nagrinėjamu atveju taikytinos specialiojo įstatymo (lex specialis) nuostatos, t. y. Seimo rinkimų įstatymo minėtos normos, reglamentuojančios išorinės politinės reklamos skleidimo būdus ir tvarką.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punktą draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo. Nagrinėjamu atveju išorinė politinė reklama pagal pareiškėjo užsakymą buvo įrengta ant V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ priklausančio ir UAB „LT ADVERT“ nuomojamo reklaminio stendo (inžinerinio statinio), kuris buvo pastatytas gavus atitinkamą Druskininkų savivaldybės administracijos leidimą. Teismas nurodė, jog reklaminio stendo savininkas V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ išreiškė savo sutikimą, sudarydama atitinkamą sutartį su UAB „LT ADVERT“, todėl Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai neišdavė leidimo išorinei politinei reklamai ant ne jai nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio bei neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo UAB „LT ADVERT“ nukabinti pareiškėjo užsakytą politinę reklamą. Tokiu būdu Druskininkų savivaldybės administracija viršijo savo kompetencijos ribas, atlikdama veiksmus, kurių pagal teisės aktus, ji neturėjo teisės atlikti (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p.). Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog reklaminis stendas politinei reklamai skelbti, eksponuojamas ant privačiam subjektui priklausančio stendo, yra teisėta kandidato į Seimo narius priemonė pristatyti save rinkėjams, kurios naudojimas negali būti ribojamas vietos savivaldos institucijų, kurių kompetencijai politinės reklamos priežiūros funkcijos nėra priskirtos (Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 2 d.).

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginče dalyvavo Druskininkų savivaldybės administracija, kuri nėra saistoma su pareiškėju civiliniais teisiniais santykiais, todėl, remdamasi Seimo rinkimų įstatymo 3 straipsnio 7 dalies 2 punktu bei 51 straipsnio 1, 2, 9, 13 dalimis, Komisija turėjo teisę duoti nurodymą savivaldybei netrukdyti skleisti politinę reklamą pareiškėjo pasirinktu būdu.

Įvertinęs kilusį ginčą, teismas ginčą išsprendė ginčą iš esmės, o ne grąžino nagrinėti Komisijai, ko skunde prašė pareiškėjas, ir įpareigojo Druskininkų savivaldybę netrukdyti pareiškėjui V. Š. jo pasirinktu būdu skleisti politinę reklamą V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ priklausančiame reklaminiame stende, esančiame Veisiejų g., Druskininkų mieste.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija pateikė prašymą (b. l. 75-87), kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, panaikinti 2012 m. spalio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. Š. skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktuose numatyti pagrindai atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Pažymi, jog teismas padarė esminius materialinės teisės normų pažeidimus, netinkamai jas išaiškindamas bei taikydamas. Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PPPKFFKĮ) 2 straipsnio 7 dalį politinė kampanija – šiame įstatyme nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais ar referendumu. 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2012 m. balandžio 11 d. Politinės kampanijos laikotarpį sudaro šie etapai: rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapas ir baigiamasis (ataskaitų) etapas (PPPKFFKĮ 4 str. 1 d.). Rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapas – sudedamasis politinės kampanijos laikotarpio etapas, kuris prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą ir baigiasi prasidėjus įstatymų nustatytam terminui, kurio metu draudžiama rinkimų agitacija (PPPKFFKĮ 4 str. 2 d.). Rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume (PPPKFFKĮ 2 str. 20 d.). Rinkimų agitaciją Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Seimo rinkimų įstatymo septintasis skirsnis ir kitos susijusios nurodyto įstatymo nuostatos. Pažymi, jog išorinės politinės reklamos sampratą atskleidžia Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo nepagrįstai neišdavė leidimo išorinei politinei reklamai ant reklamos įrenginio bei neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo UAB „LT ADVERT“ nukabinti pareiškėjo užsakytą politinę reklamą. Trečiojo asmens nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialines teisės normas.

Nurodo, jog trečiojo suinteresuoto asmens ir UAB „LT ADVERT“ nesieja jokie nei faktiniai, nei teisiniai santykiai, susiję su informacijos skelbimu reklamos įrenginyje, dėl to trečiasis suinteresuotas asmuo neįpareigojo ir objektyviai negalėjo įpareigoti UAB „LT ADVERT“ nukabinti pareiškėjo užsakytą politinę reklamą. Savo reikalavimus trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pareiškėjas grindžia sutartimi, sudaryta su UAB „LT ADVERT“, kuris nėra įgijęs jokių teisių ir/ar pareigų trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Priešingai, leidimas įrengti išorinę reklamą buvo išduotas V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“, kuri pagal imperatyvią materialinės teisės normą, nustatytą Leidimų įrengti išorinę reklamą Druskininkų savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V35-708, 16 punkte, negalėjo perleisti leidimo kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Nurodo, jog nei pareiškėjas, nei UAB „LT ADVERT“ trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu neturi jokių reikalavimo teisių, V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ neginčijo 2012 m. rugsėjo 3 d. trečiojo asmens sprendimo Nr. 13-785 (321), kuriuo buvo motyvuotai atsisakyta suderinti išorinės reklamos projektą.

Pabrėžia, jog Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. Tl-180 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. Tl-109 redakcija), 10 punktas numato, kad išorinė reklama ant Druskininkų savivaldybės valdomo, nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais naudojamo turto įrengiama tik Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintoje schemoje nurodytose vietose ir jeigu ji susijusi su Druskininkų savivaldybėje esančiais poilsio, pramogų ir sveikatinimo infrastruktūros objektais ar Druskininkų savivaldybėje teikiamomis paslaugomis.

Leidimų įrengti išorinę reklamą Druskininkų savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V35-708, 20.2 punktas reguliuoja, kad leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimas panaikinamas, kai nustatoma, kad išorinė reklama įrengta nesilaikant suderinto projekto ar reklaminis įrenginys eksploatuojamas nesivadovaujant visais įrengimo metu galiojančiais išorinės reklamos skleidimą bei reklamos įrengimą reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuo tvarkos aprašu, 22 ir 23 punktai nustato leidimo panaikinimo teisinius padarinius.

Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint savivaldybės institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pabrėžia, jog nurodytos materialinės teisės normos nustato atitinkamų savivaldos institucijų kompetenciją reguliuoti išorinės reklamos įrengimo savivaldybės teritorijoje taisykles, taip pat nustatyti reikalavimus išorinėje reklamoje skelbiamos informacijos turiniui (inter alia, Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punktas).

Taigi savivaldos institucijos turi kompetenciją nustatyti (reguliuoti), kokiais atvejais ir kokia informacija gali būti skelbiama atitinkamame reklamos įrenginyje (inter alia, nustatyti atitinkamo reklamos įrenginio teisinį statusą). Toks teisinis reguliavimas nustato tiek atitinkamo reklamos įrenginio įrengimo bei naudojimo taisykles (inter alia, reklamos įrenginio teisinį statusą), tiek ir teisinius padarinius atitinkamam teisės subjektui šias taisykles pažeidus.

Pabrėžia, jog Druskininkų savivaldybės taryba teisėtai nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį ant atitinkamų reklamos įrenginių gali būti tik tokia informacija, kuri susijusi su Druskininkų savivaldybėje esančiais poilsio, pramogų ir sveikatinimo infrastruktūros objektais ar Druskininkų savivaldybėje teikiamomis paslaugomis (Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punktas). Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punktas nereguliuoja ir neriboja skelbiamos informacijos (reklamos) turinio, inter alia, politinės reklamos, ant jokių kitų objektų, išskyrus atitinkamus reklamos įrenginius, įskaitant ir ginčo reklamos įrenginį. Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisykles, sureguliavo ne politinės reklamos skelbimo teisinius santykius, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nustatė sąlygas ir reikalavimus informacijai, skelbiamai atitinkamuose reklamos įrenginiuose, įskaitant ginčo reklamos įrenginį. Pažymi, jog ant ginčo reklamos įrenginio negali būti skelbiama ne tik politinė reklama, tačiau ir jokia kita informacija, neatitinkanti Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių reikalavimų. Priešinga išvada reikštų, kad teisės normos, nustatančios savivaldos institucijų teisę reguliuoti išorinės reklamos taisykles, yra niekinės.

Nurodo, jog pareiškėjas turi neginčijamą teisę įstatymų nustatyta tvarka skelbti politinę reklamą bet kuriose kitose teisėtose vietose ir/ar bet kuriuo kitu teisėtu būdu. Ant Druskininkų savivaldybės valdomo, nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais naudojamo turto (Išorinės reklamos įrengimo Druskininku savivaldybės teritorijoje taisyklių 10 punktas) nėra ir nebuvo įrengtos nė vieno kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą Lazdijų-Druskininkų rinkiminėje apygardoje Nr. 71 politinės reklamos. Minėtos išorinės reklamos vietos naudojamos tik Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklėse nurodytais tikslais – reklamuoti Druskininkų savivaldybėje esančius poilsio, pramogų ir sveikatinimo infrastruktūros objektus ar Druskininkų savivaldybėje teikiamas paslaugas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodyta, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo. Kadangi pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio nuostatas gatvės, t. y. vietos, kuriose buvo ketinama įrengti ir skleisti pareiškėjo išorinę politinę reklamą, priklauso savivaldybėms nuosavybės teise, todėl, remiantis Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punktu, teisėtam pareiškėjo išorinės politinės reklamos įrengimui ir skleidimui turėjo būti gautas trečiojo suinteresuoto asmens, kaip tokio objekto savininko, sutikimas.

Pažymi, jog pareiškėjas sudarė su UAB „LT ADVERT“ sandorį dėl išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo bei atitinkamai pradėjo tokių sandorių įgyvendinimo veiksmus, neturėdamas trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo, kaip tai numatyta Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalyje. Pabrėžia, jog teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punktą teigia, kad nagrinėjamu atveju išorinė politinė reklama pagal pareiškėjo užsakymą buvo įrengta ant V. A. kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“, priklausančio ir UAB „LT ADVERT“ nuomojamo reklaminio stendo (inžinerinio statinio), kuris buvo pastatytas gavus atitinkamą trečiojo suinteresuoto asmens leidimą, dėl ko pareiškėjas galėjo teisėtai, t. y. turėdamas V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ sutikimą, įrengti ir skleisti savo išorinę politinę reklamą. Mano, jog leidimas nesuteikė ir negalėjo suteikti (apimti) ir leidimo įrengti bei skleisti išorinę politinę reklamą. Pabrėžia, jog V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“, kiti asmenys turėjo kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip žemės ar kitokių objektų savininką Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punkto prasme, prašydami išduoti sutikimą/leidimą trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiame objekte ar ant jo įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą. Pabrėžia, jog teismas, nurodydamas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo tinkamai išdavęs leidimą dėl išorinės politinės reklamos įrengimo bei skleidimo ir todėl jokių papildomų sutikimų ar leidimų iš trečiojo suinteresuoto asmens, kaip savininko Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punkto prasme, nebereikėjo, netinkamai aiškino ir taikė Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punkto nuostatas, dėl ko padarė esminį materialinės teisės normos pažeidimą, lėmusį neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Pabrėžia, jog teismas neįvertino to, kad tiek ginčo ikiteisminio nagrinėjimo stadijoje, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu niekada nebuvo pateikta tariamai egzistuojanti sutartis tarp V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ ir UAB „LT ADVERT“, kurios pagrindu pastaroji bendrovė yra įgijusi teisę naudotis V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ išorinės reklamos įrenginiu. Kadangi bylą nagrinėjęs teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, o į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ sutikimo suteikimo UAB „LT ADVERT“ ir šių įmonių tarpusavio teisinių santykių realaus egzistavimo, galima teigti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė materialinės teisės normos, numatytos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punkte, pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasisakius dėl V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ ir UAB „LT ADVERT“ tarpusavio teisių ir pareigų, nesant šių subjektų tarpusavio teisinius santykius pagrindžiančių įrodymų ir šių subjektų savarankiškų paaiškinimų (pozicijos byloje), kadangi jie nebuvo įtraukti į išnagrinėtą administracinę bylą, taip pat spręstina ir dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, kadangi sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir/ar pareigų.

Pabrėžia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neribojo ir nediskriminavo kandidatų į Seimą Druskininkų savivaldybės teritorijoje, o būtent ėmėsi visų teisėtų ir protingų priemonių, kad visiems kandidatams, tame tarpe pareiškėjui, būtų sudarytos tinkamos sąlygos pristatyti save rinkėjams.

Nurodo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo suteiktas pakankamas laikas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Druskininkų savivaldybės administracija pažymi, jog ginčo teisės klausimais, tame tarpe dėl vietos savivaldos institucijų kompetencijos, teisių ir pareigų, funkcijų rinkimų agitacijos (įskaitant išorinės politinės reklamos) srityje, šios srities teisinio reglamentavimo bei vietos savivaldos institucijų teisės leisti poįstatyminius teisės aktus dėl išorinės politinės reklamos tvarkos, taip pat dėl Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 2 dalies, 50 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo, tokių nuostatų tarpusavio santykio su Reklamos įstatymu ir kitų teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ne tik nėra vienoda ir nuosekli, tačiau galima teigti, kad tokio pobūdžio suformuotos praktikos bei atitinkamų išaiškinimų šiuo metu apskritai nėra, o esami keli praktikos pavyzdžiai yra susiję su asmenų patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK). Mano, jog vien dėl to yra būtina ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu atnaujinti administracinės bylos Nr. R261-23/2012 procesą, pateikiant išsamius, aiškius, motyvuotus ir tikslius išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, tame tarpe dėl aktualių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymo bei aiškinimo, taip pat vietos savivaldos institucijų kompetencijos rinkimų agitacijos (įskaitant išorinę politinę reklamą) srityje, kad būtų nuosekliai, vienodai ir teisingai formuojama kol kas nesama administracinių teismų praktika analogiškose bylose dėl Seimo rinkimų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų nuostatų taikymo bei aiškinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo, kaip ir nustatydamas sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą – kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas, kadangi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turėtų taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

Pažymėtina, jog, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Proceso atnaujinimo institutas negali būti siejamas ar tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris yra reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.

Pastebėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Tuo tarpu teismo pareiga yra pareiškėjo įvardintus proceso atnaujinimo pagrindus analizuoti bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu asmuo, prašantis atnaujinti procesą administracinėje byloje, nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje yra paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Atsižvelgus į bylos medžiagą nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracija prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2012 m. spalio 22 d. (b. l. 97), tuo tarpu sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje priimtas 2012 m. spalio 10 d. (b. l. 64-69), t. y. prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, todėl yra nagrinėtinas.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais, todėl dėl šių pagrindų yra pasisakoma atskirai.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu yra užtikrinama asmenų teisė būti išklausytam.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-133/2010).

Pabrėžtina, jog, sprendžiant, ar asmuo turėjo būti įtrauktas į bylą, vertinamas ginčo pobūdis, paties neįtraukto į bylos nagrinėjimą subjekto statutas. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-272/2009).

Kita vertus pažymėtina, jog šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011).

Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija nurodo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasisakius dėl V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ ir UAB „LT ADVERT“ tarpusavio teisių ir pareigų, nesant šių subjektų tarpusavio teisinius santykius pagrindžiančių įrodymų ir šių subjektų savarankiškų paaiškinimų (pozicijos byloje), byla atnaujintina ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi teismas pasisakė dėl šių asmenų teisių ir pareigų (b. l. 75-87).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad aptariamu pagrindu procesą byloje prašo atnaujinti Druskininkų savivaldybės administracija, kuri byloje dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, tuo tarpu prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti asmenys, kurių teisėms bei pareigoms, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, priimtas teismo sprendimas daro įtaką dėl proceso atnaujinimo į teismą nesikreipė, sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu nėra.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus.

Pastebėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-117/2009).

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 46 straipsnio 2 dalies, 50 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 9 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 dalies, Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. Tl-180 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. Tl-109 redakcija) 7.1 punkto, 10 punkto, Leidimų įrengti išorinę reklamą Druskininkų savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V35-708, 20.2 punkto, 22-23 punktų nuostatas (b. l. 75-87). Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepagrįstai neišdavė leidimo išorinei politinei reklamai ant reklamos įrenginio bei neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo UAB „LT ADVERT“ nukabinti pareiškėjo užsakytą politinę reklamą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tokia teismo išvada yra padaryta netinkamai aiškinant ir taikant nurodytas materialinės teisės normas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Seimo rinkimų įstatymo (2012 m. balandžio 14 d. redakcija) 46 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių merai ar jų įgalioti tam asmenys turi padėti kandidatams į Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus. To paties įstatymo 50 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punktas numato, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.

Reklamos įstatymo (2011 m. spalio 30 d. redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint savivaldybės institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo, 3 dalis numato, jog išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Išorinių reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. Tl-180 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. Tl-109 redakcija) 7.1 punktas numato, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama savininko (bendraturčių) ar teisėto jų naudotojo (naudotojų) raštiško sutikimo. Nurodytų taisyklių 10 punktas nustato, jog išorinė reklama ant Druskininkų savivaldybės valdomo, nuomos, panaudos ar kitais teisiniais pagrindais naudojamo turto įrengiama tik Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintoje schemoje nurodytose vietose ir jeigu ji susijusi su Druskininkų savivaldybėje esančiais poilsio, pramogų ir sveikatinimo infrastruktūros objektais ar Druskininkų savivaldybėje teikiamomis paslaugomis.

Leidimų įrengti išorinę reklamą Druskininkų savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V35-708, 20.2 punktas numato, jog leidimo galiojimas panaikinamas, kai nustatoma, kad išorinė reklama įrengta nesilaikant suderinto projekto ar reklaminis įrenginys eksploatuojamas nesivadovaujant visais įrengimo metu galiojančiais išorinės reklamos skleidimą bei reklamos įrengimą reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuo tvarkos aprašu. Nurodyto teisės akto 22-23 punktai įtvirtina, jog, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ir jo nepratęsus ar panaikinus leidimo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas privalo per 10 darbo dienų išardyti reklaminį įrenginį ar nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Panaikinus leidimo galiojimą ar pasibaigus leidimo galiojimo terminui ir per šio aprašo 22 punkte nurodytą terminą neišardžius reklaminio įrenginio ar nenukabinus reklamos ir nesutvarkius aplinkos, savivaldybės administracija organizuoja reklaminio įrenginio išardymo ar reklamos nukabinimo ir aplinkos sutvarkymo darbus.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nurodyti aktai ir jų nuostatos nustato atitinkamų savivaldybės institucijų kompetenciją reguliuoti išorinės reklamos įrengimo savivaldybės teritorijoje taisykles, taip pat nustatyti reikalavimus išorinėje reklamoje skelbiamos informacijos turiniui. Pabrėžia, jog savivaldybės priimtais teisės aktais įstatymų numatyta tvarka buvo nustatytos sąlygos ir reikalavimai informacijai, skelbiamai atitinkamuose reklamos įrenginiuose. Pabrėžia, jog ant ginčo reklamos įrenginio negalėjo būti ne tik politinė reklama, bet ir kita informacija, neatitinkanti Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių reikalavimų (b. l. 75-87).

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens nurodytus argumentus, pažymi, jog Druskininkų savivaldybės administracija iš esmės nenurodo argumentų ir nepaaiškina, kaip ir kokiu aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnio 2 dalį. Pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, kad buvo padarytas esminis Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 6 punkte įtvirtintos materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą, trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė.

Be to, pažymėtina, jog nors trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi Reklamos įstatymo atitinkamų straipsnių, Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. Tl-180 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. Tl-109 redakcija), Leidimų įrengti išorinę reklamą Druskininkų savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V35-708, atitinkamų esminių materialinių teisės normų pažeidimu, tačiau šie aktai atsižvelgus į jų taikymo ir reguliavimo sritį politinės reklamos expressis verbis nereguliuoja (Reklamos įstatymo 1 str. 2 d., 6 d., Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-121, 1-2 p., Išorinės reklamos įrengimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje taisyklių 1-2 p., Leidimų įrengti išorinę reklamą Druskininkų savivaldybėje išdavimo tvarkos aprašo 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šias aplinkybes įvertino ir pažymėjo 2012 m. spalio 10 d. priimtame sprendime. Nurodė, jog nagrinėjamos bylos atveju taikytinos specialiojo įstatymo nuostatos, t. y. Seimo rinkimų įstatymo, nuostatos (b. l. 64-69).

Teisėjų kolegija nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo iš esmės pagrįstų argumentų, susijusių su tuo, kad buvo padarytas akivaizdus esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Šiuo atveju nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis trečiasis suinteresuotas asmuo kelia byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimą, kuris nėra prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva. Visa tai nepagrindžia aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo. Kaip minėta, prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas nėra bylos nagrinėjimas iš esmės. Teismas tikrina, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas.

Kaip minėta, šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo įtikinamų argumentų, kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktas nurodytų teisės normų aiškinimas yra iš esmės klaidingas, kad teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, kurių neteisingas taikymas turėjo lemiamą reikšmę neteisingo sprendimo priėmimui, nenurodė, vietoje to, vien pateikė savąjį teisės aiškinimo variantą, t. y. teigė, jog vietos savivaldos institucijos turi teisę nustatyti, kokiais atvejais ir kokia informacija gali būti skleidžiama atitinkamame reklamos įrenginyje ir remdamasis Reklamos įstatymo ir vietos savivaldos institucijų priimtų teisės aktų nuostatomis, kurios, kaip minėta, expressis verbis politinės reklamos nereglamentuoja.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių manyti, kad nagrinėjamu atveju procesas administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Pastebėtina, jog, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse byloje Nr. P82281/2010, Nr. P492-268/2011).

Pažymėtina, jog Druskininkų savivaldybės administracija prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto numatytu pagrindu nurodo, kad tokio pobūdžio suformuotos praktikos bei atitinkamų išaiškinimų šiuo metu apskritai nėra, o esami keli praktikos pavyzdžiai yra susiję su asmenų patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK). Mano, jog yra būtina ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu atnaujinti administracinės bylos Nr. R261-23/2012 procesą, pateikiant išsamius, aiškius, vienareikšmius, motyvuotus ir tikslius išaiškinimus tokio pobūdžio bylose ir jose keliamų esminių teisės klausimų prasme, tame tarpe dėl aktualių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymo bei aiškinimo, taip pat vietos savivaldos institucijų kompetencijos rinkimų agitacijos (įskaitant išorinę politinę reklamą) srityje (b. l. 75-87).

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus argumentus, pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė argumentų, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Kita vertus, pabrėžtina, jog, prašydamas atnaujinti procesą dėl to, kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme, suinteresuotas asmuo turi tai pagrįsti, o vien tik abstraktus ar sąlyginis prašymas formuoti neydingą praktiką nėra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti. Be to, taip pat turi būti įvertinama tai, kad procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-81/2010).

Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė galimo praktikos formavimo klaidinga linkme, tik pateikė abstrakčius argumentus, kad, jo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisakė dėl vietos savivaldos institucijų kompetencijos reguliuoti išorinę reklamą, taip pat politinę reklamą, nepateikė išsamių paaiškinimų nurodytu atveju. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pastebi, jog Druskininkų savivaldybės administracija prašyme dėl proceso atnaujinimo pažymi, kad jai nebuvo suteiktas pakankamas laikas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 75-87). Teisėjų kolegija pasisakydama dėl šių trečiojo suinteresuoto asmens nurodomų argumentų pažymi, jog pagal Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Atsižvelgus į nurodytą įstatymo nuostatą darytina išvada, jog teismas nagrinėdamas nurodyto pobūdžio bylas yra saistomas įstatymų nustatytų terminų, kurie yra pakankamai trumpi.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog trečiojo suinteresuotojo asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, procesas administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. R261-23/2012 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis