2023-02-09 Nr. AB-3398-4-45-3-00340-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1417-575/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00340-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant užsieniečiui J. O. O., jo atstovui advokatui K. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K. (P. K.),

vertėjui T. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Y. O. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Y. O. O. alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2 dalimi, prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. O. O. (toliau – ir Užsienietis) Centre 3 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. kovo 30 d., bet ne ilgiau nei bus gautas Užsieniečio grįžimo dokumentas ir jis bus grąžintas arba išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

2. Centras teikime nurodė, kad:

2.1. Nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. lapkričio 7 d. Užsienietis Lietuvos Respublikoje turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi, taip pat turėjo galiojantį pasą nuo 2002 m. liepos 2 d. iki 2012 m. liepos 3 d. Būdamas Lietuvos Respublikoje, Užsienietis padarė nusikalstamą veiką, už kurią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paskiriant 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga 2022 m. gruodžio 30 d.

2.2. Nėra duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos galiojančius asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą, jis nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat Užsienietis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje. Patikrinus ieškomų asmenų registrą, nėra duomenų apie Užsieniečio paiešką bei uždraudimą atvykti į Šengeno erdvę. Nėra duomenų apie išduotas vizas.

2.3. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, vėliau gavo leidimai laikinai gyventi, tačiau padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Būnant įkalinimo įstaigoje pasibaigė jo paso galiojimo terminą, taip pat pasibaigė ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi jis neturi galiojančio asmens dokumento ar kito dokumento, kuris leistų būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo arba išsiuntimo į kilmės šalį. Artimiausiu metu Centras planuoja kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą su prašymu išduoti Užsieniečiui grįžimo dokumentą ir, tik gavus dokumentą, bus priimtas sprendimas dėl jo išvykimo į kilmės šalį.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir paskyrė Užsieniečiui iki 2023 m. kovo 30 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

4. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis išreiškė ketinimą prašyti prieglobsčio (teismo posėdžio metu Užsienietis nurodė, jog išsiuntė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, byloje negauta duomenų apie tai, kad yra pateiktas prašymas suteikti prieglobstį), teismas laikė, kad jis turi tikslą prašyti prieglobsčio, todėl, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, sprendė, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

5. Įvertinęs tai, kad visoje šalyje yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Užsienietis pasiprašė prieglobsčio, bet prašymas dar nepateiktas kompetentingai institucijai, todėl prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs, teismas nurodė, kad formaliai yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

6. Teismo vertinimu, Užsienietis iš esmės atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo. Atsižvelgęs į tai, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas dar neišspręstas, ir siekdamas, kad nebūtų trukdoma priimti sprendimą prieglobsčio procedūroje, teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 14019 straipsniu, sprendė, jog yra pagrindas paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti VSAT teikimo arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą, VSAT teikimą tenkinant iš dalies ir pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis teigia, kad jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Teismas, spręsdamas jo sulaikymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei 14019 straipsnio nuostatas.

9. Siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti egzistuojančias abi kumuliatyvias sąlygas, bet nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena. Pirma, pagal 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), bet teismo sprendime nenurodyta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio nesulaikius. Taip pat teismas nenustatė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais, kurie yra atsakingi už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Priešingai, aplinkybę, kad nėra duomenų, jog jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, patvirtino ir pats teismas. Užsienietis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nori kuo greičiau išspręsti klausimą dėl savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, todėl yra pasiruošęs bendradarbiauti. Antra, teismas nenustatė, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui, o jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje tapo neteisėtu tik dėl to, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negalėjo prasitęsti leidimo laikinai gyventi.

10. Užsienietis pažymi, jog liko neįvertinta aplinkybė, kad jis Lietuvos Respublikoje turi sūnų, kurio jis iki šiol nėra matęs, nes jis gimė jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Sūnaus motina vengė vizitų į laisvės atėmimo įstaigą, siekdama apsaugoti sūnų nuo neigiamos psichologinės patirties, bet Užsieniečiui, atlikus bausmę, jokių ribojimų ir trukdžių atkurti (ar naujai sukurti) tėvo ir sūnaus santykis nebeliko, išskyrus teismo sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę.

11. Užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje prilygsta asmens sulaikymui, o sulaikymas yra griežčiausia priemonė prieglobsčio prašytojams. Užsieniečio manymu, teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi tam yra visos sąlygos – Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Centro vertinimu, teismas, skirdamas Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgė į tai, kad jis pareiškė norą pateikti prieglobsčio prašymą, jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, padarė sunkų nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas ir atliko bausmę, o tai rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo pareigų bei nepaisyti teisės aktų. Įprastai užsieniečiai, kurie padarė sunkų arba apysunkį nusikaltimą Lietuvos Respublikoje, yra pripažįstami keliančiais grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto.

14. Centras atkreipia dėmesį, jog Užsienietis, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminui, nesikreipė dėl jo pratęsimo ar prieglobsčio suteikimo, ir tik tada, kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, pateikė prieglobsčio prašymą. Galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas, motyvai dar nenustatyti, o tai sutiekia pagrindą manyti, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, jis prašymą pateikę, siekdamas pašalinti galimybę grąžinti jį į kilmės valstybę, o tai leidžia teigti, kad jis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

15. Apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, yra visiškai proporcinga priemonė tam, kad būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14019 straipsniu, skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, tačiau netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

20. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Užsienietis 2023 m. sausio 4 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį (pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo), tačiau jo prašymas dar nėra išnagrinėtas, todėl, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, jis laikytinas prieglobsčio prašytoju.

21. Įstatymo 14017 straipsnyje yra numatyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: 1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais; 2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną.

22. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

23. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 6–11 punktus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad Užsienietis, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, padarė nusikalstamą veiką, už kurią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, prašymą suteikti prieglobstį pateikė galimai siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę, taip pat į tai, kad galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas, nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas.

25. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi), nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, taip pat duomenų apie tai, kad jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, tačiau, būdamas Lietuvos Respublikoje, padarė nusikalstamą veiką, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminui, nesikreipė dėl jo pratęsimo, o atlikęs bausmę pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas, daro išvadą, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas šiuo atveju taikyti įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

27. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio Y. O. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius