2020-12-16 Nr. AB-24046-3-62-3-01742-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2600-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01742-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. raštą Nr. 20/07-65; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. vasario 20 d. raštą Nr. 2S-584; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus panaikinti 2018 m. sausio mėnesio valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafiką; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės PN sandėlininkas V. D. jam grasino atimsiąs iš pareiškėjo darbą, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. R. L. kabinete buvo verčiamas pasirašyti, jog sutinka su 2018 m. sausio mėnesio Marijampolės PN valgyklos darbo grafiku, nors buvo įsitikinęs, kad minėtas dokumentas užpildytas neteisingai, todėl 2018 m. sausio 2 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris jo skundą nepagrįstai persiuntė nagrinėti Marijampolės pataisos namams. Marijampolės PN pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nenaudojant psichologinio smurto bei grasinimų susidoroti pareiškėjui 2017 m. gruodžio 29 d. buvo pasiūlyta susipažinti su 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku ir jį pasirašyti, taip pat buvo paaiškinta, jog nepasirašęs po švenčių pareiškėjas bus pristatytas komisijai, kur bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnio jo darbo. Ginčijamame Marijampolės PN akte nurodyta, kad pareiškėjas yra įdarbintas tvarkdariu 0,75 etato, todėl nustatytas darbo dienos laikas yra 6 valandos, kuris numatytas grafike. Nesutikdamas su Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20/07-65, pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijami Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento raštai yra neteisėti, neišsamūs, nepagrįsti. Marijampolės PN pildomi valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bei mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra numeruojami, kaip to reikalauja norminiai teisės aktai, nėra nurodytas įstaigos pavadinimas, darbo grafiko data, todėl toks grafikas negali būti laikomas oficialiu dokumentu. Pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių III skyriaus 8 punktą, įstaigos parengti dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų buvimas įstaigos dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta jų paieška. Teigė, jog nagrinėjamu atveju valgyklos nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikas nėra patvirtintas struktūrinio padalinio antspaudu. Pabrėžė, jog panaudojus psichologinį spaudimą pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančiame darbo grafike ir taip pareiškėjui buvo sukeltos teisinės pasekmės. Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, 14 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Dėl patirto psichologinio smurto ir priverstinai pasirašyto darbo grafiko pareiškėjas teigė patyręs ilgalaikių išgyvenimų, nemigą, stresą, emocinį sukrėtimą.

4. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl Marijampolės PN valgyklos darbo grafiko neteisėtumo yra paremtas paties pareiškėjo subjektyviu supratimu, todėl pareiškėjo atsisakymas pasirašyti teisėtame, Marijampolės PN direktoriaus pasirašytame darbo grafike yra nuteistojo pareigų nevykdymas. Tai pareiškėjui ir buvo išaiškinta 2017 m. gruodžio 29 d. Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės kabinete. Pareiškėjo prašomi panaikinti raštai jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, o juos panaikinus pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeis. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde teigia, jog valgyklos darbo grafike nėra įstaigos pavadinimo, darbo grafiko datos, tačiau keletą formalių trūkumų turintis dokumentas savaime netampa neteisėtu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą ar būrį prižiūrintį specialistą, nėra nurodęs, kad yra bandoma su juo susidoroti, nėra jokių duomenų apie pareiškėjo išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ar patiriamą stresą. Pažymėjo, jog Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojas sandėlininkas V. D. neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo įdarbinimo ar atleidimo iš darbo, todėl pareiškėjo baimė dėl V. D. tariamai išsakytų žodžių, jog bus atleistas iš darbo, neturi jokio pagrindo. Teigė, kad pareiškėjas dėl tokių tariamų V. D. veiksmų nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į būrį prižiūrintį specialistą, taip pat nėra kreipęsis ir į Psichologinę tarnybą, Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos pareigūnai taip pat neturi jokių duomenų apie tariamą bandymą susidoroti su pareiškėju. Pareiškėjas, nepasirašydamas valgyklos darbo grafike, nevykdo teisėtų administracijos reikalavimų, todėl esant tokiai situacijai gali būti svarstoma galimybė dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo dėl pareigų nevykdymo.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kuris įdarbintas 0,75 etato tvarkdariu (patalpų valytoju) (I t., b. l. 148), 2017 m. gruodžio 29 d. buvo iškviestas Ūkio skyriaus sandėlininko V. D. pas 1 būrio specialistę R. L. susipažinti su 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku ir pasirašyti. Kadangi pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl netinkamo grafiko įforminimo ir pasirašyti atsisakė, jam buvo kantriai ir pagarbiai kelis kartus paaiškinta, kad bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnio jo darbo, todėl pareiškėjas pasirašė (I t., b. l. 70, 71).

8. Įvertinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų (Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės R. L. ir Ūkio skyriaus sandėlininko V. D.) parodymus ir byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, kad pataisos namų pareigūnai V. D. ir R. L., 2017 m. gruodžio 29 d. supažindindami pareiškėją su valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiku, pareiškėjui darė psichologinį spaudimą. V. D. pareiškėjui išaiškino, kad jis turi pasirašyti, jog susipažino su Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu valgyklos darbo grafiku, o nesutikęs su nustatytu darbo grafiku, jis turi teisę darbo atsisakyti bet kuriuo metu. Teismo vertinimu, tokie pareigūnų veiksmai negali būti laikomi grasinimu. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad minėti pareigūnai veikė neteisėtai, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jam pareigūnų daryto psichologinio spaudimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

9. Teismas nustatė, kad į bylą pateikti Marijampolės PN valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų grafikai patvirtina pareiškėjo teiginius dėl minėtų dokumentų registracijos numerio bei datos nebuvimo (I t., b. l. 142–147), todėl teismas konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d.) 3 skyriaus 10 ir 13 punktus, kuriuose numatyta, kad įstaigos parengti dokumentai turi būti užregistruoti tą dieną, kai jie pasirašomi ar patvirtinami, įrašant dokumento registracijos numerį, registravimo datą, dokumento pavadinimą (antraštę). Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl Marijampolės PN valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų grafikuose nenurodyto įstaigos pavadinimo, kadangi visi grafikai yra patvirtinti Marijampolės PN direktoriaus parašu, todėl akivaizdu, kad darbo grafikai yra būtent Marijampolės PN, o ne kitų įstaigų.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo fiksuojamas jo išdirbtas laikas darbo dienomis bei švenčių dienomis ir savaitgaliais. Pareiškėjui buvo suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Byloje esantys valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad kai pareiškėjas dirbo poilsio arba švenčių dienomis, jam buvo suteikiamas poilsis kitomis dienomis. Be to, pareiškėjo darbo laikas buvo apskaitomas teisės aktų nustatytos formos darbo laiko apskaitos dokumentuose. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl jam apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio pretenzijų nekėlė, todėl darbo grafikų formos trūkumus teismas pripažino nepažeidžiančiais pareiškėjui nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 97 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punkto nuostatos pažeistos nebuvo.

11. Apibendrindamas teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui pasirašant valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafike pareigūnų psichologinio spaudimo nebuvo, taip pat nustatyta, jog Marijampolės PN valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, padarytus pažeidimus Marijampolės PN pripažino ir nurodė, kad valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bus registruojami ir turės registracijos numerį, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiami Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento raštai yra nepagrįsti. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nenustatęs neteisėtų veiksmų atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes dėl, jo teigimu, daryto spaudimo pasirašyti ant grafiko, nurodo, kad 2018 m. sausio mėnesio darbo grafikas neatitiko oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjas turėjo teisę atsisakyti ant jo pasirašyti. Pareiškėjas pakartoja jo skunde nurodytus ginčo grafiko trūkumus. Nurodo, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. administracinėje byloje Nr. I-7031-505/2018 panaikino Marijampolės PN valgyklos nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiką. Be to, pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 ir 13 punktus.

14. Teismo kaip liudytojas apklaustas V. D. klastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, neįrašydamas juose pareiškėjo dirbto laiko poilsio ir šventinėmis dienomis. Dokumentų klastojimo faktas nustatytas teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-453-644/2018. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Marijampolės PN pripažino pažeidimus ir nurodė, kad darbo grafikas bus registruojamas ir turės registracijos numerį. Kalėjimų departamentas, nustatęs Marijampolės PN pažeidimus, turėjo pradėti administracinę procedūrą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ). Skundžiami raštai laikytini individualiais administraciniais aktais, jie turi atitikti tokiems aktams VAĮ keliamus reikalavimus.

15. Pareiškėjas nurodo, kad neaišku, kokiais teisės aktais teismas vadovavosi spręsdamas, kad Marijampolės PN valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. Liudytojai nepaneigė fakto, kad pareiškėjas ant grafiko pasirašė ne savo noru. Pareiškėjas cituoja teismų praktiką dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir neturtinės žalos atlyginimo kriterijų.

16. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Marijampolės PN mano, kad teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Kalėjimų departamentas nuodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Marijampolės PN 2018 m. sausio 23 d. rašto Nr. 20/07-65 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 2S-584 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Marijampolės PN panaikinti 2018 m. sausio mėnesio valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafiką ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

22. Pareiškėjas skundžiamų raštų neteisėtumą grindė tuo, kad jie nepagrįsti ir neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, 2018 m. sausio mėnesio valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikas nėra numeruojamas, nėra nurodytas įstaigos pavadinimas, darbo grafiko data, grafikas nėra patvirtintas struktūrinio padalinio antspaudu, todėl pareiškėjas ant jo galėjo nepasirašyti. Teigė, jog dėl patirto psichologinio spaudimo ir grasinimų pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančiame darbo grafike. Dėl patirto psichologinio smurto ir priverstinai pasirašyto darbo grafiko pareiškėjas teigė patyręs ilgalaikių išgyvenimų, nemigą, stresą, emocinį sukrėtimą.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. sausio 2 d. skundu (I t., b. l. 65–67) kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių dėl Marijampolės PN patiriamo psichologinio spaudimo ir grasinimų, jog nepasirašęs 2018 m. sausio mėnesio valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafike (toliau – ir darbo grafikas) jis bus atleistas iš darbo, taip pat pareiškėjas skundu prašė panaikinti 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiką. Kalėjimų departamentas 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2S-105 pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Marijampolės PN (b. l. 24), kurie skundžiamu 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20/07-65 išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Šį raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris skundžiamu 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2S-584 atmetė pareiškėjo skundą.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjui pasirašant valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafike pareigūnų psichologinio spaudimo nebuvo, taip pat nustatęs, jog Marijampolės PN valgyklos salės nuteistųjų – tvarkytojų darbo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. Nors pareiškėjo teiginius dėl minėtų dokumentų registracijos numerio bei datos nebuvimo pripažino pagrįstais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiami Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento raštai yra nepagrįsti. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, šių įrodymų visumą, įrodymus aptarė sprendime, nurodė motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir pareiškėjo paaiškinimai pripažintini neįrodytais.

27. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma – pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teikti liudytojų parodymai, Marijampolės PN darbuotojų pažymos (I t., b. l. 70, 71) – patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti psichologinio spaudimo ar grasinimų pareiškėjui faktą. Byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus, paaiškinimus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar nemotyvavo savo išvadų.

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo darbo grafiko formos trūkumai (Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 ir 13 punktuose įtvirtintų reikalavimų, kad įstaigos parengti dokumentai turi būti užregistruoti tą dieną, kai jie pasirašomi ar patvirtinami, įrašant dokumento registracijos numerį, registravimo datą, dokumento pavadinimą (antraštę) pažeidimas) nesudaro pagrindo panaikinti 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiką. Šis darbo grafikas yra patvirtintas Marijampolės PN direktoriaus, nurodyta jo sudarymo ir patvirtinimo data. Nagrinėjamu atveju nustatyti dokumento formos trūkumai nebuvo esminiai, nes nesukliudė pareiškėjui suprasti atitinkamų santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių ir pareigų apimtį.

30. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo 2018 m. sausio 2 d. skunde iš esmės skundėsi dėl jam daromo psichologinio spaudimo ir grasinimų. Nors pareiškėjas prašė panaikinti darbo grafiką, minėtame 2018 m. sausio 2 d. skunde nenurodė, dėl kokių konkrečių trūkumų ar aplinkybių šis grafikas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2018 m. sausio 2 d. skundo ir Marijampolės PN 2018 m. sausio 23 d. rašto Nr. 20/07-65 bei pareiškėjo 2018 m. sausio 25 d. skundo dėl minėto Marijampolės PN rašto ir skundžiamo Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 2S-584 turinį, konstatuoja, kad skundžiamuose sprendimuose įvertintos ir pasisakyta dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir išdėstytų reikalavimų, nurodyti motyvai, dėl kurių pareiškėjo skundo reikalavimai netenkinami. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiami Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento sprendimai yra nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja jo skunde išdėstytas aplinkybes, cituoja skundžiamų raštų turinį, tačiau nepateikia motyvų, kurie sudarytų pagrindą byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas.

31. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. administracinėje byloje Nr. I-7031-505/2018 panaikino Marijampolės PN valgyklos nuteistųjų – tvarkytojų 2018 m. sausio mėnesio darbo grafiką, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad pareiškėjo nurodytas administracinės bylos numeris – tai senas šios nagrinėjamos administracinės bylos numeris, kuris jai buvo suteiktas pirmosios instancijos teisme 2018 m. Šioje administracinėje byloje 2018 m. rugsėjo 21 d. ar kita data nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl darbo grafiko panaikinimo. Todėl aptariamas pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

32. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teismo kaip liudytojas apklaustas V. D. klastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, neįrašydamas juose pareiškėjo dirbto laiko poilsio ir šventinėmis dienomis, o dokumentų klastojimo faktas nustatytas teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-453-644/2018, ne visiškai atitinka tikrovę, kadangi minėtoje byloje dokumentų klastojimo faktas nebuvo konstatuotas, o buvo pripažinta, kad švenčių dienomis ir savaitgaliais nuteistųjų išdirbtas laikas žiniaraščiuose nebuvo žymimas. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia reikalavimų, susijusių su jam priklausančio darbo užmokesčio (ar jo dalies) išmokėjimu ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, minėtoje byloje nustatyta aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo naikinti Marijampolės PN 2018 m. sausio 23 d. rašto Nr. 20/07-65 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 2S-584 bei panaikinti darbo grafiką. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

34. Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

35. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis teismo sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė