2025-01-15 Nr. AB-867-3-61-3-02792-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1049-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02792-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. (V. I.) ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Htf group“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24S127929 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti darbdavį, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti darbdavį, kadangi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Htf group“ (toliau – ir Bendrovė), ketinusi pareiškėją įdarbinti, nevykdė deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais). Dėl šios priežasties Migracijos departamentas nusprendė, jog pareiškėjo siekis pakeisti darbdavį neatitiko Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) nustatyto darbdavio keitimo tikslo – leisti asmeniui dirbti pas kitą darbdavį, išsaugojant darbo Lietuvoje pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi.

2.2. Atsakovas 2024 m. sausio 18 d. raštu Nr. 23SD2889 kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir LTSA), prašydamas pateikti Bendrovei priklausančių̨ krovininių transporto priemonių̨ ir su jomis susietos Bendrijos licencijos kroviniams vežti (toliau – ir EBKR licencija) kopijų̨ sąrašą̨, nurodant datą, kada jos buvo susietos su konkrečia transporto priemone. LTSA 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 15B-778 informavo, kad, 2023 m. gruodžio 6 d. duomenimis, Bendrovė turi 10 transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis ir pateikė transporto priemonių sąrašą. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. kovo 6 d. kreipėsi į valstybės įmonę „Regitra“ (toliau – ir Regitra), prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės valdomas krovinines transporto priemones, jų galimybę dalyvauti viešajame eisme, taip pat duomenis apie krovininių transporto priemonių̨ registravimo datą. Regitra 2024 m. kovo 12 d. raštu Nr. S-3665 informavo, kad Bendrovė valdo aštuonias transporto priemones, iš kurių tik keturioms leidžiama dalyvauti viešajame eisme. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. 24SD5182 kreipėsi į Bendrovę, prašydamas iki 2024 m. kovo 26 d. pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus apie Bendrovės valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis: SCANIA R144 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SCANIA R 164GB (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES-(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir IVECO 45C14 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinius maršrutus, kuriais buvo vykdomi krovinių pervežimai nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d.

2.3. Nepaisant atsakovo surinktos informacijos turinio ir būtinybės, visi atsakovo veiksmai buvo atlikti administracinės bylos Nr. eI2-4302-595/2024 nagrinėjimo metu, t. y. dar nepriėmus 2024 m. kovo 26 d. sprendimo ir jam neįsiteisėjus. Taigi priimant Sprendimą atsakovas nesivadovavo teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikintas atsakovo analogiškas sprendimas.

2.4. Migracijos departamentas taip pat netinkamai atliko tyrimą, vertindamas, ar darbdavys vykdo deklaruojamą veiklą, pagal kurią ketino dirbti pareiškėjas, ir peržengė savo kompetencijos ribas. Neturėjo kilti abejonių dėl vykdomos veiklos, kadangi 2024 m. kovo 26 d. teismo sprendime nurodyta, jog teismas nesutiko su atsakovo padaryta išvada, kad Bendrovė nevykdo tarptautinių krovinių pervežimų.

2.5. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs.

2.6. Atsakovas atliko vertinimą, ar darbdavys vykdo veiklą, skaičiuodamas darbdaviui priklausančias transporto priemones, taip pat nurodydamas pas darbdavį dirbančių asmenų skaičių, bei netiksliai ir neapibrėžtai nurodydamas, kad darbdavys teikia ir naujus tarpininkavimo raštus dėl naujų darbuotojų. Atsakovas be pagrindo vadovavosi 2023 m. gruodžio 18 d. duomenimis, nurodydamas, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais dirbo 44 asmenys. Nurodytu laikotarpiu vyko teismo procesas dėl atsakovo sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti darbdavį, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas selektyviai pasirinko būtent nurodytąjį laikotarpį.

2.7. Atsakovas nenustatinėjo aplinkybių, ar pareiškėjas realiai dirbo Bendrovėje, ar jo darbas Bendrovėje buvo ekonomiškai nenaudingas, ar jo turima kvalifikacija atitiko ketinamas užimti pareigas. Atsižvelgus į tai, Sprendimo argumentas, kad Bendrovė neatitinka teisinio reguliavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, nepagrindžia išvados, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas, ketinantis dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitiko kurios nors UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos.

2.8. Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nurodytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi su prašymu leisti pakeisti darbdavį tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio pagrindu. Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus surinktą informaciją, kuri patvirtino, kad Bendrovė deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais) nevykdo.

3.2. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, jog, priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas nesivadovavo administracinėje byloje Nr. eI2-4302-595/2024 konstatuotais faktais, atkreipė dėmesį, kad vien tai, jog į LTSA, Regitra ir Bendrovę dėl papildomos informacijos pateikimo buvo kreiptasi iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-4302-595/2024 priėmimo, savaime nereiškia, kad iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas neturėjo pagrindo vadovautis naujai surinktais ir turimais duomenimis ir iš naujo atlikti tuos pačius veiksmus.

3.3. Migracijos departamente buvo nagrinėjami ir kitų užsieniečių prašymai dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo Bendrovėje pagrindu, todėl dėl informacijos apie Bendrovę pateikimo Migracijos departamentas kreipėsi į kitas institucijas, o ją gavęs, informacija vadovavosi. Jokių teisinių argumentų, kodėl Migracijos departamentas negali vadovautis turimais duomenimis, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie galėtų paneigti Sprendime nurodytą oficialią valstybės institucijų pateiktą informaciją ir skelbiamus duomenis apie Bendrovę.

3.4. Teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4302-595/2024 priimtas vadovaujantis Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 19 d. priimtame sprendime nurodytais duomenimis – teismui nebuvo žinoma vėliau surinkta papildoma informacija apie Bendrovę. Iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas šiuos duomenis įvertino, t. y. iš esmės atliko naują tyrimą – 2024 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Bendrovę, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, tarptautinius maršrutus, kuriais buvo vykdomi krovinių pervežimai.

3.5. Bendrovė su Migracijos departamentu nebendradarbiavo ir nepateikė prašomos informacijos. Priešingai, nei skunde nurodė pareiškėjas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką tyrimą, įvertino visus surinktus duomenis Įstatymo nuostatų kontekste ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

3.6. Prašymo nagrinėjimo metu buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenys ir buvo nustatyta, kad, 2024 m. gegužės 21 d. duomenimis, Bendrovėje dirbo 82 darbuotojai, Bendrovė deklaravo dvi vykdomas veiklas (krovininis kelių transportas bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai). Taigi Migracijos departamentas neturėjo pagrindo manyti, kad nurodytas Bendrovėje įdarbintų krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų skaičius gali būti ženkliai mažesnis. Bendrovė teikė tarpininkavimo raštus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, taigi nustačius, kad tik keturioms Bendrovės valdomoms su EBKR licencijos kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme, Sprendime buvo konstatuota, jog Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais ir negali aprūpinti įdarbintus užsieniečius bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti.

3.7. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Sprendime nėra nurodyta, kokių UTPĮ 44 straipsnyje nurodytų sąlygų neatitinka pareiškėjas. Tam, kad užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės veiklos rūšies sektoriuje. Užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Viešai skelbiami valstybės įmonės Registrų centro duomenys apie tai, kad Bendrovės veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas, patys savaime nepatvirtina, jog Bendrovė realiai šią veiklą vykdo. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją.

3.8. Atsižvelgdamas į transporto įmonės veiklos teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas vertino, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas, jeigu jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas.

3.9. Tyrimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Turėdama EBKR licenciją ir 15 EBKR licencijos kopijų, tačiau neturėdama pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, Bendrovė, kaip vežėja, negali vykdyti profesinės krovinių vežimo kelių transportu veiklos, turint tik keturias viešajame eisme leidžiamų dalyvauti kelių transporto priemones ir daugiau kaip 5 vairuotojus šioms transporto priemonėms. Neatitikdama teisinio reguliavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, Bendrovė negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas).

3.10. Įvertinus Bendrovės pateiktas paslaugų teikimo sutartis su Vokietijos įmonėmis, taip pat Bendrovės pateiktą paaiškinimą apie vykdomą veiklą, buvo nustatyta, jog pagal pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Transporto kodeksas) reikalavimus nevykdo.

3.11. Aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdo Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, sudaro prielaidą vertinti, kad šie užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti, t. y. Bendrovė Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, tačiau laikinojo įdarbinimo veiklos nėra įregistravusi ir netarpininkavo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatas, nustatančias leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

3.12. Bendrovė nepagrindė oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas) vykdymo ir negali priimti pareiškėjo darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl atitiko tiek VAĮ reikalavimus, tiek teismų praktiką.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai, t. y. panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkino iš dalies – iš atsakovo Migracijos departamento priteisė 22,50 Eur žyminį mokestį pareiškėjui; kitos prašymo dalies netenkino. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Htf group“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino – iš atsakovo Migracijos departamento priteisė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Htf group“.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi su prašymu leisti pakeisti darbdavį tuo pagrindu, jog UAB „Htf group“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 14 d. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. Nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. spalio 20 d. pareiškėjas dirbo Lietuvoje. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, UAB „Htf group“ deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas ir kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) 1 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 4 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 44 straipsnio 2, 6 dalimis, 62 straipsnio 4 dalimi, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. birželio 12 d.), 86, 104 punktais, Transporto kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d.) 8 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis.

7. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pateiktu prašymu leisti pakeisti darbdavį, ir priimtą Sprendimą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Bendrovės išduotos licencijos galiojimas būtų sustabdytas ar panaikintas Transporto kodekso 81 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Vertindamas Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 23S207127, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta leisti pakeisti darbdavį, teisėtumą ir pagrįstumą (administracinė byla Nr. eI2-4302-595/2024), teismas nesutiko su atsakovo padaryta išvada, kad Bendrovė nevykdo tarptautinių krovinių pervežimų ir konstatavo, jog, priimdamas 2023 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 23S207127, Migracijos departamentas nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Transporto kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nustatytiems imperatyviems reikalavimams. Kadangi nepaneigta, jog Bendrovė gali įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o Bendrovės verslo modelio veikla gali būti prilyginama laikino įdarbinimo įmonės vykdomai veiklai, teismui iš Sprendimo turinio aišku, kurios taikytinos sąlygos, įtvirtintos UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, neatitiko pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą pakeisti darbdavį, išreikšdamas ketinimą dirbti Bendrovėje.

8. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas nepateikė įtikinamų argumentų, pagrindžiančių, kad: 1) pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturės pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, 2) pareiškėjo darbas Bendrovėje bus ekonomiškai nenaudingas, 3) pareiškėją ir Bendrovę siejantys būsimi darbo santykiai nebus realūs. Teismas nurodė, jog Sprendimo argumentas, kad Bendrovė neturi pakankamai krovinių automobilių savo deklaruojamai veiklai vykdyti, savaime nepagrindžia išvados, jog pareiškėjo įdarbinimas Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju neatitinka kurios nors UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti išduotas leidimas pakeisti darbdavį.

9. Teismas pažymėjo, kad, užtikrindamas užsieniečių buvimo, gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje kontrolę, Migracijos departamentas privalėjo imtis visų reikiamų veiksmų, jog būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Tačiau tuo pat metu Migracijos departamentas privalo laikytis ne tik UTPĮ, bet ir VAĮ nustatytų reikalavimų, taikytinų migracijos kontrolės srityje Migracijos departamento priimamiems atitinkamiems sprendimams.

10. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, t. y. taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai buvo laikomi esminiais, todėl Sprendimas laikytinas neteisėtu. Panaikinus Sprendimą, Migracijos departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

11. Teismas pažymėjo, kad gauti tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Htf group“ prašymai jiems iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8.2 punktais.

13. Teismas nurodė, kad žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, laikytinos būtinomis. Pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2024 m. birželio 6 d. buvo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis, todėl pareiškėjo naudai iš atsakovo priteista 22,50 Eur žyminio mokesčio suma.

14. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nusprendė, kad byloje esantis išrašas iš 2023 m. lapkričio 28 d. teisinių paslaugų sutarties patvirtina, jog pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius, tačiau banko Swedbank 2024 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 382 nepatvirtina, jog 700 Eur atstovavimo išlaidas patyrė pareiškėjas, nes mokėtojo skiltyje nurodytas kitas asmuo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymo jam iš atsakovo priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidų netenkino.

15. Teismas, įvertinęs tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė skundą, kuris patenkintas visiškai, palaikė, padarė išvadą, jog Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 605 Eur. Teismas iš byloje esančios 2020 m. spalio 20 d. atstovavimo sutarties nustatė, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Htf group“ atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ advokatas Mindaugas Kazlauskas. 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 433 patvirtina, jog prašomas priteisti 605 Eur atstovavimo išlaidas sudaro susipažinimo su administracine byla Nr. eI2-11416-609/2024 ir rašytinių paaiškinimų išlaidos. Kadangi už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą prašoma priteisti 605 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Htf group“ priteista.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą, priteisiant 700 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti jo naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismo privalėjo būti tenkinamas.

16.2. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur x 2,5), taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio. Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

16.3. Pagal LVAT suformuotą praktiką, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017; 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2023).

16.4. Įvertinus tai, kad pareiškėjas pagal atstovavimo sutartį buvo atstovaujamas advokato padėjėjo Vytauto Kuliešiaus, kuriam Bendrovė sumokėjo pagal jo pateiktą sąskaitą faktūrą už skundo teismui parengimą bei atstovavimą (sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos pagal atstovavimo sutartį, o mokėjimo nurodyme nurodyta, jog mokama už pareiškėją pagal sąskaitą faktūrą), teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjo, kartu su skundu pateikė rašytinius įrodymus apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) 2024 m. birželio 13 d. advokato padėjėjo Vytauto Kuliešiaus išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 000539 už teisines paslaugas ir 2) 2024 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 382, kuriuo Bendrovė atliko mokėjimą, nurodant, kad mokėjimas atliekamas Vytautui Kuliešiui už pareiškėją pagal sąskaitą faktūrą Nr. 000539 sumokant 700 Eur.

16.5. Teikiant pradinį skundą buvo aiškiai nurodyta, kad mokėjimas atliekamas už pareiškėją. Nors mokėjimą už jį atliko kitas asmuo, buvo aiškiai nurodyta už kokį asmenį ir už ką konkrečiai yra mokama, todėl prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

16.6. Pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, už apeliacinio skundo parengimą bei už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

17. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pagal LVAT suformuotą praktiką išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis ir Rekomendacijos. CPK 98 straipsnyje yra numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir, vadovaudamasis protingumo principu, pirmiausia turi nustatyti šių išlaidų dydį, o ne vien tik vadovautis proceso šalies atliktais mokėjimais.

17.2. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas (2.1 p.), teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas (2.2 p.), ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje (2.3 p.), sprendžiamų teisinių klausimų naujumas (2.7 p.), kitas svarbias aplinkybes. Kiekvienoje byloje atstovų suteiktos teisinės paslaugos turi būti vertinamos visos bylos kontekste, nes procesinio dokumento parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose yra atliekami atsižvelgiant į visos bylos proceso eigą bei kontekstą.

17.3. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Priešingai – analogiško pobūdžio bylose jau yra suformuluota gausi LVAT praktika. Be to, pareiškėjo atstovas analogiškose bylose atstovauja ne vieną užsienietį, o kitose bylose teikiamų procesinių dokumentų turinys yra tapatus. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui, tačiau nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp trečiojo suinteresuoto asmens patirtų išlaidų ir bylos. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo šioje byloje, o tik posėdžio dieną pateikė papildomus paaiškinimus su papildomais dokumentais, kurie jau buvo pateikti Migracijos departamentui bei yra analogiški kitose bylose pateiktiems dokumentams, t. y. nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, todėl neaišku, kokiomis aplinkybėmis jam buvo suteiktos teisinės paslaugos ir kokia apimtimi jos prisidėjo prie bylos nagrinėjimo. Nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su byla, prašymas negali būti laikomas pagrįstu. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko jokių procesinių veiksmų, atsakovui kyla abejonė, ar advokato paslaugos iš viso buvo būtinos. Trečiojo suinteresuoto asmens procesinis pasyvumas rodo, kad jo dalyvavimas byloje galbūt buvo minimalus arba nereikšmingas, todėl nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

17.4. Teismų praktikoje vertinama, kad teismo diskrecija yra įvertinti bylos sudėtingumą (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-723/2014). Administracinių teismų praktikoje yra nurodoma, kad, vertinant, ar byla sudėtinga, atsižvelgiama į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011) (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-453-552/2016).

17.5. Byloje sprendžiami klausimai nebuvo išskirtiniai, reikalavimams pagrįsti nebuvo būtina remtis specialiomis žiniomis, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo atstovas analogiškose bylose atstovauja ne vieną užsienietį, o procesinių dokumentų turinys yra tapatus, trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pasyvus, todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma turėtų būti įvertinta vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, būtų pažeidžiamas proceso ekonomiškumo principas. CPK nuostatos įtvirtina, kad teismas turi siekti ekonomiškumo ir vengti nereikalingų išlaidų. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje buvo pasyvus, advokato paslaugos gali būti laikomos perteklinėmis, o jų kompensavimas pažeistų šį principą. Be to, teismas turi užtikrinti, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų būtų tikslūs ir pagrįsti, o pateiktoje medžiagoje nėra detalių apie suteiktų paslaugų pobūdį ir jų ryšį su byla. Todėl tokie prašymai negali būti tenkinami, kadangi jie neatitinka teisės aktų reikalavimų ir skaidrumo principo.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo asmeninį vertinimą ir interpretaciją dėl ginčijamame Sprendime bei teismo skundžiame sprendime vartotinų žodžių bei sakinių, tačiau nepateikia šias išvadas paneigiančių įrodymų. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kiekvienoje byloje atstovų suteiktos teisinės paslaugos turi būti vertinamos visos bylos kontekste, nes procesinio dokumento parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose yra atliekami atsižvelgiant į visos bylos proceso eigą bei kontekstą. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, o byla nevertintina kaip sudėtinga, todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma turėtų būti įvertinta vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento ginčijamame Sprendime padarytas išvadas, o pateikė tik savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.

20. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėjo prašymu teismas įtraukė į administracinės bylos nagrinėjimą trečiąjį suinteresuotą asmenį, taigi tokiu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo ABTĮ numatytas proceso šalies teises, įskaitant bet neapsiribojant ir ABTĮ 47 ir 48 straipsnių teisėmis, t. y. pagal nustatytą teisinį reguliavimą proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovai, vesdami bylą teisme, atstovaujamojo vardu turi teisę atlikti iš esmės visus procesinius veiksmus. Tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui.

20.2. Teismas įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Bendrovę, kuri buvo atstovaujama advokato. Advokatas byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus, kurie pareiškėjo manymu buvo reikšmingi bylos nagrinėjimui, o būtent pateiktais dokumentais ir paaiškinimais trečiasis suinteresuotas asmuo kaip pareiškėjo darbdavys pagrindė, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą pagal Trūkstamų profesijų sąrašą, t. y. užsiima krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla. Buvo pateikti išsamūs paaiškinimai apie vykdomą veiklą, detalizuotos metinės apyvartos iš vykdomos veiklos, bei pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, kurie buvo įvertinti teismo ir priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, pripažįstant, kad atsakovas netinkamai įvertino aplinkybes ir padarė neteisėtas išvadas dėl Bendrovės.

20.3. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Esamu atveju pareiškėjo prašymu trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta Bendrovė byloje pasitelkė teisinę pagalbą, kreipdamasi į advokatą, kuris byloje pateikė rašytinius paaiškinimus ir bylai reikšmingus rašytinius įrodymus, ir tokiu pagrindu įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20.4. Bendrovė, vadovaudamasi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, šioje byloje pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei patirtas išlaidas detalizuojančią pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą, bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Šie dokumentai buvo pridėti prie administracinės bylos ir priimant teismo sprendimą įvertinti kaip tinkamai suformuotas prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.5. Pareiškėjas ruošiant atsiliepimą patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese, kurios taip pat turėtų būti atlygintos įstatymų nustatyta tvarka.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

21.1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti ir kiti argumentai vertinami kaip klaidingi, nelogiški, neatitinkantys susiklosčiusios teisminės praktikos, prieštaraujantys pagrindiniams teisės principams. Bendrovė nesutinka su atsakovo teiginiu, jog trečiasis asmuo procese buvo pasyvus ir advokato išlaidos turėtų būti laikomos perteklinėmis, nes joms nebuvo poreikio. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, susipažinęs su esama situacija, turėjo paruošti rašytinius paaiškinimus, rašytiniuose paaiškinimuose atskleidžiant bylos esmei reikšmingas aplinkybes, bei pateikiant į bylą tai įrodančius dokumentus. Teikiamų dokumentų ryšys su byla yra akivaizdus, kadangi teikiamais dokumentais Bendrovė siekė pagrįsti, kad vykdo savo deklaruojamą veiklą (buvo teikiamos veiklos sutartys, išrašytos sąskaitos faktūros, banko sąskaitų išrašai, finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys), buvo bandoma paneigti atsakovo teiginius, jog Bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos ir nėra tinkamas darbdavys pareiškėjui įsidarbinti.

21.2. Atsakovas apeliaciniame skunde painioja bylos šalis, taip pat susidaro nuomonė, kad atsakovas teigdamas apeliacinį skundą nebuvo iki galo susipažinęs ir su visais byloje esančiais dokumentais. Dėl atsakovo argumento, jog teismas turi užtikrinti, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų būtų tikslūs ir pagrįsti, o pateiktoje medžiagoje nėra detalių apie suteiktų paslaugų pobūdį ir jų ryšį su byla, Bendrovė pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo teikdamas rašytinius paaiškinimus kartu su dideliu kiekiu rašytinių įrodymų, tarp kurių buvo pateikta ir informacija apie trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Iš jų matyti, jog Bendrovė turėjo poreikį gintis dėl neteisėto atsakovo Sprendimo, kuris jai turėjo tiesioginės įtakos. Atstovavimas buvo tinkamas, tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, t. y. panaikintas Migracijos departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 24S127929, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti darbdavį, ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Taip pat šiuo sprendimu pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintas iš dalies ir jam iš atsakovo priteista 22,50 Eur žyminis mokestis; kita prašymo dalis netenkinta, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Htf group“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkintas – iš atsakovo Bendrovei priteista 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl 700 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo, o atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Htf group“.

25. ABTĮ 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, tikrinama, ar nėra teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė pirmosios instancijos teismo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Htf group“. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad teismo sprendimas negali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.), 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė netenkinti prašymo į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Htf group“. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad UAB „Htf group“ neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau Bendrovei 2024 m. rugsėjo 10 d. išsiuntė pranešimą apie administracinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, Bendrovė šios administracinės bylos nagrinėjimo metu vadovaudamasi ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi teikė teismui rašytinius paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus, kurie buvo reikšmingi tinkamai ir teisingai bylą išnagrinėti, ir prašė teismo tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės nusprendė ir dėl UAB „Htf group“ teisių ir pareigų, be kita ko, padarė išvadą, jog Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 605 Eur, ir priteisė šias išlaidas iš atsakovo. Iš pirmiau aptartų aplinkybių ir teismo atlikti procesinių veiksmų galima spręsti, kad UAB „Htf group“ dalyvavo byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad panašaus pobūdžio bylose UAB „Htf group“ yra įtraukiama į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2596-629/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2595-415/2024), jog nagrinėjamoje byloje UAB „Htf group“ teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, atsižvelgusi į nagrinėjamos situacijos ypatumus, kad skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, taip pat siekdama išvengti proceso ir ginčo klausimo (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) vilkinimo, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas išnagrinėti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, vertinant, jog tikrinamoje byloje UAB „Htf group“ pagrįstai dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

28. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

29. Pareiškėjas, teikdamas prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo 700 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pateikė 2024 m. birželio 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 000539 ir 2024 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 382, pagal kurį UAB „Htf group“ sumokėjo advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui 700 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 000539, pradinis mokėtojas – V. I.

30. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti pareiškėjui 700 Eur atstovavimo išlaidas, motyvuodamas tuo, kad šias išlaidas patyrė ne pareiškėjas, nes mokėtojo skiltyje nurodytas kitas asmuo.

31. Tikrinamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1551-556/2024; 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1578-968/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024).

32. Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal atstovavimo sutartį advokato padėjėjo Vytauto Kuliešiaus, kuriam UAB „Htf group“ sumokėjo pagal jo pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 000539 už skundo teismui parengimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas vien tik dėl to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo, šiuo atveju – UAB „Htf group“.

33. Teisėjų kolegija pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas vertina kaip būtinas, pagrįstas, atitinkančias Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) rekomenduojamą dydį už tokio pobūdžio paslaugas, todėl konstatuoja, kad jos buvo nepagrįstai nepriteistos pareiškėjui.

34. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, byloje teikė rašytinius paaiškinimus, prašė pareiškėjo skundą tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovas mano, kad UAB „HTF group“ neįrodė, jog jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su šia byla, nepagrindė išlaidų būtinumo, dydžio.

37. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024).

38. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pridėjo UAB „HTF group“ ir advokato Mindaugo Kazlausko 2023 m. gruodžio 13 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. MK 217/1, 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą MK Nr. 433 (605 Eur sumai), 2024 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad 605 Eur suma sumokėta už paslaugas, suteiktas šioje administracinėje byloje (nurodytas bylos numeris).

39. Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento pozicija, kad įvertinus bylos sudėtingumą (byla nelaikytina sudėtinga), teisinių paslaugų kompleksiškumą (advokatas atstovauja UAB „HTF group“ kitose administracinėse bylose, kuriose nagrinėjami tokio pobūdžio ginčai), specialių žinių reikalingumą (nėra specialių žinių poreikio), tai, kad sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti už rašytinių paaiškinimų parengimą sumą, artimą Rekomendacijų 8.16 punkte maksimaliai rekomenduojamai priteisti sumai už tokio pobūdžio paslaugas, todėl yra pagrindas šią sumą sumažinti iki 450 Eur.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė šiuos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, priteisiant jam iš atsakovo 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant iš atsakovo trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 450 Eur.

41. Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą ir 700 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 200 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: pareiškėjo ir advokato Žydrūno Ambrizo 2024 m. spalio 23 d. sudarytą atstovavimo sutartį, 2024 m. spalio 30 d. lėšų pervedimo nurodymą, 2024 m. spalio 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 24/10-23, išrašytą 700 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą nagrinėjamoje byloje, 2024 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtos sąskaitos apmokėjimą, 2024 m. lapkričio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 24/11-14, išrašytą 200 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamoje byloje, 2024 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtos sąskaitos apmokėjimą, vadovaudamasi Rekomendacijų 2, 8.9, 8.11 punktų nuostatomis, sprendžia, kad, nors pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalaus dydžio, tačiau prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės (spręstas klausimas tik dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, todėl procesinių dokumentų parengimas nereikalavo didelių advokato darbo sąnaudų), dėl to bylinėjimosi išlaidų suma mažinama. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą tenkina iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisia 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjui taip pat priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 511,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HTF group“ pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 242 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2024 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą MK Nr. 486 (242 Eur sumai), 2024 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad 242 Eur suma sumokėta už paslaugas, suteiktas šioje administracinėje byloje.

45. Bendrovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, UAB „HTF group“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).

46. Nors bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų patvirtintos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir į kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, įvertinusi UAB „HTF group“ atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį (nebuvo dėstomi sudėtingi teisės klausimai), tai, kad atsakovo apeliacinis skundas, į kurį parengtas atsiliepimas, tenkintas iš dalies, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad UAB „HTF group“ priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintina iki 100 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, pakeisti ir išdėstyti taip:

Pareiškėjo V. I. (V. I.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti pareiškėjui V. I. (V. I.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 722,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HTF group“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „HTF group“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti pareiškėjui V. I. (V. I.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 511,25 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Htf group“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 100 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis