2016-03-16 Nr. AB-5911-3-63-3-02805-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-254-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02805-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, prašymą atsakovei N. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašymą pareiškėjo vardu pateikė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC), nurodydama, kad veikiama pagal sutartį. Prašyme nenurodoma iš kokios sutarties kildinami atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau teismas iš prašymo turinio preziumavo, kad atstovavimo teisiniu pagrindu laikomos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831 nuostatos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei N. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2012, pažymėjo, jog joje konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir pavedė (kaip privalomą užduotį) kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Įvertinęs tai, 2003 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-206 „Dėl pritarimo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkų sutarčiai“, 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831, teismas vertino, jog akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas, o tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai konstatuota, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu prašymą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas Administracija, atstovaujamas Klaipėdos RATC, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo Klaipėdos RATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad Administracija Klaipėdos RATC teisę kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo yra suteikusi ne tik koncesijos sutartimi, bet ir atskiru įgaliojimu. Klaipėdos RATC atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Kilus abejonei dėl prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimo atstovauti Administracijai, teismas galėjo ir privalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Klaipėdos RATC atstovas, pateikęs prašymą Administracijos vardu, per klaidą prie prašymo pridėjo ne tą įgaliojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas Klaipėdos RATC teisę kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (Klaipėdos RATC), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl Klaipėdos RATC veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip sakant, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė Klaipėdos RATC, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau iš administracinių teismų praktikos matyti, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tikrinamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis Klaipėdos RATC, savaime nepaneigia pareiškėjo (Klaipėdos miesto savivaldybės) galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais.

Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, jo nurodytais pagrindais, todėl ši nutartis naikintina, grąžinant prašymo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė