2021-02-10 Nr. AB-2905-3-61-3-02279-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-2-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02279-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1135-822/2020 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Masada“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. ATK2-72/18 (toliau – ir Nutarimas) taikyti ekonomines sankcijas, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktus, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus ir paskirta 289 Eur bauda.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės bare buvo rastas plastikinis buteliukas, pripildytas raudonos spalvos skysčiu, skleidžiančiu specifinį alkoholio kvapą, su etikete ant kurios užrašyta „Vartoti tik vietoje! Draudžiama išsinešti, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas“, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio banderole, buvo laikomas ne prekybinėje zonoje. Rastame plastikiniame buteliuke raudonos spalvos skystis yra degtinė „Lithuanian spanguolių skonio“. Pareiškėjas nurodė, jog 2018 m. kovo 1 d. bare klientas įsigijo 700 ml degtinės „Lithuanian spanguolių skonio“ (pateikė kvitą), kuriuos Bendrovės darbuotoja išpilstė į dvi plastikines taras, t. y. 0,5 l ir 0,2 l talpos. Klientas nesuvartojo dalies alkoholinio gėrimo, todėl paprašė darbuotojos pasaugoti šio gėrimo likutį.

3. Pareiškėjo teigimu, baras veikia kaip naktinis klubas, esantis daugiabučių namų kvartale. Bendrovės realią veiklą patvirtina baro darbo laikas, realios galimybės sudarymas alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Pareiškėjas realiai parduoda pilstomus alkoholinius gėrimus.

4. Pareiškėjo teigimu, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostata nebuvo detalizuota.

5. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1309)-IS1-1632 (toliau – ir Išvada) užfiksuota, kad plastikiniame buteliuke raudonos spalvos skystis yra pramoniniu būdu pagamintas alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė alkoholio koncentracija yra 40 proc. Tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina Bendrovės paaiškinimus, kad rastame plastikiniame buteliuke, raudonos spalvos skystis yra kliento nusipirkta degtinė „Lithuanian spanguolių skonio“. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 16 d. protokole Nr. ATK2-091 ir Nutarime nėra suformuluota, kokia konkrečia veika pareiškėjas pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimus.

6. Pareiškėjo nuomone, Departamentas neobjektyviai veikia pareiškėjo atžvilgiu, vykdo jau ne pirmą tokį patikrinimą ir tai turi būti vertintina šioje byloje.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad bare buvo rastas permatomas plastikinis buteliukas, pripildytas raudonos spalvos skysčiu, Jis buvo rastas prekybos salėje prie kitų Bendrovės prekių (cigarečių, alkoholinių gėrimų), šį faktą patvirtina Departamento 2018 m. kovo 2 d. faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-057 bei vaizdo įrašas „MAH00233“. Įstatymo pažeidimo sudėties nepanaikina Bendrovės paaiškinimas, kad rastame plastikiniame buteliuke esantis raudonos spalvos skystis yra degtinė „Lithuanian spanguolių skonio“, kurią įsigijo ir dalies gėrimo nesuvartojo klientas, todėl paprašė darbuotojos pasaugoti šio alkoholinio gėrimo likutį. Tai, kad 2018 m. kovo 1 d. Bendrovės bare klientas įsigijo 700 ml degtinės „Lithuanian spanguolių skonio“, nepatvirtina, jog rastas plastikiniame buteliuke raudonos spalvos skystis buvo būtent Bendrovėje pagal 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija VIL Nr. 2923654 įsigyta degtinė „Lithuanian spanguolių skonio“. Rastas plastikinis buteliukas su raudonos spalvos skysčiu buvo be ženklinimo rekvizitų, todėl nėra galimybių įsitikinti, ar tai tas pats gėrimas. Išvadoje nurodyta, jog skystis butelyje, kurio dangtelis buvo apklijuotas apsauginiu lipduku Nr. 005417, paimtame Bendrovės bare, tikėtina, yra pramoniniu būdu pagamintas alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 40 proc., tačiau koks tai konkretus gėrimas, išvadoje nenurodyta. Išvada nepatvirtina, jog rastame plastikiniame buteliuke, su raudonos spalvos skysčiu buvo būtent degtinė „Lithuanian spanguolių skonio“, taip pat nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti Bendrovės bare rasto ir paimto ir įsigijimo dokumente 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija VIL Nr. 2923654, nurodyto alkoholinio gėrimo tapatumo.

9. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad, neva, Departamentas nenurodė, kokių jis konkrečių priemonių nesiėmė ar ėmėsi nepakankamai. Nutarime konstatuota, jog bare laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais.

10. Byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padaryto Įstatymo pažeidimo sudėtį. Įstatymo pažeidimo sudėties nepaikina Bendrovės paaiškinimas, kad rastas plastikinis buteliukas, pripildytas raudonos spalvos skysčio, skleidžiančio specifinį alkoholio kvapą, su etikete ant kurios užrašyta „Vartoti tik vietoje! Draudžiama išsinešti, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas“, be nustatyto pavyzdžio banderolės, nepaženklintas teisės aktų nustatyta tvarka, buvo laikomas ne prekybos zonoje.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Masada“ skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Departamentas, 2018 m. kovo 2 d. apie 1 val. Bendrovės baro patalpose atlikdamas patikrinimą, už baro esančioje lentynoje rado permatomą buteliuką, pripildytą raudonos spalvos skysčio, skleidžiančio specifinį alkoholio kvapą, su etikete „Vartoti tik vietoje!, Draudžiama išsinešti!“ butelis užplombuotas Departamento plomba Nr. 005417. Departamentas užplombuotą mėginį perdavė tyrimui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, kuris Išvadoje nurodė, jog skystis butelyje, kurio dangtelis buvo apklijuotas apsauginiu lipduku Nr. 005417, tikėtina, yra pramoniniu būdu pagamintas alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 40 proc. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimų, skyrė 289 Eur ekonominę sankciją.

13. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad 2018 m. kovo 1 d. Bendrovės bare klientas įsigijo 700 ml degtinės „Lithuanian spanguolių skonio“ nepatvirtina, jog Bare rastame plastikiniame buteliuke su raudonos spalvos skysčiu buvo būtent, kaip teigė pareiškėjas, pagal 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija V1L Nr. 2923654, įsigyta degtinė „Lithuanian spanguolių skonio“. Minimas plastikinis buteliukas su raudonos spalvos skysčiu buvo be ženklinimo rekvizitų. Taigi, nustatyti, jog pagal minėtą sąskaitą-faktūrą įsigyta degtinė buvo būtent ta, kurią ir rado Departamento darbuotojai, objektyviai neįmanoma. Išvadoje nenurodyta, koks konkretus alkoholinis gėrimas buvo rastas.

14. Teismo vertinimu, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo nustatymas nėra būtinas taikant ekonominę sankciją už Įstatymo 17 straipsnio pažeidimus. Jokių nuostatų Įstatyme, kad šias normas galima taikyti tik kartu, nėra. Toks pat teisinis vertinimas dėl formalios pažeidimo sudėties taikomas ir dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 2 dalies 3 punkto, t. y. įtvirtinto ženklinimo banderolėmis, bei dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 2 dalies 5 punkte nustatytų ženklinimo reikalavimų. Įvertinęs surinktą medžiagą, teismas nurodė, jog padarytas pažeidimas kvalifikuotas teisingai.

15. Pareiškėjo argumentus, kad alkoholis rastas ne baro patalpose, teismas laikė nepagrįstais. Įvertinus bylos medžiagą, foto nuotraukas, akivaizdu, jog gėrimas rastas Baro patalpose, o aplinkybės, kodėl buvo paliktas rastas alkoholis, nešalina atsakomybės. Už tai, kad galbūt fizinis asmuo įsigijęs ir nesuvartojęs alkoholio, paprašė pasaugoti alkoholinio gėrimo likutį, vis tiek yra atsakingas būtent pareiškėjas, kadangi jis yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas ir privalo užtikrinti alkoholinių gėrimų laikymą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nors ir gėrimo likutis galbūt priklausė klientui, atsakomybė už Įstatymo pažeidimą taikytina pareiškėjui. Pareiškėjo argumentai, kad butelis rastas už baro lentynoje šalia kriauklės negali paneigti, jog ši vieta nelaikytina prekybos vieta.

16. Pareiškėjo skundo argumentus, kad Departamentas jo atžvilgiu veikia neobjektyviai, teismas taip pat laikė nepagrįstais, kadangi atsakovas veikė pagal jam suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis Įstatymu ir pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

17. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, skirtas minimalus baudos dydis (Įstatymo 34 str. 2 ir 7 d.), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Masada“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 45 Eur žyminį mokestį.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, kadangi neįvertino, jog Nutarime buvo visiškai nepagrįstai konstatuoti Įstatymo pažeidimai. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, kad buteliukas buvo rastas šalia kriauklės (ne prekybos zonoje). Minėtą buteliuką pasaugoti darbuotojai paliko klientai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas jokių Įstatymo nuostatų pažeidimų neatliko, gėrimas buvo įsigytas nustatyta tvarka su tinkamu paženklinimu (banderole), o jo pardavimas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, t. y. gėrimas parduotas ne gamyklinėje (pramoninėje) taroje, o išpilstytas, nes skirtas baro klientų vartojimui vietoje. Todėl nepagrįsti teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė alkoholinių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentų, o patys gėrimai tinkamai nepaženklinti.

20. Pareiškėjas pateikė argumentus ir įrodymus, kad 0,2 l taroje rastas alkoholinis gėrimas – tai iš UAB „Mineraliniai vandenys“ įsigyta ir įmonės apskaitoje užsipajamuota skoninė degtinė. Departamentas nepateikė pareiškėjo argumentus paneigiančių įrodymų. Išvadoje nenurodyta, kokio gėrimo likutis buvo aptiktas bare, taigi tai tik patvirtina, jog Departamentas neįrodė, kad tai nėra UAB „Mineraliniai vandenys“ parduodamos produkcijos degtinė. Teismas pripažino, jog rastas skystis buvo paliktas, t. y. pripažino, kad tai klientų palikto alkoholinio gėrimo likutis. Būtent Departamentas turėjo įrodyti, kad bare aptiktas alkoholinio gėrimo likutis nėra spanguolių skonio degtinė.

21. Pareiškėjas realiai vykdo baro, o ne įprastos ar alkoholinių gėrimų parduotuvės veiklą, todėl ėmėsi aktyvių veiksmų, kad užtikrintų alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje.

22. Pareiškėjas pažymi, kad protokole visiškai nėra išskirta ir detalizuota, kokia konkrečia neteisėta veika (veikimu ar neveikimu) pareiškėjas ir / ar jo darbuotojai pažeidė Įstatymo nuostatas. Remiantis abstrakčiu protokolu, nebuvo pagrindo priimti skundžiamo Nutarimo.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

24. Departamento surinkta medžiaga nustatyta, kad bare laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai, kurie nepaženklinti specialiais ženklais – banderolėmis. Departamento nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtį.

25. Buteliukas, priešingai nei teigė pareiškėjas, buvo rastas prekybos salėje prie kitų Bendrovės prekių. Tai, kad 2018 m. kovo 1 d. baro klientas įsigijo 700 ml degtinės „Lithuanian spanguolių skonio“ nepatvirtina, jog rastame plastikiniame buteliuke su raudonos spalvos skysčiu buvo būtent ši Bendrovės nurodoma ir pagal 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą įsigyta degtinė, kadangi rastas buteliukas buvo be ženklinimo rekvizitų. Išvadoje nurodyta, kad tai yra pramoniniu būdu pagamintas alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 40 proc., tačiau koks tai konkretus gėrimas nenurodyta.

IV. 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

27. Teismas vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 2 punktu (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.), 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 3 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalies 5 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

28. Teismas nustatė, kad ginčijamu Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. ATK2-72/18 nustatyta, jog Bendrovės baro patalpose buvo rastas tinkamai nepaženklintas alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 40 proc., neturintis juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 1 d. Bendrovės baro prekybos salėje prie kitų prekių (cigarečių, alkoholinių gėrimų) buvo rastas plastikinis buteliukas su raudonos spalvos skysčiu, kuris buvo be ženklinimo rekvizitų. Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog rastame plastikiniame buteliuke esantis raudonos spalvos skystis yra pagal 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą įsigyta degtinė „Lithuania spanguolių skonio“, tačiau įrodymų, patvirtinančių minėtus teiginius, nepateikė. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad minėtas buteliukas buvo kliento įsigytas ir paliktas pasaugoti darbuotojai. O Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1309)-IS1-1632 nurodyta, kad skystis buteliuke, tikėtina, yra pramoniniu būdu pagamintas alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 40 proc., tačiau koks konkretus gėrimas tai yra, Išvadoje nebuvo nurodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktų bei 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų pažeidimus.

30. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, nusprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant Įstatymo pažeidimus, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliktas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas.

33. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

V. 34. Pareiškėjas UAB „Masada“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1135-822/2020, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje priimtą 2020 m. liepos 15 d. nutartį, bylą iš esmės nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Masada“ apeliacinį skundą tenkinti.

35. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktais.

36. Pareiškėjas nurodo, kad nepaisant byloje esančių pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas visgi nepagrįstai nurodė, kad nors pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog rastame plastikiniame buteliuke esantis raudonos spalvos skystis yra pagal 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą įsigyta degtinė „Lithuania spanguolių skonio“ tačiau įrodymų, patvirtinančių minėtus teiginius nepateikė. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad minėtas buteliukas buvo kliento įsigytas ir paliktas pasaugoti darbuotojai. Todėl, pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie turi esminės reikšmės, kas lėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą. Nevertinant byloje esančių esminės reikšmės turinčių įrodymų, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (t. y. nutartimi iš esmės pripažino, kad aptartų įrodymų bylos medžiagoje net nepastebėjo, nors tie įrodymai bylos medžiagoje yra) ir dėl to priėmė nepagrįstas išvadas. Todėl yra būtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertinimas ir išaiškinimas: ar ūkio subjektui pateikus įrodymus apie viešojo maitinimo įstaigoje parduodamo alkoholinio gėrimo, atitinkančio tokių produktų ženklinimo taisykles, tačiau buvusio išpilstyto į klientams pateikiamą jų vartojimui skirtą tarą, įsigijimo dokumentus – yra vertinama, kad ūkio subjektas viešojo maitinimo įstaigoje laikė alkoholinius gėrimus, neturint jų įsigijimo dokumentų ir neatitinkančius jų ženklinimo reikalavimų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų ir 2 dalies 3, 5 punktų prasme.

37. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje, kadangi ją visa apimtimi nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas lėmė neteisingą ir nevisapusišką bylos išnagrinėjimą. Dėl nurodytos priežasties yra būtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertinimas ir išaiškinimas: kam kyla pareiga įrodinėti ar viešojo maitinimo įstaigoje ne originalioje taroje esantys alkoholiniai gėrimai, dėl kurių pardavimo, laikymo ir gabenimo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų ir 2 dalies 3, 5 punktų prasme kontroliuojančioms institucijoms kyla abejonės, atitinka ūkio subjekto pateiktuose alkoholinių gėrių įsigijimo dokumentuose nurodytus alkoholinius gėrimus.

38. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai taikė ir principą in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai), kadangi byloje nėra įrodymų, jog Departamento rastas 150 ml. skystis nėra pareiškėjo iš UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 2923654 įsigyta spanguolių skonio degtinė ir nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo paaiškinimus, poziciją ir pareiškėjo darbuotojos tarnybiniame pranešime pateiktus paaiškinimus, kad tai yra būtent pareiškėjo nurodytas klientui parduoto ir neišgerto alkoholinio gėrimo likutis.

39. Dėl neteisingo Įstatymo normų turinio aiškinimo bei taikymo ir teisingumo bei protingumo principų pažeidimo pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai ir 2 dalies 3, 5 punktai taikomi esant prekybai, laikymui ar gabenimui alkoholinių gėrimų, neturint jų įsigijimo dokumentų ir esant ženklinimo pažeidimams. Pareiškėjas neprekiavo, nelaikė ir negabeno alkoholinių gėrimų neturint jų įsigijimo dokumentų, nes tokie dokumentai buvo pateikti tiek Departamentui, tiek bylą nagrinėjusiam teismui, todėl taikyti šių Įstatymo normų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir Departamentas bei apeliacinės instancijos teismas šias teisės normas pritaikė neteisingai.

40. Dėl alkoholinių gėrimų ženklinimo tvarkos ir taisyklių, pažymi, kad aptariamas rastas raudonos spalvos skystis (spanguolių skonio degtinė „Lithuania“) klientui buvo parduota iš originalios pakuotės (stiklinio butelio su banderole, įsigyto iš UAB „Mineraliniai vandenys“), taigi pardavimo faktas buvo įvykęs dar iki Departamento pareigūnų atvykimo į pareiškėjo baro patalpas. O rastam alkoholinio gėrimo likučiui, kuris jau buvo išpilstytas iš originalios pakuotės ir pateiktas klientui – aptariamos ženklinimo taisyklės nėra ir nebegali būti taikomos. Priešingas aiškinimais (kas atsispindi ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje) akivaizdžiai pažeistų teisingumo, protingumo kriterijus, kurie nutartimi buvo pažeisti. Pastarąją išvadą dėl teisingumo ir protingumo principo pažeidimo patvirtina tai, kad visuotinai žinomos aplinkybės, kad ne tik pareiškėjo bare, tačiau ir visuose kituose baruose, kavinėse, naktiniuose klubuose ir panašiuose pasilinksminimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tokie gėrimai išpilstomi iš originalios taros ir pateikiami nežymėtoje jokiais ženklais taroje. Taip pat visuotina žinoma, kad tokiose maitinimo ar pasilinksminimo įstaigose nuolat baro klientai palieka alkoholinių gėrimų likučius ir iš tos baro, kavinės, naktinio klubo ar panašios įstaigos laikinai ar galutinai pasišalina. Tą pačią akimirką ūkio subjekto darbuotojams sureaguoti, kai alkoholinio gėrimo likutis, esantis ne originalioje taroje, paliekamas ir šalia nesant paties kliento – yra objektyviai neįmanoma. Todėl yra būtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertinimas ir išaiškinimas: kada (kokiu laiko momentu ar esant kokioms aplinkybėms) viešojo maitinimo įstaigoje klientų įsigyti bet pilnai nesuvartoti alkoholiniai gėrimai, kurie remiantis Įstatymu klientams pateikiami išpilstyti ir ne originalioje taroje, laikomi perduoti ar grąžinti viešojo maitinimo įstaigai ir šio ūkio subjektų dispozicijai.

41. Dėl teismų praktikos pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje daromos nuorodos į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Tačiau minėta teismų praktika buvo taikoma nepagrįstai, kadangi pavyzdžiui, minimoje 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A858-2241/2012, bylos faktinės aplinkybės kardinaliai priešingos lyginant su pareiškėjo atžvilgiu priimtu Nutarimu ir nagrinėta byla.

42. Pareiškėjo įsitikinimu, ši konkreti situacija dėl vos 150 ml alkoholinio gėrimo aptikimo pareiškėjo bare (nepriklausomai nuo pareiškėjo paaiškinimų) ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių – yra neproporcinga sankcija pareiškėjui. Todėl pareiškėjo vertinimu yra būtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertinimas ir išaiškinimas: ar Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose ir 2 dalies 3, 5 punktuose numatytų pažeidimų taikymui ir administracinės atsakomybės ūkio subjektui kilimui turi įtakos viešojo maitinimo įstaigoje nustatytas parduodamų, laikomų ar gabenamų alkoholinių gėrimų kiekio mažareikšmiškumas ir ūkio subjektui dėl mažareikšmiškumo kiekio pritaikytos administracinės atsakomybės kilusių neigiamų padarinių (licencijos vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais bet kurioje prekybos vietoje praradimas) sunkumas.

43. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

44. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymo argumentai susiję vien su pakartotiniu įrodymų vertinimu. Įrodymų įvertinimo klausimas yra ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva.

45. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

47. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta trylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

48. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2020 m. liepos 15 d. nutartį, administracinė byla Nr. A-1135-822/2020 buvo užbaigta, minėtas sprendimas įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

49. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

50. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant, 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus, 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

51. Pareiškėjo prašyme nepateiktas joks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Kaip minėta, būtent asmuo, prašantis atnaujinti procesą, turi pagrįsti proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių argumentų, kaip nagrinėjant šią administracinę bylą buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų ir 2 dalies 3, 5 punktų taikymo pažeidimas, o iš esmės tik prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo dėl šių normų taikymo. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priėmęs 2020 m. liepos 15 d. nutartį atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-99/2009; 2014 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P552-24/2014; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-54/2014; 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017). Be to, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami iš esmės tapatūs argumentai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui arba apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo sprendimų motyvus.

53. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taikant tam tikras teisės aktų nuostatas, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad kai byla atnaujinama remiantis argumentais, kurie jau buvo pateikti vienos iš šalių nagrinėjant bylą, tai gali būti vertinama kaip tos šalies pastangos iš naujo ginčyti bylą tais aspektais, dėl kurių byla jau buvo pralaimėta (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04) 40–41 p.).

54. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

55. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

56. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

57. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių argumentų, kad administracinių teismų praktika ginčui aktualiais klausimais yra nevienoda. Vien tik pareiškėjo subjektyvus ir niekuo nepagrįstas teiginys, kad viena iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartyje paminėtų bylų (Nr. A858-2241/2012) ginčui yra neaktuali, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012 pateiktas šioje byloje taikytų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo normų aiškinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju šia byla nebuvo pagrindo remtis.

58. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

59. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1135-822/2020 nėra pagrįstas įstatyme nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentų yra akivaizdu, kad jis iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartyje atliktu aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo. Prašyme atnaujinti procesą nurodyti motyvai liudija, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė.

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1135-822/2020 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1135-822/2020 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė