2020-11-11 Nr. AB-21170-3-61-3-02993-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3091-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02993-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ediga ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ediga ir Ko“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ediga ir Ko“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. ATK2-124/19 (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti skirtą baudą iki minimalios – 579 Eur baudos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu Bendrovei taikyta ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto reikalavimų pažeidimus, t. y. dėl to, kad 2019 m. birželio 7 d. Bendrovės darbuotoja apie 9.05 val. pardavė pirkėjui tris gamykliniu būdu uždarytus alaus „Šnekorių stiprusis“ butelius. Pareiškėjo teigimu, bauda yra per didelė ir paskirta nesilaikant Įstatymo 34 straipsnio 7-9 dalyse nustatytų baudos skyrimo taisyklių. Pareiškėjas sutiko dėl padaryto pažeidimo, Bendrovės vadovas pažeidimo neginčijo, dėl jo gailėjosi, bendradarbiavo ir padėjo patikrinimą vykdžiusiems pareigūnams, paaiškino, kokių prevencinių priemonių ketina imtis tam, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams ateityje. Bendrovės vadovas informavo, kad siekdama tokių pažeidimų prevencijos Bendrovė įrengs stebėjimo kameras savo prekybos paviljonuose, nurodė, kad šiuo metu tokios vaizdo kameros jau yra įrengtos, apie kameras yra informuotos pardavėjos, todėl tikimasi, kad tai padės užkirsti kelią tokiems ir panašiems pažeidimams. Šios aplinkybės, pareiškėjo teigimu, laikytinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kadangi tiek Nutarime, tiek 2019 m. birželio 7 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-114 yra nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pareiškėjo manymu, bauda turėjo būti paskirta mažesnė nei minimalios ir maksimalios baudos vidurkis. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad pažeidimo mastas nėra didelis, nes buvo parduoti trys buteliai nestipraus alkoholinio gėrimo (alaus), kurių bendra vertė yra tik 3,75 Eur.

3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad Departamentas nepagrįstai nepripažino lengvinančiomis aplinkybių, jog pareiškėjas pripažino pažeidimą, dėl jo gailėjosi. Atsakovas pabrėžė, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto reikalavimai yra imperatyvūs, jų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjo atsakomybei kilti. Pareiškėjas, neužtikrinęs, kad mažmeninės prekybos vietoje nebūtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val., pažeidė minėtus Įstatymo reikalavimus. Kadangi, atsižvelgdamas į Įstatymo 34 straipsnio 9 dalį ir individualizuodamas baudą, Departamentas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl paskyrė vidurkiui artimą baudą, skirtiną už pažeidimą, padarytą pakartotinai. Departamento nuomone, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti kitas Įstatyme nenumatytas aplinkybes yra jo diskrecijos teisė. Departamentas jas nustato atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Kadangi pareiškėjas analogišką pažeidimą padarė trečią kartą per metus, todėl Bendrovės gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo nebuvo pripažintas lengvinančia aplinkybe, nes yra akivaizdžiai susijęs su siekiu sumažinti savo atsakomybę, o ne nuoširdus gailėjimasis ir siekis imtis veiksmingų priemonių išvengti pažeidimų. Departamentas atkreipė dėmesį, kad paskutinį kartą skirta sankcija – 579 Eur, minimali skirtina bauda už pakartotinį Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatų pažeidimą, akivaizdžiai nebuvo veiksminga, kadangi pažeidimas buvo padarytas ir dar kartą. Pareiškėjo minimos aplinkybės iš esmės negali būti pripažintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis, nes nekliudyti tyrimui ir teikti duomenis yra kiekvieno ūkio subjekto pareiga.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija Nutarimo pagrįstumo dėl nustatyto pažeidimo pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą, tačiau nesutinka su paskirtu baudos dydžiu.

7. Teismas rėmėsi Įstatymo 34 straipsnio 3, 7-9 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra abi būtinos sąlygos, t. y. Bendrovė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimą pakartotinai padarė per dvejus metus ir Departamento nutarimas dėl prieš tai padaryto Bendrovės pažeidimo yra įsiteisėjęs (vykdytinas). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes byloje bei teisinį reglamentavimą dėl baudos nagrinėjamu atveju skyrimo, pareiškėjo nurodytus argumentus, kad Departamentas nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl to, jog pareiškėjas pažeidimą pripažino, gailėjosi, kad pažadėjo imtis prevencinių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje kilti, kad nekliudė tyrimui, laikė nepagrįstais. Teismas sutiko su Departamento vertinimu, jog nustačius, kad pareiškėjas pažeidimą slėpė ar kliudė tyrimui, šios aplinkybės būtų pripažintinos sunkinančiomis atsakomybę, kliudymas tyrimui yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsniu uždrausta veika, tačiau tai nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. skiriant pareiškėjui baudas buvo nustatyta lengvinanti aplinkybė: įmonė padarytą pažeidimą pripažino, gailėjosi. Tačiau padarius pažeidimą pakartotinai trečią kartą, vėl nurodomos tos pačios aplinkybės, t. y. kad pripažįsta pažeidimą ir gailisi bei tai, kad imsis priemonių (įrengs stebėjimo kameras), siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams kilti, nėra pagrįstos. Patikrinimo protokole ir Nutarime išdėstytas Bendrovės vadovo paaiškinimas (kad pripažįsta pažeidimą bei jo neginčija ir gailisi dėl jo padarymo, o paviljone įrengs kameras) Departamento nėra pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytos lengvinančios aplinkybės, o motyvuojamojoje dalyje nenurodytos.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo, darė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą, kaip prašo pareiškėjas iki mažesnės nei minimalios ir maksimalios baudos vidurkio. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos mažesnės baudos skyrimui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, Bendrovei paskirta bauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą, ji yra proporcinga bei atitinkanti tiek Įstatymo nuostatas, įtvirtintus tikslus, tiek ir teisingumo bei protingumo principus.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Ediga ir Ko“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą ir sumažinti Bendrovei skirtą baudą iki minimalios Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos už pakartotinį pažeidimą, t. y. iki 579 Eur.

11. Pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovės vadovas pats atvyko į paviljoną, kuriame buvo nustatytas pažeidimas, ir paaiškino, kokių priemonių imsis, kad pažeidimai daugiau nesikartotų, be to, Bendrovės vadovas pats vyko į Departamento patalpas tam, kad ten būtų atspausdintas patikrinimo protokolas, kadangi patikrinimą vykdžiusių pareigūnų nešiojamasis spausdintuvas neveikė. Pareiškėjo teigimu, šių veiksmų Bendrovės vadovas neprivalėjo atlikti ir tai laikytina padėjimu kompetentingos institucijos pareigūnams, kas yra Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje numatyta lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjas pažymi, kad iš Įstatymo 34 straipsnio 8 dalies normos matyti, jog lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažintos ir tiesiogiai minėtoje normoje nepaminėtos aplinkybės, bet visuotinai teismų praktikoje pripažįstamos aplinkybės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamento 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimuose dėl baudų skyrimo pareiškėjui buvo įvertinta kaip lengvinanti aplinkybė tai, jog įmonė padarytą pažeidimą pripažino ir gailėjosi. Pareiškėjas pabrėžia, kad valstybės institucijų sprendimai tapačiose situacijose turėtų būti prognozuojami ir neturėtų būti skirtingi, kadangi tai prieštarautų esminiams teisinio tikrumo ir sprendimų prognozuojamumo principams. Pareiškėjas nesupranta, kodėl Nutarime gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo nėra laikoma lengvinančia aplinkybe, ir pažymi, kad Įstatyme nėra numatyta, jog lengvinančios aplinkybės gali būti taikomos ribotam pažeidimų skaičiui. Pareiškėjas pažymi, kad vien dėl to, jog pažeidimas padarytas pakartotinai, nereiškia, kad gailėjimasis yra nenuoširdus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės gauta nauda nesiekia nei 1 Eur, o pritaikyta sankcija viršija gautą naudą 1 000 kartų. Pareiškėjo manymu, net įvertinus tai, kad prekybos alkoholiu masto mažinimas yra vienas iš valstybės prioritetų, paskirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui.

12. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Departamentas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. ATK2-124/19, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 013 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą, ir nustatęs, kad nėra pagrindo mažinti Departamento paskirtą baudą.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento paskirtos sankcijos pagrįstumą, neatsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: pareiškėjas padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, pažeidimo mastas nėra didelis. Apelianto manymu, Departamento paskirta sankcija yra neproporcinga, bauda turėjo būti paskirta mažesnė nei minimalios ir maksimalios baudos vidurkis.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o toks ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia (be kita ko, įskaitant) tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Šie neigiami padariniai (be kita ko, tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams vis daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti Konstitucinio Teismo aktuose, pavyzdžiui, jo 1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose.

18. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus, suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių – Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

20. Byloje nustatyta, to neneigia ir pareiškėjas, kad Bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku ir tuo pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju skiriant baudą Departamentas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes: pareiškėjas padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, pažeidimo mastas nėra didelis.

21. Vertinant pareiškėjui skirtą ekonominę sankciją pažymėtina, jog teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. ir 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

22. Remiantis Įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Įstatymo 34 straipsnio 8 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Šiuo atveju už pakartotinai padarytą pažeidimą Bendrovei galimos skirti baudos vidurkis yra 1 013,50 Eur. Kaip matyti, nurodytoje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, jog už Įstatymo pažeidimą yra skiriamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, jeigu nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

23. Departamentas Nutarime nurodė, kad Bendrovės vadovas su nustatytu pažeidimu sutiko, jo neginčijo, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi ir prašė taikyti minimalias sankcijas, tačiau, skirdamas sankciją, atsakovas nurodė, jog nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimus padarė pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo. Departamento 2018 m. liepos 26 d. nutarimu pareiškėjui paskirta 144 Eur bauda, 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu pareiškėjui paskirta 579 Eur bauda. Šie Departamento nutarimai yra įsiteisėję. Departamentas 2018 m. lapkričio 15 d. nutarime pareiškėjo gailėjimąsi dėl padaryto pakartotinio pažeidimo pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir Bendrovei paskyrė minimalią baudą. Departamentas 2018 m. liepos 26 d. nutarimu taip pat paskyrė Bendrovei minimalią baudą už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimą, pareiškėjo gailėjimąsi dėl pirmąkart padaryto pažeidimo pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo gailestis dėl padaryto Įstatymo pažeidimo, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, kai pakartotinai per Įstatyme nustatytą terminą padaromi keli tapatūs Įstatymo pažeidimai ir Įstatymą pažeidžiantis ūkio subjekto elgesys nekinta, negali būti laikomas nuoširdžiu ir pripažintinas tik siekiu išvengti atsakomybės. Konkrečios nagrinėjamos situacijos atveju, Departamentas, skirdamas pareiškėjui artimą vidurkiui baudą ir nelaikydamas jo gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento sprendimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimami tapačiose situacijose, o Nutarimas priimtas pareiškėjui nebe pirmą kartą padarius analogišką pakartotinį pažeidimą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl teisinio tikrumo ir sprendimų prognozuojamumo principų pažeidimų atmestini, kaip nepagrįsti.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės vadovo atvykimas į paviljoną, kuriame buvo nustatytas pažeidimas, nurodymas, kokių priemonių bus imamasi, kad pažeidimas nepasikartotų, vykimas į Departamento patalpas, kad būtų atspausdintas patikrinimo protokolas (neveikė pareigūnų nešiojamasis spausdintuvas), nėra pakankami veiksmai, kurie galėtų sudaryti pagrindą konstatuoti Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pagalba kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, buvimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas privalo netrukdyti tyrimui ir nustatytais terminais teikti tyrimui reikšmingus duomenis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 601 str. 1 d., Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų 12.1 p.). Todėl tokie pareiškėjo veiksmai šiuo atveju taip pat pagrįstai nebuvo laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad padaryto pažeidimo pobūdis yra reikšmingas tik konkretaus baudos dydžio pasirinkimui, kai tokios aplinkybės yra nustatomos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-180/2014). Atsižvelgus į Įstatymo, kaip ypatingo valstybinio reglamentavimo, pobūdį, pažeidimo sukeliamus, be kita ko, visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas), apelianto teiginiai dėl pažeidimo masto (parduoti trys buteliai alaus, kurių bendra vertė 3,75 Eur), nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjui skirtos baudos dydį.

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ediga ir Ko“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė