2024-06-19 Nr. AB-10343-3-61-3-00760-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1809-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00760-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 24S60327 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatliko individualaus ir objektyvaus vertinimo nustatyti, ar jis iš tiesų kelia grėsmę. Priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių̨ įvertinimą̨ ir sprendimo pagrįstumą̨. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, kad jam jokia grėsmė patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje nekyla. Teigė, kad dėl jo bendradarbiavimo su ekstremistinėmis pripažintomis žiniasklaidos priemonėmis jo atžvilgiu gali būti vykdomas politizuotas baudžiamasis persekiojimas. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) yra pripažintos ekstremistinio pobūdžio organizacijomis / žiniasklaidos priemonėmis ir vien dėl duoto interviu jis gali būti persekiojamas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) miesto Tyrimų komitetą ir prokuratūrą, kur buvo įspėtas už dalyvavimą nesankcionuotuose masiniuose renginiuose, tačiau tuo metu teisėsaugos institucijos dar neturėjo jokios informacijos apie jo įsitraukimą į streiko komiteto veiklą, o jei teisėsaugos institucijos sužinotų apie jo veiklą streiko komitete, jam kiltų reali grėsmė patirti baudžiamąjį persekiojimą.

4. Pareiškėjas dėl savo apsilankymų (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad lankydamasis (duomenys neskelbtini) 2022 m., registracijos adresu neliko, su dukra susitiko ne namuose, o parke, iš anksto dėl to susitarus. Pažymėjo, kad jo (duomenys neskelbtini) pase santuoka tuo metu nebuvo anuliuota, nes jis bijojo apsilankyti valstybinėse institucijose, o daugiau į (duomenys neskelbtini) negrįžo, bijodamas, jog bus sulaikytas ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu. Dėl atsakovo Sprendime nurodytų teiginių, jog po atvykimo į Lietuvos Respubliką, jis papildoma veikla neužsiiminėjo, nurodė, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką, viešai, socialinėje medijoje ((duomenys neskelbtini)) reiškia savo politinę nuomonę tiek dėl protestų, tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek dėl (duomenys neskelbtini) rėmimo (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai atliko jo prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimą, kadangi nevertino jo baimės patirti persekiojimo veiksmus dėl bendravimo su ekstremistinėmis pripažintomis žiniasklaidos priemonėmis ir nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, pagrindžiančios jam kylančios grėsmės susidurti su baudžiamuoju persekiojimu dėl tokių veiksmų, taip pat nesurinko kilmės valstybės informacijos apie asmenų, grįžtančių į (duomenys neskelbtini), sulaikymus pasienyje ir baudžiamųjų bylų iniciavimą.

6. Teigė, kad nebuvo tinkamai įvertinta ir jo baimė grįžti į kilmės šalį tiek dėl jo praeities veiksmų (dėl teikto skundo (duomenys neskelbtini) centrinei rinkimų komisijai, tiek duotų intervių opozicinei žiniasklaidai šia tema, tiek buvimo (duomenys neskelbtini) streiko komiteto atstovu), tiek dėl jo viešai reiškiamų politinių pažiūrų socialinėje medijoje. Pareiškėjas pažymėjo, jog nors jo biografijos faktas apie tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Sprendime nėra jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Taip pat nevertintas ir faktas, kad pareiškėjo tarnyba atlikta iki 2008 metų, kai tuo metu buvo kita geopolitinė situacija, t. y., tuo metu, kai Lietuva nelaikė (duomenys neskelbtini) valstybe. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), tiek Migracijos departamentas, jo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, neindividualizavo ir nepagrindė jo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, o nepagrįstai konstatavus keliamą grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstai bei neteisėtai priimtas sprendimas išsiųsti jį į kilmės valstybę.

7. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jis į Lietuvą atvyko su tikslu dirbti, be to, jis (duomenys neskelbtini) nereikalingas. Pareiškėjui Lietuvoje patinka, jis čia jaučiasi laisvas, nori pasilikti ir pradėti gyventi nuo „balto lapo“. Taip pat nurodė, kad jis palaiko artimus santykius su broliu, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir dėsto karinėje mokykloje.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės pagrįstų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, o pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje taip pat nelaikytina pagrįsta.

10. Atsakovas paaiškino, jog tyrimo metu nebuvo rasti pareiškėjo minėti interviu su (duomenys neskelbtini), o visi rasti straipsniai, kuriuose paminėtas pareiškėjas, remiasi tuo pačiu jo pokalbiu su (duomenys neskelbtini) aktyvistais, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jo atžvilgiu gali būti vykdomas politizuotas baudžiamasis persekiojimas dėl neva bendradarbiavimo su ekstremistinėmis pripažintomis žiniasklaidos priemonėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas su neva (duomenys neskelbtini) žurnaliste nepatvirtina, jog jis davė interviu bei iš susirašinėjimo negalima nustatyti, kad tai yra būtent (duomenys neskelbtini) žurnalistė. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjo apklausos metu jis nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 20 d. buvo iškviestas į „Tyrimų komitetą“, kuriame jis buvo įspėtas dėl dalyvavimo protestuose, tačiau jo atžvilgiu nebuvo imtasi jokių teisinių veiksmų. Pareiškėjas po atvykimo į Lietuvą, dar du kartus buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) ir abu kartus teigė, kad bijojo tai daryti, kadangi jį galėjo suimti dėl praeityje vykdytų veiklų. Atsakovui dėl to, kad pareiškėjas kiekvieną kartą valstybės sieną kirto teisėtai bei vienu metu buvo išsamiau tikrinamas (duomenys neskelbtini) pasienio darbuotojų, o jiems atlikus patikrą, praleistas pro pasienio punktą, kyla abejonių ir dėl objektyviai pagrįstos baimės būti persekiojamu. Atsakovui taip pat kyla abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamos subjektyvios baimės, kadangi, nepaisant to, kad jis bijo baudžiamojo persekiojimo, jis du kartus savu noru sugrįžo į (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde netinkamai vertina surinktą valstybės kilmės informaciją. Pažymėjo, kad tyrimo metu rasta informacija apie tai, jog nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) teisėsauga vykdė asmenų, siejamų su (duomenys neskelbtini) streikų komitetais, areštus. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) ir labiau tikėtina, nei netikėtina, kad jis buvo vieno iš (duomenys neskelbtini) skyrių atstovas (duomenys neskelbtini) miesto streiko komitete. Nurodė, jog tyrimo metu informacija apie taikytas baudžiamąsias priemones prieš šią įmonę buvo rasta tik dėl vienos darbuotojos, t. y. (duomenys neskelbtini) streiko komiteto lyderės – Y. S., o kitų atvejų, kai (duomenys neskelbtini) teisėsauga taikė teisinę atsakomybę dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) streiko komiteto veikloje nustatyta nebuvo.

13. Atsakovo vertinimu, skundo argumentai dėl neva neteisėtai ir dėl jo vykdytos veiklos, jo žmona ir nepilnametis vaikas yra iškeldinami iš gyvenamojo būsto, yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog pareiškėjas minėtą veiklą vykdė 2020 m., todėl vertinant šią situaciją jo pateiktų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo, kuriuo remiantis šį iškeldinimą būtų galima susieti su pareiškėjo vykdyta veikla. Dokumente yra nurodoma, kad jo žmona yra iškeldinama iš valstybei priklausančio būsto, kadangi pasibaigė jos nuomos sutarties galiojimo terminas. Sprendime yra nurodomi konkretūs teisiniai aktai, remiantis kuriais (duomenys neskelbtini) gali būti taikomos išimtys dėl neiškeldinimo, bei motyvuotai paaiškinta, kodėl pareiškėjo žmonos atveju išimtis nėra taikoma. Atsakovo nuomone, mažai tikėtina, kad nagrinėtas įpareigojimas atlaisvinti gyvenamąsias patalpas yra susijęs su pareiškėjo vykdyta opozicine veikla (duomenys neskelbtini).

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis atvykęs į Lietuvą socialiniuose tinkluose reiškė savo politinę nuomonę ir dėl to jam gręsią persekiojimas, atsakovas nurodė, jog įvertinus pareiškėjo paskelbtų (duomenys neskelbtini) įrašų turinį, jų populiarumo lygį, mažai tikėtina, kad jie galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei lemti represinius veiksmus jo atžvilgiu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo grėsmė nacionaliniam saugumui nustatyta vadovaujantis ne spėjimais ar įtarimais, o konkrečiu faktu, kad pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Atsakovas pažymėjo, kad pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus, o šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Teigė, kad buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, iš kurių matyti, kad jį su Lietuva iš esmės siejo tik ekonominiai ryšiai, kurie, atsakovo įsitikinimu, nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui.

15. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad VSD 2023 m. kovo 9 d. pateikė išvadą Nr. 18-2674 (toliau – ir Išvada), kurioje, atlikus vertinimą, nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl šios priežasties Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. 23S69602 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tai, atsakovo vertinimu, leidžia teigti, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra.

16. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Migracijos departamentas objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją bei kitus rastus duomenis. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

17. Atsakovas teismo posėdyje papildomai akcentavo, kad pareiškėjo šeima yra (duomenys neskelbtini), be to, jo brolis yra pareigūnas, todėl pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) spec. tarnybų.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

19. Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek ir teisės aktų nuostatomis, įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. Teigė, kad pareiškėjo skunde nėra argumentų, patvirtinančių, jog VSD, teikdamas įvertinimą, būtų nukrypęs nuo nacionalinio saugumo koncepcijos ar būtų piktnaudžiavęs savo įgaliojimais. VSD vertinimu, surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o pareiškėjo asmeninis interesas naudotis jam suteikto pabėgėlio statuso teikiamomis teisėmis Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teigė, jog neįvertinus VSD Išvadoje aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai, ir VSD bei Migracijos Departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų. VSD nuomone, priimant Migracijos departamento Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo veiksmus, bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 20. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 24S60327 bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

21. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą išduoti S. N. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 28 d. išrašytas leidimas laikinai gyventi Nr. 760056314, galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (toliau – ir Leidimas).

22. VSD pateikė Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, prašė neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

23. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2023 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. 23S69602 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760056314, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. 23S70657, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.

24. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2305-AS-0027 (toliau – ir Prašymas). Prašymą grindė tuo, kad jis gegužės pradžioje gavo pranešimą iš žmogaus, kuris dirba valstybės tarnyboje, jog juo domisi (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos. Buvo priskaičiuotos baudos už gyvenimą (duomenys neskelbtini), nors ten jau negyvena 3 metus, buvo pripažintas veltėdžiu. Jo dukrai uždrausta turėti gyvenamąją vietą, nors jis davė sutikimą, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Teigė, kad visos priežastys rodo, jog jį nori įvilioti į (duomenys neskelbtini). Teigė, kad tai yra susiję su tuo, jog jis 2020 m. buvo opozicijos pasipriešinimo aktyvistas. Taip pat priežastimi gali būti jo veikla socialiniuose tinkluose; jo pasisakymai apie diktatoriaus režimą, (duomenys neskelbtini) palaikymą. Teigė, kad publikuoja video kanalus, kurie yra uždrausti (duomenys neskelbtini). Nurodė tai galinčius patvirtinti asmenis, taip pat J. S.. Pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini), jis būtų suimtas ir jam būtų pritaikytos represijos. Teigė, kad Prašymą papildys vėliau.

25. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė ranka rašytą prašymą, kuris yra be datos, kuriame nurodė, kad jis nuo 2022 m. vasario 24 d. teikė pagalbą (duomenys neskelbtini) tiek materialiai, tiek asmeniškai. Taip pat socialiniuose tinkluose ((duomenys neskelbtini)) jis padėjo Lietuvos (duomenys neskelbtini) gyventojams sužinoti tiesą, demaskuodamas (duomenys neskelbtini) propagandos melą. Gali būti, kad jo tekstai socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašai ir komentarai taip pat galėjo provokuoti (duomenys neskelbtini) valdžią jį persekioti. Taip pat pareiškėjas Migracijos departamentui dar teikė papildomą informaciją apie save, apie jo veiklą socialiniuose tinkluose nukreiptą prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, jos veiksmus ir kt., pridėjo įvairias ištraukas iš savo socialinių tinklų paskyrų.

26. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 6 d. ir 2023 m. liepos 27 d. atliko pareiškėjo apklausas. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86, 87 straipsniais, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas), 105.4 papunkčiu, Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžinimo tvarkos aprašas), 49, 57 punktais, 2024 m. vasario 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis ir individualios aplinkybės (2020 m. teikė skundą dėl rinkiminių įstatymų pažeidimo, davė interviu organizacijai (duomenys neskelbtini), dalyvavo (duomenys neskelbtini) streiko komiteto veikloje) sudarytų sąlygas realiai persekiojimo rizikai grįžimo į kilmės valstybę atveju, įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė, o pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.

Atsižvelgus į tai, nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat nurodyta, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pažymėta, jog remiantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

27. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas visiškai nevertino jo veiklos socialinėje medijoje ir baimės patirti persekiojimo veiksmus dėl savo politinės nuomonės reiškimo nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, jog jis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, viešai, socialinėje medijoje ((duomenys neskelbtini)) reiškė savo politinę nuomonę, – tiek dėl protestų, tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek dėl (duomenys neskelbtini) rėmimo (duomenys neskelbtini), atsakovas netinkamai identifikavo esmines priežastis dėl ko jis prašo prieglobsčio, todėl jo Prašymas įvertintas netinkamai, vadovaudamasis aktualiomis 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija dėl pabėgėlių), Įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nurodė, kad iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog Migracijos departamentas iš esmės identifikavo, kad pareiškėjui kylančios grėsmės yra dėl to, jog jis 2020 m. teikė skundą (duomenys neskelbtini) centrinei rinkimų komisijai dėl rinkiminių įstatymų pažeidimo, davė interviu opozicinei žiniasklaidai šia tema bei dalyvavo (duomenys neskelbtini) streiko komiteto veikloje, bei šias aplinkybes įvertino priimdamas Sprendimą. Tačiau Migracijos departamentas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas viso proceso metu, įskaitant Prašymo pateikimą, teigė (taip pat teikė atitinkamus įrodymus), jog jam gresia būti persekiojamam dėl politinių priežasčių ir už jo veiklą socialiniuose tinkluose, kuriuose jis reiškia savo politinę nuomonę, pasisako dėl protestų, kritikuoja (duomenys neskelbtini) režimą, pasisako prieš (duomenys neskelbtini) ir pan. Migracijos departamentas šių aplinkybių Sprendime visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Sprendime nurodyta, kad po atvykimo į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio prašytojas papildoma veikla neužsiiminėjo, tačiau tai neatitinka faktinės situacijos.

28. Teismas pažymėjo, kad teismas vertina ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai.

29. Migracijos departamentas apie šias aplinkybes labai lakoniškai nurodė tik savo atsiliepime į skundą ir atsiliepime į papildomus paaiškinimus, tačiau jos turi būti įvertintos pačiame Sprendime. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės reikalauja išsamesnės patikros, jos turi būti patikrintos (įvertintos) visų turimų duomenų ir informacijos kontekste, taip pat įvertinant pareiškėjo prenumeratą (duomenys neskelbtini) platformoje, pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. dalyvavimą nesankcionuotose masinėse riaušėse ir kt. Taip pat visų duomenų kontekste turi būti įvertinti ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. S., kuri buvo pareiškėjo kolegė organizuojant streikus bei kuri šiuo metu už tai yra persekiojama, parodymai.

30. Teismas sprendė, kad surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, t. y., kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jo pagrindinės teisės ir laisvės.

31. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>. Taip pat prieglobsčio prašytojui nesuteikiama ir papildoma apsauga, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 88 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Todėl nustačius, kad prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas nesuteikti prieglobsčio.

32. Pažymėjo, kad nors Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau tos aplinkybės buvo nustatinėjamos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tačiau jos nebuvo vertinamos kaip pagrindas apskritai pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio. Tad šiuo aspektu Migracijos departamento Sprendimas yra neaiškus ir stokojantis logikos.

33. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 34. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadų nepagrindė, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.

36. Teigia, kad Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės (2020 m. teikė skundą dėl rinkiminių įstatymų pažeidimo, davė interviu organizacijai (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) streiko komiteto veikloje) lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

37. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

38. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo Prašymo suteikti prieglobstį motyvai – skundo dėl rinkiminių įstatymų pažeidimo pateikimo bei duotų interviu opozicinei žiniasklaidai šia tema, dalyvavimo (duomenys neskelbtini) streiko komiteto veikloje.

39. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas Sprendime tinkamai neįvertino (pareiškėjo teiginių ir pateiktų įrodymų, jog jam gresia būti persekiojamam dėl politinių priežasčių ir už jo veiklą socialiniuose tinkluose, kuriuose jis reiškia savo politinę nuomonę, pasisako dėl protestų, kritikuoja (duomenys neskelbtini), pasisako prieš (duomenys neskelbtini) ir pan.), o kai kurių aplinkybių apskritai nevertino (pareiškėjo prenumeratą (duomenys neskelbtini) opozicijos (duomenys neskelbtini) platformoje, pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. dalyvavimą „nesankcionuotose masinėse riaušėse“ ir kt., liudytojos J. S. parodymų). Be to, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau tos aplinkybės buvo nustatinėjamos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tačiau jos nebuvo vertinamos kaip pagrindas apskritai pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio, todėl šiuo aspektu Migracijos departamento Sprendimas yra neaiškus ir stokojantis logikos. Teigia, kad tokie teismo motyvai iškreipia Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą bei neatitinka pabėgėlių teisės principų, kadangi tik nustačius, jog asmuo atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus (pabėgėlio statusą) turi būti įvertinti ir kiti pagrindai, dėl kurių pareiškėjui pabėgėlio statusas būtų nesuteiktas.

40. Teigia, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Taigi visiškai pagrįstai ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nebuvo vertintas pareiškėjui prieglobsčio nesuteikimas Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, o grėsmė valstybės saugumui įvertinta pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos kontekste.

41. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Migracijos departamento Sprendime turėjo būti atliktas pareiškėjo argumentų vertinimas, susijęs su jo prenumeruojamu (duomenys neskelbtini) platformoje, pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. dalyvavimu nesankcionuotose masinėse riaušėse, liudytojos J. S. parodymai, kadangi pareiškėjas nei vienoje iš savo apklausų (2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. liepos 27 d.) ir pateiktų papildomų paaiškinimų Migracijos departamentui nenurodė apie savo prenumeratas ir tai, kad dėl minėtų prenumeratų jam kyla grėsmė.

Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime ir negalėjo pasisakyti dėl minėtų aplinkybių, kurių nepateikė pats pareiškėjas. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką Migracijos departamentas negali pasisakyti dėl tų argumentų ir pateiktų naujų įrodymų savo Sprendime, jeigu apie tai pareiškėjas nebuvo nurodęs iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas pateikė išsamius paaiškinimus dėl pareiškėjo naujai pateiktų paaiškinimų, pažymėdamas ir tai, kad iš pateikto puslapio, jog pareiškėjas yra pasirašęs būtent (duomenys neskelbtini), nematyti jo pasirašymo datos ir laiko.

Pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 27 d. apklausoje nurodė tik žiūrintis minėto kanalo laidas, bet nenurodė esąs pasirašęs po juo ir, jog jam gresia persekiojimas už tokio kanalo peržiūras. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas taip pat yra nurodęs, jog „<...> nagrinėju dvi puses. <…> pagrinde tai yra (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino, kad grėsmę pareiškėjui nukentėti dėl savo prenumeratos, kanalo, kurio siekėjų yra daugiau 1,23 mln., ir nesant duomenų, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga yra identifikavusi užsienietį kaip šio tinklo prenumeratorių, grindžia tik bendra kilmės valstybės informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) baudžiama už „ekstremistinio turinio“ platinimą.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 99.1 papunkčiu, prieglobsčio prašytojui kylanti grėsmė neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Atsižvelgiant į tai, vien teisinio pagrindo, leidžiančio inkriminuoti asmenį, egzistavimas (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas persekiojimu bei pakankamu įrodymu, galinčiu pagrįsti, kad individuali grėsmė pareiškėjui peržengia pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą. Nei pareiškėjo advokatas, nei pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, indikuojančių, kad tikėtinam persekiotojui ((duomenys neskelbtini) teisėsaugai) yra žinoma apie pareiškėjo prenumeratas, bei, kad jis siektų už šį turinį pareiškėją asmeniškai nubausti.

Atsižvelgiant į tai, šie duomenys nesuponuoja prieglobsčio pareiškėjui suteikimo.

42. Atsakovas teigia, kad dėl pareiškėjo dalyvavimo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nesankcionuotose masinėse riaušėse Migracijos departamentas šio fakto neginčijo, o Sprendime nurodė, jog iš nuotraukos matyti, kad pareiškėjas dalyvavo. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjas tiek papildomuose paaiškinimuose, tiek ir 2023 m. birželio 6 d. apklausoje yra nurodęs apie tokių protestų organizavimą, bet taip pat minėtuose apklausose ir paaiškinimuose yra nurodęs, jog buvo iškviestas į Tardymo komitetą ir (duomenys neskelbtini) miesto prokuratūrą, kur jį įspėjo už dalyvavimą nesankcionuotuose masiniuose renginiuose. Kiek supranta, jie apie jį (streiko komitetą) neturėjo jokios informacijos. Įvertinus ir kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes (2020 m. teikė skundą dėl rinkiminių įstatymų pažeidimo, davė interviu organizacijai (duomenys neskelbtini), dalyvavo (duomenys neskelbtini) streiko komiteto organizuotose protestuose), kilmės valstybės informaciją bei individualią pareiškėjo situaciją (kelis kartus grįžo į (duomenys neskelbtini), nebuvo sulaikytas, nepateikti kaltinimai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo) buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė.

43. Atsakovas dėl liudytojos Y. S. parodymų nurodo, kad minėta liudytoja nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi Migracijos departamentui priimant Sprendimą. Prieglobsčio prašytojas savo prašymą grindė dalyvavimu (duomenys neskelbtini) pramoninių įmonių streike. Migracijos departamentas įvertino minėtą pasakojimą, kuris iš esmės atitiko surinktą kilmės valstybės informaciją, taip pat pasakojimas buvo pakankamai išsamus, detalus ir nuoseklus, todėl konstatuota, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog pareiškėjas buvo vieno iš (duomenys neskelbtini) skyrių atstovas (duomenys neskelbtini) miesto streiko komitete.

Tačiau atviros prieigos šaltiniuose buvo rasta informacijos apie kelis (duomenys neskelbtini) pramoninių įmonių streiko komiteto atstovus – Y. S., (duomenys neskelbtini) ir Y. R.. Informacijos apie kitus komiteto atstovus, rasta nebuvo. Pažymi, kad kilmės valstybės informacijos tyrimo metu nerasta informacijos, jog (duomenys neskelbtini) įmonė, be Y. S., turėjo kitų vadovų, paskirtų į (duomenys neskelbtini) miesto streiko komitetą. Taigi prieglobsčio prašytojo teiginys, kad jis yra (duomenys neskelbtini) streiko komiteto vadovas, nėra tikėtinas, kadangi buvo nustatyta, jog šias pareigas vykdė Y.

S.. Vis dėlto, iš prieglobsčio prašytojo apklausos metu pateiktų aplinkybių galima suprasti, kad Y. S. buvo „pagrindinė“ vadovė, o jis buvo tik vieno iš (duomenys neskelbtini) įmonės skyrių atstovų. Kadangi prieglobsčio prašytojo pateiktas pasakojimas iš esmės atitiko surinktą kilmės valstybės informaciją, taip pat pasakojimas buvo pakankamai išsamus, detalus ir nuoseklus, konstatuotina, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad prieglobsčio prašytojas buvo vieno iš (duomenys neskelbtini) skyrių atstovas (duomenys neskelbtini) miesto streiko komitete.

Atsakovas pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytoja Y. S. taip pat nepatvirtino, jog pareiškėjas yra vadovas, ji teigė, kad jis tik su ja visur dalyvavo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga taikė represines priemones prieš streiko komiteto narius, tačiau šie veiksmai pagrinde buvo nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) įmonės streiko komiteto lyderius ir pavienius narius. Pagal rastą kilmės valstybės informaciją, apie 500 iš 3 700 (duomenys neskelbtini) darbuotojų palaikė streiką. Tačiau apie taikytas baudžiamąsias priemones prieš šią įmonę buvo rasta tik dėl vienos darbuotojos, t. y. (duomenys neskelbtini) streiko komiteto lyderės – Y.

S., kuri 2020 m. spalio mėn. išvyko iš (duomenys neskelbtini), ten gavo prieglobstį ir gyvena iki šiol. Kitų atvejų, kai (duomenys neskelbtini) teisėsauga taikė teisinę atsakomybę dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) streiko komiteto veikloje nustatyta nebuvo. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. lapkričio mėn., t. y. jau po (duomenys neskelbtini) teisėsaugos (duomenys neskelbtini) sulaikymų, kurių metu jo atžvilgiu represinės priemonės taikomos nebuvo. Be to, prieglobsčio prašytojas dar du kartus buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini): nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 7 d. ir nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 30 d..

Migracijos departamentas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad kyla abejonių dėl prieglobsčio prašytojo teiginių apie motyvaciją pabėgti iš (duomenys neskelbtini) patikimumo, t. y. deklaruojamos subjektyvios baimės, kadangi, nepaisant to, jog prieglobsčio prašytojas bijo baudžiamojo persekiojimo, jis du kartus savu noru sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Be viso to, prieglobsčio prašytojas kiekvieną kartą valstybės sieną kirto teisėtai bei vienu metu buvo išsamiau tikrinamas (duomenys neskelbtini) pasienio darbuotojų, o jiems atlikus patikrą, praleistas per pasienio punktą.

Dėl šios priežasties kyla abejonių ir dėl objektyviojo visiškai pagrįstos baimės kriterijaus. Pažymi, kad dėl minėtos liudytojos parodymų Migracijos departamento atstovai pasisakė teismo posėdžio metu nurodydami, kad liudytoja nepaneigė Migracijos departamento Sprendime nurodytų išvadų ir argumentų. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne pavienę aplinkybę, kad Sprendime nėra pasisakyta apie liudytojos duotus parodymus, bet šių parodymų esmę ir turinį, bei Sprendime esančią informaciją, Migracijos departamento atstovų pasisakymus teismo posėdžio metu, kad vien galimas dalyvavimas minėtame komitete nesuponuoja realios grėsmės patirti persekiojimą.

44. Atsakovas nesutinka, kad Migracijos departamentas neįvertino galimos grėsmės pareiškėjui dėl jo veiklos socialiniuose tinkluose, kuriuose reiškė savo politinę nuomonę. Migracijos departamentas šią aplinkybę įvertino ir nurodė, kad pareiškėjo paskelbtų (duomenys neskelbtini) įrašų turinys, jų populiarumo (peržiūrų, patiktukų skaičių) lygis, mažai tikėtina, kad galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei lemti represinius veiksmus jo atžvilgiu. Pareiškėjas savo paskyroje daugiausiai dalinosi vieša, bendro pobūdžio informacija: ištraukomis iš televizijos laidų/žinių bei kitų socialinių medijų šaltinių, t. y. informacija, kuri jau buvo viešinta. Pats pareiškėjas asmeninio indelio, kažkokiu būdu komentuojant apie kilmės valstybėje vykstančius įvykius, neįdėjo. Paskyroje pateikta informacija didelio dėmesio nesulaukė, ji nebuvo populiari, peržiūru skaičius itin mažas, žmonės įrašų nekomentavo ir neišsakė savo nuomonės nei apie šiuos įrašus, nei apie prieglobsčio prašytoją. Atsižvelgus į tai, mažai tikėtina, kad pareiškėjo socialiniai tinklai pritrauks (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį. Nei pareiškėjas, nei jo atstovė nepateikė teismui duomenų, kad dėl pareiškėjo veiklos socialiniuose tinkluose jam būtų kilęs koks nors persekiojimas, jo tinklas užblokuotas ar atlikti kiti veiksmai.

45. Migracijos departamentas Sprendime taip pat tinkamai įvertino ir pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl jo buvusios sutuoktinės ir dukros iškėlimo iš bendrabučio už jo vykdytą politinę veiklą. Pažymi, kad prieglobsčio prašytojas minėtą veiklą vykdė 2020 m., todėl vertinant šią situaciją prieglobsčio prašytojo pateiktų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo, kuriuo remiantis šį iškeldinimą būtų galima susieti su prieglobsčio prašytojo vykdyta veikla. Dokumente yra nurodoma, kad prieglobsčio prašytojo žmona yra iškeldinama iš valstybei priklausančio būsto, kadangi pasibaigė jos nuomos sutarties galiojimo terminas. Iš Migracijos departamentui pateikto sprendimo matyti, kad yra nurodomi konkretūs teisiniai aktai, kuriais vadovaujantis (duomenys neskelbtini) gali būti taikomos išimtys dėl neiškeldinimo, bei motyvuotai paaiškinta, kodėl prieglobsčio prašytojo žmonos atveju išimtys nėra taikomos. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, kurie paneigtų minėtame sprendime nurodytas aplinkybes ir teisės aktus, todėl mažai tikėtina, kad nagrinėtas įpareigojimas atlaisvinti gyvenamąsias patalpas yra susijęs su prieglobsčio prašytojo vykdyta opozicine veikla (duomenys neskelbtini).

46. Be to, Migracijos departamentas patikrino (duomenys neskelbtini) organizacijos puslapį, (duomenys neskelbtini) publikuojamą ekstremistų sąrašą, tačiau apie prieglobsčio prašytoją nebuvo rasta duomenų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atsiuntė ekrano nuotrauką iš (duomenys neskelbtini) internetinio puslapio, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomi išvykimo iš (duomenys neskelbtini) apribojimai, kurie taikomi piliečiams paskelbus jiems įtarimus arba kaltinimus baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos informacinį centrą su prašymu išduoti išrašą iš bendro teisės pažeidimų valstybinio banko. Pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. gavo išrašą Nr. 54/20/3472-3453, kuriame nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) teritorijoje neteistas. Visos šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad prieglobsčio prašytojo įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė.

47. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

48. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

49. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, nurodo teisinį reguliavimą.

50. Nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu pareiškėjas teigia, kad atsakovas neteisingai perteikia jo apklausos metu pateiktus duomenis, išskirdamas jo dalis be konteksto. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde atsakovas, pareiškėjas nenurodė, kad pagrinde žiūri (duomenys neskelbtini), o paaiškino, jog žiūri (duomenys neskelbtini), ir taip pat, suvokdamas propagandinį turinį, – (duomenys neskelbtini), kartu nurodydamas, kad jam tiesiog įdomu, ką būtent bando įkišti į galvą ir ausis jo tautiečiams (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad žiūri (prenumeruoja) nurodytus kanalus, tačiau atsakovas jokių papildomų klausimų ryšium su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjui neuždavė, tokiu būdu pažeisdamas Tvarkos aprašo 89 punkte numatytą bendradarbiavimo su prieglobsčio prašytoju pareigą.

51. Teigia, kad atsakovui disponuojant informacija, jog už paskelbtų ekstremistinių kanalų prenumeratas asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą ekstremistinio susivienijimo veikloje, sankcija numatyta iki 7 metų laisvės atėmimo, o pareiškėjui nurodant, kad jis žiūri/prenumeruoja (duomenys neskelbtini), – atsakovas privalėjo vertinti pareiškėjo baimės susidurti su persekiojimo veiksmais dėl nurodytų aplinkybių pagrįstumą, užuot ignoravęs šias aplinkybes.

52. Prieglobsčio procedūros esmė yra perspektyvinis rizikos vertinimas ir nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimo veiksmus, tam, kad konstatuoti jo baimę patirti persekiojimo veiksmus visiškai pagrįsta. Taigi vien tai, kad būtent dėl kanalų prenumeratos pareiškėjas dar nebuvo persekiojamas kilmės valstybėje, įvertinus anksčiau pateiktą kilmės valstybės informaciją, nepaneigia jo baimės (esant subjektyviems ir objektyviems veiksniams) susidurti su tokiais veiksmais ateityje pagrįstumo.

53. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai izoliuotai išskiria pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kuriomis jis grindžia baimę grįžti į kilmės šalį, užuot vertindamas jų visumą, kaip tai numato Tvarkos aprašo 99 punktas. Pareiškėjui grėsmė patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje nėra grindžiama išimtinai viena aplinkybe (tik kanalų prenumerata), o jo nurodytų aplinkybių visuma.

54. Atsakovas ignoruoja ir nesiekia vadovautis prieglobsčio teisėje nustatytu perspektyviniu rizikos vertinimu bylose, susijusiose su politiniais įsitikinimais (galimybės laisvai ir nebaudžiamai reikšti politinius įsitikinimus vertinimas). Perspektyvinis rizikos vertinimas ir šios kategorijos turinys yra išvystytas bei aiškiai atskleistas išplėtotoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Atsakovas netinkamai atliko pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimą.

55. Pareiškėjas teigia, kad deklaratyvūs atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas ginčo santykius reguliuojančias teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, taip pat įrodymų vertinimo nuostatų, suformuotų teismų praktikoje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei įstatyminiu reglamentavimu. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis turėtų būti paliktas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo reikalavimais ir prašo jį tenkinti. VSD nuomone, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad atsakovas neatliko išsamaus tyrimo, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, t. y., kad nėra tikimybės, jog, pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jo pagrindinės teisės ir laisvės. Be to, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau tos aplinkybės nebuvo vertinamos kaip pagrindas apskritai pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio, todėl šiuo aspektu Sprendimas neaiškus ir stokojantis logikos.

59. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo vertinti įrodymų visumą, o ne pavienes aplinkybes. Migracijos departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai, todėl teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

60. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

62. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje įtvirtintas pabėgėlio teisinės kategorijos apibrėžimas, pagal kurį pabėgėliu laikytinas asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

63. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

64. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

66. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

67. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

68. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

69. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

70. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis numato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl grėsmės būti persekiojamam dėl politinių priežasčių ir už jo veiklą socialiniuose tinkluose, kuriuose jis reiškia savo politinę nuomonę, pasisako dėl protestų, kritikuoja (duomenys neskelbtini), pasisako prieš (duomenys neskelbtini) ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovo Sprendime nurodyti teiginiai, jog po atvykimo į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio prašytojas papildoma veikla neužsiiminėjo, neatitinka faktinės situacijos.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog Sprendime įvertino visas pareiškėjo Prašyme nurodytas aplinkybes, taip pat ir aplinkybes dėl galimos grėsmės pareiškėjui dėl jo veiklos socialiniuose tinkluose, kuriuose jis reiškė savo politinę nuomonę, tačiau iš Sprendimo turinio matyti, jog nurodytų aplinkybių Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nevertino. Atsakovas dėl šių aplinkybių pasisakė tik pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

75. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

76. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas paminėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su galimos grėsmės pareiškėjui dėl jo veiklos socialiniuose tinkluose, kuriuose jis reiškė savo politinę nuomonę, vertino tik pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą bei papildomuose paaiškinimuose, apeliaciniame skunde, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertinamos ir analizuojamos atsakovui priimant Sprendimą. Taip pat nebuvo vertinamos ir kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (žr., šios nutarties 29 p.).

77. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, neįvertino visų sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, o surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Tik įvertinus visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus galima spręsti, ar pareiškėjas (ne)atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytus kriterijus pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti.

78. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

79. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė