2017-11-08 Nr. AB-20231-3-62-3-01347-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1770-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01347-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2015 m. sausio 8 d. buvo laikomas Marijampolės PN nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Paaiškino, jog buvo paskirtas į būrį Nr. 19, kurio gyvenamosios patalpos plotas apie 35–40 kv. m ir joje gyveno 24 asmenys, todėl jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Be to, nurodė, jog langai buvo maži, nebuvo jokios ventiliacijos, todėl trūko oro. Tualetas nebuvo pritaikytas invalidams, turintiems problemų su sąnariais ar neturintiems kojų, jame kartais būdavo neįmanoma be kitų pagalbos nei atsisėsti, nei atsistoti. Aplink veisėsi tarakonai, pelės. Kiemelis iš viršaus buvo uždengtas vieliniu tinklu, kuris buvo surūdijęs, tai keldavo problemų džiovinant drabužius, patalynę, kadangi lietaus ir vėjo nuplaunamos rūdys patekdavo ant drabužių ir juos sugadindavo. Lokalinis sektorius nakties metu būdavo užrakinamas, todėl būdavo neįmanoma prisikviesti pareigūnus – nors buvo įrengtas iškvietimo mygtukas, pareigūnai, kad nebūtų trukdomi, nukeldavo ragelį ir signalas neveikdavo, todėl tekdavo daužyti metalinius vartus. Taip pat būdavo sunku patekti į medicinos dalį, pareiškėjas net du kartus buvo baustas už tai, kad ėjo į medicinos dalį prašyti pagalbos. Valgykloje buvo nešvaru, didelė smarvė, maistas gaminamas iš sugedusių produktų. Pareiškėjas kartu akcentavo, kad pareigūnai ir kiti nuteistieji tyčiojosi iš jo kaip neįgaliojo. Nurodė, kad daug kartų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo, tačiau į tokius jo prašymus nebuvo reaguojama. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad serga cukriniu diabetu ir širdies ligomis, hepatitu C, turi kelių ir pečių sąnarių problemų, jam diagnozuota stuburo išvarža, artritas, jo neįgalumas siekia 65 proc. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas teigė, kad dėl tokių netinkamų laikymo sąlygų jis pasijuto užguitas, pažemintas, sutriko jo miegas, padidėjo nervingumas, pablogėjo sveikata, t. y. jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu buvo paskirtas atlikti bausmę 19 būryje 191 brigadoje. Jam miegama vieta paskirta 19 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Šios gyvenamosios patalpos plotas 39,60 kv. m, joje įrengta 20 gyvenamųjų vietų. Taigi, pareiškėjo buvimo laikotarpiu 19 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje vienam nuteistajam teko 1,98 kv. m gyvenamojo ploto. Asmeninių pokalbių su pareiškėju metu buvo domėtasi, ar jam tinka gyvenimo sąlygos 19 būryje, ir suteikta galimybė gyventi kitame būryje, kuriame gyvenamojo ploto vienam nuteistajam tenka daugiau.

Tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, nusiskundimų neišreiškė, savo apsisprendimą patvirtino pareiškimais. Šiame kontekste Marijampolės PN kartu akcentavo, kad į 19 būrį yra perkeliami tik vyresnio amžiaus, gero elgesio, nevartojantys narkotikų nuteistieji, šis būrys, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, susideda iš eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo, kuriame nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves, norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas, gali įsidarbinti, lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų.

Marijampolės PN pabrėžė, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atliko bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val. Marijampolės visuomenės sveikatos centras, atlikęs Marijampolės PN patikrinimus, įvertino objekto atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimams ir pažeidimų nenustatė. Marijampolės PN nurodė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimas vyksta per langus ir tai atitinka higienos reikalavimus. 19 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 klozetai ir 2 pisuarai, tarp klozetų įrengtos pertvaros.

Prausykloje įrengtas dušas, 4 šalto vandens čiaupai. Sanitariniu mazgu gali naudotis ir neįgalūs asmenys. 19 būrio nuteistieji nėra skundęsi, jog jiems kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, nei vienas nelaukė eilėje, kad galėtų atlikti sanitarinius ar higienos reikalus. Vabzdžių ir graužikų kontrolė ir naikinimas Marijampolės PN vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“.

Maitinimas Marijampolės PN organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintais valgiaraščiais. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus viešojo maitinimo patiekalai, paruošti Marijampolės PN valgykloje, atitiko valgiaraščiuose nustatytus maisto produktų kiekius ir energetines vertes.

Tvarkant maistą Marijampolės PN vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms. Vykdant valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę grubių higienos-sanitarijos pažeidimų nustatyta nebuvo. Marijampolės PN nuteistųjų skalbykloje yra sudaryta galimybė nuteistiesiems džiovinti patalynę, drabužius. Marijampolės PN taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl medicininės pagalbos buvo priimtas ir gavo gydymą tiek kartų, kiek kreipėsi, į jo prašymą niekada nebuvo atsakyta neigiamai.

Marijampolės PN kartu pažymėjo, kad neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų perpildymas, pareiškėjas į Psichologinę tarnybą pagalbos dėl buitinių sąlygų ir su tuo susijusių problemų nesikreipė. Apibendrindami, Marijampolės PN tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu (b. l. 87–92) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 860 Eur neturtinei žalai atlyginti, o dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 19 būrio 191 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 39,60 kv. m, joje įrengta 20 gyvenamųjų vietų. Teismas pabrėžė, kad šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl jais vadovavosi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė objektyvių duomenų apie Marijampolės PN konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių, teismas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalindamas iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Atlikęs aritmetinius skaičiavimus, teismas nustatė, kad visą kalinimo laiką pareiškėjui teko 1,98 kv. m gyvenamojo ploto, todėl buvo pažeista jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio patalpoje.

7. Tačiau teismas pabrėžė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Marijampolės PN su UAB „Dezinfa“ yra sudarę Paslaugų teikimo sutartį dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, o byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. Pa-92 taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ir prie jų esančiose virtuvėlėse operatyvios kontrolės metu tarakonų nepastebėta, tikrinimo metu nuteistieji patvirtino, kad tarakonų nėra. Taigi, teismas sprendė, kad minėti įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes dėl parazitų buvimo.

8. Be to, teismas akcentavo, kad į bylą pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, jog Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimą ir įrodo, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo tinkama ventiliacija. Teismas pažymėjo, jog pagal Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenis 19 būrio 191 brigados gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greičio, temperatūros, santykinės oro drėgmės parametrų neatitikimas higienos reikalavimams nebuvo nustatytas.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jam Marijampolės PN dažnai teko kęsti pareigūnų ir kitų nuteistųjų tyčiojimąsi, žeminantį elgesį, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas paaiškino, jog nuteistieji skirstomi į būrius vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjas buvo paskirtas į būrį, kuriame apgyvendinami vyresnio amžiaus virš 40 metų gero (patenkinamo) elgesio nuteistieji, nevartojantys narkotinių medžiagų. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodė konkrečių nuteistųjų ir pareigūnų, jų vardų, pavardžių, kurie jo atžvilgiu netinkamai elgėsi, nenurodė konkrečių netinkamo elgesio atvejų, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, todėl teismas neturi galimybės įvertinti galbūt netinkamo nuteistųjų skirstymo į būrius įtakos pareiškėjui, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo faktą bei spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

10. Teismas kartu pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas ėmėsi tam tikrų aktyvių veiksmų, siekdamas būti perkeltas į kitas gyvenamąsias patalpas, kreipdamasis šiuo klausimu į pareigūnus, pataisos įstaigos administraciją, o šie būtų atsisakę jo prašymus tenkinti. Priešingai, byloje esantis pareiškimas patvirtina, kad pareiškėjas pretenzijų dėl gyvenimo sąlygų 19 būryje nekėlė, būti perkeltas į kitą būrį nepageidavo.

11. Nors pareiškėjas nurodė, kad naktį nebuvo galimybės išsikviesti pareigūnus, teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateikto 2016 m. kovo 15 d. rašto Nr. 9/07-3747 matyti, jog lokalinis sektorius naktį yra rakinamas, bet gyvenamosios patalpos nėra rakinamos ir nuteistieji gali judėti, prie durų įrengtas iškvietimo įrenginys, kuris yra veikiantis, prie lokalinių galinių vartų taip pat yra apsaugos postas, kuriame budi pareigūnai, šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos foto lentelės. Tuo tarpu pareiškėjas tik bendro pobūdžio teiginiais, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstais samprotavimais teigė, jog pareigūnai, kad nebūtų trukdomi, nukeldavo ragelį, todėl būdavo neįmanoma juos prisikviesti, tačiau konkrečių pareigūnų vardų, pavardžių, pažeidimo aplinkybių pareiškėjas nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nuteistiesiems buvo sudarytos visos galimybės bet kuriuo paros metu išsikviesti pareigūnus, todėl pareiškėjo teiginius dėl šios galimybės nebuvimo teismas atmetė kaip neįrodytus.

12. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Marijampolės PN valgykloje nešvaru, nemalonus kvapas, maistas paruoštas iš sugedusių produktų, teismas nurodė, jog maitinimas Marijampolės PN organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintais valgiaraščiais, o minėti pareiškėjo teiginiai labai abstraktūs, šių teiginių jis visiškai nedetalizavo, nenurodė, kada konkrečiai buvo tokia aplinka, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Taigi, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas šiuo aspektu savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Be to, minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai, kuriuose tokio pobūdžio pažeidimai nenustatyti. Šiuose aktuose taip pat pažymėta, kad Marijampolės PN valgykloje maisto produktų kiekiai ir jų energetinės vertės atitinka reikalavimus. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie kalinimo sąlygas jo nurodytų faktų nepatvirtina, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Marijampolės PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sąlygų. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų laikymo sąlygų (valgyklos būklės, netinkamo maisto) nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti.

13. Nors pareiškėjas teigė, kad Marijampolės PN nebuvo džiovyklos drabužiams džiovinti, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas paneigė šį pareiškėjo argumentą, pažymėdamas, kad pataisos namuose nuteistųjų skalbykloje yra sudaryta galimybė nuteistiesiems džiovinti patalynę bei drabužius. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto Marijampolės PN skalbyklos darbo grafiko matyti, jog tokia galimybe galėjo naudotis ir 19 būryje gyvenantys nuteistieji. Taigi, šiuos pareiškėjo skundo argumentus teismas vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir atmetė.

14. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Marijampolės PN tualetas buvo nepritaikytas invalidams, turintiems problemų su sąnariais ar neturintiems kojos, teismas nurodė, jog jokie teisės aktai nenumato, kokio tipo tualetai (sėdimi, tupimi ar pan.) turi būti įrengti, todėl negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. Be to, teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl savo sveikatos būklės, kad jis negalėjo naudotis tualetu, o atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, jog 19 būrio sanitarinio mazgo patalpoje yra įrengti 3 klozetai ir 2 pisuarai, tarp klozetų įrengtos pertvaros, prausykloje įrengti 4 šalto vandens čiaupai, dušas, taip pat pažymėjo, kad sanitariniu mazgu gali naudotis ir neįgalūs asmenys.

15. Įvertinęs iš Lietuvos laisvės atėmimo vietų ligoninės gautą 2016 m. gegužės 30 d. raštą Nr. S-PER-949, kuriame pateikiama informacija apie pareiškėjo duomenis, esančius jo asmens sveikatos istorijoje, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju per mažas patalpos plotas galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos sutrikimams, o esant ribotam judėjimui, lankymasis kieme, sporto salėse, aikštynuose ir kitose leidžiamose vietose negalėjo kompensuoti pareiškėjui tekusio per mažo gyvenamojo ploto. Be to, teismas pažymėjo, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, o galimybės patalpinti kalinamąjį į gyvenamąją patalpą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, nebuvimas, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

16. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pažeidimo trukmę ir intensyvumą, pareiškėjo sveikatos būklę, jo ribotą galimybę judėti, atsižvelgęs į tai, kad dėl gyvenamojoje patalpoje esančių baldų pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo dar mažesnis, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų ir perkėlimo į kitą būrį būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją (priešingai, byloje esant pateiktiems įrodymams, kad pareiškėjas būti perkeltas į kitą būrį nepageidavo), taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas padarė išvadą, jog byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas pasiekusiu minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiu pagrindą pripažinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui pinigine išraiška. Atitinkamai teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1 860 Eur ir šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo, o dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 95–97), kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 860 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priimti sprendimą nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos. Marijampolės PN akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo kalinamas ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo patalpose ir nuo kėlimosi iki gulimosi laiko galėjo laisvai judėti po visą lokalinį sektorių bei kiemą, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Be to, Marijampolės PN pažymi, kad šiuo atveju kitos higienos sąlygos buvo geros. Taip pat byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tuo tarpu pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Marijampolės PN atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nereiškė noro atlikti bausmę kitose patalpose, kuriose būtų užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma, t. y. jis pats primygtinai norėjo gyventi 19 būryje. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN nenustatyti. Taigi, Marijampolės PN manymu, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui, kuris atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra tris kartus per dieną nemokamai maitinamas, jam nemokamai suteikiama gyvenamoji vieta, teikiama nemokama sveikatos priežiūra ir kt., priteisdamas 1 860 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažeidė teisingumo principą visuomenės, kurios didžioji dalis gauna minimalią algą arba minimalias socialines išmokas, atžvilgiu.

18. Pareiškėjas P. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 101) su juo nesutinka ir nurodo, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 103–106) nurodo, kad pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams ir motyvams, todėl prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2015 m. sausio 8 d. jis buvo laikomas Marijampolės PN neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

22. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

23. Visų pirma, pabrėžtina, jog šiuo atveju apeliaciniame skunde atsakovas, atstovaujamas Marijampolės PN, nesutikimą su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės argumentuoja tuo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, t. y. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu dėl byloje nustatytų netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjo patirtų neigiamų pasekmių vertinimu ir neturtinės žalos atlyginimo būdu. Tačiau dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Marijampolės PN ginčo laikotarpiu atsakovas šiuo atveju apeliaciniame skunde ginčo iš esmės nekelia. Tuo tarpu pareiškėjas apeliacinio skundo nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjas visą ginčui aktualų laikotarpį Marijampolės PN buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą. Tuo tarpu atsakovo atstovas, kaip minėta, apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija ir nepateikė jokių nurodytą pirmosios instancijos teismo nustatytą pažeidimą paneigiančių duomenų.

25. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymu sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui tenkančiam gyvenamųjų patalpų plotui. Taigi, tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus nepatogumus.

27. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas, pirmiausiai, pabrėžia, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Atitinkamai teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 1 860 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

28. Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovo atstovas, spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos, be kita ko, atsižvelgė į bendrąsias asmenų kalinimo Marijampolės PN sąlygas ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo kalinamas ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo patalpose, tačiau, įvertinęs byloje esančius duomenis apie pareiškėjo sveikatą, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, esant ribotam pareiškėjo judėjimui, lankymasis kieme, sporto salėse, aikštynuose ir kitose leidžiamose vietose negalėjo kompensuoti pareiškėjui tekusio per mažo gyvenamojo ploto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

29. Nagrinėjamu atveju apygardos administracinis teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan