c12cb42b-b57e-4c69-8ded-8a437f7481a2 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-572-175/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04757-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.5.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Å iugždinytės ir Algerdo UrbÅ¡io (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam P. C., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. C. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. balandžio 6 d. veikos) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. sausio 30 d. veikos) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. kovo 11 d. veikos) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais bausmės, paskirtos už 2015 m. balandžio 6 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, o už kitas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, Å¡eÅ¡is mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ P. C. O. J. priteista 86,03 Eur turtinei ir 600 Eur neturtinei, o J. F. – 600 Eur neturtinei žalai bei 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : P. C. nuteistas už tai, kad jis: 2015 m. balandžio 6 d., apie 4.00 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , priėjęs prie Å¡alia stovinčio J. F., be aiÅ¡kios priežasties sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jam į galvos sritį, o Å¡iam parkritus ant žemės, įspyrė ne mažiau 6 kartus į įvairias kÅ«no vietas, po to, J.

F. atsistojus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam J. F. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos nosyje, deÅ¡inės akies vokuose, nugaroje, odos nubrozdinimų deÅ¡iniame nosies sparnelyje, odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos kairiame kelyje, deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio IX Å¡onkaulio lūžimÄ , nes dėl deÅ¡inio IX Å¡onkaulio lūžimo nukentėjusiajam J.

F. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, kaip 10 dienų, laikotarpiui; 2016 m. sausio 30 d., apie 2.00 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), kavinės "(duomenys neskelbtini) " koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad vienÄ kartÄ ranka smÅ«giavo O. J. į veidÄ , po to jį sugriebęs už drabužių ir tempdamas parbloÅ¡kė ant betoninio grindinio ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes O.

J. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl deÅ¡inio kelio sÄ nario raiščių patempimo;2016 m. kovo 11 d., apie 24.00 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančios picerijos salėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad pastÅ«mė J. F., o Å¡iam nugriuvus ant sofos, spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes J. F. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos kairės Å¡launies srityje, kairio kelio sumuÅ¡imo.

Lazdijų rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad P. C. kaltė dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų įrodyta, nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės aiÅ¡kios, veikos kvalifikuotos teisingai.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. C. praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas 2016 m. kovo 11 d. įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atitinkamai sumažinant ir galutinę bausmę.Skunde nuteistais teigia, kad, jo manymu, nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu dėl 2016 m. kovo 11 d.

įvykdyto vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kurio metu nežymiai sutrikdyta J. F. sveikata, yra nepagrįsta ir turi bÅ«ti panaikinta. IÅ¡teisinus dėl Å¡io nusikaltimo turi bÅ«ti panaikinta ir nuosprendžio dalis, kuria J. F. priteista 600 Eur neturtinei žalai ir 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Dėl kitų nusikaltimų prisipažįsta pilnai ir dėl jų nuosprendžio neskundžia.Skunde nuteistasis tvirtina, kad 2016 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos neįvykdė. Apie 24.00 val., bÅ«damas visiÅ¡kai blaivus, atėjo į picerijÄ , atsisėdo prie savo draugų ir pažįstamų staliuko.

Prie gretimo staliuko sėdėjo J. F. su savo artimu draugu ir mergina. J. F. elgėsi iššaukiančiai, arogantiškai, replikavo. Jis bendraamžių yra nemėgstamas. Įžeidžiančiai replikavo apelianto bei kitų asmenų, buvusių picerijoje, atžvilgiu. Šaukė visų buvusiųjų akivaizdoje, kad apeliantas sumokės visus pinigus už tai, kad J. F. 2015 m. balandžio 6 d. buvo sumušęs. Iš tikrųjų susitaikius ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos buvo nutrauktas ir apeliantas buvo įpareigotas J.

F. sumokėti 2000 Eur. Buvo sumokėjęs 1600 Eur. Ä® įžeidžiančias replikas P. C. nurodo atsakęs taip pat nepagarbiai. J. F. grasino, kad vėl paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijoje, kad jį apeliantas sužalojo. Kilo žodinis konfliktas. Prie J. F. nebuvo prisilietęs, jo nepastÅ«mė, jam nespyrė, todėl nusikalstamos veikos neįvykdė. TriukÅ¡mas ir sujudimas picerijoje kilo ne dėl apelianto, o dėl J. F. kaltės, nes jis pirmas, bÅ«damas girtas, pradėjo apeliantÄ Ä¯Å¾eidinėti, rėkti, Å¡aukti.Teismas, pilnai iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes, neteisingai, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nes patikėjo tik nukentėjusio ir jo artimiausio draugo S. G. nenuosekliais, prieÅ¡taringais, melagingais parodymais.

Jie abu suinteresuoti bylos baigtimi, nes J. F. yra piktas dėl anksčiau apelianto padarytos skriaudos, kai pagrindinis liudytojas taip pat buvo S. G.. J. F. parodymai pirminės medžiagos rinkimo metu, ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi, nenuoseklūs, prieštaringi ir tai akivaizdu. 2016 m. kovo 12 d. rašytame pareiškime J. F. nurodė, kad apeliantas jį ir draugus išvadino įžeidžiančiais žodžiais, trenkė jam. Nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, o apeliantas pradėjo jį spardyti, spardė ir H.

R.. Nurodė, kokius sužalojimus patyrė. 2016 m. kovo 14 d. apklaustas tyrėjos, J. F. iÅ¡ esmės pakeitė parodymus teigdamas, kad P. C. keikėsi, jam stovinčiam sudavė smÅ«gį į pilvÄ , dėl kurios jis nugriuvo ant sofos. Nugriuvus ant sofos, P. C. sudavė ne mažiau, kaip keturis smÅ«gius į kojas. Ar sudavė H. R., tiksliai pasakyti negali. 2016 m. liepos 13 d. papildomai apklaustas vėl pakeitė parodymus, konkrečiai kur ir kokiu bÅ«du buvo suduota, nenurodė, paaiÅ¡kino, kad po smÅ«gio ar pastÅ«mimo pajuto skausmÄ kelio srityje.

Ar sudavė smūgį P. C., ar griūdamas susimušė, negalėjo pasakyti, tiksliai aplinkybių nenurodė. Duodamas parodymus teismo posėdžio metu jis visiškai susipainiojo. Teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo parodymus, pripažįsta, kad jais vienareikšmiškai tikėti nėra galimybės, tačiau rėmėsi vien tik liudytojo S. G. parodymais, kuris yra artimiausias J. F. draugas. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo teisme duotų parodymų. Nežiūrint visų esminių prieštaravimų, teismas manė, kad jo parodymus laikyti nepatikimais nėra pagrindo.Skunde P. C. taip pat nurodo, kad jo kaltė buvo grindžiama ir liudytojos I.

L. parodymais, kuri nurodė, kad J. F. ant sofos negulėjo, buvo tik pasviręs, o kodėl buvo pasviręs, ji nesuprato. NežiÅ«rint į tai, kad teismui pripažinus, jog nukentėjusiojo parodymais vienareikÅ¡miÅ¡kai tikėti negalima, esant nenuosekliems ir prieÅ¡taringiems liudytojo S. G. parodymams bei liudytojai I. L. nepatvirtinus S. G. parodymų, taip pat nurodžius, kad konfliktas picerijoje vyko ir tarp kitų asmenų, nuosprendyje teigiama, kad P. C. kaltė yra įrodyta. Ä® teismo posėdį buvo pakviesti ir apklausti į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie patvirtino, kad J.

F. nesakė buvęs sumuÅ¡tas. Å ių liudytojų parodymai nuosprendyje aptarti, tačiau jie neįvertinti nei kaip kaltę patvirtinantys, nei kaip paneigiantys įrodymai, nors jie iÅ¡ esmės patvirtina apelianto nekaltumÄ . Be to, pareigÅ«nai patvirtino ir tai, kad žodinis konfliktas vyko ir tarp kitų asmenų. P. C. manymu, žodinis konfliktas tarp jo ir J. F. gali užtraukti nebent administracinę atsakomybę. PareigÅ«nų parodymų ignoravimas nuosprendyje duoda pagrindo teigti, kad ne visi byloje surinkti įrodymai įvertinti objektyviai, pilnai ir teisingai, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėtas.

Ä®vykio metu picerijoje buvo daugiau asmenų, kurie tikrai bÅ«tų matę smurtinius veiksmus ir bÅ«tų apie tai paliudiję teisme. Tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų, iÅ¡skyrus S. G., to nepatvirtino. Liudytojas G. M., kuris yra J. F. draugas ir tÄ vakarÄ sėdėjo kartu prie vieno staliuko, nurodė tik apie žodinį konfliktÄ . Taip pat jis paaiÅ¡kino, kad su J. F. bendrauja nuolatos, tačiau Å¡is nesiskundė, kad buvo sumuÅ¡tas.Apelianto įsitikinimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo.

Nuosprendis Å¡ioje dalyje grindžiamas prielaidomis. Pripažinus, kad Å¡i veika nebuvo įvykdyta, turi bÅ«ti panaikinta ir nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. F. atsiliepime praÅ¡o nuteistojo P. C. skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . Nukentėjusiojo vertinimu, įrodymai byloje įvertinti tinkamai, o nuteistasis, teigdamas, kad nepadarė nusikaltimo, klaidina teismÄ .

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti dėl 2016 m. kovo 11 d. veikos iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokurorė prašė skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo P. C. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde kaltė dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (2015 m. balandžio 6 d. nusikaltimas), 284 straipsnio 1 dalyje (2016 m. sausio 30 d. nusikaltimas) nėra ginčijama, todėl Å¡i nuosprendžio dalis, nenustačius esminių pažeidimų, plačiau neanalizuojama.

Tačiau skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis sprendžiant P. C. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje (2016 m. kovo 11 d. nusikaltimas) klausimÄ . Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo. Pagrindinės įrodymų vertinimo nuostatos ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę ir pareigÄ vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Ä®statymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Savo iÅ¡vadas dėl įrodymų vertinimo teismas iÅ¡dėsto nuosprendyje, kurį pagrindžia tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, tuo pačiu nurodydamas, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas, o kuriuos motyvuotai atmeta ir jais nesivadovauja (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį teisės taikymo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trÅ«kumų, kokius skunde mini nuteistasis, neturi, o P. C. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamo vertinimo yra nepagrįstos.Skundžiamu nuosprendžiu P. C. buvo nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu nukentėjusiojo J.

F. pastÅ«mimu, spyrimu Å¡iam nugriuvus, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. P. C. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl P. C. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, taip pat duomenis, gautus teisminio bylos nagrinėjimo metu, juo įvertino ir nuosprendyje motyvuotai nurodė, kuriuos duomenis laiko įrodančiais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimÄ P. C. veiksmuose, o kuriuos atmeta, ir jais spręsdamas dėl apelianto kaltės nesivadovauja, tai yra, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis aukščiau paminėtų reikalavimų.Nuteistasis P. C. savo nesutikimÄ su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad jis padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , grindžia tuo, kad, pasak apelianto, byloje yra neįrodytas fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį faktas.

P. C. neneigia tarp jo ir J. F. įvykusio žodinio konflikto, taip pat neneigia aplinkybės, kad žodinis konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje, tačiau kategoriÅ¡kai neigia pastÅ«męs nukentėjusįjį ir jam spyręs. Kolegija, patikrinusi Å¡ių skundo teiginių pagrįstumÄ , sprendžia, kad faktinė aplinkybė dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu abejonių nekelia, yra įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais, dėl kurių vertinimo skundžiamame nuosprendyje argumentuotai pasisakyta.

Dėl 2016 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos teisiamajame posėdyje buvo apklausti nuteistasis P. C. ir nukentėjusysis J. F.. Taip pat išklausyti liudytojų, kurie tiriamame įvykyje dalyvavo tiek betarpiškai, tiek epizodiškai, paaiškinimai. Nuteistasis P. C. skunde tvirtina, kad išvadas dėl fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo pirmosios instancijos teismas darė remdamasis išimtinai tik nenuosekliais J. F. ir jo draugo S. G. parodymais, tačiau pritarti tokiam apelianto vertinimui ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra pagrindo.

Nukentėjusysis J. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme dėl aplinkybės, kad prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ picerijoje įvykusio konflikto metu naudojo bÅ«tent P. C., buvo tikras. Å iÄ aplinkybę jis patvirtino ir akistatos su P. C. metu nurodydamas, kad P. C. jį stÅ«mė ir spyrė į kojÄ . Nors dėl to, kuriuo tiksliai metu, kokiais veiksmais, keliais smÅ«giais jam buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ , J. F. nebuvo nuoseklus, dėl kai kurių su tuo susijusių aplinkybių savo paaiÅ¡kinimus keitė, vertinant jo parodymų objektyvumÄ negali bÅ«ti neatsižvelgta į aplinkybę, kad įvykio metu J.

F. buvo neblaivus, prieÅ¡ tai tarp jo ir P. C. įvyko žodinis konfliktas, situacija buvo įtempta, viskas vyko pakankamai greitai, aplink buvo nemažai kitų asmenų, nuo įvykio iki bylos nagrinėjimo teisme praėjo netrumpas laiko tarpas. Atsižvelgiant į paminėta, nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių tam tikrÄ nenuoseklumÄ laikyti esminiu ir vertinti jį kaip pakankamÄ pagrindÄ parodymus laikyti nepatikimais, neobjektyviais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį ir į tam tikrus neatitikimus nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimuose, pažymėjo, kad dėl to visa apimtimi nukentėjusiojo parodymais nesiremia, tačiau tiki ir remiasi ta jų dalimi, kuriÄ patvirtina kiti iÅ¡tirti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju apie tai, kad picerijoje vis tik nebuvo apsiribota žodiniu konfliktu, savo paaiškinimuose nurodo ir liudytojai. Kartu su nukentėjusiuoju įvykio metu buvęs S. G. patvirtino matęs, kad konflikto metu P. C. pastūmė nukentėjusįjį ir šiam pargriuvus ant sofos – spyrė. Nors nuteistasis liudytojo S. G. parodymus siūlo vertinti kritiškai dėl šio asmens suinteresuotumo, kadangi jis yra nukentėjusiojo draugas, vien tik ta aplinkybė, kad S. G. santykiai su nukentėjusiuoju J.

F. yra draugiški, nėra pakankamas pagrindas jo parodymus vertinti kaip melagingus. Esminių prieštaravimų S. G. parodymuose nėra, dėl kai kurių su konfliktu susijusių aplinkybių skirtingu proceso metu duoti liudytojo parodymai skyrėsi, tačiau dėl to, kad P. C. pastūmė nukentėjusįjį ir jam spyrė, buvo nuoseklūs. Be to, aplinkybę, kad picerijoje kabinasi chuliganai, kad mušamasi, liudytojas nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui prašydamas iškviesti policijos pareigūnus.

Liudytoja I. L. taip pat patvirtino, kad J. F. su kompanija pradėjo konfliktuoti su P. C., asmenys pradėjo stumdytis. Matė J. F. pasvirusį ant sofos prie staliuko. Nebuvo visiškai atsigulęs. Nors liudytoja nematė, ar J. F. buvo pastumtas nuteistojo, ar nuteistasis jam spyrė, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad P. C. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Liudytoja paaiškino, kad asmenims pradėjus stumdytis, ji nuėjo į virtuvę pasikviesti pagalbos, grįžusi iš virtuvės jau matė J.

F. prigludusį, prisišliejusį prie sofos, mano, kad jis galėjo būti pastumtas. Šios liudytojos parodymų analizė, lyginant juos su kitais paminėtais įrodymais, tame tarpe ir specialisto išvada Nr. G739/2016(02) dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio ir galimo jų padarymo laiko, priešingai, negu teigia nuteistasis, taip pat patvirtina skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tai, kad picerijoje vyko konfliktas, minėjo ir liudytojai G. M., M.

Å ., H. J., D. B., tačiau konflikto smulkmenų jie negalėjo nurodyti dėl objektyvių aplinkybių, nes ne visÄ laikÄ buvo patalpoje, kurioje vyko konfliktas arba konflikto visÄ laikÄ nestebėjo. Liudytojai D. P. ir T. K. aiÅ¡kino jokio konflikto iÅ¡ viso nematę, tačiau vertinant jų parodymus svarbu tai, kad Å¡ie liudytojai pažymėjo, kad ne visÄ laikÄ buvę picerijoje (D. P. buvo išėjęs parÅ«kyti, be to, kaip pats nurodė, buvo nemažai iÅ¡gėręs, T. K. buvo iÅ¡vykęs į miestÄ ).Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklausti į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai Å .

P., O. A. ir M. R.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡ie liudytojai patvirtino nuteistojo paaiÅ¡kinimus dėl to, kad jis prieÅ¡ nukentėjusįjį nesmurtavo, tačiau jų parodymai nuosprendyje nebuvo įvertinti. Nors detali minėtų liudytojų parodymų analizė nuosprendyje neatlikta, tačiau sutikti su nuteistojo teiginiu, kad Å¡ių liudytojų parodymai liko neįvertinti ir neturėjo įtakos teismo vidiniam įsitikinimui, nėra pagrindo. Kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, negu tvirtina P. C., teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigÅ«nai aplinkybių ar duomenų, kurie kategoriÅ¡kai patvirtintų nuteistojo versijÄ , nenurodė.

PareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko gavę praneÅ¡imÄ apie picerijoje vykstančias muÅ¡tynes. Jiems atvykus visi asmenys jau buvo lauke, tai yra, pareigÅ«nai atvyko pasibaigus picerijoje vykusiam konfliktui, patys, kas vyko tarp konfliktuojančių asmenų, nematė. Liudytojas Å . P. nurodė bendravęs su nukentėjusiuoju J. F., klausė jo, ar buvo sumuÅ¡tas, ar reikalinga medicinos pagalba, tačiau J. F. sakė, kad nereikia, kad nebuvo sumuÅ¡tas, tačiau nori paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Tikslinant aplinkybes, liudytojas nurodė, kad J.

F. uždavė kelis klausimus iÅ¡ eilės (dėl muÅ¡tynių, sužalojimų, greitosios pagalbos) nesulaukęs atsakymo į pirmuosius. Dėl to mano, kad J. F. galėjo jo nesuprasti, o gal ir jis pats nesuprato nukentėjusiojo. Liudytojai O. A. ir M. R. nenurodė girdėję, kad J. F. bÅ«tų tvirtinęs nebuvęs sumuÅ¡tas. Sisteminė Å¡ių liudytojų parodymų analizė, atsižvelgiant į aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, sudaro pagrindÄ jų nelaikyti nei P. C. kaltę patvirtinančiais, nei jo kaltę kategoriÅ¡kai paneigiančiais.

Minėti liudytojai patys konflikto betarpiÅ¡kai nestebėjo, apie įvykusį konfliktÄ nuomonę susidarė tik iÅ¡ nuogirdų, asmenys, su kuriais jie bendravo, buvo neblaivÅ«s, situacija prie picerijos buvo įtempta, žodinis konfliktas jiems atvykus vis dar vyko, asmenys buvo neramÅ«s. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad pareigÅ«nų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyviai atspindintys picerijoje vykusio konflikto aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, P. C. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji aptariamos veikos požymiai Å¡ioje byloje nustatyti ir įrodyti. P. C. vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, fizinį smurtÄ , dėl to buvo iÅ¡kviesta policija, sutrikdytas įprastas picerijos darbas (lankytojų buvo papraÅ¡yta iÅ¡eiti, picerija uždaryta).

Nors nuteistasis su tokiu vertinimu nesutinka, iÅ¡ jo apeliacinio skundo turinio, jame dėstomų argumentų matyti, kad nesutikimÄ P. C. grindžia iÅ¡imtinai savo subjektyviu įrodymų vertinimu iÅ¡ byloje apklaustų asmenų parodymų iÅ¡skirdamas atskiras dalis, sakinius ar frazes, palankius jam, tačiau nevertindamas įrodymų visumos, kaip tai darė teismas. Vertinant byloje surinktus įrodymus sistemiÅ¡kai, juos analizuojant ir lyginant tarpusavyje, nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad P. C. padarė nusikaltimÄ , dėl kurio jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi įrodymų vertinimo klaidų, neturi pagrindo skundžiamÄ nuosprendžio dalį naikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip to skunde praÅ¡o nuteistasis. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir proceso iÅ¡laidų priteisimo. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas neturtinės žalos ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimas praÅ¡ant Å¡iÄ nuosprendžio dalį naikinti, kadangi nuteistasis P. C. jam inkriminuoto nusikaltimo neįvykdė.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl P. C. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra teisingos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo nuosprendžio dalį, kuriÄ iÅ¡spręstas neturtinės žalos atlyginimo ir proceso iÅ¡laidų priteisimo klausimas, naikinti.Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

Taip pat proceso dalyvis turi teisę praÅ¡yti iÅ¡laidas dėl gynėjo dalyvavimo pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti iÅ¡ kalto asmens (BPK 104 straipsnis). Nukentėjusysis J. F. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti 1000 Eur proceso iÅ¡laidas dėl advokato dalyvavimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos poveikį nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, į kaltininko asmenybę, turtinę padėtį, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumÄ sumažino iki 600 Eur.

Priteista suma, kolegijos vertinimu, nėra aiÅ¡kiai per didelė ar neproporcinga padarytam nusikaltimui, atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Dėl proceso iÅ¡laidų, kurias sudaro 1000 Eur, priteisimo pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i suma įrodyta objektyviais duomenimis (pinigų priėmimo kvitais, sÄ skaitomis) ir, įvertinus advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį (advokatas dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teisinė pagalba neapsiribojo tik civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymu), nėra pagrindo Å¡ios sumos nepripažinti proceso iÅ¡laidomis ir nepriteisti iÅ¡ kalto asmens.

Esant paminėtoms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo ir proceso iÅ¡laidų priteisimo klausimas nuosprendyje iÅ¡spręstas teisingai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo P. C. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                 Kęstutis Dargužis                Danguolė Å iugždinytė                Algerdas UrbÅ¡ys