c12a8552-cba8-418f-bef4-28a7dbdcfd4a · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-3177-752/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16813-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 26 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vida Agurkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – S. R., . Teismas, n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėjas P. R. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, paveldėjimo tikslu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. R., miręs (duomenys neskelbtini) buvo priėmęs palikimÄ po savo sutuoktinės V. R. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. 1.1. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama V. R., o netrukus po to – (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas A. R.. 2007 m. liepos 31 d. sutuoktiniai buvo surašę testamentÄ , pagal kurį visÄ jiems priklausantį turtÄ mirties atveju paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus ir pergyvenusiam sutuoktiniui, turtÄ paliko pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjui pasikreipus į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties paaiÅ¡kėjo, kad mirusysis po savo sutuoktinės mirties nebuvo susitvarkęs paveldėjimo dokumentų, nors faktiÅ¡kai buvo priėmęs jos palikimÄ . Nurodė, kad tėvai gyvenami santuokoje buvo įsigiję nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Po V. R. mirties A. R. liko gyventi jam ir jo sutuoktinei priklausiusiame bute, valdė ir iÅ¡laikė visÄ minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , mokėjo mokesčius, taip pat priėmė kaip palikimÄ po sutuoktinės mirties likusį kilnojamÄ jį turtÄ .

Tai įrodo, kad A. R. buvo priėmęs palikimÄ po sutuoktinės mirties faktinio valdymo pagrindu. Tačiau kadangi į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimas liko neįformintas, notaras atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ testamento pagrindu paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui sukeltų teisines pasekmes – jam bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į po A. R. mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Suinteresuotu asmeniu byloje įtrauktas pareiškėjo brolis S. R..

2. Suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, asmeniÅ¡kai, pasiraÅ¡ytinai (b. l. 10). PareiÅ¡kimas tenkintinas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Be kitų bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. R., kurio gyvenamoji vieta nuo 2006 m. vasario 13 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. A. R. 1959 m. liepos 8 d. buvo sudaręs santuokÄ su V. R.. (duomenys neskelbtini) mirė V. R., po kurios mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Mirusieji buvo pareiÅ¡kėjo tėvai. 2007 m. liepos 31 d. testamentu A. R. ir V. R. visÄ jiems priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, o po pergyvenusio sutuoktinio mirties, turtas testamentu paliktas pareiÅ¡kėjui – P. R.. 2021 m. spalio 13 d.

Kauno raj. 13-ojo notarų biuro notarė iÅ¡davė liudijimÄ , kad P. R. yra A. R. įpėdinis pagal testamentÄ . Po A. R. ir V. R. mirties liko nekilnojamasis turas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. PareiÅ¡kėjo teigimu, po V. R. mirties likusį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ toliau valdė ir juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius sutuoktinis A. R.. Tačiau jis į notarÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo įgytas santuokos metu, t.y. 1999 metais ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra registruotas A.

R. vardu.

6. Å ias aplinkybes patvirtina pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, registruotas A. R. vardu; A ir V santuokos liudijimas; A. R. mirties liudijimas; pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei DNSB „Žalioji“ 2021 m. spalio 18 d. pažyma; Kauno miesto 13-ojo notarų biuro 2021 m. spalio 12 d. pažyma Nr. 98, patvirtinanti, kad po V. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta; 2007 m. liepos 31 d. testamentas; Kauno rajono 13-ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad P. R. yra A. R. įpėdinis pagal testamentÄ . Sutartys su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis bei mokesčių kvitai, patvirtinantys, kad ir po V. R. mirties už likusį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo mokami mokesčiai, juo buvo rÅ«pinamasi.

7. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

8. Nagrinėjamu atveju, po A. R. mirties pareiÅ¡kėjas įstatyme nustatytu terminu kreipė į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, buvo užvesta paveldėjimo byla. Tačiau dėl jau nurodytų aplinkybių paveldėjimo teisės liudijimas pareiÅ¡kėjui į A. R. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡duotas nebuvo. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, A. R. buvo priėmęs palikimÄ po sutuoktinės V. R. mirties, nes jis kaip vienintelis savininkas naudojosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, jį prižiÅ«rėjo.

Savo valiÄ Ä¯gyti turtines teises į atsiradusį palikimÄ A. R. iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais, nes jis turtÄ valdė savo nuožiÅ«ra. Byloje nesant prieÅ¡ingų įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieÅ¡taraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pagrįstumo. Pažymėtina, kad į palikėjo A. R. palikimÄ niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimÄ ar neegzistavimÄ teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas Å¡iuos faktus pripažįsta nustatytais.

10. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. R. po savo sutuoktinės V. R. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ , todėl pareiÅ¡kimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

11. Kitokia tvarka pareiÅ¡kėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimÄ . Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiÅ¡kėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės gauti iÅ¡ notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimÄ . Todėl nustatytinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).

12. Priteistinų iÅ¡laidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos ir neiÅ¡ieÅ¡kotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytas pareiÅ¡kėjo P. R. paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Vida Agurkienė