AS-444-28-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444-28/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00965-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos J. A., atstovaujamos advokato Dominyko Varno, skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. A-2941 dalį – 1.2 punktą ir 4.3 punktą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 straipsnio 19 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konstatavo, jog iš skundo, prie jo pridėtų dokumentų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. AP-266 bei Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus apskaitos poskyrio vyriausiojo specialisto pareiginių nuostatų matyti, jog pareiškėja dirba pagal darbo sutartį Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriuje Apskaitos poskyrio vyriausiaja specialiste. Taigi, tarp pareiškėjos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos yra susiklostę ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai. Pareiškėjos darbo teisės ir pareigos atsirado darbo sutarties pagrindu, todėl pareiškėjos einamos pareigos negali būti prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigoms. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, jog Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Dėl šių priežasčių padarė išvadą, jog aptariamas ginčas, nepriklausomai nuo to, kad atsakovu nurodomas viešojo administravimo subjektas, negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu tarnybiniu ginču. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, jis yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjos skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

II. Pareiškėja J. A. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 48–49), kuriame prašo panaikinti 2012 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą.

Nurodo, jog atsakovas 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą priėmė ne kaip darbo santykių, bet kaip viešojo administravimo subjektas, t. y. nutarė panaikinti pareigybes, tarp kurių yra ir pareiškėjos pareigybė, ir įsteigti kitas. Vadovaudamasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi teigia, kad buvo pažeistas jos interesas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir būtent šios nuostatos pagrindu ji kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Nurodo, kad šiuo metu tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra kilęs darbo ginčas (Darbo kodekso 285 str.), kuris gali atsirasti ateityje atleidus pareiškėją iš darbo. Pabrėžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi byloje Nr. 2-17585-638/2012 būtent šiuo pagrindu atsisakė priimti analogišką pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 27 d. skundui ieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis bylas, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, numato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurodo, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Tarnybinio ginčo samprata įtvirtinta to paties įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, nustatant, jog tai yra valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu. Taigi, ginčų priskirtinumas tarnybiniams ginčams, nagrinėtiniems administraciniame teisme, inter alia siejamas su tuo, jog šalis turi būti valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Pareiškėja J. A. kreipėsi į administracinį teismą, ginčydama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus pareigybių panaikinimo ir steigimo“ Nr. A-2941 dalį – 1.2 ir 4.3 punktus bei pašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti minėtų punktų galiojimą. 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo 1.2. ir 4.3. punktais nuo 2012 m. spalio 15 d. naikinama Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Apskaitos poskyrio vyriausiojo specialisto (koeficientas 13) pareigybė ir įsteigiama Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Apskaitos poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė.

Pareiškėja buvo įdarbinta pagal darbo sutartį Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriuje Apskaitos poskyrio vyriausiaja specialiste. Pažymėtina, kad tarp pareiškėjos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos yra susiklostę darbo teisiniai santykiai (darbo teisės ir pareigos atsirado darbo sutarties pagrindu), todėl pareiškėjos einamos pareigos negali būti prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigoms. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, jog Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Specialioji teisėjų kolegija yra pasisakiusi, jog pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (žr., pvz., 2011 m. balandžio 13 d. nutartį byloje Nr. T-XX-25-11, 2012 m. balandžio 11 d. nutartį byloje Nr. T-76-2012). Administracinių teismų kompetencijai, be kitų, priskirta spręsti tarnybinius ginčus (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o bendrosios kompetencijos teismams, be kitų – nagrinėti ginčus, kylančius iš darbo teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog tai, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismams iš esmės patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-17585-638/2012. Kauno miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį (analogišką 2012 m. rugsėjo 27 d. skundui) vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog aptariamas ginčas pagal susiklosčiusią tiek administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų, tiek Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką negali būti priskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. A. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė