Legislator Case Law & Legislation
c12597af-4411-40a3-b42d-e5ef286aedf8 AI generated

c12597af-4411-40a3-b42d-e5ef286aedf8 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number c12597af-4411-40a3-b42d-e5ef286aedf8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-295-212/2013 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05760-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija:  (S) 11.9.12;14.4;121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos MickevičiÅ«tės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Ramunės Čeknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

Legislator headnote

AI generated

c12597af-4411-40a3-b42d-e5ef286aedf8 · Panevėžio apygardos teismas: PaaiÅ¡kėjus ginčytinoms aplinkybėms dėl dviejų atostogų už 2006 metus ir dvigubo atostoginio atlyginimo iÅ¡simokėjimo, ieÅ¡kovė, turėdama specialių žinių, atsisakė paaiÅ¡kinti pirmininkui, valdybos nariams, bendrijai savo skaičiavimų pagrįstumÄ , jo nepagrindė. Teismas neteisingai įvertino aplinkybes, be pagrindo patikėjo ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimais, nepagrįstai atmetė atsakovės teikiamus įrodymus. Pirma, 2012-02-18 ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime suteikti eilines atostogas, ji jau bÅ«dama iÅ¡naudojusi atostogas už 2006 metus, pasinaudojusi atostogas tais pačiais ir 2007 m., nurodė jai priklausant atostogas už visus kalendorinius metus, o ne už vienÄ dienÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-295-212/2013 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05760-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija:  (S) 11.9.12;14.4;121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos MickevičiÅ«tės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Ramunės Čeknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

L. ir atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Skrydis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-837/2013 pagal ieÅ¡kovės B. L. ieÅ¡kinį atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Skrydis“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo negaliojančiu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , darbo užmokesčio už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti į buvusias pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, kad iÅ¡ darbo yra atleista nepagrįstai, darbdavys nepagrindė įsakyme nurodytų teiginių, dėl darbo jai pretenzijų nereiÅ¡kė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; pripažino neteisėtu Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Skrydis“ pirmininko įsakymÄ Nr. 5 ir ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo; negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovės į darbÄ ir laikė, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei po 450 Lt per mėnesį vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2012-07-20) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 1 500 Lt advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų; taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės 81 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei. Nustatė, kad ieÅ¡kovė nuo 2001-02-01 dirbo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Skrydis“ buhaltere.

Darbo savaitės trukmė 4 val. į dienÄ , mokant jai 215 Lt mėnesinę algÄ . Atleidimo iÅ¡ darbo metu mėnesinė alga buvo 450 Lt. IeÅ¡kovė 2012-07-20 bendrijos pirmininko įsakymu Nr. 5 buvo atleista iÅ¡ pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. IeÅ¡kovė nuo 2012-02-28 buvo iÅ¡leidžiama į atostogas už 2006 – 2009 metus, už kiekvienus metus po 28 kalendorines dienas atostogų. IÅ¡ 2007 m. 08 mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio teismas negalėjo nustatyti, kiek dienų pirmÄ kartÄ už 2006 metus ieÅ¡kovei buvo suteikta atostogų, todėl negalėjo paneigti, kad ieÅ¡kovė už 2006 metus turėjo 1 dienÄ nepanaudotų atostogų.

Atsakovė nepagrindė teiginius esančius ieÅ¡kovei iÅ¡siųstame 2012-03-24 praneÅ¡ime. Duomenų, kad buvo pareikÅ¡tas nepasitikėjimas ieÅ¡kove nėra ir Å¡is klausimas nebuvo svarstytas valdybos susirinkime. IeÅ¡kovė padarė prieraÅ¡Ä , kad su įsakymu nesutinka ir atostogos už 2006 metus buvo paimtos dalinai, tačiau atsakovė iÅ¡samaus paaiÅ¡kinimo iÅ¡ ieÅ¡kovės nepaėmė. Teismo posėdyje apklausti liudytojai prieÅ¡taringai vertino ieÅ¡kovės asmenines ir dalykines savybes, tačiau negalėjo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti jos atleidimo priežasčių.

Atsakovė nepagrindė įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodytų teiginių, kad atleidimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu. Teismas sprendė, kad neteisėtai atleistÄ ieÅ¡kovę grÄ Å¾inus į darbÄ jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Nustatė, jog jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti, be to, pati ieÅ¡kovė yra nurodžiusi, kad bendrijos valdyba yra nepalanki jos atžvilgiu.

Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovę grÄ Å¾inus į darbÄ jai palankios darbo sÄ lygos nebus sudarytos, o konfliktinė situacija, kurios dalyviu yra ir ieÅ¡kovė, turės įtakos darbui. Dėl to laikė, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo teismo sprendimu DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu bei priteisė vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ , kurioje vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 21,43 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 450 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-24 pakeisti: priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 2 250 Lt dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nesilaikė DK 300 str. 4 d. nuostatos, pagal kuriÄ turėjo priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ DK 140 str. 1 d. pagrindu, atsižvelgiant į jos nepertraukiamÄ staÅ¾Ä Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Skrydis“.

Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovę nuo 2011-02-01 ir buvo neteisėtai atleista 2012-07-20, todėl jos darbo stažas yra didesnis nei 120 mėnesių, bet mažesnis nei 240 mėnesių, todėl teismas turėjo ieÅ¡kovei priteisti penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Kadangi atleidimo dienÄ ieÅ¡kovės atlyginimas buvo 450 Lt per mėnesį, todėl jai priteistina 2 250 Lt dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimÄ dalyje, kuria buvo iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ toje dalyje – ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad remiantis bendrijos įstatais, nepriklausomai nuo to, kad bendrijos narių 2012-03-24 susirinkimas nepriėmė nutarimo dėl ieÅ¡kovės atleidimo nepasitikėjimo, mano, kad tai nesuvaržė bendrijos pirmininko kompetencijos atitinkamÄ sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra. Byloje esantys įrodymai įrodo atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes: ieÅ¡kovė visiÅ¡kai buvo atsakinga už buhalterines apskaitas, pinigines operacijas, kasos vedimÄ ; ieÅ¡kovė teikė praÅ¡ymus dėl atostogų, kurių kiekviename nurodė ir 2006 m.; atliko atostoginius skaičiavimus į kuriuos du kartus įtraukė ir atlyginimÄ už 2006 m bei atostoginį atlyginimÄ pati su iÅ¡simokėjo.

PaaiÅ¡kėjus ginčytinoms aplinkybėms dėl dviejų atostogų už 2006 metus ir dvigubo atostoginio atlyginimo iÅ¡simokėjimo, ieÅ¡kovė, turėdama specialių žinių, atsisakė paaiÅ¡kinti pirmininkui, valdybos nariams, bendrijai savo skaičiavimų pagrįstumÄ , jo nepagrindė. Teismas neteisingai įvertino aplinkybes, be pagrindo patikėjo ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimais, nepagrįstai atmetė atsakovės teikiamus įrodymus. Pirma, 2012-02-18 ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime suteikti eilines atostogas, ji jau bÅ«dama iÅ¡naudojusi atostogas už 2006 metus, pasinaudojusi atostogas tais pačiais ir 2007 m., nurodė jai priklausant atostogas už visus kalendorinius metus, o ne už vienÄ dienÄ .

Šias aplinkybes įrodo ieškovės prašymas, darbo užmokesčio žiniaraštis Nr.2, kurioje antroje pusėje ieškovės atliktas paskaičiavimas ir padaryti jos ranka įrašai už 112 kalendorinių dienų. Ieškovė savo buhalterinėje pažymoje neteisingai nurodo laikotarpius už kuriuos buvo jai suteiktos atostogos, jos duomenis paneigia jos pačios prašymai dėl atostogų suteikimo, atsakovės įsakymai, darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai. Antra ieškovės teiginys dėl nepanaudotų atostogų dalies buvimo nepagrįstas, nes ji atitinkamo prašymo perkelti jai dalį atostogų už 2006 metus nepateikė ir jo atsakovė nėra gavusi.

Tai, kad atsakovė du kartus naudojosi atostogomis už 2006 metus įrodo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurių teismas netyrė ir nevertino. Ketvirta, teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino ieÅ¡kovės gauto atostoginio atlyginimo už 2006 metus, ar jį sau paskaičiavo ir iÅ¡simokėjo vienÄ ar du kartus, nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybę sutapatindamas su atostogų laiku. Mano, kad ieÅ¡kovė du kartus gavo jos paskaičiuotÄ atostoginį atlyginimÄ už 2006 metus. Net jei ir priklausytų ieÅ¡kovei viena diena atostogų, tai ji neįgytų teisės antrÄ kartÄ gauti atostoginį atlyginimÄ už tÄ patį laikÄ .

Esant abejonių dėl minėtų aplinkybių, teismas galėjo pasiÅ«lyti arba savo iniciatyva skirti atitinkamÄ ekspertizę abejones keliančioms aplinkybėms nustatyti. Mano, kad ieÅ¡kovė pasinaudojusi du kartus eilinėmis atostogomis už tuos pačius 2006 metus tiek gavusi du kartus atostoginį atlyginimÄ už tÄ patį laikotarpį ieÅ¡kovei padarė didelę turtinę žalÄ , nes turėjo samdyti kitÄ darbuotojÄ ieÅ¡kovės atostogų metu bei ieÅ¡kovės iÅ¡simokėtas atostoginis atlyginimas atsakovei yra ženklus.

Kadangi ieÅ¡kovės darbo klausimai buvo svarstomi ir ankščiau bendrijos narių, valdybos susirinkimuose, ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino kilusių problemų, todėl jos atleidimas laikytinas adekvačiu nutarimu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, nes jos nesutikimas su teismo sprendimu nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. 2012-02-18 buhalterinė pažyma įrodo, jog ieÅ¡kovei 2007-02-01 dienai buvo likusi 1 atostogų diena už 2006 metus.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ pažymÄ . Be to, ieÅ¡kovės 2012-02-18 praÅ¡yme nėra nurodyta, kad jai priklauso atostogos už visus 2006 m, t.y. dienų skaičius nebuvo nurodytas. Atsakovė nurodo naujÄ aplinkybę dėl ieÅ¡kovės atostogų dalies perkėlimo už 2006 m. Å i aplinkybė nebuvo tiriama pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme ji nėra tirtina. Atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovė 2 kartus naudojosi atostogomis už 2006 m. yra deklaratyvaus pobÅ«džio.

Neesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes apie 2 kartus ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už atostogas, teismas neturėjo galimybės tokius įrodymus iÅ¡tirti bei įvertinti. Mano, kad teismas pagrįstai ir teisingai nustatė visas bylos aplinkybes bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės neteisėto atleidimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ .

Nurodo, jog nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais ir mano, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo pagrįstai ir teisėtai. Palaiko savo apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės B. L. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Skrydis“ apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. Apeliantė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Skrydis“ mano, jog teismo sprendimas neteisėtas, nes ieÅ¡kovė prarado pasitikėjimÄ , t. y.

Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, nes du kartus atostogavo už 2006 metus bei du kartus iÅ¡simokėjo atostoginius už tuos pačius 2006 metus. Mano, kad pagrįstai buvo atleista pagal DK 136 str. 3d. 2 p. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.).

Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį, Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai.

Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

FaktÄ , kad darbuotojas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1 d.). DK 235 straipsnyje, apibÅ«dinant Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sampratÄ , pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sÄ raÅ¡as. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės veiksmus dėl prarasto nepasitikėjimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, be to, vien tai, kad ieÅ¡kovė parašė du kartus praÅ¡ymus už 2006 m. iÅ¡leisti atostogų, nesudarė atsakovei teisinio pagrindo taikyti ieÅ¡kovei pačiÄ griežčiausiÄ drausminės atsakomybės rūšį – atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis. Atsakovė turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip ieÅ¡kovė pažeidė darbo pareigas ir tik nustačius visas drausminės atsakomybės sÄ lygas, spręsti dėl konkrečios drausminės nuobaudos parinkimo. Pažymėtina, kad drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė.

Nesant bent vienos Å¡ių sÄ lygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė 2006-07-01 pateikė praÅ¡ymÄ leisti eilinių atostogų už 2004-02-01 – 2005-02-01 bei 2005-01 - 2006-02-01 laikotarpius (b. l. 24). Atsakovė 2006-07-01 įsakymu Nr. 41 tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir iÅ¡leido atostogų nuo 2006-07-11 iki 2006-09-05 (b. l. 25). IÅ¡ darbo grafikų ir apskaitos žiniaraščio matyti, jog ieÅ¡kovė atostogavo nuo 2006-07-11 iki 2006-09-05 imtinai (b. l. 75-80). 2007-08-07 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė prašė iÅ¡leisti atostogų už laikotarpį 2006-02-01 – 2007-02-01, 28 kalendorines dienas nuo 2007-08-07 iki 2007-09-04 (b. l. 27).

Pagal darbo grafikÄ ir apskaitos žiniaraÅ¡tį matyti, jog ieÅ¡kovė atostogavo nuo 2007-08-07 iki 2007-09-03 imtinai, t. y. 27 kalendorines dienas (b. l. 71-74). 2012-02-18 ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ atsakovei, kad iÅ¡leistų atostogų už 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ryÅ¡ium su sveikatos pablogėjimu nuo 2012-02-28 (b.l. 11). Atsakovė 2012-02-18 įsakymu Nr. 3 iÅ¡leido ieÅ¡kovę atostogų nuo 2012-02-28 už 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. už kiekvienus metus po 28 kalendorines dienas (b. l. 12).

Atsakovė, neiÅ¡siaiÅ¡kinusi aplinkybių, 2012-07-20 įsakymu Nr. 5 skyrė ieÅ¡kovei pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo (b. l. 8). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nėra aiÅ¡ku, už kÄ buvo atleista ieÅ¡kovė. Atsakovė pati savo įsakymais iÅ¡leido atsakovę atostogų. Pažymėtina, jog 2012-02-18 ieÅ¡kovės praÅ¡yme nebuvo nurodyta likusių atostogų dienų skaičius, o atsakovė 2012-02-18 įsakymu, nenurodydama kiek dienų yra likę ieÅ¡kovei atostogauti, nusprendė iÅ¡leisti už visus nurodytus metus po 28 kalendorines dienas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė turėjo bÅ«ti atidesnė ir pasižiÅ«rėti kiek dienų ieÅ¡kovei buvo likę atostogauti. Tai, kad atsakovė 2012-02-18 įsakymu už 2006 m. antrÄ kartÄ leido ieÅ¡kovei atostogauti 28 kalendorines dienas, neįrodo ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimo, nes ieÅ¡kovė atostogavo nesavavaliÅ¡kai, o atsakovės iÅ¡leisto įsakymo pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo yra nepagrįstas.

Atsakovė neįrodė ir nepagrindė aplinkybių kaip ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, taip pat nenurodė jokių teisės aktų pagal kuriuos bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai savo veiksmais pažeidė darbo pareigas. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo, todėl jį atmeta kaip nepagrįstÄ . Dėl DK 400 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo Apeliantė B.

L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ dalies ir mano, jog teismas, nutraukdamas darbo sutartį, turėjo priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovę nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 20 d., t. y. 137 mėnesius. Pagal DK 300 straipsnio 4 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, jai galima priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ pravaikÅ¡tos laikÄ ir penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokÄ .

Priteisdamas tik vidutinį darbo užmokestį už visÄ pravaikÅ¡tos laikÄ , teismas nurodytÄ reikalavimÄ pažeidė, todėl priteistina 2 250 Lt iÅ¡moka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,  n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimÄ pakeisti. Priteisti iÅ¡ atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Skrydis“, įm. kodas 148938328, 2 250 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokÄ už penkis mėnesius ir 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei B.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 67,50 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus 50 centų) žyminio mokesčio valstybei. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                          Zina MickevičiÅ«tė Margarita Dzelzienė Ramunė Čeknienė