c121ad5a-2bbd-40f8-8e9b-8dc2b97fe31d · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-81-951/2019 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00025-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.3.1.; 2.3.6.4.5.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, dalyvaujant kaltinamajam M. V., kaltinamojo gynėjui advokatui A. A., nukentėjusiojo A.

A. įgaliotai atstovei advokatei L. M., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 137 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

M. V. laikotarpyje nuo 2017-12-30 iki 2017-12-31 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), matydamas, kaip nepilnametis A. A., gim. (duomenys neskelbtini)., gamina nenustatytos sudėties sprogmenį, bei tam neprieÅ¡taraudamas, o patardamas kaip geriau pagaminti, tai yra kaip padaryti ilgesnį degiklį, dėžę apvynioti izoliacine juosta, kad garsas bÅ«tų didesnis, A. A. iÅ¡ kelių galimai įsigytų petardų, supylus galimai sprogiÄ medžiagÄ Ä¯ vienÄ cilindro formos dėžę ir taip pagaminant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos sudėties sprogmenį, o M.

V. neprieÅ¡taraujant, A. A. kartu su M. V. 2017-12-31 apie 19.30 val. atsineÅ¡us pagamintÄ sprogmenį į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), ir tÄ patį vakarÄ apie 21.00 val. išėjus kartu į laukÄ , kur A. A. laikant rankose pasigamintÄ nenustatytos sudėties sprogmenį, o M. V. neprieÅ¡taraujant, jos degiklį pridėjo prie savo rÅ«komos cigaretės, ko pasėkoje įvyko sprogimas, kurio metu A. A. buvo padaryti sužalojimai: kairės plaÅ¡takos pirmo pirÅ¡to distalinio pirÅ¡takaulio, antro pirÅ¡to distalinio, vidurinio, dalinai proksimalinio pirÅ¡takaulių, trečio pirÅ¡to distalinio, vidurinio, pamatinio pirÅ¡takaulių, ketvirto ir penkto pirÅ¡to distalinio pirÅ¡takaulio trauminė amputacija, ketvirto pirÅ¡to proksimalinio pirÅ¡takaulio lūžis, pirmo, antro, trečio, penkto delnakaulio lūžiai, deÅ¡inės ausies bÅ«gnelio trauminė perforacija, veido ir krÅ«tinės terminis nudegimas I-IIA laipsnio, apimantis 1 procentÄ kÅ«no pavirÅ¡iaus, tokiu bÅ«du dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, sunkiai sutrikdė nepilnamečio A.

A. sveikatÄ . Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad žmona sugalvojo gruodžio 30 d. atsivežti į Å iaulius brolį A.. Jis žiÅ«rėjo televizorių, A. kažkÄ darė, matė, kad kažkÄ pjaustė, A. pjaustė tas pačias galingas petardas, kurias kelios savaitės prieÅ¡ Naujuosius metus jam rodė. Kai buvo kaime, A. jas atsinešė rankoje, tai yra legalus sprogmuo. A. demonstravo, kaip garsiai sprogsta. Jis pats matė, kaip jos sprogsta.

Gal ir pats dar turėjo jų atsivežęs. Pamatęs, kad A. kažkÄ daro, jo paklausė, kÄ daro, Å¡is atsakė, kad daro „bombioÅ¡kę“. Paklausinėjo, ar yra anksčiau daręs, sakė, kad yra. Jis įsitikino, kad A. žino, kÄ daro ir nebekreipė dėmesio. Žino, kokios gali bÅ«ti savadarbių sprogmenų pasekmės. Žmona irgi viskÄ matė, sakė viskÄ susidėti, gal ji nesuprato, kÄ brolis gamina. PirmÄ dienÄ A. susidėjo viskÄ Ä¯ stalčių, pratęsė gamybÄ antrÄ dienÄ , nes jie vyko į SPA.

Grįžus iÅ¡ SPA, A. parodė savo padarytÄ petardÄ . Jis paprašė, kad duotų jam, norėjo padaryti normalų uždegiklį. A. jam jos nedavė, pasakė, kad bus gerai. Jie nusipirko legalių petardų, bet A. petardÄ gamino iÅ¡ savų priemonių. Blogai padarė, kad padėjo palaikyti sprogmenį, kai A. jį vyniojo su izoliacija. Gruodžio 31 d. buvo pas R., išėjo į laukÄ . KategoriÅ¡kai nesutinka su tuo, kad jis degė petardÄ , nes jam buvo plaÅ¡takos nudegimas. Jei bÅ«tų degęs žiebtuvėlį, nudegimai bÅ«tų kitokie.

Vadinasi, sprogimo metu negalėjo laikyti žiebtuvėlio. Kai sprogo, užsidengė akis, nieko negirdėjo. Iki Å¡iol spengia ausyse, 40 proc. mato su deÅ¡ine akimi. A. liko be pirÅ¡tų. Žmona matė praktiÅ¡kai visÄ gamybos procesÄ . Gruodžio 30 d. A. jau gamino petardÄ . IÅ¡ kuprinės traukė visas priemones. Su A. dar buvo nusipirkę petardų, bet jų jis neėmė. Nedavė jam jokių priemonių, įrankių. ViskÄ rado namuose. Kai grįžo iÅ¡ SPA, A. jam parodė petardÄ , jis matė, kad per trumpas degiklis, paprašė duoti pataisyti, kad nenusidaužytų nagų, bet nedavė.

Jis pats yra gaminęs petardÄ , bet kai buvo mažas. Palaikė petardÄ , kad A. bÅ«tų lengviau apsukti izoliacija. Nežino, iÅ¡ kur izoliacinė juosta, gal iÅ¡ parduotuvės. Gali bÅ«ti, kad izoliacinę juostÄ rado namie, pats nieko jam nedavė. Neprisimena, iÅ¡ kur gavo izoliacijÄ . Gali bÅ«ti, kad izoliacijÄ pirko. Ä® prekybos centrÄ â€žAkropolis“ vyko pirkti maisto, A. gal įmetė į krepšį lipniÄ juostÄ , už jÄ jis sumokėjo. Minutę laiko padėjo A. gaminti sprogmenį, tik palaikė ir viskas.

VisÄ laikÄ prie gamybos nebuvo. Jo pata R. buvo, kad A. padarytų ilgesnį uždegiklį, kad nagų nenusidaužytų. Dėl izoliacinės juostos neprisimena, ar kÄ jam patarė. Matė, kad izoliacinė juosta yra pirkinių krepÅ¡yje. Padėjo A. apvynioti petardÄ izoliacine juosta. Kai mokėjo pinigus už prekes, matė, kad prie pirkinių yra izoliacinė juosta. TurbÅ«t A. paėmė izoliacinę juostÄ . Neklausė, kam jam reikia izoliacinės juostos. Kai vyniojo petardÄ , suprato, kad čia petardai buvo reikalinga, kuriÄ gaminosi.

Gali bÅ«ti, kad sakė, jog izoliacija reikalinga dėl geresnio sprogimo garso. Gamybos procese jam A. dalyvauti neleido. Nežino, kokiu tikslu buvo vyniojama izoliacinė juosta. Nežino, ar galima pagaminti sprogmenį be izoliacinės juostos. SprogiÄ jÄ medžiagÄ A. atsivežė iÅ¡ namų. Jis turėjo iÅ¡ kažkur stiprių sprogiųjų medžiagų. Žino, kad jis nepilnametis. Galėjo iÅ¡ jo viskÄ atimti. Žmona lygiai taip pat galėjo viskÄ atimti. Neatėmė iÅ¡ jo sprogmenų ir žmonai nesakė, kad reikia atimti.

Daugiau rÅ«pintis turėjo jo žmona, ji atsivežė jį, tai jos brolis. Einant į svečius, nežino, kas nešė sprogmenis. Nematė, kad bÅ«tų paimtas savadarbis sprogmuo. Kai ėjo į laukÄ parÅ«kyti, matė, kaip A. pasiėmė sprogmenį. NesureikÅ¡mino, A. nieko nesakė. Turėjo kitų sprogmenų. Pasiėmė po kelias pirktines petardas. Kiekvienas sau prisidegdavo. A. tikrai turėjo žiebtuvėlį. Nežino, ar jis pats turėjo žiebtuvėlį. Gali bÅ«ti, kad turėjo. Gali bÅ«ti, kad A. nedavė žiebtuvėlio A., neprisimena, praėjo 10 mėnesių.

Nežino, iÅ¡ kur A. gavo žiebtuvėlį, mato akyse vaizdÄ , kad jis rankose turi baltÄ Å¾iebtuvėlį. PirmÄ kartÄ A. nepavyko uždegti sprogmens. Jis lyg negalėjo uždegti žiebtuvėlio. Jie kartu nuėjo į tÄ pačiÄ vietÄ . Kai ėjo su A. uždegti petardÄ , suprato, kad dega tÄ savadarbę petardÄ . A. toliau degiojo su žiebtuvėliu, jis tik pridengė ranka vėjÄ . Jam atrodo, kad tuo metu nerÅ«kė, neprisimena. A. laikė sprogmenį kairėje rankoje. Gal su deÅ¡ine ranka degė.

Jis gali daug kÄ daryti ir su deÅ¡ine ranka. Sprogmuo sprogo iÅ¡ karto. Garso net negirdėjo, iÅ¡ karto buvo balta spalva. Jei sprogo, vadinasi, A. pavyko uždegti sprogmenį. Neįmanoma, kad jis degė sprogmenį, nes jo visa ranka buvo nudeginta. Nesutinka ir su tuo, kad sprogmenį pridegė nuo savo cigaretės, nes jam irgi kliuvo didelis smÅ«gis. Jam iÅ¡rašė vaistus, turėtų regėjimas atsistatyti. Sužalojimai atsirado po įvykio. Su deÅ¡ine akimi blogai mato. Po sprogimo ausyje girdi cypimÄ . Kitu atveju jo sužalojimai bÅ«tų kitokie, nes jis yra deÅ¡iniarankis.

Jam kliuvo tiek pat, kiek A., spengė ausyse, buvo sugadinta rega. Ä®vykio metu iÅ¡gėręs nebuvo. Iki sprogimo jis galėjo uždegti sprogmenį žiebtuvėliu, bet to nedarė. Å ioje situacijoje yra jo kaltės. Pripažįsta kaltę, jei reikės, atlygins žalÄ Ligonių kasoms. Po įvykio vyko į KaunÄ , važiavo vienas, žmona važiavo su A. greitojoje. Buvo įmanoma atimi tÄ prietaisÄ iÅ¡ vaiko. Kai buvo kaime ir A. sprogdino petardas, jis taip pat nesiėmė jokių priemonių, nes negalėjo jo namuose kažko iÅ¡ Arno atimti.

Perskaitęs kaltinamÄ jį aktÄ , žino, kuo yra kaltinamas. Dėl ilgesnio degiklio pripažįsta. Jis laikė dėžę, kad A. apvyniotų jÄ izoliacine juosta. Gali bÅ«ti, kad pasakė, jog nuo izoliacinės juostos bus didesnis garsas. Matė cilindro formos dėžę. A. sprogmenis atsivežė iÅ¡ kaimo. A. A. nematė, kaip degamas sprogmuo, nes jis buvo už nugaros. Po sprogimo jie atsitÅ«pė, nes stovėdami degė petardÄ . Gailisi dėl to, kas atsitiko. Yra kaltas tiek, kiek padarė. Galėjo atimti iÅ¡ vaiko aparatÄ , buvo galima to iÅ¡vengti.

Dėl Å¡io įvykio iÅ¡gyvena. Skambino A. ne kartÄ , siÅ«lė atvažiuoti, pakalbėti su tėvais, bet A. sakė, kad nereikia, nes tėvas jį užmuÅ¡. Po jo su žmona skyrybų nutolo ir nebebendrauja. Jo darbas yra pastovus. Jei teismas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nusikaltimų nebedarytų. ŽalÄ Ligonių kasai atlygins, jei teismas priteis. Mamos klauso, tėvams padeda. Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka. Nėra atlyginęs nei dalies žalos. Skaitė kaltinimo pakeitimÄ .

Sprogmens nematė akyse, jo nenešė į svečius. ViskÄ iÅ¡ namų atsivežė A. A.. Niekas iÅ¡ artimųjų nežinojo, kÄ jis gaminosi namie. Mano, kad jis bet kokiu atveju bÅ«tų gaminęs petardÄ , jei neatvykęs pas juos, tai bÅ«tų gaminęs iki galo namie. Petarda buvo gaminama iÅ¡ kelių pirktinių petardų. Sako, kad pasigamino nelegaliÄ petardÄ , nes ji buvo nesaugi, nesertifikuota. Ä® petardos gaminimÄ labai daug nesigilino, tik pasakė, kad pasidarytų ilgesnį degiklį, kad neprisižaistų. 14 metų vaikui negalėjo nieko padaryti.

Jis jam neleido net prisiliesti prie petardos, sakė, kad viskÄ Å¾ino pats. Jis jo visiÅ¡kai neklausydavo. Buvo savarankiÅ¡kas. PirmÄ kartÄ pamatė petardÄ , kai jÄ gamino jų namuose, dar kartÄ pamatė, kai A. nešėsi jÄ Ä¯ laukÄ . Žmona matė, kaip A. gamino petardÄ . Žmona sakė jam neprisižaisti su petarda, bet A. nekreipė dėmesio, dirbo toliau. Su A. vyko į parduotuvę pirkti maisto produktų. Apmokėjo už viskÄ , kas buvo ant prekystalio, nes A. turbÅ«t neturėjo pinigų. Gali bÅ«ti, kad A. paėmė izoliacinę juostÄ , gali bÅ«ti, kad jis.

Suprato, kad izoliacinė juosta skirta petardai, bet nesigilino. Jau minėjo, kad, jei bÅ«tų degęs petardÄ su cigarete, bÅ«tų degęs su deÅ¡ine ranka, nes yra deÅ¡iniarankis. Sužeidimai bÅ«tų pavirÅ¡iniai. Prisiminė, kad A. sužeista deÅ¡inė ranka, kas rodo, kad jis pats pridegė petardÄ . Jis pridengė petardÄ nuo vėjo, dėl to jo sužalojimai buvo rankos vidinėje pusėje. Lankė A. ligoninėje. Jis sakė, kad sužalojimai yra niekis, keli įdrėskimai. Nuo cigaretės galima uždegti degiklį.

A. tikrai rankoje turėjo žiebtuvėlį. Jo kairė ranka buvo sužalota. Nežino, kada vyko kalba apie petardos apvyniojimÄ izoliacine juosta. Nebeprisimena, ar jam sakė, kad reikia apvynioti petardÄ , jog bÅ«tų didesnis garsas. Jis pats internete buvo susirinkęs informacijÄ . Dėl ilgesnio degiklio R. davė. Jam buvo sužalota kairės rankos vidinė dalis. Buvo pÅ«slytės, ranka atrodė kaip suÅ¡audyta, nykÅ¡tys prakirstas. Buvo pridengęs degiklį nuo vėjo. Jei bÅ«tų degęs degiklį, sužalojimai bÅ«tų buvę kitokie.

Dengė degiklį nuo vėjo, kad A. bÅ«tų paprasčiau uždegti petardÄ . Apie tai, kad petarda buvo nesaugi, pasakė įvertinęs įvykio pasekmes. Patikslintame kaltinime yra daug neatitikimų, negali su viskuo sutikti. Jis ėjo sprogdinti pirktines petardas, jos buvo maiÅ¡elyje. Berods, A. nešėsi maiÅ¡elį ir su pirktinėmis petardomis. Visi nešė daiktus, todėl negali pasakyti, kas kÄ nešė. NeprieÅ¡taravo, kad A. A. gamintų petardÄ , tik pasakė, kad neprisižaistų. Jam mažiausiai rÅ«pėjo.

NeprieÅ¡taravo, kad jis sprogdintų savo gamintÄ petardÄ . A. irgi matė, kad A. turi savadarbį sprogmenį. KategoriÅ¡kai neigia, kad pridegė degiklį su cigarete. Nenešė savadarbio sprogmens, čia buvo A. tikslas gaminti jį ir neÅ¡tis. Jis namuose gamino petardÄ , pasidomėjo, kÄ daro, ar yra anksčiau gaminęs. Sakė, kad yra anksčiau gaminęs petardas, viskÄ Å¾ino, sakė nesikiÅ¡ti ar nelįsti. Jis buvo nusipirkęs legalių petardų. Buvo iÅ¡sinešęs kelias legalias petardas į laukÄ .

Jam atrodo, kad visos petardos buvo viename maiÅ¡elyje. Tame maiÅ¡elyje nematė savadarbės petardos. Jei jam A. bÅ«tų padavęs savadarbę patardÄ , bÅ«tų pats jÄ sprogdinęs. Nesuprato, kad tai nesaugi petarda. Skambino nukentėjusiajam, klausė, kaip ranka, sakė jau pramoko raÅ¡yti deÅ¡ine ranka. NesuraÅ¡yti deÅ¡inės rankos sužalojimai. Kai lankė nukentėjusįjį ligoninėje, buvo apibintuota ir deÅ¡inė ranka, o kairė ranka buvo po operacijos. Jis sakė, kad yra deÅ¡inės rankos nubrozdinimai.

Bandė klausti sesių apie sužalojimus, tačiau jos nebendravo. Su kairės rankos sužalojimais sutinka. Tikrai buvo sužalota ir deÅ¡inė ranka. Jei bÅ«tų numatęs pasekmes, nebÅ«tų lindęs prie petardos. Jei saugiai pagaminsi savadarbį sprogmenį, tai jis bus saugus. Ä®vykio naktį nesuprato, kad gali bÅ«ti nesaugu. Pasitikėjo A., klausinėjo jo, ar yra gaminęs. Apie blogus dalykus negalvojo. Neprisimena, kada pasiÅ«lė apvynioti petardÄ su izoliacija. Jis pats puikiai viskÄ Å¾inojo iÅ¡ interneto.

Jis ir apie petardų gamybÄ Å¡iek tiek žinojo, nes kai buvo mažas, darydavo tokias nesÄ mones. Kai A. gamino petardÄ , pasitikėjo juo, paklausinėjo ir viskas, daugiau nekreipė dėmesio. Savadarbis sprogmuo nėra saugus, savo broliui tikrai neleistų gaminti. Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad per Naujuosius metus (2017 m.) atsitiko nelaimė, kai sprogo petarda. DienÄ prieÅ¡ Naujuosius metus sugalvojo pasidaryti petardÄ . IÅ¡ anksčiau turėjo mažesnio galingumo petardų, tai iÅ¡ jų parakÄ sudėjo į vienÄ .

Naujųjų iÅ¡vakarėse nuėjo pas seserį R. A.. Vakarui įpusėjus, su M. V. ir A. A. išėjo į laukÄ . Su M. V. pasilenkė prie petardos ir jis arba pridegė petardÄ , arba jÄ uždengė rankomis nuo vėjo, bet petarda iÅ¡ karto sprogo. Prisimena, kad lakstė rėkdamas, o paskui apsiramino. Sulaukė greitosios pagalbos, jį nuvežė į Å iaulių ligoninę, kur jį apžiÅ«rėjo, sutvarstė ir trumpam paguldė į reanimacijÄ . Paskui jį vežė į Kauno klinikas, prijungė prie aparatų, pertvarstė, padarė rentgenÄ ir nuo 2 val. iki 6 val. jį operavo.

PetardÄ daugiau gaminosi pats, o M. V. tik padėjo jam jÄ apvynioti su izoliacija. PetardÄ gaminosi dienÄ prieÅ¡ Naujuosius metus, o pabaigė gaminti Naujųjų rytÄ . Internete yra informacijos, kaip gaminti petardas. Anksčiau jau vienÄ kartÄ buvo bandęs pagaminti petardÄ . Mažesnės kategorijos petardas parduoda ir nepilnamečiams. Neprisimena, kiek tų mažesnės kategorijos petardų buvo nusipirkęs. IÅ¡ardė 20 mažų mažo galingumo pirmos kategorijos petardų. Tas mažo galingumo petardas turėjo nuo praeitų Naujųjų metų.

Jas nuperka klasiokai ar vyresni. PetardÄ gamino iÅ¡ kartoninio vamzdžio, į kurį pylė parakÄ ir užkimÅ¡o. VisÄ laikÄ petardÄ gamino vienas ir tik pabaigoje M. V. jÄ apvyniojo su izoliacija. Kai išėjo į laukÄ , tai petarda buvo pas jį. Neprisimena, ar petardÄ uždegė pats ar M. V.. Kai petardÄ degė su žiebtuvėliu, jis tuo metu buvo pasilenkęs. A. A. buvo už maždaug 5 metrų, o M. V. Å¡alia. Jie tik pasilenkė degti, paspaudė žiebtuvėlį ir petarda iÅ¡ karto sprogo. Jis rankoje laikė petardÄ ir tiksliai neprisimena, ar jis degė petardÄ , o M. laikė rankas apsaugodamas petardÄ nuo vėjo.

Sprogimas jam pažeidė visus pirÅ¡tus - vienus mažiau, kitus daugiau. Nežino, ar išėjęs į kiemÄ jis turėjo žiebtuvėlį, ar jį jam padavė. Sprogus petardai jam buvo padaryti sužalojimai, o M. buvo sužeistas vienas pirÅ¡tas (nežino kuris), t. y. buvo giliai pradrėksta, buvo suplėšyti rÅ«bai. Jo taip pat rÅ«bai liko skylėti. Daugiau asmenų nenukentėjo. PetardÄ gaminosi 2017-12-30 ir 2017-12-31, t. y. pradėjo jÄ gaminti gruodžio 30 d., o baigė - gruodžio 31 d., o sprogo gruodžio 31-osios apie 20.20 val.

Gaminosi Šiauliuose, bute pas K. V.. Sprogimas įvyko pietiniame rajone kitoje naujosios bažnyčios pusėje nuo 20.20 val. iki 20.30 val. tarp daugiabučių, nuo laiptinės apie 15 m. atstumu. A. A. nelabai matė, kaip buvo uždegama petarda, nes jis rūkė toliau nuo jų. Sprogimo metu jis buvo jiems už nugaros apie 10 m. atstumu. Po sprogimo jis taip pat lakstė, skambino sesei, greitajai pagalbai, ieškojo rankos dalių. Jis pats nerūko, o M. anksčiau kartais parūkydavo, tačiau nematė, kad įvykio metu rūkytų.

Jis gyvena Pakruojo r., MikoliÅ¡kių kaime. Gruodžio 30 d. jis atvyko pas sesę K. V., bet ėjo Å¡vęsti pas R. A.. PetardÄ pasigamino pas K., o pas R. susprogdino. Ä® Å iaulius atvyko gruodžio 30 d. apie 12 val. su maÅ¡ina kartu su K. V. ir M. V.. M. tÄ pačiÄ dienÄ pirko petardų iÅ¡ kioskelio, bet jis pats jas sprogdino. Tas petardas jis vežėsi į Å iaulius. Niekas nematė, kad kuprinėje vežasi petardas, apie jas niekam nesakė. Tėvai to taip pat nežinojo - jie net nežinojo, kad apskritai pas jį yra petardos.

Pasigaminti petardÄ sugalvojo pats. Nedidelę vietÄ kuprinėje užėmė vežamos petardos (parodė petardos dydį). M. V. taip pat įsigijo petardų iÅ¡ kiosko, esančio Å¡alia daugiabučių, t. y. jis yra apie 50 m atstumu nuo sprogimo vietos. Tuo metu jis buvo kartu su M. V..  M. V. matė, kad jis gamina petardÄ , bet nieko nesakė. Vėliau sakė, kad geriau galėjo to neleisti. PetardÄ gamino apie valandÄ laiko per abi dienas miegamajame ant stalo. Tas didesnis petardos vamzdelis, į kurį subėrė parakÄ , buvo iÅ¡ dėžės nuo senų petardų, kurios jau buvo iÅ¡Å¡autos.

TÄ vamzdelį turėjo nuo praeitų Naujųjų metų, jį atsivežė iÅ¡ namų. Tėvai nematė, kad pasiėmė tÄ vamzdį. IzoliacijÄ , reikalingÄ petardos apvyniojimui, pirko M. V. iÅ¡ „Akropolio", nes sakė, kad ji geriau sprogsta. IzoliacijÄ turbÅ«t pirko gruodžio 31-osios ryte. Tada jau buvo likę tik apvynioti jÄ su izoliacija. Ä® cilindrÄ be parako daugiau nieko nedėjo. „Knatas" petardai buvo iÅ¡imtas iÅ¡ senos petardos, iÅ¡ kurios gamino tÄ didesnę petardÄ . Sunaudojo vienÄ â€žknatÄ ", jis buvo apie 4 cm ilgio.

Kai nešėsi savo savadarbę petardÄ , tai dar maiÅ¡elyje buvo ir M. V. petardų, bet jas jis pats Å¡audė. Iki sprogimo M. jau buvo iÅ¡Å¡ovęs gal dvi kitas petardas. Buvo M. V. maiÅ¡elis su jo (M. V.) pirktomis petardomis ir su viena pagaminta petarda. Daugiau niekas nepatarė, kaip reikia gaminti petardÄ . Pagrindinė jo ranka buvo kairioji, o dabar iÅ¡moko viskÄ daryti su deÅ¡ine ranka. Iki nelaimės su deÅ¡ine ranka galėjo atlikti smulkius darbus, nes, pvz., karpydavo su deÅ¡ine. Jis buvo ir kairiarankis, ir deÅ¡iniarankis.

RaÅ¡ydavo su kaire ranka. Savo bute sesuo K. davė pastabÄ dėl petardos gruodžio 31 d., kai buvo likusios kelios valandos iki jos sprogdinimo. Gruodžio 30 d., kai pradėjo gaminti petardÄ , ji nieko nesakė, tai gal net nepastebėjo, jog jÄ gamino. Kai petardÄ baigė gaminti, K. buvo darbe. K. galėjo žinoti, kad gamino petardÄ , nes viskas buvo padėta ant stalo, t. y. ant stalo buvo padėta pagaminta petarda. Jam atrodo, kad K. tai matė, nes buvo užsiminusi, kad nedarytų nesÄ monių. Taip ji užsiminė gruodžio 31 d., t. y. ji taip sakė tÄ dienÄ , kai sprogdino.

K. sakė nedaryti nesÄ monių, nes kas nors atsitiks - jei taip sakė, tai turbÅ«t matė. Kai išėjo į laukÄ , tai A. turėjo cigarečių, jis neturėjo. Tada rÅ«kė A., o M. lyg nerÅ«kė (1 t., b. l. 60-62). Liudytoja A. A. teisme parodė, kad K. jiems paskambino ir pasakė, kas nutiko. Sėdo į maÅ¡inÄ ir vyko į KaunÄ , nes buvo ne namie. SÅ«nus buvo pas sesę. Viskas vyko 2017 m. gruodžio 31 d. Vyrui paskambino dukra K.. Pasakė, kad A.i rankose sprogo sprogmuo, bet nepasakė, kiek pirÅ¡tukų neteko.

Jie iÅ¡ karto vyko į KaunÄ , o A. atvežė greitoji. Su sÅ«numi nespėjo pakalbėti, nes iÅ¡vežė į operacinę. SÅ«nus buvo sÄ moningas. Po operacijos sužinojo, kad sprogo ranka, nebuvo abiejų nykščių, vienas pirÅ¡tas sutvarkytas su varžtais, trečio pirÅ¡to nėra, antro pirÅ¡to yra pusė. Dabar nykÅ¡tys sutvarkytas, susiÅ«tas, nago nėra nei ant vieno pirÅ¡to. Juos guodė tik tiek, kad nesprogo į veidÄ . Kairės rankos pirÅ¡tai sužaloti. Ji pati sprogimo nematė.

Jai sakė, kad kažkÄ gaminosi, kÅ«rėsi. Gaminosi A. su M., nesigilino į tai, kÄ jis gamino. SÅ«nus yra jautrus, ta tema nekalba. Taip pat nežino, kas sprogo rankoje. SÅ«nus daugiau kaltę prisiėmė pats. Girdėjo apklausÄ , tai sakė, kad A. pats iÅ¡ namų vežėsi priemones. Vienu metu sÅ«nus buvo pasidaręs sprogmenį, pievutėje sprogo ir tėtis iÅ¡lėkė iÅ¡ tvarto. AiÅ¡kino, rodė laidas, kad negalima taip elgtis, kokios gali bÅ«ti pasekmės. SÅ«nus patylėdavo ir viskas.

Namie sprogdino pirktinį sprogmenį. Matė tÅ«telę. SÅ«nus turi atskirÄ kambarį. Ji nematydavo, kad gaminasi petardÄ , nesiknisa po jo daiktus, pats jiems nieko nesisakė. Matė, kad pas seserį sÅ«nus iÅ¡važiavo su kuprine, pasiėmė savo daiktus. SÅ«nus kairiarankis. Jis raÅ¡ydavo, grodavo gitara kaire ranka, daugumÄ darbų darydavo kaire ranka, tačiau karpydavo žirklėmis deÅ¡ine ranka. Dabar sÅ«nus pradėjo raÅ¡yti deÅ¡ine ranka. Gydymas nėra baigtas. Gruodžio mėnesį numatyta didelė operacija, nuo kojos pirÅ¡tai bus perkelti ant rankų, reikia pakeisti vietomis sÄ narius.

Dukros buvo iÅ¡sigandusios, Å¡oke. Viena dukra pasakojo, kad buvo daug kraujo, viskÄ plovė. SÅ«nus buvo pas KristinÄ , po to nuėjo pas R.. Dukra matė gaminamÄ sprogmenį, draudė, bet A. ir M. neklausė. Dukra sakė, kad taip negalima, prisidirbs. M. jai nieko nepasakojo, su jais nebendrauja, neskambina, nesiteirauja, kaip A. laikosi. Jai atrodo, kad M. sÅ«nui neskambina, nebendrauja. Ji nežino, ar M. sÅ«naus atsiprašė. Jos M. neatsiprašė. Mano, kad sÅ«nus pats turėjo lėšų įsigyti petardoms.

Kol kas sÅ«naus gydymas yra kompensuojamas. Ji nežino, kokia proga kieme sprogdino sprogmenį, gal dėl to, kad buvo žiema. Internete viskas suraÅ¡yta, kaip reikia pasigaminti. M. yra buvęs jos žentas. Skyrybos iÅ¡ dalies įvyko dėl to, kas atsitiko, tačiau iki įvykio su kaltinamuoju taip pat retai matydavosi, jis iÅ¡vykdavo į reisÄ , grįžęs pas juos pabÅ«davo, sutarė normaliai. Å is įvykis kardinaliai pakeitė santykius su kaltinamuoju. Liudytoja R. A. teisme parodė, kad M. buvo sesers vyras.

Žino, kodėl yra kviečiama. Naujų metų iÅ¡vakarėse pas juos namuose turėjo vykti Å¡ventė. Apie pusę 8 val. tarėsi visi susirinkti: ji, vyras, dukra, M. V., K. V.. PrieÅ¡ visiems ateinant, sesuo pranešė, kad dar bus ir brolis A.. Visi susėdo, pavalgė, apie 8 val. pamatė, kad vyras eina į laukÄ parÅ«kyti, iÅ¡ paskos išėjo M. su broliu. Po kelių minučių iÅ¡girdo didelį sprogimo garsÄ . Garsas buvo labai didelis. Kelių sekundžių bėgyje įbėgo jos vyras, pasakė kviesti greitÄ jÄ , nes broliui nutraukė pirÅ¡tus.

IÅ¡ pradžių buvo Å¡oke, perklausė, kas nutiko, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , girdėjo, kaip po langais brolis klykė iÅ¡ skausmo. Greitajai pasakė, kad sprogo sprogmuo, kad nutraukė pirÅ¡tus. Dispečerė liepė eiti ieÅ¡koti pirÅ¡tų, tačiau ji pasakė, kad laukiasi ir neis. Pasakė kitiems, kad eitų ieÅ¡koti pirÅ¡tų. Sesuo stengėsi padėti broliui, jis buvo sÄ moningas, kraujavo. Paskambino tėvams, pasakė, kas nutiko. Brolį iÅ¡vežė, sesuo iÅ¡vyko kartu. PirÅ¡tukų niekas nerado.

Toliau ėjo tvarkytis. M. išėjo namo persirengti, vėl parėjo. Pradėjo jo klausinėti, kaip viskas prasidėjo. Å ventės vakarÄ , kai visi susirinko, ji matė, kad buvo atneÅ¡ti fejerverkai, kuriuos pirko M. iÅ¡ Å¡alimais esančio kiosko. Buvo didelės dėžės, mažų sprogmenų, bet visi buvo pirkti. Paklausė, kas ten sprogo, M. pasakė, kad savadarbis sprogmuo. M. iÅ¡vyko į ligoninę. Naktį iÅ¡ sesers sužinojo, kas nutiko, kad sprogo paties pasigamintas sprogmuo. Nematė, kas turėjo tÄ sprogmenį.

Po to sužinojo, kad sprogmenį gamino M. su broliu. Tai pasakė visai kita sesuo iÅ¡ Kauno. Nežino, iÅ¡ kur ji sužinojo. Pati nematė, kad brolis ar M. gamintų sprogmenį. Nežinojo, kad brolis diena anksčiau jau buvo atvažiavęs pas sesę. Kelios dienos ar savaitė iki Naujų metų brolis su sese buvo atėję pas jÄ Ä¯ svečius, A. nubėgo iki kiosko (duomenys neskelbtini), nusipirko petardų. Parodė, kÄ nusipirko, visi buvo legalÅ«s. Kai atsinešė petardas pas jÄ , pamatė, kad tos pačios petardos, kurias anksčiau rodė, ir buvo maiÅ¡elis su smulkesnėmis petardoms, bet į maiÅ¡elį nežiÅ«rėjo, nematė, kas ten buvo viduje.

Einant į laukÄ , nematė, kad kas nors lįstų į maiÅ¡elį, iÅ¡ jo kÄ nors pasiimtų. Vėliau suprato, kad nuomojamame bute buvo gaminama petarda. Visi skambinosi vieni kitiems, taip tÄ informacijÄ sužinojo. Anksčiau iÅ¡ M. sužinojo, kad sprogo savadarbis sprogmuo, bet M. išėjo ir nieko nebepaaiÅ¡kino. Brolis buvo kairiarankis. Negali pasakyti, ar brolis kÄ nors darė deÅ¡ine ranka. Tarp jų 15 metų amžiaus skirtumas, jau 10 metų gyvena atskirai. A. raÅ¡ydavo, viskÄ darydavo kaire ranka.

Su deÅ¡ine ranka kažkÄ darydavo, bet pagrindinė buvo kairė ranka. Po nelaimės jis turėjo iÅ¡mokti viskÄ daryti su deÅ¡ine ranka. Po nelaimės M. išėjo persirengti, nes buvo kruvinas. Jam buvo sužalotas nykÅ¡tys, skaudėjo ausį. Kai persirengęs grįžo, pasakė, kad važiuoja į ligoninę. Neklausė, kas uždegė sprogmenį, kas jį laikė. IÅ¡ kalbų nelabai suprato, kaip viskas vyko. Žino, kad A. su M. bandė uždegti petardÄ . Nežino, kokiu atstumu buvo jos vyras.

Vyras matė, kad iÅ¡ pradžių buvo bandoma uždegti petardÄ , nepavyko, gal vėl bandė. M. neklausė, kas ten buvo per petarda. Brolio bandė klausti, bet jis nenorėjo kalbėti. Stipriai nesigilino, kaip kas bandė uždegti, pati situacijos nematė. Brolis nieko nepasakojo, su M. nekalbėjo, o vyras sakė, kad bandė uždegti, bet jiems nesigavo. Petarda sprogo rankose. Su M. buvo giminės, bet dabar kurį laikÄ nebendrauja. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Jis ėjo parÅ«kyti, M. su A. išėjo kartu.

A. kieme norėjo sprogdinti petardas, bet jis pasakė, kad eitų už kampo. Nuėjo kartu, A. pasakė, kad turi geriausiÄ petardÄ . Bandė degti, nepavyko. Tada nuėjo degti su M.. Tuo metu įvyko sprogimas. Parbėgo namo, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Bandė ieÅ¡koti pirÅ¡tų, bet nerado. Viskas vyko 2017 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini). Jis neklausė, kas čia sprogo, nesidomėjo. Nematė, kad M. ar A. turėtų su savimi sprogmenį. A. pasakė, kad nori susprogdinti petardÄ , jÄ iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės. Nematė paties sprogmens, nežino, ar tai buvo parduotuvėje pirktas sprogmuo.

Po įvykio klausinėjo, sakė, kad A. darė savadarbį sprogmenį. Sprogmenį darė kartu su M.. Taip sakė jo žmona, ji kalbėjo su sesėmis. Nežino, kuri sesuo taip pasakė. A. sakė, kad pernai darėsi tokį patį sprogmenį. Nežino, kada darėsi šį sprogmenį, kas pirko reikalingas priemones. IÅ¡ pradžių A. degė sprogmenį, bet jam nepavyko, grįžo prie jų. Nuėjo su M., atsitÅ«pė, M. degė, o A. laikė. Namie petardų neturėjo. Matė, kad svečiai pasidėjo maiÅ¡elį ir dėžę, iÅ¡ kurios petardos Å¡auna į orÄ .

Nematė, kas konkrečiai viskÄ atsinešė, nes buvo kambaryje. Kai ėjo parÅ«kyti, M. su A. nieko nesakė apie petardų sprogdinimÄ . Išėjęs į laukÄ rÅ«kė, M. irgi rÅ«kė. A. sakė, kad eina pasprogdinti, pasakė, kad kieme nesprogdintų, tai nuėjo prie tuneliuko. Kol rÅ«kė, M. su A. numetė kelias petardas. Petardas traukė iÅ¡ kiÅ¡enės. Abu sprogdino. Kai abu numetė po kelias petardas, A. nuėjo toliau sakydamas, kad turi geriausiÄ petardÄ . Tas petardas, kurias sprogdino iÅ¡ pradžių, kiekvienas degėsi sau.

Žiebtuvėlis buvo M.. Kai ėjo sprogdinti paskutinės, A. prašė jo žiebtuvėlio, bet jis nedavė, nes jau kurį laikÄ prieÅ¡ tai sakė, kad mažvaikis su tomis bombioÅ¡kėmis. M. davė savo žiebtuvėlį. Kai grįžo prie jų, jis turėjo petardÄ rankoje, nelabai jÄ matė, nes buvo suėmęs. PetardÄ laikė kairėje rankoje. A. nuėjo apie 3 metrus. Jis matė, kaip A. bandė uždegti, bet ugnies nematė. Jis grįžo prie M. ir jie kartu nuėjo į tÄ pačiÄ vietÄ .

Pasilenkė ir įvyko sprogimas. Žiebtuvėlio liepsnos nematė. Nematė, kaip degė petardÄ tuo metu, kai buvo sutÅ«pę. Kai A. iÅ¡vežė greitoji, M. iÅ¡važiavo į ligoninę. IÅ¡ po ligoninės grįžo, nelabai ko jo klausinėjo. M. sakė, kad A. vyniojo petardÄ , paliko per trumpus knatus, o A. sakė, kad jau pernai tokiÄ pačiÄ sprogdino. A. sakė, kad savo namuose gaminosi petardÄ praeitais metais, o Å¡iÄ petardÄ gaminosi Å iauliuose. Apie Å¡iÄ petardÄ Å¾ino iÅ¡ kalbų. Matė, kaip M. su A. atsitÅ«pė, kalbų apie tai, kas degė petardÄ , nebuvo.

M. turėjo žiebtuvėlį, o petarda buvo Arno rankose. Jis neklausė nei M., nei Arno, kaip buvo pagaminta petarda. M. žinojo, kad tai savadarbė petarda, tÄ jis pats sužinojo iÅ¡ seserų. Nelaimė atsitiko dėl neatsakingumo to, kuris pirko dalis petardai ir leido gaminti. Sakė, kad M. pirko petardas. Nežino, ar iÅ¡ nupirktų petardų buvo pagaminta savadarbė petarda. Kai buvo sprogdinamos petardos, nesuprato, kad čia vyksta kažkas negero. Nedavė A.i žiebtuvėlio todėl, kad savaitė iki įvykio M. su A. kaime sprogdino petardas, o jis jiems nepritarė.

Tuo metu sprogdino pirktines petardas. Ä®vykio dienÄ A. sakė, kad neužsidegė žiebtuvėlis. Jo žmona sakė, kad M. atsinešė petardas, bet jis pats to nematė. Nematė, kaip M. su A. uždegė žiebtuvėlį, tik atsitÅ«pus iÅ¡kart įvyko sprogimas. Liudytojas R. A. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. PraktiÅ¡kai nieko nežino apie įvykį. Kai sužalojo sÅ«nui rankÄ , paskambino dukra ir pasakė. Bevažiuojant į Å iaulius, dukra paskambino ir pasakė, kad iÅ¡vežė į KaunÄ , tai važiavo tiesiai į KaunÄ . 2017 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. paskambino dukra ir pasakė, kad A.i sužalota ranka.

Sakė, kad sprogo petarda. Nesidomėjo, kokia buvo petarda. Nesidomėjo įvykiu, petarda, nieko po įvykio neklausinėjo, nes tai nieko nepakeistų. Matė, kaip sÅ«nus iÅ¡vyko į Å iaulius. Grįžo pasiimti įrankių, duktė su sÅ«numi sėdo į maÅ¡inÄ , M. buvo maÅ¡inoje. Kažkada prieÅ¡ metus sÅ«nus yra susprogdinęs garsinę petardÄ . Tuomet jį barė, bet neklausinėjo, iÅ¡ kur gavo. Buvęs žentas atvažiuodavo, bet nelabai dažnai. Nėra matęs ar girdėjęs, kad M. pas jį kÄ nors bandytų sprogdinti.

Kaune sÅ«nų vežė į operacinę, buvo sÄ moningas, sakė, kad nesijaudintų, iÅ¡gyvens. Ä® KaunÄ važiavo su žmona. Dar ten buvo abi dukros ir žentas. Kaune buvo dukra K., O. ir J. O. gyvena Kaune, J. gyvena Jonavoje. Dar žentas buvo. O. atvyko tuo pačiu metu su jais, K. atvyko su greitÄ ja. J., O. ir žentas J. atvyko kartu. Ligoninėje niekas nieko nepasakojo, niekas neklausinėjo. SÅ«nus darbus dirbo, rašė kaire ranka. Dabar neiÅ¡eina dirbti, nes su deÅ¡ine nemoka. Po įvykio su M. nebendravo, apie įvykį nekalbėjo.

Jis neiÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimo. Jam skaudu klausinėti, nenori nei prisiminti. M. nerodė iniciatyvos atsipraÅ¡yti. Kaltinamasis materialinės pagalbos nesiÅ«lė. Liudytoja K. A. (buvusi pavardė V.) teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama. Parsivežė brolį pas save, turėjo Å¡vęsti Naujus metus pas sesę R.. TÄ vakarÄ ruošėsi kitai dienai, nes kitÄ dienÄ turėjo vykti į SPA centrÄ . Apie 19.30 val. susiruošė pas sesę, pasiėmė daiktus, valgius, fejerverkus. Kai visi susirinko pas sesę, A. ir M. pasakė, kad eina parÅ«kyti, brolis nusekė jiems iÅ¡ paskos.

Po 10 min atbėgo A. ir pasakė, kad A.i nutraukė pirÅ¡tus, reikia kviesti greitÄ jÄ . Jai buvo Å¡okas, manė, kad pajuokavo. Kad tai tiesa, suprato, kai iÅ¡girdo klyksmÄ . IÅ¡bėgo į laukÄ , brolis laikė kairę rankÄ , vaizdas siaubingas, nežinojo kÄ daryti. Nubraukė nuo maÅ¡inos sniegÄ , spaudė prie rankos. Buvo didelis sÄ myÅ¡is, brolis verkė, bandė jį raminti. Sesė Å¡aukė per langÄ , kad ieÅ¡kotų pirÅ¡tų. Visi ieÅ¡kojo, o ji su A. laukė greitosios. Atvyko greitoji, suleido vaistus, paklausinėjo duomenų ir iÅ¡vežė į Moters ir vaiko klinikÄ , po to į KaunÄ .

Žino, kad sprogo savadarbis sprogmuo. Po įvykio, kol brolis buvo operacinėje, atvyko vyras ir pradėjo kalbėtis, kas įvyko. Nebuvo minčių klausti brolio, nes jis buvo Å¡oke. Vyras pasakė, kad sprogo savadarbis sprogmuo, nežino, ar pridegant, ar Å¡iaip sprogo. Suprato, kad tÄ vakarÄ buvo gaminamas sprogmuo. Nežino, ar kartu gaminosi, ar atskirai. TÄ vakarÄ M. su A. du ar tris kartus ėjo pirkti fejerverkų, buvo išėję į laukÄ pasprogdinti, bet nežino, ar kartu ir kada gamino. Brolis sakė, kad kartu su M. gaminosi jos bute.

Su vyru apie tai nekalbėjo. Brolis irgi buvo atsivežęs garsinių sprogmenų. Ji matė vienÄ didelį fejerverkÄ , vienÄ ilgÄ . Brolis turi pinigų, už kuriuos gali įsigyti petardų. Nežino, ar brolis domėjosi, kaip reikia pasigaminti sprogmenį. Nežino, kas tÄ sprogmenį iÅ¡sinešė į laukÄ . Kai vyko pas sesę, nešė maiÅ¡elį su fejerverkais. Nepasakys, kas iÅ¡ jų nešė maiÅ¡elį, nes nešė visus daiktus. Girdėjo, kaip pasakė, kad eina parÅ«kyti. TokiÄ naktį aplink bÅ«na daug tokių pačių garsų, bet sureagavo, kai atbėgo A., o brolis pradėjo klykti.

Nežino, kas galėjo uždegti petardÄ . M. visada turi žiebtuvėlį, bet nežino, ar jis degė. Iki brolio atvykimo, jos bute petardų nebuvo. Naujų metų iÅ¡vakarėse, kai ruošėsi Å¡ventei, M. su A. porÄ kartų buvo išėję iki parduotuvės, kiosko. 2-3 kartus parsinešė garsinių fejerverkų dėžutes. Brolis pas jÄ atvyko 31 d., jei gerai prisimena. Negali pasakyti, kokiÄ datÄ pasakė tyrėjai. Mano, kad brolis atvyko 31 d., jis nakvojo vienÄ naktį. Todėl iÅ¡eina, kad jį atsivežė 30 d.

Kol buvo pas jÄ , matė, kad brolis turėjo dėžutę su garsinėmis petardomis, iÅ¡traukinėjo virvutes. Klausė, kÄ jis čia daro, sakė, kad nieko nedaro. Paprašė pasidėti petardas. Jis pasidėjo po antro praÅ¡ymo ir daugiau jų neėmė. Važiuojant greitÄ ja, sėdėjo prie vairuotojo, su broliu nesikalbėjo. Kaune buvo mama, tėtis, sesuo Justina. Jos vyras atvyko į KaunÄ vėliau. Laukiant operacijos, buvo raminami tėvai, sesė. Su vyru kalbėjo trumpai, paklausė, kas nutiko, sakė, kad sprogo petarda.

Neklausė, kaip buvo uždegtas sprogmuo. M. sakė, kad lyg su cigarete pridegė petardÄ , nes neturėjo žiebtuvėlio. Matė kartoninę tÅ«tÄ , garsinių petardų. Ilga petarda buvo pirkta iÅ¡ parduotuvės. Vyras su jos tėvais apie įvykį nesikalbėjo. Brolis kaltę prisiėmė sau, kad čia jo atsakomybė, kad jis turėjo taip nesielgti, brolis nieko nekaltina. Iki įvykio nežinojo, kad brolis gamino petardÄ , sprogdindavo petardas namie. Po įvykio iÅ¡ mamos girdėjo, kad yra bandęs kažkÄ anksčiau daryti, o ar pavyko - nežino.

Dažnai visi atvažiuoja pas tėvus. Nėra girdėjusi, kad tokiuose susibÅ«rimuose kas nors sprogdinama. Dirba karo policijoje. Savo namuose cilindro formos kartotinės dėžės nematė. Dabar galvoja, kad reikėjo uždrausti broliui turėti petardų. Kai yra Å¡alia suaugęs asmuo, pasitiki tuo žmogumi ir tiki, kad užkirs keliÄ negeriems darbams. Jos buvęs vyras turėjo pasirÅ«pinti jos broliu, jei buvo su juo kartu. Nežino, kÄ tokioje situacijoje buvęs vyras turėjo padaryti. Vyras jai sakė, kad petardÄ pridegė nuo cigaretės, tačiau A. sakė, kad nematė, jog M. pridegtų petardÄ .

Nežino, ar M. žinojo apie gaminamÄ petardÄ , turbÅ«t turėjo žinoti, jei kartu gaminosi. Brolis sakė, kad jie kartu gaminosi. Paties proceso nematė. Kai brolis buvo jos namuose, užeidavo į kambarį, bet nieko įtartino nematė. Brolis yra protingas, internetu naudotis moka, o ar sugeba petardÄ pasigaminti, ji nežino. Pergyvena dėl to, kas įvyko. Ekspertas J. S. teisme paaiÅ¡kino, kad gavus papildomus medicininius duomenis, suraÅ¡ius iÅ¡vadÄ , matyti, jog nukentėjusiajam padaryti Å¡ie sužalojimai: kairės plaÅ¡takos pirmo pirÅ¡to distalinio pirÅ¡takaulio, antro pirÅ¡to distalinio, vidurinio, dalinai proksimalinio pirÅ¡takaulių, trečio pirÅ¡to distalinio, vidurinio, pamatinio pirÅ¡takaulių, ketvirto ir penkto pirÅ¡to distalinio pirÅ¡takaulio trauminė amputacija, ketvirto pirÅ¡to proksimalinio pirÅ¡takaulio lūžis, pirmo, antro, trečio, penkto delnakaulio lūžiai, deÅ¡inės ausies bÅ«gnelio trauminė perforacija, veido ir krÅ«tinės terminis nudegimas.

Sprendžiant iÅ¡ medicininių duomenų ir aplinkybių, sužalojimai atsirado nuo sprogstamo užtaiso ar įrenginio sprogimo. Jam nėra žinoma sprogmens konstrukcija, sprogdinimo mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai padaryti kairėje plaÅ¡takoje, tai rodo, jog sprogmuo galėjo bÅ«ti laikomas kairėje rankoje. SuraÅ¡ant pirminę iÅ¡vadÄ , ligos istorijoje buvo nurodyta, kad sužeistos abi plaÅ¡takos. Gavus papildomus dokumentus iÅ¡ Kauno klinikų, nustatyta, kad buvo padaryta techninė klaida, nurodyta, kad buvo sužaloti tik kairės plaÅ¡takos pirÅ¡tai.

Sprendžiant iÅ¡ pateiktų duomenų, deÅ¡inės rankos sužalojimų nebuvo. Nukentėjusysis nebuvo apžiÅ«rėtas nei raÅ¡ant pirminę iÅ¡vadÄ , nei papildomÄ . TyR.s buvo atliktas pagal medicininius dokumentus, buvo praÅ¡oma suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ be nukentėjusiojo apžiÅ«ros. Å iaulių Respublikinės ligoninės ligos istorijoje nekonkretizuoti deÅ¡inės rankos sužalojimai, buvo stengiamasi nukentėjusįjį greitai pristatyti į Kauno klinikas. Kauno klinikų apraÅ¡ymuose minima tik kairė ranka.

Nukentėjusysis skundėsi tik deÅ¡inės plaÅ¡takos skausmu, o konkretÅ«s sužalojimai nebuvo apraÅ¡yti. Be ligos istorijos originalo negali pasakyti, bet visas akcentas buvo į kairę plaÅ¡takÄ , jos gydymÄ . Jei buvo kokie smulkÅ«s sužalojimai deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, jie neatsispindi medicininiuose dokumentuose. Jei paaiÅ¡kėtų, kad buvo deÅ¡inės plaÅ¡takos sužalojimai, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų, nes nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ Kauno klinikų buvo gauta stora ligos istorija, jÄ jiems pateikė tyrėjas.

Negali komentuoti dėl deÅ¡inės rankos subintavimo. Negali komentuoti, ar turėjo bÅ«ti apraÅ¡yti deÅ¡inės rankos sužalojimai. Kartais smulkÅ«s, nežymÅ«s sužalojimai nėra apraÅ¡omi. Užduotis atlikti tyR. buvo kryptinga. Jei praÅ¡oma nustatyti sužalojimo mastÄ konkrečiam žmogui, apie kitÄ Å¾mogų toje iÅ¡vadoje nekalbama. Buvo pažymėta, kad kitas asmuo padėjo susprogdinti sprogmenį. Gali bÅ«ti, kad nežymÅ«s sužalojimai neįraÅ¡omi į sužalojimų apraÅ¡ymus.

Buvo bendrai nurodyta, kad yra deÅ¡inės rankos sužalojimai, tačiau nenurodyta jų lokalizacija, konkretÅ«s sužalojimai, dėl to jie nebuvo įtraukti į jo specialisto iÅ¡vadÄ . Paskui tyrėja pateikė papildomas Kauno klinikų iÅ¡vadas, atsižvelgiant į jas, buvo atliktas papildomas tyR.s. Tvirtina papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ , suraÅ¡ytÄ 2018-05-25. Pirminė iÅ¡vada pateikta, kad abi rankos sužalotos, nežino, kodėl buvo akcentas į deÅ¡inę rankÄ . Kokius duomenis turėjo, toks ir tyR.s buvo atliktas.

Galima laiduotoja D. V. teisme parodė, kad palaiko praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Žino, kodėl jis yra teisiamas, kad kaltinamas dėl sužalojimo. Po įvykio paskambino sÅ«nus, pasakė, kad važiuoja į KaunÄ , papasakojo, kas nutiko. Pasakojo, kad sprogo petarda, kad nutraukė pirÅ¡tus. Sakė, kad A. priemones susivežė iÅ¡ namų, pas sesę gamino petardÄ , M. patarė, kad blogai daro. A. sakė, kad jau yra gaminęs tokiÄ petardÄ , viskÄ Å¾ino.

M. patarė, kad reikia daryti ilgesnį knatÄ , bet A. neklausė. Nežino, ar M. dar kažkaip prisidėjo prie petardos gaminimo. Neklausė, kas uždegė petardÄ . Su sÅ«numi bendrauja dažnai, po skyrybų jis gyvena pas jÄ . SÅ«nus labai pergyvena, nervinasi, sakė K.i, kad jei reikės, padės. Nežino, kiek jis padėjo, skyrybų metu paliko daugiau nei reikėjo, mano, kad tai ir buvo pagalba. Bijojo bÅ«ti nesuprastas, žmonos tėvas su juo nesikalbėjo, gal jautėsi kaltas. Taip atsitiko, kad M. laiku nesustabdė A..

Pati nežino, kÄ M. galėjo padaryti, kad iÅ¡vengtų Å¡io įvykio, gal atimti petardÄ . Mano, kad gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sÅ«nui. Jis dirba, jiems padeda, nėra jokių blogybių. SÅ«nus buvo iÅ¡vykęs į reisÄ , kai paskambino žmona ir pasiÅ«lė skirtis. SÅ«nus dėl skyrybų irgi labai pergyvena. Mano, kad galės įtakoti sÅ«naus elgesį ateityje, jos jis klauso, jÄ gerbia. Be kaltinamojo paaiÅ¡kinimų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡irtais įrodymais. 2017-12-31 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog į VÅ¡Ä® Å iaulių Respublikinę ligoninę 2017-12-31 20.10 val. pristatytas petarda sužalotas nepilnametis A.

A., gim. 2002 m. (1 t., b. l. 1). 2018-01-02 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog 2017-12-31 22.45 val. M. V. nustatyta 0,00 promilių (blaivus) (1 t., b. l. 3). 2018-02-20 ir 2018-03-01 įvykio vietų apžiÅ«rų protokoluose užfiksuotos apžiÅ«rėtos įvykio vietos: kiemas, ties namu (duomenys neskelbtini), bei butas, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu fotografuota (1 t., b. l. 31-35, 36-45). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. pG 721/2018(04) matyti, jog A. A. padaryti kÅ«no sužalojimai: kairės plaÅ¡takos pirmo pirÅ¡to distalinio pirÅ¡takaulio, antro pirÅ¡to distalinio, vidurinio, dalinai proksimalinio pirÅ¡takaulių, trečio pirÅ¡to distalinio, vidurinio, pamatinio pirÅ¡takaulių, ketvirto ir penkto pirÅ¡to distalinio pirÅ¡takaulio trauminė amputacija, ketvirto pirÅ¡to proksimalinio pirÅ¡takaulio lūžis, pirmo, antro, trečio, penkto delnakaulio lūžiai, deÅ¡inės ausies bÅ«gnelio trauminė perforacija, veido ir krÅ«tinės terminis nudegimas I-IIA laipsnio, apimantis l procentÄ kÅ«no pavirÅ¡iaus.

Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rasti kūno sužalojimai A. A. padaryti sprogmens mechaniniu, akustiniu ir terminiu poveikiu vienkartinio sprogimo metu, nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai. A. A. kūne nenustatyta kūno sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti bukais kietais daiktais. A. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos antro ir trečio piršto amputacijos, pirmo, ketvirto ir penkto piršto distalinių pirštakaulių amputacijos nukentėjusysis prarado didelę dalį (daugiau nei 30 procentų) bendrojo darbingumo. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad, gydytojų radiologų konsiliumo išvados duomenimis, A.

A. dešinės plaštakos kaulų lūžimų nematyti, specialisto išvados Nr. G 334/2018(04) pirmo punkto dalį „A. A. padaryti kūno sužalojimai: dešinės plaštakos pirmo piršto distalinio pirštakaulio, antro ir trečio piršto distalinio, vidurinio, dalinai proksimalinio pirštakaulių trauminė amputacija, dešinės plaštakos ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio ir pirmo, antro, penkto delnakaulių lūžiai" laikyti negaliojančia (1 t., b. l. 118-119). 2018-03-01 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytoja R.

V. pateikė polietileninį maiÅ¡elį su degtukais, tuščiavidurėmis kartoninėmis tÅ«telėmis, objektais, panaÅ¡iais į petardas, plastikiniais iÅ¡gaubtais objektais (1 t., b. l. 120-123). 2018-04-05 daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota daiktų, kuriuos pateikė R. V., apžiÅ«ra (1 t., b. l. 124-126). LR BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo atsiranda tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y., kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius.

Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (LR BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerÅ«pestingumu (LR BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (LR BK 16 straipsnio 2 dalis).

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 straipsnio 3 dalis). Å iuo atveju byloje aktualus nusikalstamo nerÅ«pestingumo konstatavimas. Nagrinėjant bylÄ teisme, kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies teigdamas, kad pripažįsta, jog matė, kaip nukentėjusysis nepilnametis A.

A. gamino nenustatytos sudėties sprogmenį, suprato, kad yra gaminamas sprogmuo, patarė, kad gaminant sprogmenį, reikia palikti ilgesnį degiklį, padėjo nepilnamečiui nukentėjusiajam apvynioti dėžę su izoliacine juosta. Taip pat iÅ¡ esmės neneigė ir to, kad pasakė A. A., jog izoliacija reikalinga dėl geresnio sprogimo garso. Tačiau kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigė, jog įvykio metu uždegė pagamintÄ sprogmenį, ko pasėkoje jis sprogo nukentėjusiojo rankose sužalodamas A. A..

Kaltinamasis teisme aiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam A. A. nepavyko pačiam vienam uždegti sprogmens, todėl jie kartu nuėjo toliau nuo pastato ir bandė jį uždegti, kai ėjo su A. uždegti petardÄ , suprato, kad dega tÄ savadarbę petardÄ , A. toliau jÄ degiojo su žiebtuvėliu, o jis tik pridengė ranka vėjÄ . Tačiau kaltinamasis negalėjo teismui pasakyti, ar nukentėjusysis turėjo žiebtuvėlį ir iÅ¡ kur jį gavo, kaip ir negalėjo pasakyti, ar tuo metu jis rÅ«kė ar ne, teismui teigdamas, kad neprisimena.

Teismas pastaruosius kaltinamojo paaiÅ¡kinimus iÅ¡ dalies atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant atriboti save nuo įvykio ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti, nes tokius jo paaiÅ¡kinimus paneigia ne tik liudytojų parodymai, bet taip pat ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Tai, kad kaltinamasis M. V. matė, jog A. A. gamina sprogmenį ir patarė Å¡iam, kaip geriau jį padaryti, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nukentėjusysis.

IÅ¡ jo apklausos protokolo matyti, jog M. V. jam padėjo petardÄ apvynioti su izoliacija, izoliacijÄ , reikalingÄ petardos apvyniojimui, pirko M. V. iÅ¡ „Akropolio", nes sakė, kad apvyniota ji geriau sprogsta. Liudytojas A. A. teismui teigė, kad A. A. sprogmenį darė kartu su M. V.. Liudytoja K. A. taip pat teismui tvirtino, kad brolis jai sakė, jog jie petardÄ gaminosi kartu su M. V.. Tokios aplinkybės, t. y. ne tik paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimai, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad M.

V. padėjo A. A. gaminti sprogmenį, ne tik patardamas, kaip geriau jį pagaminti, bet ir padėdamas apsukti jį izoliacine juosta, kuriÄ M. V. nupirko. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad jis sprogmens eidamas į svečius (duomenys neskelbtini) nenešė, nežino, kas jį nešė, nematė, kad bÅ«tų paimtas savadarbis sprogmuo, tačiau bylos medžiaga liudija, kad M. V. turėjo aiÅ¡kiai suprasti ir matyti, jog pasigamintas sprogmuo yra neÅ¡amas pas R. A. į namus. Kaip teigė nukentėjusysis A.

A., kai nešėsi savadarbę petardÄ , tai dar maiÅ¡elyje buvo ir M. V. petardų, bet jas jis pats Å¡audė, buvo M. V. maiÅ¡elis su jo (M. V.) pirktomis petardomis ir su viena pagaminta petarda, iki sprogimo M. jau buvo iÅ¡Å¡ovęs gal dvi kitas petardas. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, be to, juos iÅ¡ dalies patvirtino ir pats kaltinamasis, teigdamas, kad kai ėjo į laukÄ parÅ«kyti, matė, kaip A. pasiėmė sprogmenį. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suprato ir pagal įvykio aplinkybes turėjo matyti, jog maiÅ¡elyje su petardomis, tuo pačiu ir jam priklausančiomis, buvo įdėtas ir savadarbis sprogmuo, kuris buvo nuneÅ¡tas į svečius.

AiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, svarbu nustatyti, kaip buvo uždegtas savadarbis sprogmuo ir kas jį uždegė. Kaip minėta, kaltinamasis teismui teigė, kad jis nesutinka su tuo, jog jis degė petardÄ . Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiÅ¡kinimus atmeta. Kaip rodo bylos medžiaga, tokių jo paaiÅ¡kinimų nepatvirtina kiti bylos duomenys, be to, Å¡iuo atveju įvertintina ir tai, kad pats kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus ir skirtingai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pradžioje M.

V. buvo apklaustas liudytoju. IÅ¡ 2017-12-31 apklausos protokolo matyti, kad M. V. nurodė, jog A. A. petardÄ prisidegė nuo jo cigaretės, iÅ¡ karto po to, tik pridegus petardÄ , ji sprogo nukentėjusiojo rankoje. 2018-01-01 apklausos protokole M. V. taip pat tvirtino, kad A. A. papraÅ¡ius pridegti savadarbę petardÄ , jis pridegė jÄ savo rÅ«koma cigarete, pridegant petarda sprogo A. A. rankoje. 2018-01-08 apklausos protokole M. V. dar kartÄ pareigÅ«nui patvirtino, jog jam rÅ«kant ir rankoje laikant cigaretę, A., priėjęs prie jo, norėjo petardÄ uždegti jo cigarete ir tik jos degiklį pridėjus prie cigaretės, ji iÅ¡ karto sprogo Arno rankoje.

Nors nagrinėtinu atveju paminėtina, kad remtis tokiais kaltinamojo parodymais, kuriuos jis davė bÅ«damas liudytoju dėl aplinkybių, dėl kurių vėliau jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtaR. ir asmuo patrauktas įtariamuoju, negalima, tačiau Å¡iuo atveju svarbu paminėti, kad minėtuose apklausos protokoluose įvardintas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino liudytoja apklausta K. A.. Ji teigė, kad po įvykio M. V. jai sakė, jog jis su savo rÅ«koma cigarete pridegė petardÄ , nes neturėjo žiebtuvėlio.

Dar daugiau, liudytojas A. A. teismui patvirtino, kad jiems išėjus į laukÄ , M. V. irgi rÅ«kė, A. A. nuėjo su M., atsitÅ«pė, M. degė, o A. laikė, žiebtuvėlio liepsnos nematė, jiems pasilenkus ir įvyko sprogimas. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes jie davė parodymus bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, byloje nenustatytas Å¡ių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti M. V. nusikaltimo darymu.

Todėl jų parodymais teismas remiasi visa apimtimi ir traktuoja juos kaip teisingus, atitinkančius tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pats M. V., apklausiamas liudytoju byloje, net tris kartus analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, susijusias su savadarbės petardos uždegimu. Kai tuo tarpu duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, jau teigė, kad įvykis įvyko senokai ir gerai neprisimena tikslių įvykio aplinkybių, jam atrodo, kad tuo metu nerÅ«kė, nors neprisimena.

Dar daugiau, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo cigaretės uždegti petardos degiklį yra galima, taip pat neneigė ir to, kad tÄ kart į laukÄ Ä—jo parÅ«kyti. Tokių duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad savadarbę petardÄ 2017-12-31 uždegė bÅ«tent M. V. nuo savo rÅ«komos cigaretės. Paminėtina ir tai, jog iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. pG 721/2018(04) matyti, kad nukentėjusiajam buvo sužalota kairė plaÅ¡taka.

Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusysis A. A. yra kairiarankis, todėl įvykio metu jis savadarbį sprogmenį laikė kairėje rankoje, dėl ko Å¡i ranka ir buvo sužalota. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis, teisme apklausti liudytojai, bet jų nepaneigė ir pats kaltinamasis. Dar daugiau, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas J. S., teigdamas, jog atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai padaryti kairėje plaÅ¡takoje, tai rodo, jog sprogmuo galėjo bÅ«ti laikomas kairėje rankoje, sprendžiant iÅ¡ medicininių duomenų ir aplinkybių, sužalojimai atsirado nuo sprogstamo užtaiso ar įrenginio sprogimo, kas lėmė nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaip minėta, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam M. V. inkriminuoto nusikaltimo sudėtis materialioji, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, M. V. neveikimas, t. y. matydamas, žinodamas ir suprasdamas, jog nepilnametis asmuo (15 m. amžiaus) gamina sprogmenį, tačiau nesiima jokių aktyvių veiksmų tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias nelaimei, ir taip A. A. elgesiui neprieÅ¡taraudamas; bei veiksmai, kai jis pataria, kaip geriau pagaminti petardÄ - jog reikia padaryti ilgesnį degiklį, dėžę apvynioti izoliacine juosta, kad garsas bÅ«tų geresnis, padėjimas sprogmenį apvynioti izoliacine juosta, o vėliau lauke sprogmenį pridegant, dėl ko įvyko sprogimas ir buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su LR BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais - sunkiu A.

A. sveikatos sužalojimu. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (LR BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (LR BK 16 straipsnis). Iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, LR BK 137 str. 1 d. numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes, tai, kad gamintis sprogmenį, o vėliau nenustatytos sudėties sprogmenį sprogdinti yra pavojinga, savo asmenines savybes (pats būdamas pilnametis, turintis gyvenimiškos patirties) turėjo ir galėjo tai numatyti, įvertinant ir tai, kad nukentėjęs buvo nepilnametis, sulaukęs 15 m. amžiaus. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kokios gali būti savadarbių sprogmenų pasekmės, kad savadarbis sprogmuo nėra saugus, savo broliui tikrai neleistų tokio gaminti, žinojo, kad A.

A. yra nepilnametis, galėjo iÅ¡ jo viskÄ atimti, taip bÅ«tų buvusi galimybė iÅ¡vengti nelaimės, tačiau neprieÅ¡taravo, kad A. A. petardÄ gamintų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl M. V. nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. V. pagal savo asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, dirbantis, psichinėmis ligomis nesirgęs ir kt.) nepaisė elementarių atsargumo taisyklių, padėjo nepilnamečiui A.

A. pagaminti ir susprogdinti sprogmenį, nors turėjo galimybę numatyti, jog namuose nepilnamečio pagamintas savadarbis sprogmuo gali bÅ«ti labai nesaugus ir nekokybiÅ¡kas, o jį uždegus Å¡is gali sprogti dar nepaleidus jo iÅ¡ rankų, ir dėl to gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Ä®vertinus bylos aplinkybių visetÄ , t. y. palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įrodyta, jog M.

V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji LR BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. V. inkriminuota nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 137 straipsnio 1 dalį, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaltinamasis M. V. prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teisme buvo gautas D. V. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį M. V. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ (2 t. b. l. 70). LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . LR BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko LR BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai, todėl LR BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kuriÄ jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M. V. praeityje neteistas, 2012-09-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu (1 t., b. l. 160), praeityje buvo baustas administracine tvarka, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 158-159), padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Tokios aplinkybės rodo, kad asmuo atitinka LR BK 40 str. 1 d., 2 d. 1 p. sÄ lygas. Tačiau tam, kad asmuo galėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-29, 2018-06-11 duoti parodymus apie savo kaltę atsisakė. Tuo tarpu apklausiamas teisme kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Å iuo atveju matyti, kad M. V., duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, nebuvo nuoÅ¡irdus ir vengė sakyti tiesÄ , teigė, jog daug ko nežino, atskleidė tik dalį aplinkybių, taip bandydamas Å¡velninti savo teisinę padėtį bei siekdamas atriboti save nusikaltimo įvykdymo. Kas rodo, jog nėra LR BK 40 str. 2 d. 2 p. įvardintos bÅ«tinosios sÄ lygos, todėl kaltinamojo M. V. atžvilgiu taikyti laidavimo institutÄ nėra galimybės. Skirdamas kaltinamajam M. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y.

į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formÄ ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . M. V. įvykdė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl neatsargumo (LR BK 16 str.). NusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, 2012-09-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu (1 t., b. l. 160), baustas administracine tvarka (1 t., 158-159), dirbantis (1 t., b. l. 161), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus M. V. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Pagal LR BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, yra neteistas, dirbantis, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda M.

V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 109 straipsnio prasmę civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Tačiau gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Ikiteisminio tyrimo metu Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2904,91 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 177-189). IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam A. A. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėtos sumos. Esant tokioms aplinkybėms, Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 2904,91 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ M.

V. 2904,91 € žalÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019-02-26 nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo M. V. automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, perleisti ar įkeisti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ 2904,91 Eur civilinį ieÅ¡kinį, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas, nekeičiant teismo nutartyje numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygų, iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam A. A. buvo skirta gynėja advokatė L. M.. Byloje gauta 2019-02-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus patikslinta pažyma Nr. (2.19) NTP-7-817, iÅ¡ kurios matyti, kad už A. A. suteiktÄ teisinę pagalbÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 292,50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam A. A., patyrė iÅ¡laidų, pripažįsta Å¡ias iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo (LR BPK 103 str.).

Daiktiniai įrodymai - paketas Nr. 1, kuriame yra polietileninis maiÅ¡elis su degtukais, tuščiavidurėmis kartoninėmis tÅ«telėmis, objektais panaÅ¡iais į petardas, plastikiniais iÅ¡gaubtais objektais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokÅ¡telė su A. A. apklausos vaizdo/garso įraÅ¡ais – paliktina saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a : M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ M. V. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2904,91 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ M.

V. 2904,91 € žalÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019-02-26 nutartimi paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ kaltinamojo M. V. automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti, nekeičiant teismo nutartyje numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygų, iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. Priteisti iÅ¡ M. V. 292,50 Eur valstybei už nukentėjusiajam A. A. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Daiktinius įrodymus - paketÄ Nr. 1, kuriame yra polietileninis maiÅ¡elis su degtukais, tuščiavidurėmis kartoninėmis tÅ«telėmis, objektais panaÅ¡iais į petardas, plastikiniais iÅ¡gaubtais objektais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Daiktinį įrodymÄ - kompaktinę plokÅ¡telę su A. A. apklausos vaizdo/garso įraÅ¡ais – palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Jakubėnienė