c1200aeb-0f29-416e-8982-eaf7c9d348d9 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1T-66-579/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo atsiųsta baudžiamÄ ja byla Nr. 1-2081-668/2015, kurioje M. L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 14 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje M.

L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo teisėjui Raimundui MikÅ¡ai, kuris 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Minėtoje nutartyje sprendimas kreiptis į Kauno apygardos teismÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui argumentuojamos tuo, kad byloje nukentėjusiÄ ja yra pripažinta Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė L.

L., kuri Kauno apylinkės teisme dalyvauja nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas ir palaiko valstybinį kaltinimÄ . Nutartyje taip pat nurodyta, kad kaltinamasis M. L. buvo teisiamas Kauno apylinkės teisme ir jo atžvilgiu yra priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai. Nurodytos aplinkybės, teisėjo manymu, tiek proceso dalyviams, tiek ir paÅ¡aliniam stebėtojui gali kelti abejonių dėl Kauno apylinkės teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, o taip pat gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bet kuriam Å¡io teismo teisėjui.Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga, dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nei vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas G.ir kt. v. PrancÅ«zija). Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. W. v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; F. and S. v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr.

C. and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; S. v. Ukraine, no. 65518/01). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas perduoti bylÄ nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui iÅ¡ esmės yra grindžiamas dviem aplinkybėmis.

Vertinant, ar aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismas kaltinamojo atžvilgiu jau anksčiau yra priėmęs apkaltinamuosius nuosprendžius, sudaro pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti kitam apylinkės teismui, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų. Teisėjai, vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų.

Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ savo praktikoje yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.

Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme jau anksčiau buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamasis buvo M. L., ir kad jo atžvilgiu yra priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai, nesudaro pagrindo abejoti Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.Tuo tarpu pripažintina, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo Raimundo MikÅ¡os nutartyje nurodyta kita aplinkybė, t. y. kad byloje nukentėjusiÄ ja yra pripažinta Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė L.

L., gali sukelti pagrįstų abejonių Kauno apylinkės teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Byloje nukentėjusiÄ ja pripažintai prokurorei L. L. vykdant savo tiesiogines darbines funkcijas ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose palaikant valstybinį kaltinimÄ , su Kauno apylinkės teismo teisėjais jai tenka bendrauti tarnybiniais (darbiniais) klausimais, Å¡io teismo teisėjai yra pažįstami su nukentėjusiÄ ja savo tarnybinės veiklos srityje, juos sieja dalykinis bendravimas, o tai objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių, ar Å¡io teismo teisėjai nėra nusiteikę priimti nukentėjusiosios atžvilgiu palankius, iÅ¡imtinai jos interesus atitinkančius teismo procesinius sprendimus.

Pažymėtina, kad nors Å¡i aplinkybė per se nereiÅ¡kia subjektyvaus Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau ji abejonių Å¡io teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu visų pirma gali sukelti kaltinamajam M. L., o kartu ir objektyviam (paÅ¡aliniam), niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.Spręsdamas, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduoti nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į Å¡ias aplinkybes: pirma, byla neturi bÅ«ti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismÄ užtruktų ilgai ir reikÅ¡tų dideles kelionės iÅ¡laidas; antra, byla neturi bÅ«ti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krÅ«vis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krÅ«vį dar labiau padidintų.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o Å¡io teismo krÅ«vis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad Å¡iame teisme byla bus iÅ¡nagrinėta ne tik neÅ¡aliÅ¡kai, bet ir pakankamai operatyviai.Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, n u t a r i a : baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2081-668/2015, kurioje M.

L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.BylÄ su nutartimi iÅ¡siųsti į Jonavos rajono apylinkės teismÄ .Nutarties kopijas iÅ¡siųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                        Evaldas Gražys