2020-02-18 Nr. AB-3653-3-62-3-00838-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-520-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00838-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 23 830 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde, papildytame skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. kovo 18 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo kalinamas negyvenamame, galbūt ne pagal paskirtį naudojamame pastate. Pastato stogas nekeistas 54 metus, dengtas šiferiu, kuriame buvo uždrausta naudoti medžiaga – asbestas. Šiferis sutrūkinėjęs, paveiktas korozijos, suskilinėjęs, šerpėtas, byrantis. Pats pastatas yra avarinės būklės, išorinės sienos įskilusios, iš stogo iškritusios plytos, langų ir durų sąramos nebetinkamos naudoti. Tai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengto evakuacinio išėjimo.

2.2. Pareiškėjas 4 būrio 4 miegamojoje patalpoje buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Minėtos gyvenamosios patalpos plotas buvo 33 kv. m, o joje nuolat buvo kalinama 16 nuteistųjų. Dalį gyvenamojo ploto užėmė nuteistųjų baldai, asmeniniai daiktai. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, tekdavo stovėti eilėse. Tuštinantis virš tupimų skylių tirpdavo kojos, o tai sukeldavo kelių ir kojų skausmus. Sanitarinės patalpos ir įrenginiai buvo nešvarūs, techniškai netvarkingi. Miegamojo gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti. Gyvenamojoje patalpoje buvo blogas apšvietimas, dėl to pareiškėjas negalėjo rašyti, skaityti, pradėdavo skaudėti akis. Gyvenamojoje patalpoje veisėsi tarakonai ir blakės, dėl kurių sukandimų pareiškėjas taip pat negalėjo tinkamai išsimiegoti.

2.3. 4–7 būriuose nebuvo įrengta patalpa drabužiams ir avalynei džiovinti, todėl jie buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje ir siauruose koridoriuose, pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus. Nebuvo įrengtas kambarys ir maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjas maistą laikė gyvenamojoje patalpoje. Taip pat nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis. Virtuvėlė buvo per maža, dėl to negalėjo patenkinti visų nuteistųjų poreikių. Dėl šios priežasties kildavo konfliktai.

2.4. Pravieniškių TI-K nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti, sportuoti ir būti lauke, nes 4–7 būriuose kalintys nuteistieji naudojosi vienu pasivaikščiojimo kiemu, kuris buvo per mažas tokiam nuteistųjų skaičiui. Pasivaikščiojimo kieme nebuvo įrengtos pavėsinės ar stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Kieme nebuvo lietaus vandens nutekėjimui skirtų kanalizacinių šulinių, todėl nuolat jis buvo patvinęs. Pasivaikščiojimo kiemas taip pat buvo neatskirtas nuo sporto aikštyno, todėl pareiškėjui kilo grėsmė būti sužalotam. Pasivaikščiojimo kiemas tik 70–100 m nutolęs nuo gamybinių cechų, kuriuose vykdomi plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras buvo užterštas. Sporto aikštynų būklė buvo avarinė.

2.5. 4–7 būriuose buvo rūkoma tiek gyvenamosiose, tiek bendrojo naudojimo patalpose, šiuose būriuose nebuvo įrengta rūkymo patalpa. Pastato viduje draudžiančių rūkyti ženklų nebuvo, todėl pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo priverstas patalpose kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pataisos įstaigoje nuteistieji, sergantys tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis iki to laiko, kol jiems būdavo nustatyta diagnozė, lankydavosi bendroje valgykloje, dušinėse, bibliotekoje, ilgalaikių pasimatymų kambariuose, todėl pareiškėjas nuolatos jautė baimę, stresą dėl pavojaus užsikrėsti kokia nors pavojinga ūmine liga. Dėl to pareiškėjas daug kartų kreipėsi į psichologinę tarnybą, medikus.

2.6. Pareiškėjas, kalėdamas netinkamomis sąlygomis, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, pablogėjo jo sveikata, savijauta, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju jo reikalavimui neturėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, nes jis, patekęs į Pravieniškių PN-AK, nebuvo supažindintas su nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nežinojo apie savo teises ir pareigas. Pravieniškių PN-AK trūko socialinės reabilitacijos pareigūnų, specialistų, todėl jie negalėjo supažindinti visų nuteistųjų su jų teisėmis ir pareigomis. Pareigūnai slėpė informaciją apie nuteistųjų teises ir pareigas, 4–5 būriuose stenduose informacija apie nuteistųjų teises ir pareigas nebuvo pateikta, o bibliotekoje visa informacija arba buvo pasenusi, arba jos trūko. Be to, pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepimuose nurodė, kad:

4.1. Pastato, kuriame ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, techniniame pase buvo nurodyta, kad šio statinio paskirtis – bendrabutis, o tai patvirtina, kad šis pastatas buvo pritaikytas gyventi žmonėms. Pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. 4 būrio gyvenamoji patalpa vėdinama per langus ir ventiliacines angas. Nuteistieji aprūpinti reikiamais baldais. Nuteistieji gyvenamąsias patalpas privalo tvarkytis patys, todėl, tinkamai atliekant šią pareigą, gyvenamosiose patalpose nebūtų atsiradę buitinių parazitų. Nuteistieji asmeninius rūbus gali skalbti kartą per savaitę maudymosi laiku. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus būrių prausyklose sumontuoti vandens šildytuvai, todėl nuteistieji gali išsiskalbti savo drabužius patys. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiauti savo asmeninius drabužius, taip pat nuteistiesiems išduodamos džiovyklos. 4–5 būrių sanitariniame mazge įrengti 3 klozetai, 3 unitazai, prausykloje – 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, elektrinis vandens šildytuvas, dušinėje – 5 dušo sieteliai. 4 būrio virtuvėlė yra 16,11 kv. m, joje pastatyti šaldytuvai ir spintelės asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti. 4–7 pasivaikščiojimo kiemo plotas yra 2 460 kv. m, jis nebuvo atskirtas nuo sporto aikštyno.

4.2. Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose uždrausta rūkyti, bendrabučių teritorijose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas su skundais dėl kitų nuteistųjų rūkymo nesikreipė. Patalpose buitiniai parazitai naikinami. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kompetentingus institucijas (įstaigas) ar Pravieniškių PN-AK administraciją dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų. Pravieniškių PN-AK stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos, tačiau ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nebuvo vykdomi tokie darbai. Pravieniškių PN-AK yra parengusi personalo veiksmų planą kilus gaisrui, visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. 3 sektoriaus 4 būrio patalpose evakuacinio išėjimo nebuvo, tačiau šis būrys buvo pirmame pastato aukšte, todėl ekstremalios situacijos atveju nuteistieji galėjo evakuotis per langus. 3 sektoriuje nėra deginamos jokios atliekos. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad bauda už atliekų deginimą buvo skirta VĮ „Mūsų amatai“. Pravieniškių PN-AK per paskutinius metus atvira tuberkulioze nuteistieji nesirgo, buvo nustatyta pora susirgimo ne atvira tuberkuliozės forma atvejų.

4.3. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su nuteistųjų turimomis teisėmis ir pareigomis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį ir jam sukeltas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galbūt atliekamus pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 27 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. balandžio 26 d. pareikšti. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, todėl teismas pripažino, kad nėra pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti. Atsižvelgęs į tai, teismas taikė ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ir tuo pagrindu nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. kovo 18 d.

7. Teismas nurodė, kad Taisyklių 111.1 punkte nustatyta, jog bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. kovo 18 d. buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į 4 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 34,76 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 8,69 kv. m gyvenamojo ploto. Visgi pareiškėjas tvirtino, kad visą ginčo laikotarpį jam gyvenant 4 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 8 dviaukštės lovos, kurios nuolat buvo užimtos, todėl gyvenamojoje patalpoje nuolat gyveno 16 nuteistųjų. Šį teiginį pareiškėjas įrodinėjo Pravieniškių PN-AK 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 117-618. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes dėl nuteistųjų skaičiaus patalpoje grindė 2018 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. 63-1182. Minėtoje pažymoje pateikti duomenys apie 2016 m. balandžio 28 d. buvusių įrengtų miegamųjų vietų skaičių 4 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie gyvenamųjų vietų skaičių 4 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje ginčui aktualiu laikotarpiu, miegamųjų vietų skaičiaus mažinimą minėtoje patalpoje, galbūt vykusias (nevykusias) gyvenamųjų patalpų pertvarkas laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. Todėl atsižvelgęs į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, teismas sprendė, jog Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo kalinimo 4 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje metu šioje patalpoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, kurios nuolat buvo užimtos. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui 4 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje teko 2,17 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant Taisyklių 111.1 punktą, kuriame nustatyta, jog bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto.

9. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK neginčijo aplinkybės, jog 4 būryje nebuvo įrengto kambario maisto produktams laikyti, laisvalaikio kambario, sandėlio valymo inventoriui ir dezinfekavimo priemonėms laikyti. Atsakovo atstovas nors ir nurodė, kad 3 sektoriuje buvo skalbykla ir džiovykla, kur nuteistieji galėjo džiovinti savo asmeninius drabužius bei kiekvieno būrio lauke buvo įrengta stacionari džiovykla, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.6, 5.8–5.10 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį, kambarį maisto produktams laikyti.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, kad dėl didelio kalinčių asmenų skaičiaus buvo sudėtinga pasinaudoti tualetu, prausykla, trūko vietos virtuvėlėje, pasivaikščiojimo kieme, vertinamos kaip neatsiejamai susijusios su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, tai yra šio pažeidimo dalis.

11. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015). Pagal HN 76:2010 22 punktą mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (HN 76:2010 23 p.). HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

12. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nenurodė argumentų dėl netinkamos gyvenamosios patalpos apšvietos, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patalpų dirbtinės apšvietos atitiktį minėtų higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 12 d. raštą Nr. 2-642-7(4.11), kuriame nurodyta, kad pagal pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. skundą Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 4–5 būriuose buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas. Duomenų apie šio pažeidimo pašalinimą byloje nėra. Todėl teismas kaip pagrįstus vertino pareiškėjo argumentus dėl netinkamos dirbtinės apšvietos gyvenamojoje patalpoje.

13. Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiškos nuostatos įtvirtintos HN 134:2015 20 punkte.

14. Teismas pabrėžė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 4 būrio patalpose kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos 2015 m. birželio 16 d. (aptikti tarakonai). Tai, kad ginčo patalpoje kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos tik vieną kartą, patvirtina netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktą. Minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Į bylą pateiktame Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 12 d. rašte Nr. 2-642-7(4.11) nurodyta, kad patikrinimo metu bendrojo naudojimo patalpose buvo rasta buitinių parazitų (tarakonų). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų veisimosi gyvenamojoje patalpoje yra pagrįsti.

15. HN 76:2010 18.3 punkte nustatyta, jog sporto aikštynai turi būti papildomai aptverti, sporto įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, nekelti pavojaus laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų bei personalo sveikatai ir gyvybei. Pravieniškių PN-AK pripažino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pasivaikščiojimo kiemas nebuvo atskirtas nuo sporto aikštyno, šią aplinkybę patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 12 d. raštas Nr. 2-642-7(4.11), todėl teismas konstatavo HN 76:2010 18.3 punkto pažeidimą. Teismas taip pat nustatė, kad dėl oro taršos pasivaikščiojimo kieme pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į atsakingas institucijas, iš kurių atsakymų matyti, kad pareiškėjo skundo pagrindu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Nors minėtus teisės aktų pažeidimus padarė tretieji asmenys, tačiau, turėdamas pareigą užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką nuteistiesiems, atsakovo atstovas šios pareigos tinkamai nevykdė.

16. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 318 dienų buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, taip pat buvo nustatyti higienos normų reikalavimų pažeidimai.

17. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas taip pat pripažino, kad dėl pareiškėjui suteiktų netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad adekvati suma kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra 3 800 Eur.

III. 18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio metų nesuteikė galimybės pareiškėjui pasisakyti, t. y. neleido teismo posėdžio metų perskaityti raštu paruošta kalbą. Pats skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi nepagrįstai nekonstatuota dalis pažeidimų dėl dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o nustatytų pažeidimų neigiamą poveikį pareiškėjui teismas nepagrįstai sumenkino, todėl priteisė nepakankamą sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

19.2. Teismas nepagrįstai daliai pareiškėjo reikalavimo taikė ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjui taip pat nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos gauti aktualią informaciją apie jo turimas teises bausmės atlikimo metu ir privalomas jam užtikrinti kalinimo sąlygas.

19.3. Nors teismas pripažino, kad pareiškėjas yra nerūkantis, rūkymui skirtos vietos netinkamai įrengtos ir 4–5 būrio patalpose nebuvo iškabintų ženklų, draudžiančių rūkyti, tačiau teismas, įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus pataisos įstaigos administracijai dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamose ar bendro naudojimo patalpose, o ši nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti, sprendė, kad dėl minėtų aplinkybių nėra pagrindo taikyti atsakomybę atsakovui. Pravieniškių PN-AK nepateikė, o teismas neišreikalavo registruojamų žurnalų kopijų, kuriose buvo pažymėta, kiek kartų pareiškėjas ir kiti nuteistieji aktualių laikotarpių kreipėsi su skundais, prašymais, pasiūlymais į pataisos įstaigos administraciją dėl to, kad 4–5 būriuose nebuvo ženklų, draudžiančių rūkyti, dėl ko tabako dūmų kvapas buvo jaučiamas visur: laiptinėje, koridoriuose, sanitarinėse mazguose, dušinėse ir net miegamosiose patalpose. Teismas nepagrįstai įvertino aplinkybę, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl didelio pareigūnų trūkumo ir vaizdo kamerų neįrengimo negalėjo būti tinkamai vykdoma rūkančiųjų nuteistųjų kontrolė. Teismas netinkamai įvertino jo pateiktą dokumentą „dėl informacijos pateikimo apie bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN 3 sektoriuje“ su 119 nuteistųjų parašais, patvirtinančiais, kad 2–3, 4–5, 6–7 ir 8–9 būriuose tabako dūmų kvapas buvo jaučiamas laiptinėje, koridoriuose, sanitarinėse mazguose, dušinėse ir net miegamosiose patalpose. Atsakovo atstovas neįrodė, kad pataisos įstaigoje buvo tinkamai užtikrinta nerūkančių nuteistųjų (įskaitant ir pareiškėją) teisė nekvėpuoti tabako dūmais, dėl to šios teisės pažeidimas taip pat turėjo būti konstatuotas.

19.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 81(3)-367, kuri buvo parengta ne ginčui aktualaus pareiškėjo kalinimo laikotarpio metu. Teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad dėl akivaizdaus pataisos įstaigos perpildymo ir pareigūnų bei medicinos personalo stokos Pravieniškių PN-AK tinkamai nekontroliavo įvairiausių ligų protrūkių (tuberkuliozės, įvairiausių ūminiu lygų ir kitokio pobūdžio virusinių kvėpavimo takų susirgimo atvejų ir t. t.), taip pat nariuotakojų veisimosi (tarakonų, blakių ir kitų gyvių). Pravieniškių PN-AK nepateikė 2014, 2015 ir 2016 metų duomenų apie nuteistųjų tuberkuliozės susirgimo ir kitomis ūminėmis lygomis užsikrėtusių nuteistųjų atvejus, o buvo pateikta tik 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 81(3)-367, kurioje nurodyti 2 neatviros formos tuberkuliozės per 2017–2018 m. atvejai. Atsakovo atstovas nepateikė, o teismas neišreikalavo visų reikšmingų duomenų, susijusių su pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl tuberkulioze sirgusių nuteistųjų (pvz., kada, kiek kartų ir kokiose patalpose buvo atliktos dezinfekcijos nuo tuberkuliozės). Atsakovo atstovas neįrodė, kad buvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka. Pareiškėjas nuolat jautė baimę, stresą, bijodamas užsikrėsti kokia nors pavojinga ūmine liga.

19.5. Dėl netinkamų Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų apšvietos buvo pakenkta pareiškėjo regėjimui. Pareiškėjas taip pat sirgo depresija. Teismas šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino. Būtent netinkamos kalinimo sąlygos lėmė pareiškėjo patirtas sveikatos problemas.

19.6. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė nepagrįstai per mažą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į pareiškėjui padarytus pažeidimus (jų pobūdį, trukmę), įvertinus, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo sutrikdyta sveikata (kai kurios sveikatos problemos pareiškėjui pasireikš tik ateityje), pareiškėjo patirta neturtinė žala turėtų būti kompensuota visa jo skunde reikalaujama suma.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad pareiškėjo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi buvo pažeista, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

21.1. Teismas nevertino fakto, kad gyvenamosiose patalpose asmenys nėra rakinami ir gali laisvai judėti bendrabučio tipo patalpose, koridoriuose ir pan. Nors teismas vertino abejones pareiškėjo naudai, tačiau nevertino aplinkybės, jog Pravieniškių PN-AK nėra teisės aktų įpareigota fiksuoti tikslų asmenų, kiekvieną dieną gyvenančių konkrečioje gyvenamojoje patalpoje, skaičių. Pravieniškių PN-AK pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl tekusio per mažo ploto kamerose yra neproporcingai per didelė našta. Todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis.

21.2. Pravieniškių PN-AK pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimų taip pat yra neproporcingai per didelė našta. Net tuo atveju jei būtų vertinama, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis dėl to, kad jam teko per mažai ploto ir buvo padaryti higienos namų pažeidimai, tačiau minėti pažeidimai neturėtų būti vertinami kaip tokie, kurie pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą, kompensuojamą pinigais.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas pagrįstai pritaikė senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. kovo 18 d.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas, nesutikdami su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka proceso teisės reikalavimų, keliamų administracinio teismo sprendimui.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

29. Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių trūkumo vertino kaip su Taisyklių 111.1 punkte nustatytos minimalios ploto normos pažeidimu susijusią aplinkybę. Vis dėlto teismas nenustatė, koks konkretus teisės aktas (konkrečios teisės nuostatos) dėl sanitarinių įrenginių trūkumo buvo pažeistas. Teismas taip pat detaliau neanalizavo šių nustatytų pažeidimų pobūdžio ir masto, t. y. kokių konkrečių sanitarinių įrenginių stigo pataisos įstaigoje, kiek asmenų tekdavo po konkretų sanitarinį įrenginį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal vėliausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nors nepaneigtina, kad laisvės atėmimo įstaigos perpildymas kalinamais asmenimis gali lemti ir sanitarinių įrenginių trūkumą, tačiau teismas tai gali nustatyti tik įvertinęs, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1291-556/2019). Teismas, konstatuodamas, kad laisvės atėmimo įstaigos perpildymas lėmė, jog pareiškėjui trūko vietos ir virtuvėje bei pasivaikščiojimo kieme, taip pat turėjo nustatyti, ar dėl to buvo pažeisti konkretūs teisės aktai (konkrečios teisės nuostatos).

30. Teismas taip pat nenurodė, kokie konkretūs teisės aktai (konkrečios teisės nuostatos) buvo pažeisti dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pastato, kuriame pareiškėjas buvo kalinamas, techninė būklė buvo prasta, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo evakuacinio išėjimo ir buvo asbesto. Be to, teismas nevertino, ar tokios aplinkybės kaip medžiagų, turinčių asbesto, buvimas laisvės atėmimo įstaigos pastato dalyse, evakuacinio išėjimo neįrengimas pareiškėjui galėjo daryti ir/ar padarė neigiamą poveikį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

31. Nors teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK neįvykdė pareigos užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką nuteistiesiems dėl oro taršos pasivaikščiojimo kieme, tačiau šios aplinkybės sprendime nedetalizavo, o tik konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skundo pagrindu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai bei pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės. Teismas taip pat sprendime nenurodė, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos Pravieniškių PN-AK veiksmais (neveikimu) dėl to buvo pažeistos.

32. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegijos nuomone, negalima daryti aiškios išvados, kiek laiko pareiškėjo kalinimo metu truko teismo nustatyti (išskyrus minimalios ploto normos) pažeidimai, t. y. nors teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis 318 dienų, tačiau iš teismo sprendimo nėra aišku, ar 318 dienų truko ir kiti nustatyti pažeidimai. Be to, iš teismo sprendimo negalima vienareikšmiškai suprasti, ar teismas visus nustatytus pažeidimus vertino kaip pareiškėjui sukėlusius neturtinę žalą. Pavyzdžiui, nors teismas nustatė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 pažeidimą dėl neįrengto laisvalaikio kambario, tačiau teismo sprendimo dalyje, kurioje nurodomi pažeidimai, sukėlę pareiškėjui neturtinę žalą, minėtas pažeidimas neminimas, o tik pažymima, kad „byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai“.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimą, taip pat konstatuoja, kad teismas neįvertino visų pareiškėjo nurodytų argumentų (aplinkybių). Pavyzdžiui, nors teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad sanitarinis mazgas sudėvėtas, reikalingas sanitarinio mazgo, dušo patalpos reikalingas remontas, tačiau iš esmės neįvertino pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad sanitarinės patalpos ir įrenginiai buvo nešvarūs, techniškai netvarkingi.

34. Taigi, atsižvelgus į šios nutarties 29–33 punktuose išdėstytas nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjama byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, detaliau apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nevertina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi išnagrinėti bylą išsamiai ir visapusiškai, įvertinti visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nustatyti, ar buvo padaryti pažeidimai, o jeigu buvo, nurodyti konkrečias pažeidžiamas teisės aktų nuostatas, bei vertinti, ar dėl padarytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir spręsti dėl jos kompensavimo.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų patikrinti, ar pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (argumentai) dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK 2014 m. gruodžio 12 d. nebuvo išnagrinėti administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2016, kurioje pareiškėjas taip pat buvo pareiškęs reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, o nustatęs tai, spręsti, ar nėra pagrindo atitinkamos dalies nagrinėjamos bylos nutraukti pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė