c11cc073-4ce6-4b52-912f-e700d3b1f4ee · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-322-328/2020 (Proceso Nr. 2-06-3-05904-2019-1) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 22 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. S., jos atstovui advokato padėjėjui G. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. S., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovei A.

Å ., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. Å . dėl leidimo pakeisti nepilnamečiui vaikui pavardę be jo tėvo sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. S., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama leisti pakeisti nepilnamečio vaiko G.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), dabar turimÄ pavardę – Å . į jos motinos turimÄ pavardę – S., atitinkamai nepilnamečio vaiko pavardę – S., be jos tėvo sutikimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieÅ¡kovė su atsakovu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini). gyveno kartu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei ir atsakovui gimė dukra G. Å .. Å alys bendrÄ Å«kį vedė, gyveno kaip sutuoktiniai iki 2011 m. Po 2011 m. atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nei ieÅ¡kove, nei dukra nesirÅ«pino.

Nuo 2015 m. atsakovas išėjo gyventi atskirai. DukrÄ , gyvenančiÄ su ieÅ¡kove, lankė retai. Kartais pasiimdavo dukrÄ , kad kartu praleistų laikÄ , tačiau kaip pastebėjo ieÅ¡kovė, o vėliau pasakojo ir Å¡alių vaikas, atsakovas, bÅ«damas su nepilnamečiu vaiku, vartodavo alkoholį, vaiku nesirÅ«pino. Tais atvejais, kai atsakovas bÅ«davo vienas su vaiku, jis elgdavosi neatsakingai vaiko atžvilgiu. Paskutinį kartÄ atsakovas su vaiku matėsi 2017 m. Nurodė, jog iÅ¡ atsakovo buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui (po 20 Eur per savaitę), tvirtino, jog tai tik simbolinė suma, kuriÄ teikė atsakovas.

Jokio kito papildomo iÅ¡laikymo ar pagalbos ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nesulaukė. Mano esant akivaizdu, kad atsakovas nusiÅ¡alino nuo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo. Papildomai nurodė, jog nuo 2018 m. vaikas gyvena ir mokosi Lietuvoje. Vaikas gyvena kartu su buvusiu ieÅ¡kovės sutuoktiniu, trečiuoju asmeniu S. S.. Å iuo metu ieÅ¡kovė gyvena su trečiuoju asmeniu, veda bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu S. S. buvo paskirtas nepilnamečio vaiko laikinuoju globėju. Teigė, jog tiek Å¡alims gyvenant kartu, tiek atskirai, atsakovas savo vaiku nesirÅ«pino, neteikė iÅ¡laikymo, su vaiku nebendravo, nesidomėjo vaiko auginimu, o visas tėvui tenkančias pareigas vykdo buvęs sutuoktinis S. S..

VaikÄ ir S. S. sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys. G. Å . S. S. laiko savo faktiniu tėvu, todėl tikslinga pakeisti vaiko pavardę į dabar ieÅ¡kovės turimÄ . Pažymėjo, jog bÅ«tina vadovautis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Pažymėjo ir tai, kad vaiko supratimu jų Å¡eimÄ sudaro motina (ieÅ¡kovė) ir tėvas (buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis), o ne tikrasis biologinis tėvas – atsakovas. Vaikui vis dažniau kyla klausimas, kodėl ji neturi tokios pačios pavardės, kaip ir jos tėvai, t. y. ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo.

Mano, jog tokia vaiko pozicija turėtų bÅ«ti vertinama kaip noras turėti tokiÄ pačiÄ pavardę kaip ir jos motina, bei faktinis tėvas, todėl ieÅ¡kovė, gindama vaiko interesus, kreipiasi į teismÄ dėl vaiko pavardė keitimo be tėvo sutikimo. Nurodė, jog tarp vaiko, vaiko motinos bei buvusio jos sutuoktinio yra susiklostę tvirti Å¡eimos santykiai. Vaiko teisė į saugiÄ aplinkÄ , teisė augti pilnavertėje Å¡eimoje, teisė turėti ir puoselėti Å¡eimos ryÅ¡ius, turėti galimybę bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu (kas vaiko auginimo procese turi ypatingai didelę svarbÄ ) buvo ir yra užtikrinama tik vaiko motinos ir trečiojo asmens bendromis pastangomis.

Tai yra pagrindas konstatuoti bÅ«tinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad bÅ«tų apsaugoti vaiko interesai jaustis pilnaverčiu Å¡eimos nariu. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, jog vaikas trečiÄ jį asmenį laiko savo tėvu, nuo penkerių metų vaikas trečiÄ jį asmenį vadina tėvu. Nurodė, jog ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu turi tris pilnamečius vaikus.

PaaiÅ¡kino, jog vaikas klausia, kodėl jos pavardė kitokia nei ieÅ¡kovės ir jos buvusio sutuoktinio, papildomai paaiÅ¡kino, jog dukra kartÄ sakė, kad norėtų sÄ siuvinyje raÅ¡yti ,,S.“ pavardę. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Pažymėjo, jog vaikas Å¡iuo metu gyvena su motina, su biologiniu tėvu neturi jokių ryÅ¡ių. Galimybių jį (biologinį tėvÄ ) surasti net teoriÅ¡kai nėra.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog vaikas gyvena faktinėje Å¡eimoje, kuriÄ sudaro ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, vaikas turi brolius, kurių pavardė tokia pat kaip ir motinos. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. S. su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, jog vaikas turėjo klausimų, kodėl jos pavardė kitokia, nei visų jos Å¡eimos narių. Nurodė, jog mergaitė pati norėjo, kad jai pakeistų pavardę.

PaaiÅ¡kino, jog Å¡i problema iÅ¡kilo, kai vaikas pradėjo mokytis antroje klasėje, pramoko lietuvių kalbÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė. PaaiÅ¡kino, jog įstatymas numato galimybę keisti pavardę bendru tėvų sutarimu, tačiau Å¡iuo atveju tokios galimybės nėra. Šį klausimÄ gali iÅ¡spręsti teismas. Nurodė, jog vaiko teisių apsaugos institucija bandė rasti tėvÄ , jokių duomenų apie vaiko tėvÄ negalėjo net patikrinti.

IÅ¡einant iÅ¡ situacijos, susipažinus su bylos medžiaga, mano, jog pavardės pakeitimas atitiks vaiko interesus, galima vaiko pavardę keisti į vieno iÅ¡ tėvų. Mano, kad jeigu vaikas turėtų tokiÄ pat pavardę kaip ir motinos, tai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta (CPK 117 straipsnis, 130 straipsnis), praÅ¡ymų negauta.

Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, kadangi atsakovo neatvykimas nesudaro kliūčių bylÄ nagrinėti, atsakovas civilinės bylos eiga nesidomi, tinkamai procesinių teisių neįgyvendina (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Å .. Vaiko gimimo liudijime nurodyta pavardė – Å . (el. b. l. 6). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d.

įsakymu atsižvelgiant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nepilnamečiui vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, nepilnamečio vaiko G. Å . laikinuoju globėju paskirtas S. S. (el. b. l. 5). IeÅ¡kovė praÅ¡o leisti pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę be tėvo sutikimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Å is principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiÅ¡kumÄ , Å¡eimos aplinkos ir Å¡eimos ryÅ¡ių iÅ¡saugojimÄ ir santykių palaikymÄ , vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymÄ si, gebėjimus ir brandÄ bei užtikrinančių tinkamÄ vaiko raidÄ , tenkinimÄ , fizinį ir psichinį saugumÄ , vaiko teisės į sveikatÄ ir mokslÄ užtikrinimÄ bei kitus specialius vaiko poreikius.

Formuojama teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-208; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardÄ ir pavardę jam sudarytame civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iÅ¡ tėvo ir motinos pavardžių.

Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iÅ¡ tėvų pavardę ar esant kitoms Å¡io skyriaus 12 punkte numatytoms sÄ lygoms ar registruojant tėvystės pripažinimÄ , tėvystės (motinystės) nustatymÄ ir tėvystės (motinystės) nuginčijimÄ .

Pagal Taisyklių 25 punktÄ , kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi bÅ«ti pateikiamas kito iÅ¡ turimų tėvų raÅ¡ytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, raÅ¡ytinis sutikimas. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovo sutikimo dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko pavardės keitimo negali gauti, atsakovas tokį sutikimÄ pasiraÅ¡yti atsisakė. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl vaiko pavardės keitimo nesant atsakovo sutikimo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, klausimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo spręstinas įvertinus, ar tai atitinka geriausius vaiko interesus. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovas neįgyvendina tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, su vaiku nebendrauja, tarpusavio ryÅ¡io su vaiku nepalaiko, paskutinį kartÄ su vaiku matėsi 2017 m. Byloje duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, civiline byla nesidomėjo.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais taip pat nustatyta, jog Å¡alių nepilnametis vaikas gyvena su ieÅ¡kove ir trečiuoju asmeniu (buvusiu ieÅ¡kovės sutuoktiniu), trečiasis asmuo aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, šį asmenį nepilnametis vaikas įvardija savo tėvu. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo veda bendrÄ Å«kį, kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena kaip Å¡eima. Å iuo metu nepilnamečiui vaikui kyla klausimų dėl jos pavardės, kadangi Å¡i skiriasi nuo kitų jos Å¡eimos narių (motinos, trečiojo asmens bei brolių), vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ (mokyklÄ ), Å¡is klausimas kyla vaikams mokykloje, vaikui tokia situacija sukelia diskomfortÄ .

Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė teismo posėdyje pateikė iÅ¡vadÄ , jog vaiko pavardės keitimas į motinos pavardę atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, papildomai paaiÅ¡kino, jog vaiko teisių apsaugos institucijai su atsakovu susisiekti nepavyko, jokių duomenų apie vaiko tėvÄ negalėjo net patikrinti. Bylos nagrinėjimo teisme metu nepilnametis vaikas nebuvo sukakęs 10 (deÅ¡imties) metų amžiaus (Taisyklių 25 punktas). Ä®statymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis).

Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo atsižvelgtina į teismo posėdyje vaiko iÅ¡sakytÄ nuomonę, vaiko identiÅ¡kumÄ , Å¡eimos ryÅ¡ius ir galimybę vaikui jausti pilnaverčiu Å¡eimos nariu. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės (motinos) pavardės turėjimas atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl leidimo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę be tėvo sutikimo tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.167 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 7), patyrė 750 Eur iÅ¡laidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. l. 93, 122).

Teismui tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos 825 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti. Leisti ieÅ¡kovei L. S. pakeisti nepilnamečio vaiko G. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimÄ pavardę – Å ., į jos motinos turimÄ pavardę – S., atitinkamai nepilnamečio vaiko pavardė – S., be nepilnamečio vaiko tėvo atsakovo V.

Å . sutikimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . 825 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei L. S.. Ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimÄ civilinės metrikacijos įstaigai, sudariusiai civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Dalė Žukauskienė