c11a0f35-cbef-4d53-bb9e-6a9b60a29f5e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-898-661/2016Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00344-2015-8             Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų RÅ«tos Burdulienės ir Neringos Å vedienės, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) V. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo SIA „UniCredit Leasing“ veikiančio per filialÄ Lietuvoje ieÅ¡kinį atsakovui V.

R. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys J. R., UAB „Transbank Logistics“ bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl sutarties nutraukimo ir n u s t a t ė :I Ginčo esmė ieÅ¡kovas prašė priteisti IeÅ¡kovui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas iÅ¡ Atsakovo V. R. 29 978, 05 EUR; 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad su UAB „Transbank logistics“ sudarė Finansinio lizingo sutartis, pagal kurias susitarė, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teise įsigys minėtose sutartyse nurodytas puspriekabes iÅ¡ UAB „Sergorus“ ir perduos jas UAB „Transbank logistics“ valdyti ir naudoti finansinės nuomos sÄ lygomis, mokant įmokas iki 2015-02-28.

IeÅ¡kovas savo pareigÄ Ä¯vykdė, sudarė sutartis dėl minėtų puspriekabių įsigijimo ir UAB „Transbank logistics“ įmokėjus 41 928,06 EUR (144 765,75 Lt) pradinį įnaÅ¡Ä , įsigijo puspriekabes iÅ¡ UAB „Segorus“ bei perdavė jas UAB „Transbank logistics“. Pagal Laidavimo sutartį atsakovas V. R. įsipareigojo neatlygintinai laiduoti už Lizingo gavėjÄ UAB „Transbank logistics“ ir solidariai atsakyti visu savo turtu ieÅ¡kovui ta pačia apimtimi kaip ir Lizingo gavėjas, t. y. 139 757 EUR (482 552,97 Lt) suma.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos UAB „Transbank logistics“ iÅ¡kėlimo, kuris yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. B2-1092-302/2015. UAB „Transbank logistics“ nevykdė Finansinio lizingo sutartyse nustatytų mokėjimo įsipareigojimų, nereagavo į siųstus praneÅ¡imus, todėl ieÅ¡kovas 2014-08-26 jas nutraukė ir pareikalavo grÄ Å¾inti pagal Finansinio lizingo sutartis naudotÄ turtÄ - puspriekabes. Teigia, kad UAB „Transbank logistics“ yra gražinęs tik dalį pagal sutartis naudotų puspriekabių. 2014-11-17 ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl UAB „Transbank logistics“ įpareigojimo įvykdyti prievolę pagal sutartį - perduoti ieÅ¡kovui puspriekabes.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-24 nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigojo UAB „Transbank logistics“ perduoti puspriekabes ieÅ¡kovui, tačiau Å¡is įpareigojimas iki Å¡iol neįvykdytas. Lizingo gavėjo gražintas puspriekabes (ident. Nr. WCS0RXBCS4602580, WCSORXBCS4602522, WCS0RXBCS46O2526) ieÅ¡kovui pavyko realizuoti, tačiau realizuotų puspriekabių pardavimo pajamos padengė su Finansinio lizingo sutarčių nutraukimu susijusius ieÅ¡kovo nuostolius bei iÅ¡laidas.

Bendra ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo atsakovui suma (įvertinus ieÅ¡kovo nuostolius, susijusius su negrÄ Å¾intų puspriekabių Finansinio lizingo sutarčių nutraukimu) yra lygi 29 978,05 EUR (103 508,22 Lt). Kadangi pagal Laidavimo sutartį atsakovas yra įsipareigojęs solidariai atsakyti ieÅ¡kovui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Transbank logistics“, ieÅ¡kovas praÅ¡o 29 978, 05 EUR (103 508,22 Lt) įsiskolinimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.2015-01-22 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo SIA „UniCredit Leasing“ veikiančio per filialÄ Lietuvoje ieÅ¡kinys.Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, o vėliau ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad palaiko prieÅ¡taravimuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , praÅ¡o nutraukti tarp atsakovo V.

R. ir ieÅ¡kovo SIA „UniCredit Leasing“ veikiančio per filialÄ Lietuvoje 2013-01-17 sudarytÄ Laidavimo sutartį CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (elektroninės bylos priedo l. 131-135). Nurodė, kad atsakovo prievolė atsirado iÅ¡ atsakovo ir ieÅ¡kovo 2013-01-17 pasiraÅ¡ytos Laidavimo sutarties Nr. 701999/01-10 (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kuriÄ atsakovas laidavo už lizingo gavėjÄ UAB „Transbank logistics“, laidavimo suma – 139 757,00 EUR.

Lizingo gavėjas UAB „Transbank logistics“ ir ieÅ¡kovas, atsakovui nežinant, 2013-06-28 sudarė eilę Susitarimų prie Finansinio lizingo sutarčių, kuriais buvo suderinta ir pakeista esminė sutarties sÄ lyga, t. y. pakeista pastovioji palÅ«kanų normos dalis iÅ¡ 5.000 proc. į 5.500 proc., ko pasėkoje padidėjo laiduotojo (atsakovo) atsakomybė, proporcingai padidėjo galima finansinė atsakomybė, o tai neigiamai įtakojo laiduotojo finansinę situacijÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2013-01-17 pasiraÅ¡ytos Laidavimo sutarties 1.4 punktÄ , ieÅ¡kovas didindamas palÅ«kanų normÄ privalėjo informuoti laiduotojÄ ir gauti jo sutikimÄ .

Susitarimas dėl palÅ«kanų didinimo pakeitė esmines 2013-01-17 pasiraÅ¡ytos Laidavimo sutarties sÄ lygas, todėl atsakovas laiko, kad jo, kaip laiduotojo, laidavimas yra pasibaigęs ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, remiantis Laidavimo sutarties 2.1.1 punktu, ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus Finansinio lizingo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir lizingo gavėjo bei atsiradus lizingo gavėjo įsiskolinimui ieÅ¡kovui, privalėjo pateikti atsakovui pareikalavimÄ , nurodant bei pagrindžiant konkrečias reikalaujamas sumokėti sumas, tačiau to padaryta nebuvo.

Taip pat atsakovui nėra suprantama kokiu bÅ«du susidarė ieÅ¡kovo reikalavimo suma, nes nėra pateikta aiÅ¡kaus skolos paskaičiavimo.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. galutiniu sprendimu nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. preliminarų sprendimÄ pakeisti. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. R. 29 625,64 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (29 625,64 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-01-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 329,19 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302629475, naudai.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje dėl dalies delspinigių priteisimo atmesti. Atsakovo V. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į Å¡alių Laidavimo sutartyje nustatytÄ iÅ¡imtį, 2014-06-28 Susitarimais keisdamas Finansinio lizingo sutarčių sÄ lygas, susijusias su pastoviosios palÅ«kanų normos didinimu, prieÅ¡ tai negavęs atsakovo sutikimo, ieÅ¡kovas pažeidė Laidavimo sutarties 1.4 punktÄ . Tačiau teismas sprendė, jog Susitarimais padarytas pakeitimas dėl pastovios palÅ«kanų normos dalies padidinimo 0,5 proc. nėra ir negali bÅ«ti laikomas esminiu Finansinio lizingo sutarčių sÄ lygos pakeitimu, dėl kurio iÅ¡ esmės pasikeitė prievolė, ženkliai pablogėjo laiduotojo padėtis ir ženkliai padidėjo jo atsakomybė.

IÅ¡analizavęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad laidavimu užtikrintos prievolės pakeitimas, net ir atliktas negavus laiduotojo sutikimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas laikyti Laidavimo sutartį pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliantas V. R. (atsakovas) apeliaciniu skundu (b.l. 177) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia panaÅ¡iais argumentais, kaip ir atsiliepimÄ Ä¯Â ieÅ¡kinį. Apeliantas nurodė, kad jis atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo ir lizingo gavėjo 2013 m. birželio 28 d. sudarytus atitinkamus Susitarimus mano, jog tokių Susitarimų sudarymas pakeitė esmines 2013 m. sausio 17 d. pasiraÅ¡ytos Laidavimo sutarties Nr. 701999/01-10 sÄ lygas – buvo padidinta Pastovioji palÅ«kanų normos dalis iÅ¡ 5.000 proc.

į 5.500 proc., ko pasėkoje padidėjo laiduotojo įsipareigojimai jam to net nežinant. Remiantis Civilinio kodekso 6.87 str. 4 d., laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog laiduotojas yra neprofesionalas, skirtingai nuo IeÅ¡kovo. Atsakovo manymu, bet kokie atlikti Laidavimo sutarčių pakeitimai, turėjo bÅ«ti pagrįsti, informuojant AtsakovÄ bei gaunant jo sutikimÄ .IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti, kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais ( b.l. 189). IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ioje byloje padarytas pastovios palÅ«kanų normos dalies padidinimas 0,5 proc. neatitinka nei vienos iÅ¡ teismų praktikoje suformuotų laidavimo pasibaigimo sÄ lygų: laidavimu užtikrinama prievolės nepasikeitė iÅ¡ esmės, be to, neesminio prievolės pasikeitimo rezultatas buvo palankus laiduotojui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Byloje yra kilęs ginčas tarp ieÅ¡kovo (kreditoriaus) ir atsakovo (laiduotojo). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai.

CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys).

Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį. Aptariama sutarties sÄ lyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks Å¡alių susitarimas. Å iuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas neturi bÅ«ti taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grÄ Å¾inta visa skola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių, t.y. pagal laidavimo sutarčių 1.1 ir 1.2 p. laiduotojas įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis.Nagrinėjamu atveju apeliantas mano, jog jo laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuomet be apelianto sutikimo ieÅ¡kovas padidino 0,5 proc. pastoviÄ palÅ«kanų normÄ .

CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankÅ«s padariniai, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita. Pažymėtina, kad Å¡i norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimÄ .

Tai gali bÅ«ti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011), taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sÄ lygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė.

CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi bÅ«ti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi bÅ«ti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebÅ«tų laidavęs už skolininkÄ arba bÅ«tų laidavęs kitomis sÄ lygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankÅ«s padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sÄ lygomis nelaidavo ir nebÅ«tų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo iÅ¡reikÅ¡tos valios sudaryti laidavimo sutartį.

Analizuojama teisės norma užtikrina, kad teisinių santykių, iÅ¡ kurių kyla pagrindinė prievolė, Å¡alys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu prisiimtais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014).Ar aplinkybės, sudarančios pagrindÄ konstatuoti laidavimo pabaigÄ pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį, egzistuoja, yra fakto klausimas.

Ä®statyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtakÄ laiduotojo prievolės apimčiai, todėl Å¡i aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju. Taigi CK 6.87 straipsnio 4 daliai taikyti reikia nustatyti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti jų įtakÄ laiduotojo prievolei, nustatant jų mastÄ ir pobÅ«dį.Nagrinėjamu atveju, Å¡alys Laidavimo sutartyje numatė ir tam tikrÄ iÅ¡imtį, pagal kuriÄ Lizingo sutarties sÄ lygų papildymai ir pakeitimai dėl lizingo sumos, palÅ«kanų didinimo ar Lizingo sutarties galiojimo termino pratęsimo daromi tik gavus laiduotojo sutikimÄ (Laidavimo sutarties 1.4 p., elektroninės bylos priedo l. 48).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2014-06-28 Susitarimais keisdamas Finansinio lizingo sutarčių sÄ lygas, susijusias su pastoviosios palÅ«kanų normos didinimu, prieÅ¡ tai negavęs atsakovo sutikimo, ieÅ¡kovas pažeidė Laidavimo sutarties 1.4 punktÄ .Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų paskaičiavimų, 2013-06-28 Susitarimais prie Finansinio lizingo sutarčių, kuriais buvo pakeista pastovioji palÅ«kanų normos dalis 0,5 proc., lėmė atsakovo atsakomybės padidėjimÄ 137,08 EUR sumai (elektroninės bylos priedo l. 121-122).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Å¡i suma nėra ženkli lyginant jÄ su pradiniais Lizingo sutartyse nurodytų finansuojamų sumų dydžiais bei atsakovo Laidavimo sutartimi prisiimtų laidavimo įsipareigojimų apimtimi (139 757,00 EUR), o taip pat lyginant su ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo suma (29 978,05 EUR). Todėl Susitarimais padarytas pakeitimas dėl pastovios palÅ«kanų normos dalies padidinimo 0,5 proc. nėra ir negali bÅ«ti laikomas esminiu Finansinio lizingo sutarčių sÄ lygos pakeitimu, dėl kurio iÅ¡ esmės pasikeitė prievolė, ženkliai pablogėjo laiduotojo padėtis ir ženkliai padidėjo jo atsakomybė, dėl ko nėra tenkinama CK 6.87 straipsnio 4 dalies norma.Nors laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, turi prieÅ¡ kreditorių solidariÄ jÄ prievolę, tačiau tik prievolės solidarumas, atsižvelgiant į laidavimo ypatumus, ir tai, kad prievolės solidarusis (su skolininku) pobÅ«dis reiÅ¡kia jos nedalomumÄ (ne dydžio, bet subjektų prasme), nepaneigia ir nepanaikina laiduotojo prievolės akcesorinio ir papildomo (Å¡alutinio) pobÅ«džio ir to nulemtų jos ypatumų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Taip pat pažymėtina, kad laiduotojo prievolės akcesoriÅ¡kumas reiÅ¡kia Å¡ios prievolės apimties priklausomumÄ nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikÅ¡ti reikalavimÄ , todėl Å¡iuo atveju nežymiai padidėjus pagrindinei prievolei, atsakovui V.

R. taip pat kyla prievolė atlyginti ir atsakovo atsakomybės padidėjimÄ 137,08 EUR sumoje. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. R. yra vienintelis lizingo gavėjo UAB „Transbank logistics“ akcininkas. Taigi, apeliantas bÅ«damas bendrovės savininkas, turėjo žinoti ir apie bendrovės finansinę padėtį. Be to, kaip matyti IÅ¡ 2013-06-28 Susitarimų turinio, jie buvo sudaryti lizingo gavėjo UAB „Transbank Logistics“ iniciatyva, lizingo gavėjui pateikus praÅ¡ymÄ dėl Finansinio lizingo sutartimis nustatytų Mokėjimo grafikų pakeitimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡ie Susitarimai buvo naudingi bÅ«tent lizingo gavėjui, o kartu ir pagal Laidavimo sutartį solidariai atsakingam atsakovui.IÅ¡analizavęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad laidavimu užtikrintos prievolės pakeitimas, net ir atliktas negavus laiduotojo sutikimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas laikyti Laidavimo sutartį pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nepatenkinus atsakovo skundo bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas, atitinkamai iÅ¡sprendžiami bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimai.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklę pralaimėjusi Å¡alis atlygina laimėjusiai Å¡aliai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija, n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                       Alvydas Barkauskas                                                                              RÅ«ta Burdulienė                                        Neringa Å vedienė