c116ed81-9c8a-498b-a58c-e5e7c4aa057e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

 Civilinė byla Nr. 2S-1224-254/2010

                                                Pirmosios instancijos

teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė

Procesinio sprendimo

kategorija 128.11, 122.4

 (S)

KAUNO

APYGARDOS TEISMAS

N

U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

2010 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio teismo posėdyje

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T.

J. L. atskirÄ jį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono

apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria išnagrinėtas

pareiškėjos skundas dėl antstolių veiksmų,

           Kolegija, išnagrinėjusi

atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė :

           pareiškėja

pateikė skundÄ dėl antstolių veiksmų,

kuriuo prašė panaikinti antstolio A. M. 2010-01-07 suraÅ¡ytÄ

turto areÅ¡to aktÄ Nr. B-151 vykdomojoje byloje Nr.0135/10/00040 ir Å¡io akto

pagrindu taikytÄ areÅ¡tÄ akte nurodytam nekilnojamajam turtui. Vykdant Kauno

apygardos teismo 2009-04-27 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ buvo areÅ¡tuotas gyvenamasis namas,

garažas, elingas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teises. Pareiškėja nurodė, kad

minėtas nekilnojamasis turtas jai nepriklauso, ji yra tik šio turto naudotoja. Kadangi ji nėra turto savininkė, todėl

negalėjo būti apribotos neegzistuojančios disponavimo teisės.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m.

balandžio 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė,

kad antstolis, areÅ¡tuodamas nekilnojamÄ jį turtÄ , siekdamas užtikrinti teismo įsakymo

įvykdymÄ , pasielgė teisingai. Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad ji nėra areÅ¡tuoto

turto savininkė, nurodė, kad tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės

teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu

ieškinio teisenos tvarka.

Atskiruoju skundu pareiškėja T. – J.

L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti

kausimÄ iÅ¡ esmės.

Nurodė, kad teismas

iš esmės nevertino skunde nurodytų

argumentų, susijusių su tuo, kad antstolis

galėjo areštuoti turto arešto akte

nurodytus statinius tik tuo atveju, jei pagal galiojančius teisės aktus patvarkyme dėl arešto nurodytas turtas būtų

suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas (CK 4.56 str.) bei VĮ „Registrų centras" būtų įregistruotos

nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamojo turto objektus skolininkės vardu. Kadangi

šio turto savininke ji nėra, patvarkyme dėl arešto nurodytas turtas nėra

suformuotas kaip nekilnojamasis turtas,

tai ir neegzistuojančios nuosavybės teisės sudedamoji dalis - disponavimo teisė

- negalėjo būti apribota. Pareiškėja taip pat nurodė, kad šiuo metu nėra jokio

ginčo tarp jos ir A. P. dėl turto priklausymo, nes

šis turtas yra tik formuojamas (statomas), ko pasėkoje nėra jokio pagrindo reikšti ieškinį remiantis LR CK 603 str.

nuostatomis.

           Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo A. P. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti, panaikinti pirmosios

instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad antstolio patvarkymu areštuotas turtas

(statiniai) nėra suformuotas kaip nekilnojamasis turtas ir jokios teisės

į jį, tame tarpe ir savininko teisės, kurios gali bÅ«ti apribotos taikant areÅ¡tÄ , nėra įregistruotos. Patvarkyme nurodytas

turtas nėra T.J. L. asmeninės ar bendrosios

jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas. Tai yra statomi statiniai, į

kuriuos nuosavybės teisė atsiras tik juos pastačius (suformavus) ir

įregistravus teisės aktų nustatyta tvarka. Tik

atlikus Å¡ių statinių teisinę registracijÄ

bei įregistravus kiekvieno iš savininkų teisę į šiuos statinius, galima bus taikyti

konkretaus savininko - skolininko turto atžvilgiu areÅ¡tÄ .

           Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas praÅ¡o

pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ

atmesti. Nurodė, kad pareiškėja pripažįsta,

kad stato gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esantį (duomenys

neskelbtini). Todėl skolininkė, siekdama ginčyti turto, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma, priklausymÄ , turi reikÅ¡ti ieÅ¡kinį,

teikti atitinkamus įrodymus ir šį klausimÄ spręsti ginčo teisenos tvarka, kaip ir numato CPK 603 str. Taip

pat nurodė, kad teismas teisingai

konstatavo, jog inventorizacinės bylos kopija, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2010-04-06 raštas

patvirtina, jog gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nurodyta

pati pareiÅ¡kėja T. J. L., valstybinės žemės sklypÄ ,

esantį (duomenys neskelbtini) naudoja taip pat T. J. L.,

kaip valstybinės žemės sklypo naudotojas moka žemės nuomos mokesčius. Nors šiuo metu ji ir įregistruota

Nekilnojamojo turto registre kaip minėto turto naudotoja, tačiau iš

pateiktų įrodymų, o taip pat ir pačios pareiškėjos teiginių, akivaizdu, jog ji

yra reali minėto turto savininkė. Priešingu

atveju, minėtas turtas galėtų būti pripažintas bešeimininkiu ir pereiti

Lietuvos Respublikos nuosavybėn (CK 4.57-4.58 str.), tačiau iš pareiškėjos

aktyvių veiksmų byloje aiškiai matyti, kad taip nėra. Suinteresuoto asmens

teigimu, byloje pateikta sutartis dėl jungtinės nuosavybės nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre

(išrašas iš Nekilnojamojo turto registro pridedamas), todėl ji negali

būti panaudota prieš trečiuosius asmenis ir nesukelia jiems teisinių pasekmių (CK 1.75 str.).

           Atskirasis

skundas tenkintinas.

           Bylos

nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir

teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės

instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

           CPK 510 str. įtvirtinta

vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundÄ dėl antstolio veiksmų. Kitų asmenų

(ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK

įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 str. 1 d. nustatyta, kad

kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai)

gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš

kurio iÅ¡ieÅ¡koma, priklausymu. Tokį ginÄÄ nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos

taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta

civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2008-10-22 nutartis, priimta

civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja yra

vykdymo proceso dalyvė - skolininkė, todėl savo teises pagrįstai gina CPK 510

str. įtvirtinta tvarka. Savo atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja taip pat grindžia

1996-01-12 Jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta su A. P.,

kuri nėra vykdymo proceso dalyvė, tačiau buvo įtraukta į nagrinėjamÄ bylÄ

pareiškėjos iniciatyva. Šis asmuo nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindu

spręsti, kad ginčo turtas yra jos nuosavybė. Vienok, esant ginčui dėl to, ne

vykdymo proceso dalyvio skundas nagrinėtinas CPK 603 str. 1 d. nustatyta tvarka

ieškinio teisenos tvarka.

Byloje nustatyta, kad antstolis A.

M. vykdo Kauno apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr.

L2-1712-259/2009 dėl 600 000 Lt skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų UAB

„Vėtrungė“, T. J. L., A.

L. iÅ¡ieÅ¡kotojo AB DnB NORD bankas naudai. PareiÅ¡kėja skundžia antstolio A. M. veiksmus ir praÅ¡o panaikinti 2010-01-07 turto areÅ¡to aktÄ Nr. B-151 kaip

neteisėtÄ dėl to, kad areÅ¡tavo ne savininko, o T. J. L., kaip naudotojos, vardu nekilnojamojo turto registrų

centre registruotÄ turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ,

atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog

pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl antstolio veiksmų,

neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir

pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl

skundžiama nutartis laikoma neteisėta ir nepagrįsta.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio

veiksmų, tikrina teismo antstolio veiksmų teisėtumÄ ir įvertina kiekvieno iÅ¡ jo

padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtakÄ vykdymo proceso dalyvių teisėms

ir teisėtiems interesams tuo metu, kai jie buvo atliekami.

Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių

sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko

turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai).

Atlikdamas vykdymo veiksmus pagal vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis privalo

nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtÄ (CPK

694 straipsnis). Sprendžiant dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į konkretų turtÄ turi

būti patikrinama, ar suieškotas turtas iš tikrųjų nuosavybės teise priklauso skolininkui.

Kai iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į nekilnojamÄ jį turtÄ , tokio turto priklausymas

skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis (CPK 690

straipsnis). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo

jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų

nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro duomenys nenuginčyti

įstatymų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad apeliantė yra antstolio areštuoto

turto naudotoja ir nuosavybės teisės į areÅ¡tuotÄ turtÄ jos vardu nėra

įregistruotos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolis A. M.

nepagrįstai areštavo 2010-01-07

turto arešto aktu Nr. B-151 skolininkei T. – J. L. nepriklausantį

turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), taip

pažeidė CPK nustatytas išieškojimo iš skolininko turto taisykles, kadangi

tolesnis išieškojimas iš šio turto tampa negalimas (CPK 694 straipsnis). Pripažinusios

antstolio veiksmų neteisėtumÄ pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina,

o pareiškėjos T. – J. L. skundas dėl

antstolio veiksmų tenkintinas.

Pažymėtina, kad kreditorius

AB DnB NORD bankas, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę

skolininkei, savo pažeistas teises gali ginti įstatymo nustatyta tvarka pareikšdamas

ieškinį teisme, jeigu turi pagrindo manyti, kad skolininkė neįgyvendina savo

daiktinių teisių, siekdama išvengti priverstinio išieškojimo veiksmų (CK 6.68

str.).

Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios

instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino procesines

teises normas reglamentuojančias iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto, todėl VilkaviÅ¡kio

rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis

panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337

str. 2 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.,

nutaria:

           AtskirÄ jį skundÄ

tenkinti.

           Vilkaviškio

rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ

išspręsti iš esmės. P. T. J.

L. skundÄ dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio A. M. 2010-01-07 turto areÅ¡to aktÄ Nr. B-151 vykdomojoje

byloje Nr.0135/10/00040.

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Â

Dalė Burdulienė

Teisėjai                                                                                                               Albinas Čeplinskas

                Algimantas Kukalis