A-438-220-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-220/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03790-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija 33.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dineta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dineta“ skundą atsakovams viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Dineta“ su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti:

1) viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“;

2) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 „Dėl UAB „Dineta“ skundo“;

3) įpareigoti Finansų ministeriją nustatyti papildomą terminą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pakartotinai įvertinti pareiškėjo UAB „Dineta“ konkursinę projekto paraišką Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. liepos 2 d. pateikė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – ir Agentūra) konkursinę projekto paraišką pagal priemonės „Idėja LT“ antrąjį kvietimą „Automatizuotos daugiabučio gyvenamojo namo paslaugų administravimo ir valdymo sistemos (AHAS) sukūrimo poreikio, patentabilumo ir techninių galimybių studija“ (toliau – ir Paraiška). VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ paraiška buvo atmesta, nes neatitiko VP2-1.3-ŪM-01-K priemonės „Idėja LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. 4-394 (Žin., 2009, Nr. 96-4081) (toliau – ir Aprašas), 2 priedo 8.1.1, 8.1.2, 8.1.3, 9.1.8 ir 9.2.6 punktų reikalavimų. Nesutiko su atliktu vertinimu, kadangi jis neatitinka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės) 56, 59, 60, 61, 63 punktuose įtvirtintų nuostatų. Nebuvo įvardytas paraiškos vertinimo autorius, vertinimo turinys nepagrįstas. Dėl Aprašo 2 priedo 8.1.1 - 8.1.3 punktų reikalavimų nurodė, kad esama ir numatoma finansinė įmonės būklė buvo vertinama subjektyviai, nekvalifikuotai ir vadovaujantis prielaidomis bandant prognozuoti būsimų apyvartinių lėšų trūkumą.

Pažymėjo, jog per 2010 m. 9 mėn. pareiškėjo įmonės apyvarta sudarė 300 tūkst. Lt, gauta 250 tūkst. Lt pajamų ir 50 tūkst. Lt nepaskirstytojo pelno, todėl vertintojo išvada, kad paraiška neatitinka Aprašo 2 priedo 8.1.1 - 8.1.3 punktų reikalavimų, yra nepagrįsta. Taip pat nurodė, jog vertintojas turėjo vadovautis Taisyklių 77 punktu ir Aprašo 59 bei 60 punktais. Nesutiko, jog vertinime nurodoma, kad projekto paraiška neatitinka Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkto reikalavimų. Nurodė, jog nei paraiškos A, nei B dalyje nėra imperatyviai nurodyta pateikti būsimos techninės galimybių studijos turinio.

Pažymėjo, jog informacija, ar projekto teikiama nauda atitiks planuojamiems rezultatams pasiekti reikalingas sąnaudas, yra pateikti kaip pridedami dokumentai B dalies 12 skyriaus 9 punkte. Taip pat pažymėjo, jog, vertintojas, pritrūkęs medžiagos, vadovaudamasis Taisyklių ir Aprašo nuostatomis, turėjo paprašyti papildomos informacijos arba ištaisyti netikslumus. Dėl paraiškos neatitikimo Aprašo 2 priedo 9.2.6 punkto reikalavimui nurodė, jog projekto A dalies 5 skyriuje „Trumpas projekto aprašymas“ aprašydamas projekto esmę nurodė techninės galimybių studijos būtinumą kaip tiriamojo analitinio darbo, kuriuo siekiama įvertinti planuojamo įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto technologinį, ekonominį ir komercinį gyvybingumą.

Pažymėjo, kad Agentūros sprendime nurodytos išvados ir motyvai prieštarauja Europos Sąjungos teisės nuostatoms bei Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) individualiam teisės aktui keliamiems reikalavimams, taip pat neatitinka Taisyklių 60.3 punkte įtvirtintų profesionalumo ir efektyvumo principų, kurie Agentūrą įpareigoja pasitelkti atitinkamos kompetencijos specialistus ir tinkamai organizuoti vertinimo procesą. Pareiškėjas nesutikdama su Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 „Dėl UAB „Dineta“ skundo“ nurodė, jog Finansų ministerijos sprendime nepateikta motyvų, kurių pagrindu gali būti sutinkama su Agentūros padarytomis išvadomis.

Minėtame sprendime nurodyta tik išvada, kad Agentūra neturėjo pagrindo paprašyti pareiškėjo papildomų dokumentų, o pareiškėja privalėjo pati juos pateikti. Pareiškėjos manymu, Finansų ministerijos sprendimas nėra motyvuotas, ir todėl pažeidžia VAĮ 8 straipsnio nuostatas, o tai yra pagrindas panaikinti sprendimą. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (31.1-12)-3-6532 pripažino, kad vertinimas buvo atliktas netinkamai. Kartu pažymėjo, jog paraiškai vertinti Agentūra nepasitelkė eksperto, kuris galėtų įvertinti, ar pagrįstas techninės galimybių studijos būtinumas verslo vizijai įgyvendinti.

Taip pat nurodė, kad Agentūros sprendimas atmesti paraišką nėra pagrįstas, todėl Paraiška vadovaujantis Taisyklių 210 punktu turi būti grąžinama pakartotinai vertinti projekto tinkamumo finansuoti.

Pareiškėjas 2012 m. birželio 14 d. papildomai patikslindama skundą paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 14 d. gavo Agentūros raštą Nr. R4-17553(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-UM-01-K-02-229 atmetimo“, kurio 1 punktas nukopijuotas nuo Agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“, t. y. nuo pirmojo vertinimo, dėl kurio iki šios dienos ginčas yra neišspręstas. 2010 m. gruodžio 14 d. atsakovė negalėjo konstatuoti, kad paraiška neatitinka Finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 8.1.1–8.1.3 punktų reikalavimų ir Agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. R4-17553(13.2.3) – akivaizdus įrodymas, kad pakartotino paraiškos vertinimo nebuvo, o raštas yra bandymas formaliai vykdyti prievoles, nurodytas Ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. (31.1-12)-3-6532 „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“. Be to, kaip ir pirmajam Paraiškos projekto tinkamumo finansuoti vertinimui, nebuvo paskirtas vertintojas ar ekspertas, kaip to reikalauja Taisyklių 53.2 ir 56 punktai. Iki šiol yra nežinomas tiek pirmojo, tiek antrojo Paraiškos vertinimo vertintojas ar ekspertas ir nėra jokių galimybių nustatyti, ar jo kvalifikacija ir patirtis atitiko Aprašo nuostatas.

Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paraiška dėl projekto „Automatizuotos daugiabučio gyvenamojo namo paslaugų administravimo ir valdymo sistemos (AHAS) sukūrimo poreikio, patentabilumo ir techninių galimybių studija“ finansavimo pagal VP2-1.3-ŪM-01-K priemonę „Idėja LT“ buvo vertinama vadovaujantis Aprašu. Pareiškėjos paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti Aprašo 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodikos“ 8.1.1, 8.1.2, 8.1.3, 9.1.8 ir 9.2.6 punktų. Dėl paraiškos neatitikties Aprašo 2 priedo 9.2.6 punktui pareiškėjo skundą nagrinėjo Ūkio ministerija, kuri 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (31.1-12)-3-6532 jį patenkino, nurodė, kad paraiškoje yra nepakankamai informacijos apie numatomas vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – ir MTTP) veiklas, jog turi būti papildyta ir patikslinta paraiška, o taip pat rekomenduojama pasitekti ekspertą, kad įvertintų, ar projekte numatytos veiklos apkritai priskiriamos MTTP ir, ar projektas atitinka priemonės „Idėja LT“ tikslus bei Aprašo nuostatas.

Atkreipė dėmesį, kad Ūkio ministerija pareiškėjo skundą nagrinėjo tik dėl 9.2.6 punkto, todėl pareiškėjo teiginys, jog Ūkio ministerija pripažino, kad visa paraiška įvertinta netinkamai, yra nepagrįstas. Ūkio ministerijai tenkinus pareiškėjo skundą, Agentūra atliko pakartotinį paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimą. Agentūra 2010 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. R4-17553(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ priėmė sprendimą atmesti paraišką kaip neatitinkančią Aprašo 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“ (toliau – ir Metodika) 8.1.1 - 8.1.3 punktų reikalavimų.

Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo įvardytas vertinimo autorius (vertintojas), vertinimo turinys nekompetentingas, yra nepagrįsti jokiais argumentais bei įrodymais. Agentūra pareiškėjai sudarė galimybę susipažinti su visa vertinimo medžiaga ir vertinimo ataskaita, kurioje buvo įvardytas vertintojas. Dėl neatitikties Metodikos 8.1.1, 8.1.2, 8.1.3 punktams nurodė, jog pareiškėjo įmonės būklė bei gebėjimas prisidėti nuosavu įnašu prie projekto įgyvendinimo buvo įvertintas vadovaujantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, kurie yra numatyti Metodikos 8.1.1 - 8.1.3 punktuose kaip galimi informacijos šaltiniai.

Pareiškėjas Agentūrai kartu su paraiška pateikė 2009 m. bei tarpinės 2010-05-31 finansinės atskaitomybės dokumentus, 2010-06-21 raštą „Dėl finansavimo šaltinių“, kuriame įmonės nuosavo įnašo finansavimas grindžiamas informacija apie pasirašytas ilgalaikes buhalterinių paslaugų teikimo bei internetinės buhalterinės programos „Dineta.web“ nuomos sutartis bei įmonės gautas pardavimo pajamas per pirmuosius penkis 2010 m. mėnesius. Įvertinus pateiktus dokumentus, buvo priimta išvada, kad įmonės finansavimo šaltiniai projekto atžvilgiu nėra stabilūs ir pakankami.

Taip pat pažymėjo, kad įmonės nepakankamai stabilią finansinę būklę patvirtino ir įmonės 2009 m. turėti įsipareigojimai (6 283 Lt), kurie siekė beveik pusę turimo turto vertės (13 590 Lt). Dėl neatitikties Metodikos 9.1.8 punktui pažymėjo, kad įmonė pateiktoje paraiškoje neįvertino minėtame punkte numatytų reikalavimų, t. y. būtinų finansavimo šaltinių, investicijų planuojamai veiklai, investavimo terminų ir etapų. Įmonė nepateikė jokios konkrečios informacijos, kad numato vykdyti mokslinius tyrimus, o buvo pateikta bendra informacija apie planuojamą vystyti sritį, nors tą įpareigoja padaryti Aprašo 4 priede pateikiama paraiškos specialiosios (B) dalies forma ir jos pildymo instrukcija.

Nurodė, jog Agentūros sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, yra motyvuotas.

Atsiliepime į patikslintą skundą papildomai paaiškino, kad projektai, kuriuos ketinama finansuoti iš ES fondų lėšų, turi atitikti visus bendruosius atrankos kriterijus ir atitinkamos veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės projektams nustatytus specialiuosius atitikties bei prioritetinius atrankos kriterijus. Atliekant pakartotinį vertinimą, paklausimas dėl papildomų dokumentų apie projekto atitikti Aprašo 2 priedo 9.1.8 ir 9.2.6 punktų reikalavimams siųstas nebuvo, nes Paraiška neatitiko Aprašo 2 priedo 8.1.1 ir 8.1.2 punktų reikalavimų, t. y. jei po papildomo paklausimo paraiška ir būtų atitikusi minėto Aprašo 2 priedo 9.1.8 ir 9.2.6 punktų reikalavimus, ji vis tiek netenkintų 58 punkto reikalavimo ir nebūtų galima jos perduoti į kitą vertinimo etapą. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, jau buvo gavusi Agentūros 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. R4-17553(13.2.3), tačiau jo neskundė.

Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas dėl Aprašo 2 priedo 8.1.1-8.1.3 punktų nurodė, kad, įvertinus pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės nuosavo įnašo finansavimo šaltinį, nustatyta, jog nuosavo įnašo finansavimo šaltinis nėra patikimas, realus, pakankamas ir tinkamai išdėstytas per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad įmonė 2009 m. veikė nuostolingai, jos grynasis nuostolis siekė 3 339 Lt, nuosavas 2009 m. kapitalas, palyginti su 2008 m., sumažėjo beveik trečdaliu, nepaskirstyto pelno lėšų įmonė taip pat nėra sukaupusi.

Atsižvelgus į tai, kad įmonė turi užtikrinti finansinį projekto (veiklų) ir rezultatų tęstinumą, bei įvertinus įmonės esamą ir numatomą finansinę būklę, nuspręsta, kad įmonės finansų ištekliai nėra stabilūs ir pakankami, jog įmonė užtikrintų savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Pažymėjo, jog Finansų ministerija vertindama, ar pareiškėjo projektas turi aiškų išlaidų finansavimo šaltinį, duomenis tikrino pagal Aprašo 2 priedo 8.1.1 bei 8.1.2 punktuose nurodytus informacijos šaltinius - finansinės atskaitomybės duomenis bei įmonės turimas sutartis.

Dėl Aprašo 2 priedo 9.1.8 punkto reikalavimų nurodė, jog vertinant projekto atitikimą minėto punkto reikalavimams, vertinama, ar įmonė numatė būtinus finansavimo šaltinius planuojamai veiklai, ar įvertinta, kada ir kokios investicijos bus atliktos, iš kokių šaltinių, nustatyti investavimo terminai ir etapai. Tačiau šių aspektų įmonė neįvertino nei pateiktoje paraiškoje, nei numatė įvertinti planuojamoje rengti galimybių studijoje. Taip pat pažymėjo, kad įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Taisyklių 79 punktu, turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką, jei projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui finansuoti keliamo reikalavimo (dėl Aprašo 2 priedo Ūkio ministerija patenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl 9.2.6 p.).

Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjo paraiška neatitinka Aprašo 2 priedo 8.1.1 - 8.1.3, 9.1.8 punktų reikalavimų, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą atmesti paraišką. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 nepateikiama motyvų ir argumentų, kurių pagrindu gali būti sutinkama su Agentūros padarytomis išvadomis. Nurodė, jog minėtas Finansų ministerijos sprendimas yra motyvuotas bei argumentuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 210 punktu, išnagrinėjo pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. skundą dėl Aprašo 2 priedo 9.2.6 punkto reikalavimų. Atsižvelgusi į paraiškos vertinimo dokumentaciją, 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (31.1-12)-3-6532 „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ priėmė sprendimą grąžinti pareiškėjo paraišką pakartotinai įvertinti projekto tinkamumą finansuoti. Priimtame sprendime nurodė, jog Agentūra nepasitelkė eksperto, kuris galėtų įvertinti, ar pagrįstas yra techninės galimybių studijos būtinumas verslo vizijai įgyvendinti. Taip pat nurodė, jog paraiškoje yra nepakankamai informacijos apie numatomas vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklas, todėl Agentūrai tikslinga kreiptis į pareiškėją dėl paraiškoje pateiktos informacijos papildymo ar patikslinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Dineta“ skundą kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ ir Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 „Dėl UAB „Dineta“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja VP2-1.3-ŪM-01-K priemonės „Idėja LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-394 (Žin., 2009, Nr. 96-4081), bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr.4-132; 2009, Nr.131-5682). Teismas pabrėžė, jog pagal Taisyklių 211 punktą (redakcija nuo 2009 m. lapkričio 4 d.) pareiškėja ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, taip pat kitais atvejais, nenumatytais šių Taisyklių 210 punkte, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą, nagrinėja jį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nusprendusi, kad skundas nepagrįstas, vadovaujančioji institucija apie tai informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją. Jeigu vadovaujančioji institucija nusprendžia, kad skundas pagrįstas, ji raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų, nustato veiksmų atlikimo terminus ir informuoja apie tai pareiškėją ar projekto vykdytoją.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jo atsakovai teigia, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė Agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. R4-17553(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ (t.1, b. l. 91-92), kurio ji neskundžia, nes mano, kad tai yra raštas, negalintis sukelti jai jokių pasekmių. Teismas akcentavo, jog iš Agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. rašto (sprendimo) Nr. R4-17553(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ (t.1, b. l. 91-92) turinio matyti, kad vadovaujantis VP2-1.3-ŪM-01-K priemonės „Idėja LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-394, išnagrinėjus pareiškėjo patektą paraišką Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 dėl projekto „Automatizuotos daugiabučio gyvenamojo namo paslaugų administravimo ir valdymo sistemos (AHAS) sukūrimo poreikio, patentabilumo ir techninių galimybių studija“, priimtas sprendimas atmesti paraišką kaip neatitinkančią Apraše nustatytų reikalavimų. Taip pat 2010 m. gruodžio 14 d. rašte (sprendime) nurodyta, kad Paraiška neatitinka Aprašo 2 priedo 8.1.1 – 8.1.3 punktų reikalavimų ir nurodyti Paraiškos atmetimo motyvai. Nors šiame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau teismas daro išvadą, kad tai yra aktas, kuris sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, nes šis sprendimas buvo priimtas po to, kai pareiškėja apskundė Agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. R4-13069 (13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ ir Ūkio bei Finansų ministerijos išnagrinėjo pareiškėjo skundus. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Agentūra 2010 m. lapkričio 18 d.naujai įvertino pareiškėjo dokumentus ir surašė naują 2010 m. lapkričio 18 d. paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą Nr. 229, vėliau 2010 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. R4-17553(13.2.3) buvo priimtas naujas sprendimas „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismas per 2012 m. gegužės 29 d. teismo posėdį pasiūlė pareiškėjai tikslinti skundo reikalavimus ir prašyti panaikinti Agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. R4-17553(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“, tačiau pareiškėja atsisakė tikslinti skundą ir paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 14 d. raštas nesukelia pareiškėjai jokių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų motyvais, kad Agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. R4-17553(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, tačiau šio sprendimo ji neskundžia.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog skundo administraciniam teismui reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai rūpimas klausimas dėl Agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ panaikinimo jau yra išspręstas, nes po pareiškėjo skundų Ūkio ir Finansų ministerijoms buvo priimtas naujas 2010 m. gruodžio 14 d. Agentūros sprendimas, kurio pareiškėja neskundžia. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimai dėl Agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ panaikinimo ir dėl Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 „Dėl UAB „Dineta“ skundo“ panaikinimo, nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai, t. y. realiai neapgins teisių ar teisėtų interesų.

Dėl to, jog nenustatytas materialinis teisinis suinteresuotumas, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad skundo reikalavimas dėl Agentūros ir Finansų ministerijos sprendimų panaikinimo netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl įpareigojimo pakartotinai įvertinti jos konkursinę projekto paraišką bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str.).

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. raštas yra naujas Agentūros sprendimas dėl Paraiškos atmetimo, kadangi jame nurodyti Paraiškos atmetimo motyvai. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo 2012 m. birželio 11 d. patikslinto skundo papildyme išdėstytą nuomonę, kad Agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. raštas negali būti laikomas Taisyklėse numatytu pakartotiniu Paraiškos vertinimu, kurį priėmus Agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. raštas neteko galios. Anot pareiškėjo, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad neapskundus 2010 m. gruodžio 14 d. rašto neva nebus galima apginti pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, išnagrinėjo visus byloje pareiškėjo pareikštus reikalavimus, procesinės teisės normų nepažeidė bei taikė jas tinkamai.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog papildomų argumentų dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų neturi, palaiko šioje byloje anksčiau išsakytą savo poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas UAB „Dineta“ su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą Vilniaus apygardos administracinį teismą inter alia prašydama panaikinti:

1) viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“;

2) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 „Dėl UAB „Dineta“ skundo“;

3) įpareigoti Finansų ministeriją nustatyti papildomą terminą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pakartotinai įvertinti pareiškėjo UAB „Dineta“ konkursinę projekto paraišką Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog pareiškėja 2010 m. liepos 2 d. įteikė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai konkursinę projekto paraišką pagal priemonės „Idėja LT“ antrąjį kvietimą, Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 „Automatizuotos daugiabučio gyvenamojo namo paslaugų administravimo ir valdymo sistemos (AHAS) sukūrimo poreikio, patentabilumo ir techninių galimybių studija“. Agentūra atlikusi vertimą (2010 m. rugsėjo 9 d. paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaita Nr. 229, 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ paraišką atmetė ir nurodė, kad ji neatitinka VP2-1.3-ŪM-01-K priemonės „Idėja LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. 4-394 (Žin., 2009, Nr. 96-4081) 2 priedo 8.1.1, 8.1.2, 8.1.3, 9.1.8, 9.2.6 punktų reikalavimų (t. 1, b.l. 6-8, 54-56). Pareiškėja nesutikdama su Agentūros sprendimu pateikė skundą (t. 1, b.l. 9-12) Finansų bei Ūkio ministerijoms su prašymu panaikinti minėtą Agentūros sprendimą, pakartotinai vertinti jos paraišką pagal priemonės „Idėja LT“ antrąjį kvietimą bei nustatyti vertinimo atsiradimo aplinkybes. Finansų ministerija 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 „Dėl UAB „Dineta“ skundo“ (t. 1, b.l. 19-23) pareiškėjos skundo netenkino, t. y. patvirtino, kad Agentūros priimtas sprendimas yra teisėtas.

Ūkio ministerija 2010 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (31.1-12)-3-6532 „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ (t. 1, b. l. 68-70) tenkino pareiškėjos skundą, nurodė, kad Agentūra atlikdama vertinimą nepasitelkė eksperto, kuris galėtų įvertinti ar pagrįstas techninės galimybių studijos būtinumas verslo vizijai įgyvendinti bei planuojamoms mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veikloms pasirengti. Tenkindama skundą Ūkio ministerija, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės) 210 punktu, grąžino pareiškėjos paraišką pakartotiniam projekto tinkamumo finansuoti vertinimui.

Atlikdama pakartotinį patikrinimą (2010 m. lapkričio 18 d. paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaita Nr. 229, (t. 1, b. l. 95-109) Agentūra 2010 m. gruodžio 14 d. priėmė naują sprendimą Nr. R4-17553(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ (t. 1, b. l. 91-92), kuriame patvirtino, kad pareiškėjos paraiška neatitinka VP2-1.3-ŪM-01-K priemonės „Idėja LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-394 (Žin., 2009, Nr. 96-4081) 2 priedo 8.1.1, 8.1.2 punktų, bei nurodė, jog paklausimas dėl papildomų duomenų apie 9.1.8 ir 9.2.6 punktų reikalavimus pareiškėjai nebus siunčiamas, nes Finansų ministerija 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 „Dėl UAB „Dineta“ skundo“ atmetė pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau ir buvo minėta, ginčo teisinius santykius reguliuoja Taisyklių nuostatos. Akcentuotina, jog nurodytų Taisyklių XI skyriaus „Skundų nagrinėjimas“ 211 punktas numato, jog:

„Pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą.

Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją ir įgyvendinančiąją instituciją.

Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujančioji institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją.

Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus“.

Taisyklių 212 punktas taip pat numato, jog pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos sprendimais, gali juos apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 2 punktu, Finansų ministerijai yra pavesta atlikti veiksmų programų vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir mokėjimo institucijų funkcijas, o viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai – įgyvendinančiosios institucijos funkcijas.

Iš pareiškėjo skundų teismui matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“ bei Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1024968-6K-1010201 „Dėl UAB „Dineta“ skundo“. Tačiau, kaip patvirtina nurodytos faktinės aplinkybės, tiek įgyvendinančios institucijos (viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. R4-13069(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“), tiek ir vadovaujančiosios institucijos – Finansų ministerijos – sprendimai nėra galutiniai bei tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantys sprendimai, susiję su projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atitikties bendriesiems atrankos kriterijams vertinimu. Bylos medžiaga patvirtina, jog po šių sprendimų priėmimo pareiškėjo pateikta projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 paraiška buvo papildomai įvertinta ir dėl jos atitikties bendriesiems atrankos kriterijams pasisakyta viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. naujai priimtame sprendime Nr. R4-17553(13.2.3) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 atmetimo“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog būtent Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. naujai priimtu sprendimu Nr. R4-17553(13.2.3) buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-01-K-02-229 vertinimo ir būtent šis sprendimas laikytinas administraciniu sprendimu, ginčytinu Taisyklių 211-212 punktuose nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiami aktai teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai bei teisėtai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pabrėžtina ir tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, teismo posėdžio metu tinkamai išaiškino pareiškėjui teisę patikslinti savo skundo reikalavimus ir ginčyti Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. R4-17553(13.2.3), tačiau pareiškėjas šia procesine teise nepasinaudojo (t. 2, b.l. 134-136).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagrindų tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nenustatyta, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dineta“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas