2023-02-15 Nr. CB-1509-2-56-3-00294-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-742

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00294-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 7 d. paduotu ieškovės BUAB „Lapsta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir ieškinį dėl 297 407,33 Eur skolos bei 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo atmetė.

Kasaciniu skundu ieškovė BUAB „Lapsta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dėl to, kad pripažino, jog atsakovė neįrodė, jog prievolę atsiskaityti sąskaitų pagrindu su ieškove yra įvykdžiusi tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė dėl to, kad sprendė, jog įrodinėti, kad iš atsakovės grynuosius pinigus priėmę fiziniai asmenys neturėjo teisės to daryti ieškovės vardu, privalėjo ieškovė ir ji šios aplinkybės nėra įrodžiusi (skundžiamo sprendimo 21-22 punktai). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įrodinėjimo pareigą uždėjo ieškovei ir tai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

2. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentų matyti, kad įrodinėjimo našta įrodyti, kad prievolė atsiskaityti pagal sąskaitas įvykdyta netinkamai, užkrauta ieškovei dėl to, kad, pirma, atsakovė pateikė į bylą pakvitavimą, t. y. pinigų priėmimo kvitus, kurie atspindi grynųjų pinigų mokėjimą ieškovei sąskaitų pagrindu; antra, atsakovei yra neįmanoma įrodyti aplinkybę, kad su ieškove susiję fiziniai asmenys neturėjo teisės priimti ieškovės naudai grynųjų pinigų iš atsakovės. Tik tinkamas prievolės vykdymas lemia jos pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Vien skolos dokumento/pakvitavimo buvimas pas atsakovę nereiškia, kad būtent ieškovė turėjo nagrinėjamoje byloje pareigą įrodyti, kad pinigų pagal atsakovės į bylą pateiktus pinigų priėmimo kvitus nėra gavusi. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, „prieš įvykdydamas prievolę, skolininkas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti, ar asmuo, kuriam jis nori įvykdyti prievolę, tikrai yra kreditoriaus atstovas ar jo paskirtas asmuo“ (teismo sprendimo 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2020). Atsakovei vykdant tokią pareigą, ji turėtų įrodymus, kad grynuosius pinigus perduodamas tikslu apmokėti sąskaitas, perdavė juos ieškovės įgaliotiems asmenims. Taigi, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovei neįmanoma įrodyti pinigų priėmimo kvituose pasirašiusių asmenų ryšį su ieškove, nes atsakovė nedisponuoja ieškovės dokumentais. Įrodymus apie tokį ryšį atsakovė kaip apdairus skolininkas galėjo, turėjo ir privalėjo susirinkti vykdydamas prievolę atsiskaityti su ieškove pagal sąskaitas. Aplinkybė, kad tokių įrodymų atsakovė šiai dienai neturi, yra jos aplaidumo pasekmė, o kad atsakovės vadovas buvo šiuo aspektu aplaidus, pripažino jis pats (sprendimo 20.10 punktas).

3. Iš skundžiamo sprendimo turinio visiškai neaišku kokio ieškovės organo nariais buvo asmenys, nurodyti atsakovės į bylą pateiktuose pinigų priėmimo kvituose. Kvitai neatspindi, kad tai būtų ieškovės pinigų priėmimo kvitai, t. y. jų nėra išdavusi ieškovė – ant jų nėra ieškovės organų narių parašų. Vien tai, kad ant jų yra įrašyti ieškovės rekvizitai, nereiškia, kad jie sudaryti ieškovės, nes tuos rekvizitus gali įrašyti bet kas. Taigi, CK 6.65 straipsnio prasme apeliacinės instancijos teismas iš esmės be jokio pagrindo pasisakė, kad atsakovė į bylą pateikė būtent ieškovės išduotus pinigų priėmimo kvitus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas