c10fb3c9-2a4e-400d-ad8a-efda7ba59bff · Alytaus apylinkės teismas

?Civil Civilinė byla Nr. e2YT-4662-470/2020 Proceso Nr.2-13-3-01608-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2; 2.5.3.; 3.4.5.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. R. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotu asmeniu VÄ® Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja V. R. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jos motinos M. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai, kaip testamentinei M. M. K. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jos valdytÄ turtÄ , kas leistų pilna apimtimi priimti palikimÄ , jį pareiÅ¡kėjai valdyti, naudotis, disponuoti.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad M. M. K. buvo jos motina. (duomenys neskelbtini) motina mirė. Po jos mirties liko jai priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buities daiktai, kitas turtas. Po motinos mirties pareiÅ¡kėja prižiÅ«rėjo ir tvarkė bÅ«stÄ , saugojo jį, rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius. V. R. veiksmai aiÅ¡kiai rodo, kad ji po motinos mirties jos palikimÄ priėmė faktiniu valdymu. Po motinos mirties į notarÄ paveldėjimo tikslu nesikreipė, nes nemanė, kad tai bÅ«tina, palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, tai gali bÅ«ti patvirtinama tik nustatant juridinį faktÄ teisme.

Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja V. R. yra M. M. K. dukra, šį faktÄ patvirtina į bylÄ pateiktas gimimo liudijimas. M. M. K. mirė (duomenys neskelbtini), apie kÄ sprendžiama iÅ¡ medicininio mirties liudijimo Nr. 20-4858356 duomenų. Po M. M. K. mirties liko jai priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buities daiktai. Mirusioji buvo sudariusi testamentÄ . IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėja per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ po motinos mirties nesikreipė į Alytaus miesto 1-ajį notaro biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į M.

M. K. palikimÄ ir palikimo pagal testamentÄ nepriėmė. PareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog V. R. aktyvÅ«s veiksmai, priimant valdyti po motinos M. M. K. mirties likusį turtÄ , t. y. deklaravimas savo gyvenamosios vietos bute (duomenys neskelbtini), naudojimasis butu, jo priežiÅ«ra, tvarkymas, įvairių su turto iÅ¡laikymu susijusių komunalinių paslaugų ir kitų mokesčių mokėjimas leidžia spręsti, kad V. R. rÅ«pinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį.

Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad V. R. po motinos mirties per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ priėmė jos turtÄ savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtÄ tokį, kokį ji turėjo mirties dienÄ visa apimtimi, kas reiÅ¡kia, kad palikimÄ ji priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai). Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėja V. R. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos V. R. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiÅ¡kėja V. R. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos M. M. K. palikimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė