c10d3bf7-403e-4dc8-ae4e-6b375368b7cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2539-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-01668-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T.-K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies priteisimo ir              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas E. T.-K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 ir delspinigius už laiku nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2009-08-01 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – ir SAM) dirba nuo 1997-07-21.

Laikotarpiu nuo 2008-10-22 iki 2009-09-30 ėjo A lygio, 14 kategorijos pareigas, o nuo 2009-10-01 – A lygio, 13 kategorijos pareigas. Minėtais laikotarpiais jam buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė VTĮ nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai.

Å is valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl jam nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis. Nurodo, kad jo keliamiems reikalavimams negali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, kadangi apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik nuo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimo datos, t. y. 2013-10-01, todėl kreipėsi į teismÄ nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.

PraÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismui nusprendus nagrinėjamoje byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 1–5).Pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 29 920,16 Lt. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimo teisė bus realizuota įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai praÅ¡o priteisti delspinigius už laiku nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kadangi darbo užmokestį pareiÅ¡kėjai mokėjo SAM, kuri privalėjo laikytis įstatymų nuostatų. Daro iÅ¡vadÄ , kad SAM kaltės dėl laiku neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies nėra. Teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ kitiems biudžetiniams metams ir iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 19–11).Skundas atmetamas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2002-02-14 iki 2013-10-31 ėjo ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir informacijos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, nuo 2003-11-01 iki 2005-01-31 – Sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡teklių valdymo skyriaus vyriausiojo specialistės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, nuo 2005-02-01 iki 2008-10-21 – Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, nuo 2009-02-06 iki 2009-09-30 – Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, nuo 2009-10-01 iki skundo teismui padavimo dienos – Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 14).

Laikotarpiu nuo 2002-10-01 iki 2008-02-14 jam buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė, o nuo 2008-02-15 – pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 15). 2008-12-01 pareiÅ¡kėjui paskirta 100 procentų priemoka atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis, laikotarpiu nuo 2011-06-27 iki 2011-07-08, nuo 2011-08-08 iki 2011-08-22, nuo 2011-08-16 iki 2011-08-24, nuo 2011-12-27 iki 2011-12-30, nuo 2012-01-02 iki 2012-01-31, nuo 2012-01-02 iki 2012-01-06, nuo 2012-09-03 iki 2012-10-23, nuo 2012-12-14 iki 2012-12-31 pareiÅ¡kėjui buvo mokama 20 procentų priemoka už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių atlikimÄ , kai atliekamos pareigybės apraÅ¡yme nenustatytos funkcijos ar yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės. Nuo 2013-10-01 jam buvo mokamas 50 procentų priedas už kvalifikacinę klasę (b. l. 16–17).SAM 2014-04-23 pažymoje Nr. PŽ-137 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ nurodoma, kad perskaičiuojant pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pagal 2009 m. lygmenyje atstatytus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ir priedų už kvalifikacines klases, neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra 29 920,16 Lt (b. l. 12–13).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiÅ¡kėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 str. valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13.

Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTÄ® 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTÄ® 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.Aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu SAM ėjo Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, o nuo 2009-10-01 iki skundo teismui padavimo dienos – Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 14). Jam buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 15). Taigi, pareiÅ¡kėjui dėl pasikeitusių VTÄ® nuostatų laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas E. T.-K., kurio praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismÄ su skundu kreipėsi 2014-03-17. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo keliamiems reikalavimams negali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, kadangi apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik nuo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimo datos, t. y. 2013-10-01, todėl kreipėsi į teismÄ nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. PraÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismui nusprendus nagrinėjamoje byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 1–5).CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodomas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimas nėra pagrindas praleistÄ terminÄ atnaujinti. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjas ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jam iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į SAM praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2011-03-16.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai šioje dalyje (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-03-16) atmetami. Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2011-03-17 iki 2013-09-30) pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad:

1) VTÄ® 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTÄ® 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTÄ® 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Apibendrinant sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ SAM teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (nagrinėjamu atveju – SAM) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).PareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti delspinigius už laiku nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra iÅ¡vestinis reikalavimas, kylantis iÅ¡ pagrindinio reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Teismui atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, netenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ kėlė Lietuvos valstybės atžvilgiu. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005;

LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra SAM, tačiau atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas, nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikÅ¡mės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo E. T.-K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                          Jolita Rasiukevičienė