2K-62/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-62/2012 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

UAB „A“ atstovui advokatui Kęstučiui Švirinui,

teismo posėdyje kasacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Paškevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu UAB „A“ buvo nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės panaikinimo sumokėti į valstybės biudžetą 54 312,01 Lt PVM) 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) (dėl PVM deklaracijų suklastojimo bei panaudojimo, padarant valstybei didelės žalos) – 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės panaikinimo sumokant į valstybės biudžetą 67 244 Lt pelno mokesčio) – 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) (dėl metinių pelno mokesčių deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo, padarant valstybės biudžetui didelės žalos) – 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesnėmis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), apimtos švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir paskirta subendrinta 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir galutinė bausmė UAB „A“ nustatyta 400 MGL (50 000 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria UAB „A“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės valstybės biudžetui – 54 312,01 Lt PVM mokesčio panaikinimo), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės valstybės biudžetui – 67 244 Lt pelno mokesčio panaikinimo), BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – UAB „A“ išteisinta, kaip nepadariusi veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl UAB „A“ paskirtų bausmių bendrinimo ir A. B. priklausančio 536 067,88 Lt turto konfiskavimo. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo informaciją apie tai, kad gautas prokuroro (kasatoriaus) raštas dėl kasacinio skundo atšaukimo, bei UAB „A“ atstovo pasiūlymo palikti kasacinį skundą nenagrinėtą,

n u s t a t ė:

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A“, 1994 m. lapkričio 4 d. registruotos valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, registracijos (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), direktorius ir dėl einamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB „A“ turtą, veikdamas bendrininkų grupe su asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L. bei kitais ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, 2002 m. rugpjūtį–2004 m. kovą Vilniuje, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „A“ priklausančius 536 067,88 Lt, t. y.: pagal fiktyvias penkių bendrovių sąskaitas-faktūras dėl prekių pirkimo ir paslaugų suteikimo UAB „A“ pervesdavo pinigus į tų bendrovių sąskaitas, tuos pinigus nusikalstamos veikos bendrininkai paimdavo grynaisiais ir, pasilikę sau nenustatytą dalį, perduodavo nuteistajam A. B.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį UAB „A“ buvo nuteista už tai, kad atstovaujama generalinio direktoriaus A. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, Vilniuje 2003 m. gegužę–2004 m. kovą, veikdama vieninga tyčia, apgaule savo naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 54 312,01 Lt PVM. Ši suma susidarė dėl to, kad į UAB „A“ PVM deklaracijas buvo įtrauktos suklastotose PVM sąskaitose-faktūrose išskirtos PVM sumos, taip sumažinant UAB „A“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM.

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį UAB „A“ buvo nuteista už tai, kad atstovaujama generalinio direktoriaus A. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, Vilniuje 2003 m. gegužę–2004 m. vasarį, veikdama vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus – PVM deklaracijas ir juos panaudojo, pateikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė 54 312,01 Lt žala.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį UAB „A“ buvo nuteista ir už tai, kad atstovaujama generalinio direktoriaus A. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, Vilniuje 2002 m. rugpjūtį–2004 m. spalį, veikdama vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į 67 244 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Ši suma susidarė dėl to, kad dėl suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimo į UAB „A“ buhalterinę apskaitą 2002 ir 2003 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose buvo nurodytas 448 294,81 Lt mažesnis apmokestinamasis pelnas ir 67 244 Lt mažesnis mokėtinas pelno mokestis.

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį UAB „A“ buvo nuteista ir už tai, kad atstovaujama generalinio direktoriaus A. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, Vilniuje 2002 m. rugpjūtį–2004 m. spalį, veikdama vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus – pelno mokesčio deklaracijas ir juos panaudojo, pateikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip padarydama Lietuvos valstybės biudžetui didelę 67 244 Lt žalą.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį UAB „A“ buvo nuteista už tai, kad atstovaujama generalinio direktoriaus A. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, Vilniuje 2003 m. gegužę–2004 m. vasarį, veikdama vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, įtraukdama į ją PVM sąskaitas-faktūras ir prie jų pridėtus atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai kitų įmonių UAB „A“ parduotas paslaugas bei prekes ir tikri duomenys apie atliktą apmokėjimą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „A“ 2003 m. gegužės mėnesio–2004 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „A“ išteisinta konstatavus, kad bendrovės direktoriaus A. B. tyčia buvo nukreipta į jo žinioje buvusio ir UAB „A“ priklausančio turto (piniginių lėšų) pasisavinimą, o ne į kokios nors mokestinės naudos gavimą bendrovei, dokumentų klastojimą, jų panaudojimą ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, padarytą juridinio asmens naudai ar interesais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog A. B., nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis išgrynindamas UAB „A“ priklausančias pinigines lėšas, šias lėšas pasisavino, t. y. panaudojo ne bendrovės, o savo reikmėms; A. B. pasisavino 536 067,88 Lt – tokio dydžio žala padaryta UAB „A“; vien pasisavinto turto ir panaikintų prievolių sumokėti PVM ir pelno mokesčius (121 556,01 Lt) santykis leidžia daryti išvadą, kad A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviai negali būti vertinamos kaip naudingos bendrovei ar padarytos jos interesais. A. B. nusikalstamomis veikomis ir šių veikų padariniais juridinis asmuo nebuvo ir negalėjo būti suinteresuotas, nes iš to ekonominės ar kitokios naudos neturėjo ir negalėjo turėti. 2004 m. gruodžio 29 d. UAB „A“ akcininkų pozicija, jog A. B. žalos bendrovei nepadarė, buvo priimta dėl A. B. apgaulės – suklaidinus akcininkus, kad už išgrynintus pinigus buvo perkamos „B“ akcijos; tai patvirtina ir vėlesnis akcininkų sprendimas kreiptis į teismą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad juridinis asmuo nepakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamas veikas padariusių darbuotojų, tarp jų ir A. B. veiklą, nesiėmė tokios veiklos prevencijos priemonių, priešingai, buvo nustatyta, kad bendrovėje buvo įdiegta pakankamai griežta apskaitos kontrolė. Visas piniginių lėšų pasisavinimo mechanizmas ir A. B. parodymai, duoti teismui antrą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, leidžia daryti išvadą, kad suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą, jų vėlesnis perkėlimas į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas šioje situacijoje buvo vienintelis būdas realizuoti nusikalstamą sumanymą – pasisavinti bendrovei priklausančius pinigus. UAB „A“ dėl A. B. veikos turėjo ne naudos, o nuostolių.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „A“, kuriuo juridinis asmuo buvo išteisintas, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Anot kasatoriaus, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendis dėl juridinio asmens UAB „A“ išteisinimo nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Byloje nustatyta, kad už juridiniam asmeniui UAB „A“ inkriminuotas nusikalstamas veikas numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė BK specialiosios dalies atitinkamuose straipsniuose, o šias nusikalstamas veikas padaręs A. B. užėmė generalinio direktoriaus pareigas, t. y. ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą.

Šių sąlygų buvimas konstatuotas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nuosprendį dėl UAB „A“ išteisinimo priėmė nustatęs, kad bendrovės direktorius A. B., darydamas nusikalstamas veikas, veikė ne šio juridinio asmens naudai ar interesais, o siekdamas asmeninės naudos. Tokia išvada nuosprendyje motyvuota tuo, kad iš UAB „A“ jis pasisavino 536 067,88 Lt, o bendrovės nesumokėtas 81 773,07 Lt PVM mokestis ir 67 224 Lt pelno mokestis yra mažesni už bendrovės patirtą žalą.

Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasatorius nesutinka. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B., pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ turtą, veikė savanaudiškais tikslais ir dėl šios nusikalstamos veikos bendrovė patyrė žalos. Nuteistasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir turi pareigą bendrovei atlyginti žalą. Tačiau kasatorius pažymi, kad turto pasisavinimas, už kurį nuteistas A. B., UAB „A“ neinkriminuotas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad juridinis asmuo teistinas už jo naudai bendrovės direktoriaus padarytą sukčiavimą (BK 182 straipsnio 2 dalis), suklastotų dokumentų panaudojimą (BK 300 straipsnio 2 dalis) ir apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis).

Būtent dėl šių nusikalstamų veikų UAB „A“ įgijo turtinę teisę į 81 773,07 Lt bei 67 224 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų. A. B. nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, kurių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai turi būti nustatomi bei vertinami atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų sudėtį, numatytą baudžiamajame įstatyme, ir faktines bylos aplinkybes. A. B. neteisėtos veikos turinys buvo platesnis ir lėmė naudos ne tik jam pačiam, bet ir UAB „A“. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar nusikalstamos veikos padarytos juridinio asmens naudai, nepagrįstai atsižvelgė tik į turto pasisavinimo padarinius ir tik jų pagrindu vertino visų A.

B. padarytų nusikalstamų veikų priskyrimo juridiniam asmeniui pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentai, kad UAB „A“ nesumokėtas PVM mokestis ir pelno mokestis yra apskaičiuoti būtent nuo A. B. pasisavintos sumos, lėmusios žalos bendrovei atsiradimą, taip paneigiant šių nusikalstamų veikų padarymo juridinio asmens naudai požymį, taip pat kelia abejonių. Teisės aktuose reglamentuotas PVM ir pelno mokesčio kompensavimo mechanizmas neleidžia tapatinti išvengtų mokestinių prievolių su direktoriaus iš bendrovės pasisavintomis lėšomis. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis suteikia teisę ūkio subjektams (PVM mokėtojams) su tam tikromis išimtimis sumokėtą pirkimo ir importo PVM įtraukti į ataskaitą, t. y. jo dydžiu mažinti apskaitomą ir į biudžetą mokėtiną pardavimo PVM.

Be to, šio įstatymo 91 straipsnyje numatyta PVM mokėtojo teisė grąžinti už mokestinį laikotarpį susidariusį neigiamą kompensuotino ir mokėtino PVM skirtumą (permoką) įskaitant ir taip sumažinant kitus į biudžetą mokėtinus mokesčius arba tiesiogiai susigrąžinti iš biudžeto permokėtą PVM sumą (šį būdą dabar galiojantis įstatymas riboja). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad minėtos mokestinės prievolės buvo sumažintos atskaitos būdu. BK 20 straipsnio sąlyga, kad nusikalstama veika būtų padaryta juridinio asmens naudai ar interesais, reiškia tokios veikos motyvą ir tikslą, todėl juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar jis realiai gavo naudos, ar ne.

Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad A. B. tyčia buvo nukreipta ne į siekį išvengti PVM ir pelno mokesčių mokėjimo, o į šios bendrovės piniginių lėšų pasisavinimą, nepagrįsta bylos duomenimis ir yra klaidinga. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad A. B. tyčinė veika vien svetimo turto pasisavinimu neapsiribojo. UAB „A“ priklausančias pinigines lėšas A. B. pasisavino prisidengdamas fiktyviais sandoriais, t. y. suklastotais dokumentais apie tariamai bendrovei suteiktas paslaugas, įtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus; vėliau jų pagrindu įmonės finansininkams užpildžius PVM bei metines pelno mokesčio deklaracijas, A.

B. suvokė, kad duomenys dokumentuose neteisingi, t. y. ne tik kad sandoriai fiktyvūs, bet sumažintas ir į valstybės biudžetą mokėtinas PVM bei pelno mokestis. Jis žinojo, kad deklaracijos klastotos ir kad pateikęs jas VMĮ UAB „A“ įgis savo naudai turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas. Tokie A. B. tyčiniai veiksmai lėmė naudingų padarinių ne tik sau, bet ir juridiniam asmeniui UAB „A“ atsiradimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistojo tyčia darant juridiniam asmeniui inkriminuotus nusikaltimus buvo nukreipta tik į įmonės lėšų pasisavinimą, pagrįsta prielaidomis, kuriomis grįsti nuosprendį draudžiama.

Pasak prokuroro, BK nėra tiesioginio reikalavimo nustatyti, kad juridinio asmens valdybai, akcininkams ar darbuotojams būtų žinoma apie vadovaujančias pareigas užimančio asmens juridinio asmens naudai daromas nusikalstamas veikas. Perduodamas suklastotus dokumentus pavaldiems darbuotojams – UAB „A“ finansininkams ir nurodydamas juos įtraukti į šios bendrovės buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčių deklaracijas ir pateikti šias deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, A. B. veikė atlikdamas juridinio asmens valdymo funkcijas, todėl bylos duomenys apie tai, kad bendrovės valdyba, akcininkai ar darbuotojai nežinojo apie jo daromas nusikalstamas veikas, o sužinoję A. B. buvo suklaidinti dėl lėšų panaudojimo, savaime nereiškia, kad tokios veikos negali būti priskiriamos juridiniam asmeniui. Vadinasi, A. B., būdamas direktorius, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui bei kontroliuoti jo veiklą, klastodamas dokumentus bei juos panaudodamas, dėl to UAB „A“ įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas, veikė juridinio asmens naudai ir interesais. Juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realiai gavo naudos. Todėl tai, kad gauta turtinė nauda buvo mažesnė už A. B. iš įmonės pasisavintą turtą, negali būti vertinama kaip juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Apeliacinio teismo išvada, kad nuteistasis veikė ne juridinio asmens naudai, o tik asmeniniais interesais, ir dėl to UAB „A“ negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, atmestina.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje pateikiamas vienas iš juridinį asmenį teisinančių motyvų, kad byloje nėra duomenų, jog juridinis asmuo nepakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamas veikas padariusių darbuotojų, tarp jų ir A. B. nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių liudytojų A. P. (UAB „A“ sąmatininko), A. T. (UAB „A“ stogų dengimo padalinio vadovo), G. E. (UAB „A“ sandėlininko-mechaniko), V. M. (UAB „A“ vyriausiojo darbų vadovo), V. P. (UAB „A“ gamybos paruošimo direktoriaus), J. C. (UAB „A“ gamybos skyriaus inžinieriaus), M. K. (UAB „A“ projektų vadovo) parodymų matyti, kad direktoriaus A. B. nurodymu minėtiems asmenims tekdavo pasirašyti PVM sąskaitas-faktūras ar atliktų darbų aktus net nežinant, ar dokumentuose nurodytos paslaugos ar darbai buvo atlikti, o jei buvo atlikti, tai, ar juos atliko būtent tos bendrovės, kurios įrašytos dokumentuose. Bendrovė tobulino, griežtino dokumentų apskaitą, tačiau ne dokumentų atsiradimo pagrįstumą – tai direktorius žinojo ir tuo pasinaudojo pats ar per kitus bendrovės darbuotojus.

Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 368 straipsnio 3 dalį kasatorius turi teisę raštu atšaukti skundą. Atšaukti kasacinį skundą leidžiama iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. Pagal BPK 381 straipsnio 1 dalį kasatoriui atšaukus skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.

2012 m. vasario 1 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Paškevičiaus (kasatoriaus šioje byloje) raštas dėl kasacinio skundo atšaukimo. Kasacinis skundas atšauktas iki šios bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios (2012 m. vasario 14 d.), todėl teisėjų kolegijos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Paškevičiaus kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Paškevičiaus kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Rimantas Baumilas

Vytautas Masiokas