2019-09-18 Nr. AB-17485-3-61-3-01878-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-490-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01878-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos R. V. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2465 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP1E-2738“; 2) įskaityti nuo 2010 m. spalio 20 d. areštuotų daiktų (procesinė prievartos priemonė, susijusi su atsakomybe) saugojimą 24 valandas per parą, be poilsio ir kasmetinių atostogų, pagal prokuratūros nustatytą darbo tvarką į pareiškėjos stažą senatvės pensijai gauti; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP1E-2738 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. V.“; 4) priteisti pareiškėjai 600 Eur senatvės pensiją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. V. skundą, kaip nepriskirtiną nagrinėti tam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas įvertinęs ginčijamus sprendimus, nustatė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr.(6.5) I-2465 priėmė privaloma išankstine ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP1E-2738). Teismas atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis ABTĮ 28 straipsnio 3 dalimi, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, taigi, pareiškėjos skundas turėjo būti paduodamas pagal teritorinio skyriaus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, kuris byloje turėtų būti laikomas atsakovu, buveinės vietą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje turėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas įvertinęs pareiškėjos skundo turinį ir reikalavimus, pasisakė, jog pareiškėjos skunde teismui nurodyta atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, neturėtų būti šalis pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus.

Teismas vadovaudamasis 1994 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsniu (2016 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2477), Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2478 redakcija) pasisakė, jog pareiškėjos skundas atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui. Aplinkybė, kad pareiškėja skunde atsakove įvardino Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti Lietuvos Respubliką atsakove ir kitaip spręsti bylos priskirtinumo konkrečiam administraciniam teismui klausimo. Teismas pažymėjo, jog skundžiamame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendime Nr. (6.5) I-2465, priimtame išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

III. Pareiškėja R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir perduoti nagrinėti pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjos vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino procesinės teisės normas atsisakydamas priimti pareiškėjos R. V. skundą. Pirmosios instancijos teismas išėjo už teisinio ginčo nagrinėjimo ribų darydamas spaudimą ir pareiškėjai nurodydamas proceso dalyvius. Pareiškėjos įsitikinimu viena iš kreipimosi į teismą sąlygų yra galimybė paduoti skundą administraciniam teismui pareiškėjo pasirinkimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti dėl to, kad byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-438/2019).

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis bylų teritorinio teismingumo, kitaip tariant – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.

Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad ji nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr.(6.5) I-2465, kuris buvo priimtas išnagrinėjus privaloma išankstine ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo nagrinėjimo tvarka, pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP1E-2738). Pareiškėja iš esmės ginčija jai paskaičiuotą pensijos dydį, siekia kad jai būtų išmokama didesnė pensija.

Taigi, pagal bendrą taisyklę, šiuo konkrečiu atveju, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta). Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 2 dalimi, byloje dėl pensijų skyrimo ir atsisakymo jas skirti, administraciniam teismui skundas gali būti paduodamas ir pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.

Iš duomenų esančių gyventojų registre matyti, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Marijampolės mieste, tad pagal pasirinkimą, pareiškėja gali pateikti skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį, iš esmės jai pritaria, pareiškėjos skundas, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis yra teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Aplinkybė, kad pareiškėja skunde nurodė daugiau atsakovų, situacijos vertinimo šiuo atveju nekeičia, nes pareiškėjos suformuluoti reikalavimai ir į bylą pateikti dokumentai pakankamai aiškiai atskleidžia jos keliamo ginčo teismingumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan