c106df8c-65a3-4e2d-9b0d-0481c2ade6d5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-2366-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00505-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, Sauliaus Jakaičio, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui D. S., atsakovo atstovei E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. (V. B.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (15/5-8) 50U-315 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui skundÄ ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2020 m. sausio 22 d. sprendimÄ Nr. (15/5-8)50U-315), kuriuo panaikintas Rusijos Federacijos piliečiui V. B. iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) galiojantis iki 2020 rugpjūčio 27 d. 2.1. PaaiÅ¡kino, kad dar prieÅ¡ priimant 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, atsakovui jau buvo žinomos skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės (daro administracinius nusižengimus, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas), todėl atsakovas privalėjo gauti Policijos departamento vertinimÄ apie tai ar pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai.

Mano, kad jei leidimas buvo iÅ¡duotas, vadinasi buvo gautas įvertinimas, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jo daromi administraciniai nusižengimai tokios grėsmės nekelia. Å iurkÅ¡tÅ«s administraciniai nusižengimai buvo padaryti anksčiau, nei priimtas sprendimas iÅ¡duoti leidimÄ . Po jo iÅ¡davimo Å¡iurkščių nusižengimų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Ikiteisminio tyrimo byloje pareiÅ¡kėjas savo kaltę neigia. Joks apkaltinamasis nuosprendis pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepriimtas.

Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. buvo nutrauktas, Å¡iuo metu (gavus nukentėjusiosios skundÄ ) – atnaujintas. Skundžiamame pareiÅ¡kime nurodyti duomenys apie ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 253 str. 1 d. neatitinka pareiÅ¡kėjui įteikto įtarimo turinio. Be to, sprendime nurodyti kategoriÅ¡ki teiginiai apie tai, kad pareiÅ¡kėjas laikė nelegalius ginklus ir Å¡audmenis yra iÅ¡sakyti nesilaikant nekaltumo prezumpcijos principo. 2.2. Skundžiamame sprendime teigiama, kad leidimas naikinamas, nes pareiÅ¡kėjas ne tik kelia grėsmę, bet ir nėra integravęsis į Lietuvos RespublikÄ .

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 50 straipsnyje iÅ¡vardintas net 21 Leidimo panaikinimo pagrindas, bet tarp jų nėra nesiintegravimo į Lietuvos RespublikÄ . Kadangi atsakovas ir Å¡ioje dalyje sprendimÄ motyvuoja savais žodžiais, nenumatytais įstatyme, todėl neaiÅ¡ku kÄ atsakovas turėjo omenyje. 2.3. Spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo Å¡eimos ryÅ¡ius, ryšį su Lietuvos valstybe, Lietuvoje gyvenančia mažametė dukra, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, atsakovas netyrė ir nevertino reikÅ¡mingų aplinkybių, rėmėsi tik pareiÅ¡kėjo sutuoktinės atstovo raÅ¡tu apie tai, kad ji atsisako įsipareigojimo materialiai remti pareiÅ¡kėjÄ ir kad vyksta santuokos nutraukimo byla.

Mano, kad atsakovui poreikis įvertinti pareiÅ¡kėjo grėsmę atsirado tik todėl, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė per atstovÄ pateikė raÅ¡tÄ apie santuokos nutraukimo procesÄ . 2.4. Nagrinėjamu atveju atsakovas sprendimÄ panaikinti leidimÄ grindžia ne Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bet 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Å ie pagrindai iÅ¡siskiria tuo, kad pirmu atveju pakanka konstatuoti, kad užsienietis gali kelti grėsmę, o antruoju – kad kelia grėsmę. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo faktas įgalina nebent prognozuoti jo galimÄ baigtį, tačiau jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo kategoriÅ¡kai teigti, kad nusikaltimas tikrai padarytas ir kad grėsmė jau yra. 2.5.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pagrindo panaikinti leidimo laikinai gyventi, nes vien pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡ti įtarimai pagal suformuotÄ LVAT praktikÄ nėra pagrindas konstatuoti, kad jis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. Be to, pareiÅ¡kėjas nėra sulaikytas, laikosi kardomųjų priemonių, aktyviai dalyvauja baudžiamajame procese, todėl jokios realios grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai nekelia. Tas pats pasakytina ir dėl administracinių nusižengimų padarymo – Å¡ie nusižengimai padaryti anksčiau ir jau yra atsakovo įvertinti prieÅ¡ iÅ¡duodant leidimÄ .

PareiÅ¡kėjo elgesys pasitaisė, jis Å¡iurkščių administracinių nusižengimų nebedaro. 2.6. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ patenkinti, palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. 3.1. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo teiginį, kad Departamentas sprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi priėmė Ä®statyme nenurodytu pagrindu paaiÅ¡kino, kad minėtoje teisės normoje yra keli alternatyvÅ«s pagrindai, kai leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y., kai užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, kai užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir kai užsienietis kelia grėsmę žmonių sveikatai.

Policijos departamentas savo raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, Migracijos departamentas, įvertinęs surinktų duomenų visumÄ ir vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, t. y. ginčijamas sprendimas buvo priimtas Ä®statyme nustatytu pagrindu, kuris yra imperatyvus ir suteikia atsakovui ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. 3.2.

Pažymi, kad Migracijos departamentui jau nuo 2015 m. yra žinoma, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ai tvarkai ir visuomenės saugumui, kadangi Å¡iuo pagrindu jam buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi (2016 m. sausio 12 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-27 (00002) „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui V. B.“, adm. byla Nr. eI-5744-331/2016). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 2 d. sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete N. B. ir, įvertinus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ , nepaisant to, kad buvo gautos Policijos departamento iÅ¡vados dėl jo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, jam 2017-09-08 ir 2018-08-27 (ne 2019-08-27 kaip nurodo pareiÅ¡kėjas) buvo iÅ¡duoti leidimai laikinai gyventi. 3.3.

PaaiÅ¡kina, kad po 2018 m. rugpjūčio 27 d. leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo (t. y. paskutinio Migracijos departamento sprendimo iÅ¡duoti leidimÄ gyventi), pareiÅ¡kėjas nenustojo daryti administracinių nusižengimų, kaip teigia skunde, tačiau ir toliau sistemingai juos daro, kas parodo, jog jis akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. 2015-2019 metais pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso padarė 22 (iÅ¡samiai apraÅ¡yti ginčijamame sprendime) įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus iÅ¡ kurių penki Å¡iurkÅ¡tÅ«s administraciniai nusižengimai yra padaryti jau po 2018 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi, pareiÅ¡kėjas nėra sumokėjęs administracinių baudų, atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad Å¡iurkÅ¡tÅ«s administraciniai nusižengimai buvo padaryti anksčiau, nei priimtas sprendimas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, kad tos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, parodo, kad jis nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, yra paneigti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. 3.4.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad Ä®statymo 50 straipsnyje nėra nustatyto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo – nesiintegravimo į Lietuvos RespublikÄ , paaiÅ¡kina, kad Å¡i informacija buvo įvertinta turimų duomenų visumoje, o bÅ«tent, vertinant pareiÅ¡kėjo Å¡eimyninius ryÅ¡ius ir turimus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika. Å i informacija buvo įvertinta ir pareiÅ¡kėjui 2018 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡duodant leidimÄ laikinai gyventi, kada prioritetas buvo suteiktas pareiÅ¡kėjo interesams – jo teisei į Å¡eimos susijungimÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo elgesys nesikeitė, jo administraciniai nusižengimai vis sunkėjo, jis smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę (už 2017-08-29 atliktÄ veikÄ pareiÅ¡kėjas savo kaltę pripažino visiÅ¡kai), įtariamas grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , taip pat yra kaltinamas disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais, todėl Migracijos departamentas turėjo imtis veiksmų, siekiant kontroliuoti užsieniečio gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas neva įsipainiojo į Å¡eimos konfliktÄ , tėra pareiÅ¡kėjo gynybinė pozicija, kadangi Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ne hipotezėmis, tačiau objektyviais duomenimis, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui. 3.4. Nesutinka su skundo teiginiais dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo kaltumo arba nekaltumo dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo klausimo ir savo sprendime nekonstatavo, kad pareiÅ¡kėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamu atveju Departamentas, pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu privalėjo atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 3.5. Teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime palaikė atsakovo pozicijÄ . Mano, kad jų 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytos aplinkybės nėra ginčijamos, jos visiÅ¡kai atitinka ApraÅ¡o reikalavimus, todėl atsakovo 2020 m. sausio 22 d. sprendimas laikytinas teisingu ir teisėtu. Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 20 d. tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) Å¡eimos susijungimo pagrindu ir Å¡iÄ teisę patvirtinančius dokumentus. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Migracijos valdyba, vadovaudamasi Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimÄ pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi ir iÅ¡duoti naujÄ leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2018 m. rugpjūčio 27 d.

Migracijos valdyba iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi LT7444825, galiojantį iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. 2019 m. gruodžio 17 d. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, kreipėsi į kompetentingÄ institucijÄ Policijos departamentÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 2020 m. sausio 3 d. atsakovas gavo Policijos departamento raÅ¡tÄ Nr. 9K-87, kad minėtas užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 2020 m. sausio 22 d.

įvertinęs kompetentingos institucijos raÅ¡tÄ , turimus duomenis, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu atsakovas panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi.

7. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas); leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra Å¡eimos susijungimo atvejis.

Pagal Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. 7.1. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalies 14 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. 7.2. Pažymėtina, kad Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.

Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalį užsieniečio keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei vertinimÄ pagal kompetencijÄ atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentÄ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybÄ â€“ Å¡ios institucijos pagal kompetencijÄ Ä¯vertina, ar nėra Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

8. PareiÅ¡kėjas su Sprendimu nesutinka, nes jam pareikÅ¡ti įtarimai pagal suformuotÄ LVAT praktikÄ nėra pagrindas konstatuoti, kad jis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir saugumui, nusižengimai padaryti anksčiau ir jau yra atsakovo įvertinti prieÅ¡ iÅ¡duodant leidimÄ laikinai gyventi, dabar jis nebedaro Å¡iurkščių administracinių pažeidimų.

9. Atsakovas su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutinka, teigdamas, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, o visuomenės interesai yra svarbesni, nei pareiÅ¡kėjo teisė į Å¡eimos susijungimÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

10. Atsakovas vertindamas pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pirmasis leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui buvo iÅ¡duotas 2014 m. gruodžio 29 d. ir galiojo iki 2015 m. gruodžio 29 d. Tačiau 2015 m. lapkričio 13 d. pareiÅ¡kėjui tuo pačiu pagrindu pasikreipus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, 2016 m. sausio 12 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. 2017 m. vasario 17 d. užsienietis pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Å¡eimos susijungimo pagrindu. 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 2018 m. birželio 20 d.

V. B. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Å¡eimos susijungimo pagrindu. 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtas sprendimas pakeisti minėtam užsieniečiui leidimÄ laikinai gyventi ir iÅ¡duotas naujas leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nuo 2015 m. yra žinoma, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ai tvarkai ir visuomenės saugumui, kadangi Å¡iuo pagrindu jam 2016 m. sausio 12 d. buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 2 d. sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete N. B. ir, įvertinus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ , nepaisant to, kad buvo gautos Policijos departamento iÅ¡vados dėl jo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, jam 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. (ne 2019 m. rugpjūčio 27 d. kaip nurodo pareiÅ¡kėjas) buvo iÅ¡duoti leidimai laikinai gyventi.

12. Migracijos departamentas, vadovaudamasis ApraÅ¡o 70 punktu, 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡siuntė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) paklausimÄ ir 2020 m. sausio 3 d. gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ Nr. 5-S-59, kurioje teigiama, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

13. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Policijos departamento pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, kitÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , ir vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo panaikino pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi.

14. Taigi pareiÅ¡kėjui leidimas nebuvo iÅ¡duotas tuo pagrindu, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas 2020 m. sausio 3 d. gavo Policijos departamento iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. IÅ¡vadoje nurodyta, kad patikrinus duomenis Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus rajono policijos komisariate V. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 dalį.

Jis buvo įtariamas tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. name, adresu Vanagų g. 27-1, Geležių k., ZujÅ«nų sen., Vilniaus r., panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę N. B., tai yra vonios kambaryje tyčia kaire ranka griebė N. B. už kaklo bei jÄ smaugė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Kadangi įtariamasis V. B. dėl pareikÅ¡to įtarimo padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir susitaikė su nukentėjusiÄ jÄ N. B., todėl, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. vasario 8 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimu baudžiamoji byla nutraukta. 14.1. 2019 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 straipsnio „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimas“ 1 dalyje ir LR BK 253 straipsnio „Neteisėtas disponavimas Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“ 1 dalyje.

Jis įtariamas tuo, kad 2019 m. liepos 17 d. savo ir nukentėjusiosios N. B. gyvenamojoje vietoje adresu Vanagų g. 27-1, Geležių k., ZujÅ«nų Å¡en., Vilniaus r., grasino nužudyti sutuoktinę N. B. bei sugadinti pastarosios turtÄ , imituodamas rankų judesiais Å¡ovimo veiksmÄ bei žodžiais sakydamas „nuÅ¡ausiu“, sukėlė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai N. B. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Taip pat, pareiÅ¡kėjas neturėdamas leidimo disponuoti Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmeniu, o bÅ«tent savo gyvenamojoje patalpoje adresu Vanagų g. 27-1, Geležių k., ZujÅ«nų Å¡en., Vilniaus r., seife neteisėtai laikė du pistoletus, 7 Å¡ovinius ir rankinę granatÄ , kuriuos 2017 m. liepos 17 d. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

PaaiÅ¡kino, kad pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalį nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė numatyta LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. 14.2. Policijos departamentas taip pat nurodė, kad patikrinus duomenis Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015-2019 metais iÅ¡ viso padarė 22 įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus iÅ¡ kurių penki Å¡iurkÅ¡tÅ«s administraciniai nusižengimai, susiję su nustatyto greičio virÅ¡ijimu vairuojant transporto priemonę, padaryti pastaraisiais 2018-2019 metais: 2019 m. spalio 9 d. nubaustas už penkis Å¡iurkščius administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ (toliau – LR ANK) 416 straipsnio 3 dalį, padarytus 2018 m. lapkričio 15 d. (virÅ¡ijo 21 km/h), 2018 m. gruodžio 28 d. (du kartus virÅ¡ijo 23km/h ir 26km/h), 2019 m. sausio 6 d. (virÅ¡ijo 21 km/h), 2019 m. liepos 9 d. (virÅ¡ijo 27 km/h) nes, vairuodamas automobilį, virÅ¡ijo leistinÄ greitį.

Pareiškėjas nėra sumokėjęs administracinių baudų, kas neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę. Šiuo atveju nesumokėjimas baudos įtakos neturi, nes pareiškėjas toliau sistemingai pažeidinėja Lietuvos įstatymus, kas parodo, kad jis akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

15. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (Policijos departamentas raÅ¡tas, iÅ¡vada, registro duomenų iÅ¡raÅ¡as apie asmenį) aiÅ¡kiai parodo, kad pareiÅ¡kėjo poelgiai nėra vienkartiniai ar atsitiktiniai, toks elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumÄ , polinkį smurtauti, nesilaikyti visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių ir ignoruoti teisės aktų reikalavimus.

Nustatyto greičio virÅ¡ijimas vairuojant automobilį yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia rimtÄ pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės savo tikslo – auklėti pareiÅ¡kėjÄ , kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nedarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) savo bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad užsieniečio keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei gali bÅ«ti konstatuota ir esant tik užsieniečio padarytiems administraciniams nusižengimams (LVAT administracinėje byloje Nr. A-5130- 492/2017).

16. PareiÅ¡kėjo teigimu, jokios realios grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai jis nekelia, Å¡iurkÅ¡tÅ«s administraciniai nusižengimai buvo padaryti anksčiau, nei priimtas sprendimas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, po jo iÅ¡davimo Å¡iurkščių nusižengimų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, ikiteisminio tyrimo byloje pareiÅ¡kėjas savo kaltę neigia, joks apkaltinamasis nuosprendis pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepriimtas. Tačiau teismui įvertinus pateiktÄ Policijos departamento pažymÄ , Administracinių nusižengimų registro duomenis, pareiÅ¡kėjo padarytų nusikaltimų sunkumÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015-2019 metais iÅ¡ viso padarė 22 įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus iÅ¡ kurių penki Å¡iurkÅ¡tÅ«s administraciniai nusižengimai, susiję su nustatyto greičio virÅ¡ijimu vairuojant transporto priemonę, padaryti pastaraisiais 2018-2019 metais, todėl negalima teigti, kad jis suprato savo elgesio neleistinumÄ , ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų, nedarys naujų teisės pažeidimų Lietuvoje ar kitose valstybėse.

17. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad Ä®statymo 50 straipsnyje nėra nustatyto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo – nesiintegravimo į Lietuvos RespublikÄ , atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iÄ informacijÄ Departamentas įvertino turimų duomenų visumoje, o bÅ«tent, vertindamas pareiÅ¡kėjo Å¡eimyninius ryÅ¡ius ir turimus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė ir dukra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau 2019 m. gruodžio 10 d.

Migracijos departamente gautame užsieniečio sutuoktinę atstovaujančio advokato raÅ¡te nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8330-892/2019 (eI-401-892/2020) pagal minėto užsieniečio sutuoktinės ieÅ¡kinį pareiÅ¡kėjui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Minėtame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad minėto užsieniečio sutuoktinė su pareiÅ¡kėju gyvena skyrium nuo 2019 m. vasaros pradžios. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė taip pat atsisako, teikiant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jos sutuoktiniui leidimÄ laikinai gyventi, prisiimto įsipareigojimo materialiai remti pareiÅ¡kėjÄ jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl leidimo lakinai gyventi pagal Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , t. y. santuokos pagrindu, bet ne pagal Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , t. y. kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, Migracijos departamentas įvertino abi Å¡ias aplinkybes, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas jų nevertino, yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Å¡i informacija buvo įvertinta ir pareiÅ¡kėjui 2018 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡duodant leidimÄ laikinai gyventi, kada prioritetas buvo suteiktas pareiÅ¡kėjo interesams – jo teisei į Å¡eimos susijungimÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo elgesys nesikeitė, jo administraciniai nusižengimai vis sunkėjo, jis smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę (už 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktÄ veikÄ pareiÅ¡kėjas savo kaltę pripažino visiÅ¡kai), įtariamas grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , taip pat yra kaltinamas disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais, todėl Migracijos departamentas turėjo imtis veiksmų, siekiant kontroliuoti užsieniečio gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ne hipotezėmis, tačiau objektyviais duomenimis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

18. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ byloje Bajsultanov prieÅ¡ AustrijÄ ), todėl teisė į Å¡eimos susijungimÄ laikytina iÅ¡vestine, kildinama iÅ¡ bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ .

Pažymėtina, kad Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ nėra tapati teisei į Å¡eimos susijungimÄ , Å¡i teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad Konvencijos 8 straipsnis nustato pareigÄ valstybei legalizuoti trečiosios Å¡alies pilietį vien todėl, kad jis sudarė santuokÄ su Å¡ios valstybės piliečiu ir pageidauja gyventi Å¡ios valstybės teritorijoje. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti Å¡eimos susijungimo teise ir kitoje Å¡alyje (žr.

EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ byloje Boultif prieÅ¡ Å veicarijÄ , 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus).

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (pvz., 2012 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Bajsultanov prieÅ¡ AustrijÄ ), o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ pripažįstama tiek LVAT (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus) praktikoje.

20. EŽTT savo praktikoje pripažino, kad atsisakymas leisti Å¡eimai susijungti gali bÅ«ti pateisinamas bent vienu Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytu tikslu, t. y. valstybės saugumas, visuomenės apsauga ar Å¡alies ekonominės gerovės interesai, siekis užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tinybė apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Taigi, įvertinus surinktų duomenų visumÄ , kad pareiÅ¡kėjo elgesys nuo 2015 m. nesikeičia, t. y. jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, kurie vis sunkėja, smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę, taip pat kaltinamas Å¡aunamųjų ginklų laikymu, todėl Migracijos departamentas turėjo pareigÄ panaikinti iÅ¡duotÄ pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, sprendimas yra teisėtas ir pagrėstas.

Teismo vertinimu ginčijamas sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, užkirsti keliÄ nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad LVAT taip pat pripažįsta, kad įvertinus užsieniečio keliamos grėsmės pobÅ«dį ir jo veiklÄ vieÅ¡osios tvarkos atžvilgiu ir padarius iÅ¡vadÄ , kad užsieniečio keliama grėsmė gali bÅ«ti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ , lyginant su nesuteikimu teisės pareiÅ¡kėjui gyventi Lietuvos Respublikoje su Å¡eima (pvz., administracinė byla Nr. A8-1933/2006).

21. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016).

Be to pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

23. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. (15/5-8)50U-315 paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

24. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. B. (V. B.) skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Tomas Blinstrubis Saulius Jakaitis Henrikas Sadauskas