c106c2d3-3a49-4e6c-b9fa-af40dbe79477 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys LemežisNuorašasPranešėjas Stasys Lemežis                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-18/2010 m.Teisėja Laima Leipuvienė                                     Procesinio sprendimo kategorija:                                                                             1.2.14.; 1.2.14.1.; 2.1.15.7.; 2.1.7.4.;                                                                              3.12.; (S).

                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 13 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,teisėjų Leonardos Gurevičienės, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Lolitai Narmontienei, gynėjams advokatams Stanislovui Nalivaikai ir Romaldui Briliui, nuteistiesiems D.

G. ir I. V.,nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo UAB „J.“ atstovui Vilhelmui Keliuočiui, specialistui Romui Ragauskui, vertėjai Tatjanai ČernyÅ¡,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo UAB „J.“ atstovo Vilhelmo Keliuočio ir nuteistųjų D. G. ir I. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , I.

V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , IÅ¡ nuteistųjų D. G. ir I. V. priteista solidariai 18 117 Lt turtinei žalai atlyginti UAB ,,J.“ naudai, kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: D. G. ir I. V. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, 2006 m. lapkričio 29 d., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe, prisistatę metalinio natrio savininkais, iÅ¡ fermų patalpų pagrobė 46 tonas UAB ,,J.“ priklausančio metalinio natrio, kurį už 18117 Lt pardavė TOO „L.“ (registruotai Kazachstano Respublikoje, (duomenys neskelbtini)), tuo padarydami UAB ,,J.“ nurodyto dydžio turtinę žalÄ .

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo UAB „J.“ atstovo atstovas Vilhelmas Keliuotis praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo pakeisti ir priimti naujÄ nuosprendį bei pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje tenkinti visa apimtimi. Skunde atkartojamos LAT senato nutarimo Nr. 52 6 p. nuostatos, manoma, kad tais atvejais, kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , pagrįsta vadovautis Å¡ia kaina.

Vadovautis pagrobto turto vidutine rinkos verte tikslinga tuo atveju, kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui. Nepaisant daikto įsigijimo kainos turto vertė nustatytina ir tais atvejais, jei nusikaltimu padarymo metu pagrobto turto vidutinė rinkos kaina yra didesnė, tada apskaičiuojant pagrobimu padarytos materialinės žalos dydį nukentėjęs asmuo turi teisę praÅ¡yti civilinį ieÅ¡kinį priteisti pagal daikto vidutinę rinkos kainÄ .

Pagrobto turto vertę nustatinėti pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu bÅ«tina kvalifikuojant veikas pagal BK straipsnius, nes Å¡ios kategorijos nusikaltimais padaroma žala paprastai yra didesnė negu ta, kurios siekė kaltininkas grobdamas turtÄ , pvz. metalo lauÅ¾Ä . Nusikalstamos veikos kvalifikavimui turi įtakos tik paties pagrobto turto vertė, o ne bendrai patirta žala (nuostoliai). Sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ bÅ«tina nustatyti nukentėjusiojo nusikaltimu patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius).

Skunde teigiama, kad grobiant padaryta žala ir sugadinto (prarasto) turto vertės atkÅ«rimo darbai, kurie sukonkretinami pareiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos, nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡skirti ir aptariami atskirai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pagrobto turto vertės, kainos ir patirtos žalos dydžio sÄ vokas, kas turėjo įtakos teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Veikos kvalifikavimui gali turėti įtakos ir kaltininko gauta nauda arba jo suvokimas apie tam tikrÄ turto vertę.

Å iuo atveju, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir nuteistųjų duotus paaiÅ¡kinimus, nuteistieji siekė ne maksimalios finansinės naudos, o nusikalstamu bÅ«du kuo greičiau pasipelnyti ir iÅ¡vengti atsakomybės. Dėl Å¡ios priežasties sutapatinti nuteistųjų gautÄ naudÄ ir pagrobto turto vidutinę turto kainÄ , neatsižvelgus į ekspertų paaiÅ¡kinimus, nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra pagrįsta. Apeliaciniais skundais nuteistieji D. G. ir I. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti, teismo metu papildomai apklausti liudytojus S. D., R.

M., R.R., R. V. ir nurodo, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos, kas nulėmė neteisėto nuosprendžio priėmimÄ , be to, Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai interpretavo reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o kai kurios iÅ¡vis nebuvo priimtos domėn.Dėl materialinių ir teisės normų pažeidimo skunde nurodoma, kad BK 178 str. 1 d. numato, kad Å¡io kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.

Jų atveju, nukentėjusysis yra UAB „J.“. Ikiteisminio tyrimo metu nepasidomėta kas ir kokiu pagrindu atstovavo UAB „J.“. Visur už UAB „J.“ pasiraÅ¡o I. R.. 2006-12-04 minimas asmuo su advokato V. Keliuočio kontora pasiraÅ¡o sutartį, kuria paveda jam atstovauti UAB „J.“, tačiau pasiraÅ¡o kaip UAB „O.“ direktorius. Atlikus paklausimus į Registrų centrÄ ir Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo ValdybÄ bÅ«tų aiÅ¡ku, kad pil. I. R. niekuomet nebuvo nei UAB „J.“, nei UAB „O.“ savininku ir direktoriumi.

Tokiu bÅ«du 2006 m. gruodžio mėn. 4 d. atstovavimo sutartis pasiraÅ¡yta tarp I. R. ir advokato V. Keliuočio kontoros, advokato V. Keliuočio pareiÅ¡kimas turėjo bÅ«ti vertinami kaip niekiniai, todėl darytina iÅ¡vada, kad, Å¡iuo atveju, iÅ¡ esmės pažeistos BPK 3 str. 1 d. 6 p.. Laikytina, kad nebuvo ir prokuroro reikalavimo, nes ikiteisminį tyrimÄ pradėjo jis pats, pagal “nukentėjusiojo“ atstovo pareiÅ¡kimÄ . Dėl anksčiau iÅ¡vardintų aplinkybių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, o pradėtas turėjo buri nutrauktas.

Apeliantai manytų, kad UAB „J.“ tikrasis atstovas bei vienintelis akcininkas buvo ir yra S. D.. Teismo posėdžio metu S. D. pareiÅ¡kė, kad jam nesvarbu kas iÅ¡vežė metalinį natrį, o kaltinamiesiems I. V. ir D. G. pretenzijų neturįs. Ikiteisminio tyrimo organai nesilaikymÄ BPK 3 str. motyvavo tuo, kad I. R. buvo 100 % UAB „J.“ savininkas, nes pateikė 2006 m. balandžio mėn. 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jis iÅ¡ S. D. už simbolinę 1 Lt kainÄ Ä¯sigijo UAB „J.“ akcijas.

Šis sandoris jau iš pat pradžių buvo negaliojantis, nes 1. Akcijos buvo perkamos su tikslu įsigyti ne pačias akcijas, bet 46 tonas metalinio natrio, neprisiimant jokių UAB „J.“ įsipareigojimų jos kreditorių atžvilgiu;

2. Pagal 2006 m. balandžio mėn. 4 d. UAB „J.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 p. įsipareigota 30 d. laikotarpyje įregistruoti Å¡iÄ sutartį VÄ® Registrų centre, o to padaryta nebuvo;

3. S. D. negalėjo pasiraÅ¡yti Å¡ios sutarties, nes UAB „J.“ priklausančio metalinio natrio 46 t. utilizavimo sÄ lygos buvo patvirtintos triÅ¡aliu susitarimu tarp UAB „J.“ direktoriaus ir savininko S. D., Vilniaus rajono savivaldybės ir AB „Turto bankas“ (sutarties kopija byloje). Å i sutartis galiojo pasiraÅ¡ymo su I. R. dėl UAB „J.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties metu. Abi sutartys esÄ buvo pasiraÅ¡ytos dėl to paties dalyko, todėl esÄ sutinkamai su CK reikalavimais, pirmoji turėjo bÅ«ti nutraukta, nes vienu daiktu, t.y. 46 t. metaliniu natriu, du subjektai – Vilniaus rajono savivaldybė ir UAB „J.“ vienu metu disponuoti negalėjo.

Be to, I. R., neįregistravęs akcijų savo vardu ne tik VÄ® „Registrų centras“, bet ir akcininkų žurnale (kuris privalomas visoms įmonėms), nepateikė duomenų SODRAI, VĮ „Registrų centras“, VMI, kredito įstaigai, kad ankstesniojo vadovo paraÅ¡as nebegalioja ir nuo Å¡iol galios jo, kaip vadovo, paraÅ¡as, nepraneÅ¡ta įmonės kreditoriams apie UAB „J.“ savininko ir vadovo pasikeitimÄ , nebuvo suraÅ¡ytas materialinių vertybių, dokumentacijos bei antspaudo priėmimo - perdavimo aktas.

Be šių įstatymo numatytų procedūrų fizinis asmuo negali vadovauti įmonei bei laikyti save jos savininku. Apeliantai D. G. ir I. V. „Dėl pažeidimų, numatytų CPK 7 str.“ skunduose nurodo, kad UAB „O.“ pseudodirektorius I. R. 2006-06-07 raštu Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento direktoriui p. R. M. „Dėl finansinės paramos 46 t. techninio metalinio natrio utilizavimui“, prašė skirti 222 360 Lt., UAB „J.“ įsipareigojimų prieš kreditorius yra daugiau nei 500 000 Lt.

Nurodoma, kad teismas pažeidė BP normas, priimdamas iÅ¡ UAB „J.“ atstovo 407 654 Lt 50 ct civilinį ieÅ¡kinį, nes jį pateikti galėjo tik S. D. – tikrasis UAB „J.“ savininkas ir įstatymiÅ¡kai apiformintas bei veikiantis įmonės direktorius (2000-07-13 AB įstatymo 19 str., 37 str. 1, 3 p.p), kuris pareiÅ¡kimo nepateikė ir pareiÅ¡kė pasitenkinimÄ , kad iÅ¡veždami metalinį natrį jam „nuėmė galvos skausmÄ â€œ. Å iuo atveju, neatsižvelgta į tas aplinkybes, kad I.

R. iÅ¡ esmės nesiruošė vadovauti įmonei, atnaujinti jos veiklÄ arba jÄ uždaryti, o siekė gauti iÅ¡ valstybės lėšų, užsidirbti, o paskui, kad įmone rÅ«pintųsi jos tikrasis direktorius ir savininkas S. D.. Priimant nuosprendį buvo visos sÄ lygos nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , netgi sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 31 str. 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės ekologinio skyriaus vyriausiasis specialistas R. V. parodė, kad apeliantai veikla niekam jokios žalos nepadarė, o valstybei sutaupė didžiules lėšas, nes apie Å¡io pavojingo metalinio natrio pardavimÄ negalėjo bÅ«ti nė kalbos.

Neakcentuotas dėmesys į tai, kad ekspertas R. Ragauskas parodė, kad Å¡io metalo utilizavimÄ galima atlikti ir Lietuvoje, tačiau tai kainuotų apie 5 milijonus litų. Dėl teismo byloje esančiÄ duomenų subjektyvaus vertinimo nurodoma, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino jų kontaktų su UAB „J.“ savininku ir vadovu, kurio metu jis davė žodinį sutikimÄ â€ždaryti su tuo metaliniu natriu kÄ nori“, nes jis neturi nei pirkėjo, nei finansinių galimybių jį persandėliuoti. Tai S. D. patvirtino ir teismo metu.

Taigi, visų pirma, su UAB „J.“ savininku ir direktoriumi S. D. ir jų buvo žodinis susitarimas. Žodinis susitarimas, jei nė viena šalis jo vėliau neginčija, sutinkamai su CK normomis, laikomas galiojančiu. Visiškai natūralus dalykas, kad prieš atsisakant nereikalingo daikto, reikia mėginti jį parduoti ir tai darydami jie įstatymo nepažeidė, nes su UAB „J.“ pseudosavininku ir pseudodirektoriumi bei jo įgaliotais atstovais nematė jokio reikalo tų veiksmų aptarinėti.

Apeliantai pažymi, kad metalinio natrio saugojimo sÄ lygos buvo pripažintos pavojingomis, bylos medžiaga bei liudytojų ir specialistų parodymai patvirtino, kad reali grėsmė aplinkai buvo ir tai galėjo virsti tikra ekologine katastrofa. Lietuvos chemijos instituto atsakyme jų gynėjui institutas pareiÅ¡kė savo atskirÄ jÄ nuomonę dėl buvusios firmos patalpose (duomenys neskelbtini) laikyto techninio metalinio natrio, kur nurodė, kad remiantis aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo 2003-06-11 aktu, suraÅ¡ytu apžiÅ«rėjus ir įvertinus buvusios firmos patalpose (duomenys neskelbtini) 546 statinėse laikyto techninio metalinio natrio sÄ lygas ir bÅ«klę, konstatavo, kad natris buvo laikomas grubiai pažeidžiant saugaus laikymo bei dokumentacijos taisykles.

Pastatui, dirbančiam personalui bei aplinkai apraÅ¡ytomis akte natrio saugojimo sÄ lygomis egzistavo nuolatinė gaisro arba sprogimo grėsmė. Po minėto akto suraÅ¡ymo natrio laikymas turėjo bÅ«ti nedelsiant tvarkomas arba natris utilizuotas. TÄ patį patvirtino ikiteisminio tyrimo bei teismo metu kiti liudytojai, specialistai. Praėjus 3 metams padėtis ne pagerėjo, bet pasidarė dar grėsmingesnė, nes natrio saugojimo niekas netvarkė.Skunde nesutinkama su teismo pasisakymu, kad didesnę grėsmę kėlė metalinio natrio pervežimas.

Metalinis natris buvo pakrautas bei į geležinkelio stotį nugabentas specializuotos transporto įmonės, pakrautas į specialiai tam skirtus vagonus. Pervežant buvo laikomasi visų saugos reikalavimų, nes kitaip pavojingas krovinys negalėjo bÅ«ti pervežtas per keturių valstybių teritorijas, neaplenkiant aÅ¡tuonių pasienio punktų bei muitinių. Be to, teismas, apeliantų manymu, neteisingai pasielgė, priteisdamas jiems 18 117 Lt. sumÄ turtinei žalai atlyginti, nes, pirma, nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo finansinės pretenzijos, antra, teismas, nustatydamas žalos dydį, neteisingai vadovavosi eksperto R.

Ragausko parodymais, kad tariamai pagrobto metalinio natrio kainÄ reikia laikyti tÄ kainÄ , už kuriÄ jis buvo parduotas. Čia ekspertas turėjo galvoje 2006-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ S. D. tariamai pardavė I. R.. Tai jis žadėjo patvirtinti teismo metu arba oficialiu raÅ¡tu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo UAB „J.“ atstovas prašė priteisti pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ 407 654, 50 Lt dydžio sumÄ , nuteistasis D. G. prašė jį iÅ¡teisinti, o nukentėjusiojo atstovo skundÄ atmesti, jo gynėjas prašė jo ginamÄ jį iÅ¡teisinti, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nuteistoji I.

V. prašė jÄ iÅ¡teisinti, o nukentėjusiojo skundÄ atmesti, jos gynėjas prašė iÅ¡teisinti D. G. ir I. V., o civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡kai atmesti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini, o nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo UAB „J.“ atstovo apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nusikalstamos veikos dalyko ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Pagal teismų praktikÄ , nusikaltimų nuosavybei dalykas yra daiktai, kurie turi ne tik vartojamÄ jÄ vertę, bet ir prekinę-piniginę Å¡ios vertės iÅ¡raiÅ¡kÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-101, 2000 m. (Teismų praktika Nr. 13, p. 193-202)). Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už turto, kurio vertė virÅ¡ija 3 MGL pagrobimÄ (BK 190 str.), Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.- už turto, kurio vertė virÅ¡ija 1 MGL.Kad 46 tonų UAB ,,J.“ priklausantis metalinis natris, už kurio pagrobimÄ nuteisti D.

G. ir I. V., neturėjo prekinės-piniginės vertės iÅ¡raiÅ¡kos pagrobimo metu, patvirtina Å¡ios baudžiamosios bylos medžiaga.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto specialisto Romo Ragausko paaiÅ¡kinimų, Europos SÄ jungos zonoje visos cheminės medžiagos turi savo galiojimo laikÄ . Kai galiojimo laikas baigiasi, jos virsta pavojingomis atliekomis. Natriui galiojimo laikas buvo seniai pasibaigęs. Galiojimo laikas daugiausia yra 3-5 m., tai deklaruoja gamintojas. Utilizacija yra labai brangi.

Å ioje teisinėje zonoje natris jokios vertės neturi, tai ne turtas, tai pavojaus Å¡altinis. Å i prekė pavojinga ir bevertė. Pirmosios instancijos teisme, kai jis kalbėjo apie natrį, turėjo galvoje medžiagÄ , o ne tÄ dalykÄ , apie kurį jie dabar diskutuoja. Tarp Å¡io dalyko, apie kurį jie kalba, ir metalinio natrio yra skirtumas, nes vienas yra pavojinga medžiaga, o tas natris, apie kurį kalbėjo, yra produktas su savo galiojimo laiku. Tyrėjai jis yra sakęs, kad jo vertė gali bÅ«ti tokia, kokia realizuojama, nes apie vertę tyrėjai iÅ¡dėstė bendrÄ ekonominį samprotavimÄ .

Jei kalbama apie utilizavimo kainÄ , prekės vertė jau savaime yra neigiama. Konkrečios daikto vertės nėra, o jei ir bÅ«tų, ji bÅ«tų tik „neigiama“. Jei natris yra Å¡ilumos nešėjo pavidale, jis turi vertę, tačiau tokio pavidalo, koks buvo Å¡iuo atveju, natris Å¡ilumos nešėju negalėjo bÅ«ti. Natris yra Å¡ilumos nešėjas, naudojamas atominėse jėgainėse, kaip metalas, labai greitai pasiima Å¡ilumÄ , jos didelį kiekį ir vėsina ten, kur pastoviai reikalinga Å¡iluma.

Dar buvo reikalingas Rusijoje chloro gamybai, bet tuo senuoju bÅ«du chloro beveik negaminama. IÅ¡ tokio dalyko neįmanoma užsidirbti, žmogus buvo apgautas. Aplinkybę, kad 46 tonos UAB ,,J.“ priklausančio metalinio natrio 2006 m. lapkričio 29 d. neturėjo prekinės-piniginės vertės patvirtina ir AB Turto Banko 2003-09-08 raÅ¡tas Nr. (7.58-45)-sk4-2873 (t.1, b.l. 86), kuriame nurodyta, kad siekiant iÅ¡ UAB „J.“ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , nuolat buvo bandoma realizuoti vienintelį UAB „J.“ priklausantį turtÄ â€“ metalinį natrį, tačiau nei Lietuvoje, nei užsienyje (Lietuvos valstybinis komercinis bankas bandė ir Londono biržoje) pirkėjų rasti nepavyko, nepavyko parduoti metalinio natrio ir per antstolių kontorÄ , tuo metu AB Turto Bankas apribojimų disponuoti ir valdyti UAB „J.“ turtÄ (metalinį natrį) netaikė.

IÅ¡ AB Turto Banko 2007-02-27 raÅ¡to Nr. (7.3-42)-SK4-840 matyti, kad 2004-02-03 Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas informavo AB Turto bankÄ apie tai, kad UAB „J.“ priklausantis metalinis natris saugomas netinkamai ir kelia grėsmę aplinkai, todėl pasiÅ«lė bankui dar kartÄ kreiptis į antstolius dėl jo pardavimo už minimaliÄ kainÄ , padengiančiÄ vykdymo iÅ¡laidas. Antstolis 2004-05-10 paskelbė pirmÄ jį aukcionÄ (pradinė kaina 1360 Lt), tačiau pirkėjų neatsirado, antrojo aukciono metu (pradinė kaina 1020 Lt), įvykusio 2004-07-12, pirkėjų taip pat neatsirado.

NurodytÄ patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (t.1, b.l. 141-147). Nesant galimybių realizuoti metalinį natrį parduodant ir siekiant jį utilizuoti, 2005-09-28 buvo sudaryta preliminarioji sutartis (t.2, b.l. 111) tarp UAB „J.“ ir Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kurioje 3.1 p. nustatyta 46 tonų metalinio natrio pardavimo kaina 1 Lt (vienas litas), o sutarties tikslas,- turto perdavimas pirkėjui ir jo iÅ¡vežimas utilizuoti. Kad 46 tonų UAB ,,J.“ priklausančio metalinio natrio neturėjo teigiamos prekinės-piniginės vertės, matyti ir iÅ¡ pačio I.

R. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.2, b.l. 196), kad UAB ,,J.“ įsigijo tam, kad lengviau būtų tvarkyti dokumentus, o „O.“ turėjo utilizuoti metalinį natrį, valstybė sutiko duoti pinigų. Įgyjant natrį norėjo užsidirbti utilizuodamas, bet konkurso nebuvo, nors valstybė buvo išskyrusi pinigų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje UAB ,,J.“ atstovas Vilhelmas Keliuotis parodė, kad jie dėjo pastangas, kad gauti iš valstybė 300 tūkst. Lt metalinio natrio utilizavimui.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad už 46 tonų UAB ,,J.“ priklausantį metalinį natrį ne tik nesitikėta gauti pinigų, tačiau ketinta valstybės lėšomis apmokėti jo utilizavimÄ , t.y. jo vertė buvo neigiama. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. G. paaiÅ¡kino, kad S. D. paprašė jį susandėliuoti natrį, nes jis turėjo sandėlius, kuriuos turėjo dėl žodinio susitarimo su jo savininku. Pas jį natris prabuvo 6 metus, jis negalėjo pasakyti S. D., kad natrį pasiimtų, nes pastarasis neturėjo kur natrį dėti.

Jis pradėjo rÅ«pintis natrio klausimu, nes S. D. sunkiai susirgo vėžiu, žino, kad jo niekas nepirko ir už jį prašė 1000 Lt. Jis nežino, kÄ I. R. norėjo padaryti su natriu, kiek žino iÅ¡ ministerijų, natrio iÅ¡vežimui jis prašė 300 tÅ«kst. Lt. Savininkas jau turėjo sandėlio pirkėjus ir jam liepė sandėlius atlaisvinti, natrio realiai I. R. nebuvo užvaldęs, nesirÅ«pino jo apsauga, nemokėjo nuompinigių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji I. V. paaiÅ¡kino, kad dar 2003 m., kai S. D. paprašė Dariaus pervežti natrį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į čia, ji davė savo asmeninius pinigus, pirkėjai atsirado netikėtai, jie pasakė, kad turi tik 15 dienų natriui iÅ¡vežti.

Kai pamatė statines, sakė, kad nebeims, nes tai siaubinga. Tada pradėjo juos įkalbinėti. Jiems sumokėjo tiek, kiek jie iÅ¡leido transportavimui, jokio pelno negavo, gal 200 Lt. Sandėlius prašė atlaisvinti savininkas. IÅ¡ 2006-11-23 sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. GPKZ 023 matyti (t.1, b.l. 127), kad pirkėjas už 45 tonas metalinio natrio netto (46410 kg. Brutto) pervedė 6750 USD. IÅ¡ byloje esančios 2006-11-20 Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. 2006/274 ir 2006-11-27 Kainų ir apmokėjimo sÄ lygų suderinimo akto Nr. 1 prie sutarties Nr. 2006/274 (t.1, b.l. 97-101) matyti, kad už 46 tonų natrio pervežimÄ marÅ¡rutu P.-P. J. neįskaitant vagono prastovas dėl kliento kaltės sutarta sumokėti 5856 S. K. vertina tai, kad pirkėjo sumokėtoji kaina realiai padengė tik transportavimo iÅ¡laidas ir kitas iÅ¡laidas, kurios nevirÅ¡ijo protingų:

„pirkėjo“ paieÅ¡kai, derinti sutarčių sudarymÄ ir pervežimÄ ir patirtų iÅ¡laidų, parduotos medžiagos kiekį, ir mano, kad minėtos aplinkybės patvirtina, kad realiai 46 tonų UAB ,,J.“ metalinio natrio 2006 m. lapkričio 29 d. jokios piniginės-prekinės vertės neturėjo, o jis buvo iÅ¡vežtas siekiant atlaisvinti sandėlius, už kuriuos nuoma nebuvo mokama ilgÄ laiko tarpÄ .Pats pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti pagrobto turto vertę, todėl nuosprendžio konstatuojamoje dalyje nurodė, kad D.

G. ir I. V. iÅ¡ fermų patalpų pagrobė 46 tonas UAB „J.“ priklausančio metalinio natrio, kurį už 18117 Lt pardavė TOO „L.“ (registruota Kazachstano Respublikoje), tuo padarydami UAB „J.“ nurodyto dydžio turtinę žalÄ . Nurodyta ne turto vertė, kurios inkriminuojamos veikos padarymo metu nebuvo, o pardavimo suma. Tačiau nepaneigti nuteistųjų parodymai, kad 18117 Lt sudarė ne pardavimo kaina, o transportavimo iÅ¡laidos iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Kazachstano RespublikÄ .

Minimas turtas turėjo bÅ«ti utilizuojamas, tai yra, buvo visiÅ¡kai bevertis. IÅ¡vežus tokį „turtÄ â€œ iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir tokiu bÅ«du sutaupius Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 300 000 Lt, negalėjo bÅ«ti padaryta turtinė žala. Tai suprato ir nuteistieji, kurie organizavo netinkamo neturinčio prekinės vertės turto iÅ¡vežimÄ . Todėl negalima sutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pagrobimÄ tokios vertės, kokia nurodyta nuosprendyje, nes jis buvo bevertis.Beverčio turto pagrobimas nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėties, nes nėra nusikaltimo dalyko.

Be to, jų tikslas buvo ne užvaldyti svetimÄ turtÄ , o jo atsikratyti, iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos. Nuteistieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., požymių, todėl jie pagal BK 178 str. 1 d. iÅ¡teisintini.UAB „J.“ prarado ne turtÄ , o galimas pajamas jį utilizavus, t.y. už „vertingo“ turto utilizavimÄ , todėl civilinio ieÅ¡kovo UAB „J.“ atstovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl atstovavimo UAB „J.“ Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį kolegija pasisako ir dėl kitų apeliantų argumentų.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-114-06 (t.1, b.l. 1, 2, 24-25) buvo pradėtas pagal BK 178 str. 3 d., Vilniaus apygardos prokuratūros 2008-04-29 kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-114-09 D. G. ir I. V. buvo kaltinami pagal BK 178 str. 2 d., tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 5 d. nustatyta, kad už minėto straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d., bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o (t.2, b.l. 138-139, 180-181) apie UAB „J.“, matyti, kad minėtoje bendrovėje nėra nustatytas kiekybinis atstovavimas. Pažymėtina, kad akcininkams nenustatyta teisė atstovauti bendrovei (minėto įstatymo ketvirtasis skyrius), o visuotinis akcininkų susirinkimas sutinkamai su minėto įstatymo 20 str. 2 d., gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Ä®statymÄ tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu byloje jau buvo Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as (t.2, b.l. 138-139, 180-181) apie UAB „J.“, iÅ¡ kurio matyti, kad 1992-03-20 kaip vadovas (generalinis direktorius) buvo registruotas S. D., buvo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-10-06 raÅ¡tas Nr. (21.1)-47-7611, kuriuo Å¡i pranešė, kad UAB „J.“ (kodas 2131498) paskutinį kartÄ pateikė 1996 metų pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentus (t.2, b.l. 175).

IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad Juridinių asmenų registre esantys duomenys apie UAB „J.“ direktorių ir VMI pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra santykinai ilgai neatnaujinti ir iÅ¡ jų nematyti, kad I. R. bÅ«tų UAB „J.“ vadovas. Duomenų apie dirbusius asmenis UAB „J.“, kaip matyti iÅ¡ 2008-12-12 raÅ¡to, duomenų bazėje nebuvo (t.2, b.l. 177). Tačiau nors pirmosios instancijos teismo posėdyje UAB „J.“ akcijų savininkas I. R. apie dabartinį bendrovės vadovÄ ir kas juo yra nieko neparodė, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jam priklausė 100 proc.

UAB „J.“ akcijų (t.1, b.l. 11, 12), todėl jis galėjo sutinkamai su Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymu paskirti save direktoriumi, jam buvo perduotos UAB „J.“ materialinės vertybės ir dokumentai (t.2, b.l. 132), I. R. dokumentuose, kuriuos pasirašė, įvardino save direktoriumi (pvz. t.1, b.l. 20, 69), advokatas V. Keliuotis apeliacinės instancijos posėdyje parodė apie tai, kad I. R. tuo metu, kiek pamena, buvo ir „J.“, ir „O.“ direktorius, todėl kolegija mano, kad baudžiamasis procesas pradėtas nepažeidus įstatymų.Be to, kolegija mano, kad kaltinamasis aktas, kuriuo kaltinami D.

G. ir I. V. pagal BK 178 str. 2 d., Å¡iuo atveju, laikytinas prokuroro reikalavimu nuteisti minėtus asmenis ir pagal BK 178 str. 1 d. Prokurorė apeliacinės instancijos teisme palaikė priimtÄ nuosprendį ir neatsisakė reikalavimų nubausti kaltus asmenis, todėl proceso reikalavimai pažeisti nebuvo. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų              Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo UAB „J.“ atstovo I. R. atstovo Vilhelmo Keliuočio apeliacinio skundo argumentus ir nustato, kad 2006 m. lapkričio 29 d. 46 tonų UAB ,,J.“ metalinio natrio neturėjo realios piniginės-prekinės vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad pati UAB ,,J.“ minėto turto kainÄ 2005-09-28 preliminaria sutartimi (t.2, b.l. 111) tarp UAB „J.“ ir Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 3.1 p. nustatė 1 (vieno) Lt dydžio.

Apeliaciniame skunde UAB ,,J.“ atstovas nenurodė kokios aplinkybės lėmė pačios UAB ,,J.“ nustatytos turto vertės pasikeitimÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja metalinio natrio pirkimo 1993 metais kaina, kadangi, kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, metalinis natris turi galiojimo laikÄ , kuris jau yra pasibaigęs, be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, Å¡i, 1993 metalinio natrio pirkimo vertė akivaizdžiai neatitinka minėtos bÅ«klės natrio rinkos vertės, bandant jį parduoti Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad sandoris, kuriuo I. R. pirko 100 % UAB „J.“ akcijų, nėra nuginčytas iki Å¡iol, byloje nėra jokių duomenų, kad jis buvo apsimestinis, o sutartyje nėra sÄ lygų, pagal kurias neįregistravus per 30 d. Å¡iÄ sutartį VÄ® Registrų centre ji bÅ«tų laikoma negaliojančia, taip pat nėra jokių sutarčių, kurios draustų S. D. parduoti UAB „J.“ akcijas.              Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, padarius iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 2 d.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 punktu, n u s p r e n d ė:

             Nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo UAB „J.“ atstovo apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. D. G. ir I. V., pripažintus kaltais ir nuteistus pagal BK 178 str. 1 d., iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.UAB ,,J.“ civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.Daiktinį įrodymÄ , - kompaktinį diskÄ , saugoti prie bylos.

Kolegijos pirmininkas             Teisėjai Stasys Lemežis Leonarda Gurevičienė Laureta UlbienėNuorašas tikras:                                                                                 Stasys LemežisTeisėjas