2020-01-15 Nr. AB-936-3-61-3-01909-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5710-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01909-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. P.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 152/2019-05 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) posto pamainos viršininkui, atliekančiam pareigas Šalčininkų kelio poste, R. P..

2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pabrėžė, jog profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Tačiau atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. P., nenurodė nė vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Dar daugiau, atsakovas vertino skirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Atsakovas Rašte pateikė tik abstrakčius, bendro pobūdžio teiginius, o vien pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu nereiškia, kad tarnybinę nuobaudą jam skirti ketinama tik dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas tvirtino, jog R. P. skirta tarnybinė nuobauda susijusi išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, ne jo dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Nepagrįstu atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, atsakovas trukdo pareiškėjui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia viešąjį interesą.

3. Atsakovas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, jog, pareikšdamas savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos, jis vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas, gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 1P-616), dėl jos nepradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, nors privalėjo tai padaryti, nepranešė informacijos pateikėjui apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus, atliktus veiksmus. Departamentas vilkino pateikti atsakymą ir tik po pakartotinio priminimo (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. spalio 27 d. raštas Nr. 1P-558) pateikė informaciją, kurioje pripažino, jog pareigūno A. B. teisė susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti bei turėti tarnybinės veiklos vertinimo išvados kopiją buvo pažeista. Buvo ir daugiau atvejų, kai tiek susivienijimo steigėjos Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos teisė gauti informaciją, būtiną savo veiklai ir savo narių atstovavimui, tiek pačių pareigūnų teisė gauti informaciją ir žinoti kaip tvarkomi jų asmens duomenys. Pareiškėjas netikrindavo informacijos apie kitų pareigūnų padarytus pažeidimus, tokiais veiksmais rodydamas pareigūnams, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, jog jie nesaugūs ir pažeidžiamesni. Atsakovo nuomone, įvertinus R. P. tarnybą muitinėje, jo darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjas ketina skirti R. P. (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, deleguotam į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo Socialinių reikalų komitetą) tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Pareigūnas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, yra principingas, nebijo reikšti nuomonę ir kritiką darbdavio atžvilgiu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą, t. y. panaikino Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 152/2019-05 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės pamainos viršininkui, atliekančiam pareigas Šalčininkų kelio poste, R. P..

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1B-150 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl R. P. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2019 m. balandžio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1518 (toliau – ir Išvada), kurioje nutarta siūlyti pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

7. R. P. yra profesinės sąjungos renkamojo organo – Socialinių reikalų komiteto – narys, todėl Departamentas 2019 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (5.34) 3B-3625 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Ginčijamu 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 152/2019-05 atsakovas atsisakė duoti tokį sutikimą ir siūlė pakeisti nuobaudos rūšį švelnesne, nes, jo vertinimu, sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, siūloma skirti tarnybinė nuobauda neadekvati; bei pastebėjo, kad pareiškėjas ne tik taiko dvigubus standartus, bet ir persekioja Profesinės sąjungos narius.

8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėjo, kad nors Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui klausimą, o, gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo, Profesinė sąjunga turėjo teisę per 2 darbo dienas pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai Rašte bei atsiliepime į prašymą apie tikėtiną pareigūno persekiojimą dėl jo narytės profesinėje sąjungoje yra abstraktūs, nenurodyta, dėl kokių konkrečių pareiškėjo veiksmų (ar sprendimų) pareigūnas galėjo būto persekiojamas. Profesinė sąjunga išreiškė nuomonę dėl nuobaudos neproporcingumo, bet nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad R. P. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teiginiai Rašte, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, kad sprendimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, atsakovas savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino. Dėl atsakovo argumentų, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, teismas pastebėjo, kad pateiktuose dokumentuose jokių prašymų R. P. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą R. P. nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė atsakomybė šiam pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

9. Teismas Rašte išdėstytus motyvus laikė Profesinės sąjungos nesutikimu su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu ir akcentavo, jog toks nesutikimas savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno numanomus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Prieita prie išvados, kad Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. P..

III. 10. Atsakovas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą.

11. Atsakovas tvirtino, kad teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, neišnagrinėjo visų byloje reikšmingų aplinkybių. Atsakovas Rašte nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jo nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau nei Departamentas, nei teismas į tas aplinkybes visai nesigilino, nepasisakė dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo atsisakyme nurodytus argumentus ir pagrindžiančių, jog atsisakymas iš esmės pažeidžia jo kaip darbdavio interesus, savo interesų neindividualizavo. Atsakovas pakartoja, kad Departamentas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, tikėtinų pažeidimų, kuriais grubiai pažeistos Profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir kolektyvinė sutartis, bet Profesinės sąjungos nariai baudžiami už mažareikšmius nusižengimus, tai laikytina jų persekiojimu už narystę Profesinėje sąjungoje.

12. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Pareiškėjas įsitikinęs, kad teismo išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad Departamentas nepateikė teismui įrodymų, jog Raštas pažeidė jo kaip darbdavio interesus, pareiškėjas nurodo, jog teismas šią aplinkybę įvertino ir detaliai pasisakė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. P. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus – trukdo vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir operatyviai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus. Mano, kad atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. P., nenurodė nė vienos jo diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, bet vertino pačios Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi nustatyta kompetencija tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinęs teismo sprendimą iš esmės sutinka su teismo sprendimo išvadomis.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti suformuotos praktikos dėl šios bylos ginčo, todėl vadovaujasi nustatyta teismų praktika panašiose bylose, šiuo atveju – dėl nuobaudų skyrimo profesinės sąjungos nariams, veikiantiems darbo santykiais susietose įstaigose.

17. Dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų teismų praktikoje konstatuojama, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–418/2009).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę statutinėje organizacijoje (šiuo atveju – Muitinės įstaigoje). Siekiant išsaugoti interesų pusiausvyrą, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui turi būti pagrįstas argumentais, patvirtinančiais galimos nuobaudos skyrimą dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje.

19. Atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, nes atsakovas nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su R. P. naryste ar jo veikla Profesinėje sąjungoje, tokių įrodymų nebuvo nustatyta ir ginčo nagrinėjimo metu. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo argumentus dėl Profesinės sąjungos narių diskriminavimo dėl jų socialinės veiklos.

20. Pirmosios instancijos teismas, nesant tai paneigiančių įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, jog Profesinės sąjungos nario R. P. aktyvumas profesinės sąjungos veikloje nėra pakankamas pripažinti, jog jis gali būti persekiojamas dėl tokios veiklos ir tokiu būdu, dėl kurio pareiškėjas prašė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo argumentai ir jo nurodytos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės tai paneigia. Profesinės sąjungos santykis su įstaiga, kurioje ji veikia, yra reikšmingas tik vertinimui, ar tai galėjo įtakoti darbdavio veiksmus, nukreiptus prieš konkretų profesinės sąjungos narį, šio ginčo atveju – prieš R. P.. Nesant tokių duomenų, atsakovo apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

21. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, jog pareiškėjas įrodė, jog nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta ir tarnybinė nuobauda siekiama skirti dėl pareigūno tarnybos funkcijų galimai netinkamo atlikimo ir ši pareiškėjo diskrecija negali būti ribojama.

22. Remdamasi šiais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktika panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė