c0ff728e-e216-498b-8e65-fd207bda7855 · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ                                                                                                                                                                                                                                Pirmosios instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-442-544/2012                           Teisėja Rima Šimbelytė                                                    Proceso Nr. 2-08-3-07017-2011-2                           Procesinio sprendimo kategorija:

                          22.4; 30.2; 30.10; 114.11;121.18; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovamas Raimondai Busilienei, Virginijui Kuolaliui, atsakovei S. P., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui Kęstučiui Uzdrai, trečiajam asmeniui R.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-274-400/2012 pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams S. P., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R.

M., G. K., dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , NUSTATĖ: IeÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinių reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu atsakovei S. P. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ 2011-10-27 leidimÄ Nr. LNS-51-111027-00196 rekonstruoti statinius – gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę per teismo nustatytÄ terminÄ savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius įpareigojimo, leisti inspekcijai paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius savo lėšomis, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės reikiamas iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovei S. P. statybos leidimas rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡duotas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str. 8 d. ir statybos techninių reglamentų nuostatas, nes S. P., praÅ¡ydama iÅ¡duoti leidimÄ , nepateikė statinių iÅ¡dėstymo plano ir vieno su statytojos S. P. žemės sklypu besiribojančiu žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) savininko R. M. raÅ¡ytinio sutikimo (susitarimo) rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , kadangi atstumas nuo statomo (rekonstruojamo) gyvenamojo namo iki kaimyninio sklypo ribos yra mažesnis nei 3 metrai ir sudaro nuo 0,30 iki 0,35 cm.

IeÅ¡kovė nesutiko, jog ji praleido vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuginčyti statybos leidimÄ , nes, jos nuomone, teisė kreiptis į teismÄ dėl statybos leidimo nuginčijimo atsirado po 2011-12-19 statybos leidimo teisėtumui patikrinti akto suraÅ¡ymo dienos (2 t., b. l. 3-7).Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančiu atsakovei S. P. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2011-10-27 iÅ¡duotÄ leidimÄ statyti naujÄ statinį, rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini); leido atsakovei per nustatytÄ 6 mėn. terminÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ perplanuoti mansardÄ taip, kad gyvenamojo namo 3 m. atstumu nuo sklypo ribos su R.

M. ir G. K. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu aukÅ¡tis bÅ«tų nuo žemės pavirÅ¡iaus iki sienų sankirtos su stogu ne didesnis kaip 2,75 m, atsisakant lauko terasos, dalies rÅ«sio patalpų; gavus naujÄ leidimÄ , perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį; Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, įpareigoti S. P. per teismo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ savo lėšomis 3 m. atstumu nuo sklypo ribos su R. M. ir G. K. žemės sklypu, nugriauti dalį savavaliÅ¡kai rekonstruoto gyvenamojo namo su po juo esančiomis rÅ«sio patalpomis ir sutvarkyti statybvietę;

S. P. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leido ieÅ¡kovei 3 m. atstumu nuo sklypo ribos su R. M. ir G. K. sklypu, nugriauti dalį savavaliÅ¡kai rekonstruoto namo su po juo esančiomis rÅ«sio patalpomis ir sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis ir priteisė iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2011-01-06 patikrino atsakovės S. P. vykdytÄ statybÄ (duomenys neskelbtini) ir atsakovei surašė savavaliÅ¡kos statybos patikrinimo aktÄ Nr. SSA-6 apie tai, kad ji savavaliÅ¡kai, neturėdama galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento (statybos leidimo), apie 2003-2004 metus rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ .

Pastatas yra Å¡alia rytinės žemės sklypo ribos, kurioje atsakovės žemės sklypas ribojasi su R. M. ir G. K. žemės sklypu (duomenys neskelbtini) 2011-05-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-229-837/2011 nustatyta, kad atstumas nuo rekonstruoti planuojamo namo iki sklypo ribos yra nuo 0,30 iki 0,35 m. 2011-01-13 ieÅ¡kovė surašė S. P. reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. RE-13 iki 2011-07-06 dienos. Reikalavime nurodė, kad atsakovė turi teisę kreiptis dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011-09-30.

Per reikalavime nurodytÄ terminÄ atsakovė Inspekcijai nepateikė statybÄ leidžiančio dokumento, reikalavimo neįvykdė ir jo įvykdymo termino pratęsti neprašė, todėl ieÅ¡kovė Statybos įstatymo 28 str. 6 d. pagrindu kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Teismas nustatė, kad, savavaliÅ¡kai rekonstravusi gyvenamÄ jį namÄ , atsakovė S. P. pažeidė rekonstravimo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. bei 23 str. 1 d. reikalavimÄ - turėti nustatyta tvarka parengtÄ statinio projektÄ ir nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . 2010-10-01 įsigaliojus LR statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, atsirado teisnė galimybė įteisinti savavaliÅ¡kas statybas. 2011-10-27 Panevėžio miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė S. P. leidimÄ Nr. LNS-51-111027-00196 rekonstruoti gyvnamÄ namÄ ir Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini).

Statinių rekonstravimo techninį projektÄ 2011 m. parengė A. Å irono projektavimo įmonė. Inspekcija 2011-12-19 patikrino statybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2011-12-23 buvo suraÅ¡yta iÅ¡vada dėl S. P. iÅ¡duoto leidimo, kurioje konstauota, kad leidimas rekonstruoti statinius parengtas ir iÅ¡duotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 str. 8 d., STR 1.01.07:2010 1 priedo, STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 p. ir STR 1.05.06:2010 7.2. priedo nuostatų, nes S. P., 2011-10-06 pateikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nepateikė visų privalomų pateikti dokumentų: besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vieno iÅ¡ savininkų R.

M. raÅ¡ytinio sutikimo; pridėjo nepilnÄ kadastrinių matavimų bylÄ , nepateikė statinių iÅ¡dėstymo plano. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 p. nustatyta, kad minimalus atstumas nuo statomo gyvenamojo namo iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 m., o mažinant šį atstumÄ , turi bÅ«ti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 p. nustatyta, kad mažiausias pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio atstumas nuo statinių iki sklypo ribos - ne mažesnis kaip 3 m.

Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. Å io Reglamento 1 p. nurodyta, kad rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamÄ namÄ , jo reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai, iÅ¡skyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos namo dalies iÅ¡matavimai nekeičiami. Pagal STR 1.01.07:2010 VIII skyriaus nuostatas, kai statytojas nori įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , jis turi teisę parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti SLD teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad palyginus archyvinėje byloje Nr. 698 2008-11-28 užfiksuotus kadastrinių matavimų duomenis su 2002-04-23 fiksuotais kadastrinių matavimų duomenimis matyti, kad gyvenamasis namas rekonstravimo metu iÅ¡ esmės perstatytas ir įgijo naujÄ kokybę. Atsakovė ne tik rekonstravo namÄ , bet pastatė ir įrengė naujas konstrukcijas, o bÅ«tent mansardÄ , rÅ«sį ir terasÄ . Ä®siteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-837/2011 buvo atmestas ieÅ¡kovės S. P. ieÅ¡kinys atsakovui R.

M., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl pripažinimo teisės atsakovei kreiptis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo be R. M. sutikimo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės planuojamas rekonstruoti namas priskirtinas statiniams, todėl jo rekonstrukcijai reikalingas rekonstrukcijos projektas, kuriam bÅ«tinas leidimas rekonstruoti statinį. Norėdama gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui, ieÅ¡kovė privalėjo pateikti Statybos įstatymo 23 str. nurodytus dokumentus, tarp kurių yra ir gretimo sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas, nes 0,30 iki 0,35 metro atstumas iki R.

M. priklausančio sklypo ribos pažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 nustatytÄ minimalų 3 m. atstumÄ nuo gretimo sklypo ribos ir gretimo sklypo savininko teises. Atsakovės prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodydamos, kad S. P. Statybos leidimÄ , iÅ¡duotÄ 2011-10-27, pati įteikė ieÅ¡kovei ir nuo to momento turi bÅ«ti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas (LR ABTÄ® 33 str.), kuris yra praleistas, o ieÅ¡kovė neprašė jo atstatyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė 2011-10-27 gavo visus duomenis, pakankamus konstatavimui, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, ginčydami administracinį aktÄ ABTÄ® 56 str. 1 d. tvarka, turi teisę kreiptis į teismÄ per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pareiÅ¡kėjui daryti iÅ¡vadÄ , kad pažeistas vieÅ¡asis interesas.

IeÅ¡kiniui parengti reikalingÄ medžiagÄ iÅ¡ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kovė gavo 2011-11-28. Patikrinimo aktas suraÅ¡ytas 2011-12-19. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2011-12-28, todėl teismas sprendė, jog kreipdamasi į teismÄ ieÅ¡kovė nepraleido ABTÄ® 33 str. numatyto ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 28 str. 2 d., teismas, pripažinęs statybos leidimÄ negaliojančiu, turėtų įpareigoti atsakovę S. P. nugriauti rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ .

Tačiau, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į savavaliÅ¡kos statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams pusiausvyrÄ su padarinių Å¡alinimo pasekmėmis ir galimybėmis atkurti iki statybos buvusiÄ padėtį, įvertinęs turtines teises įgijusių asmens sÄ Å¾iningumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir leido atsakovei S. P. per nustatytÄ 6 mėn. terminÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ (perplanavus mansardÄ ir lauko terasÄ ), gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, o, Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, nurodė vykdyti reikalavimÄ statinį nugriauti (2 t., b. l. 138-143).

Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. praÅ¡o 2012-04-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Skundui pagrįsti nurodo, jog byloje nustatyta, kad statybos leidimas rekonstruoti statinį buvo iÅ¡duotas 2011-10-27, todėl po Å¡ios datos ieÅ¡kovė negalėjo kreiptis į teismÄ dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kus statybos padarinius, nes pastatas nebeturėjo bÅ«ti laikomas savavaliÅ¡ka statyba.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl 2011-10-27 savivaldybės iÅ¡duoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo pateikė 2011-12-28, todėl praleido LR ABTÄ® 33 str. nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ , neprašė jo atnaujinti, taigi, teismas turėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atemsti. 1-o mėnesio terminas ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti pakankamas surinkti reikiamus dokumentus dėl galimo vieÅ¡o intereso pažeidimo. IeÅ¡kovė žinojo, kad yra savavaliÅ¡ka statyba, atliko jos priežiÅ«rÄ , turėjo galimybę gauti ir realiai turėjo statinio projektus bei žinojo visas faktines aplinkybes, susijusias su statyba.

Terminas vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ Å¡iuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti. Ä®gyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Sutinka, kad praÅ¡ydama iÅ¡duoti leidimÄ rekonstruoti namÄ Â nepateikė gretimo sklypo bendraturčio R. M. sutikimo, tačiau kadastrinių matavimų byla ir pastato iÅ¡dėstymas buvo pateikti.

Kadangi prašė leidimo rekonstruoti statinį, buvo aiÅ¡ku, kurioje vietoje jis yra. Pagal LR Statybos įstatymo 1 str. 6 p. 18 p. nuostatas, pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ VI skyriaus „Statinio rekonstravimas“ reglamentavimÄ , turi bÅ«ti laikoma, kad ji atliko statybos rekonstrukcijos darbus. LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. numatyta, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti leidimÄ rekonstruoti statinį ir Å¡ioje dalyje nenumatyta, kad leidimui dėl rekonstrukcijos gauti privaloma pateikti gretimo sklypo savininko sutikimÄ .

Teismas, svarstydamas, ar gretimo sklypo savininko R. M. teisės ir interesai pažeisti, turėjo taikyti LR CK 4.99 str. reikalavimus. Vadovaujantis jais turėjo būti pripažinta, jog tokio pažeidimo nėra, nes R. M. žemės sklypui nebus daromas joks neleistinas neigiamas poveikis, pastatas rekonstruotas ant jos žemės, pastato dalys nesusiję su kaimyniniu sklypu ir ant jo esančiu statiniu bei jo stabilumu. Nei ieškovas, nei tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kad buvo pažeistos R.

M. teisės. Galima daryti prielaidÄ , kad namo aukÅ¡tis nežymiai padidėjo, tačiau tai, kaip ir namo rÅ«sio įrengimas, niekaip nepažeidžia gretimo sklypo savininko teisių. Apylinkės teismas sprendime taip pat nenurodė, kaip rekonstrukcija gali pažeisti R. M. interesus ar vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismas sprendime klaidingai aiÅ¡kino STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 p., nes Å¡iame priede nustatytas reikalavimas - statyti statinį ne mažesniu kaip 3 m. atstumu iki gretimo sklypo ribos - taikomas tik statinių statybai, o ne rekonstrukcijai.

Minėta teisės norma teigia, kad rekonstravimas gali būti neleidžiamas tik tada, kai daromas neigiamas poveikis kaimyniniam žemės sklypui ir statiniams. STR 1.01.07:2010 33 p. nustatyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 p. išdėstyta, kad pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m.

AukÅ¡tesniems pastatams Å¡is atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Å i teisės norma taikoma tik tada, kai statomi nauji statiniai. Nagrinėjamu atveju, kiek tai liečia ribÄ su kaimyninio slypo savininku, namas rekonstruotas ant senų pamatų, riba nesumažėjo atstumo prasme, namas tik apÅ¡ildytas, todėl kaimyninio žemės sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas nebuvo bÅ«tinas. Statinių iÅ¡dėstymo planas yra sudarytas 1951 metais ir yra Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.Apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-229-837/2011, iÅ¡vadomis ir padarė iÅ¡vadÄ , jog bet kokia rekonstrukcija be gretimo sklypo savininko sutikimo yra negalima.

Tačiau Å¡ioje byloje ginčas yra dėl to, ar atlikta rekonstrukcija pažeidžia kaimyninio sklypo savininko interesus ir kelia pavojų jo sklypui ir esantiems statiniams, nes nuo to priklauso, ar bÅ«tina nugriauti statinį. 2011-05-25 teismo sprendimas neužkerta kelio įteisinti statybas, jai jau buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, pripažinta, kad statinys atitinka esminius statinio reikalavimus. Teismo reikalavimas panaikinti rÅ«sį yra negalimas, nes rÅ«sys yra ne konstrukcija, o erdvė, patalpa. Pamatai neturi bÅ«ti pagal teismo sprendimÄ perstatomi ar kitaip mažinami.

Lauko terasa nepažeidžia R. M. interesų, ji pastatyta virÅ¡ metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ant seno statinio dalies pamatų, yra 0,70 cm aukščio, todėl jokios neigiamos įtakos kaimyniniam sklypui ir statiniams neturi. Neįrengta mansarda buvo ir sename pastate, ji yra patalpa, o ne konstrukcija, todėl reikalavimas pertvarkyti mansardÄ yra neteisėtas LR Statybos įstatymo prasme. Namo aukÅ¡tis, matuojant nuo žemės pavirÅ¡iaus iki stogo virÅ¡aus, iÅ¡ esmės nėra pakitęs. NelogiÅ¡kas teismo reikalavimas nustatantis sienų aukÅ¡tį nuo žemės pavirÅ¡iaus iki sienų sankirtos ne didesnį kaip 2,75 m.

Senas statinys taip pat turėjo pamatus, o nuo pamatų viršaus iki sienų sankirtos su stogu buvo 2,75 m. Šiuo atveju teismas netgi sumažino sienų aukštį lyginant jį su buvusiu iki rekonstrukcijos. Sienų aukštis neigiamai neįtakoja kaimyninio sklypo ir ten esančių statinių. Kaimyniniame sklype, toje vietoje, kur stovi jos namas, yra kiemas, bendro naudojimo praėjimo, pravažiavimo kelias, todėl jokia neigiama įtaka sklypui nėra daroma. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas patenkino 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovų galima buvo pritesiti tik 1/2 dalį nuo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Kadangi atsakovėmis buvo ji ir Panevėžio miesto savivaldybė, tai bylinėjimosi išlaidos (ieškovės turėtų išlaidų ½ dalis) turėjo būti priteistos iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis. Be to, jai iš ieškovės turėjo būti priteista 50 procentų išlaidų advokato pagalbai 2500 Lt (2 t., b. l. 145-152).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ , iÅ¡skyrus jo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisimo, patenkinti, 2012-04-06 sprendimÄ toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, nukrypo nuo LAT praktikos, netinkamai vertino įrodymus. Atsakovei S. P. statybos leidimas rekonstruoti statinį buvo iÅ¡duotas 2011-10-27, tÄ pačiÄ dienÄ apie jį sužinojo ieÅ¡kovė, todėl terminas ieÅ¡kiniui pateikti pasibaigė 2011-11-27.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl iÅ¡duoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu teismui pateikė praleidusi įstatymo numatyta 1 mėnesio terminÄ 2011-12-28, jo atnaujinti neprašė, todėl teismas turėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Kadangi S. P. pastate atlikti darbai priskirtini prie rekonstrukcijos darbų, buvo iÅ¡duotas leidimas ne naujai statybai, o rekonstrukcijai. LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. nenumato, kad reikia pateikti gretimo sklypo savininko sutikimÄ dėl leidimo gauti rekonstrukcijÄ leidžiantį dokumentÄ .

Teismas klaidingai aiÅ¡kino STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 p., nes Å¡iame priede nustatytas reikalavimas taikomas tik statinių statybai, o ne rekonstrukcijai. Rekonstravimas neleidžiamas tik tada, kai daromas neigiamas poveikis kaimyniniam žemės sklypui bei statiniams. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė STR 1.01.07:2010 VIII skyriaus 33 p. nuostatas apie tai, kad, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus: besiribojančių žemės sklypų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose; statinio rekonstravimo atveju tokie raÅ¡ytiniai susitikimai neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų, atvejai, kai bÅ«tina gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų raÅ¡ytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede.

STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 p. nustatyti reikalavimai taikomi tik tada, kai statomi nauji statiniai. Mano, jog teismas teisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 157-161). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės teiginiu, jog yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str., reikalavimams paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nustatomas 6 mėn. terminas, kuris, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens praÅ¡ymu gali bÅ«ti vienÄ kartÄ pratęstas 3 mėnesiams.

Å io straipsnio 6 d. nustatyta, kad, jeigu asmuo per nustatytÄ reikalavimo įvykdymo terminÄ reikalavimo neįvykdo ar negauna statybÄ leidžiančio dokumento, Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimÄ ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismÄ . Pagal STR 1.09.06:2010 nuostatas, Inspekcija, gavusi teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ statybÄ leidžiančio dokumento kopijÄ , privalo patikrinti, ar statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas teisėtai ir ar pastatytas statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, sprendinių.

Reglamento 41 p. (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-10 iki 2012-01-01) nustatė, jog Inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų, reikalingų statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumui patikrinti, gavimo dienos, nustačiusi, kad statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas neteisėtai ir statyba yra pradėta ir/ar pabaigta, - kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių Å¡alinimo. Reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. RE-13 atsakovei suraÅ¡ytas 2011-01-13.

Reikalavimo įvykdymo terminas po 3 mėnesių pratęsimo baigėsi 2011-09-29. Per nurodytÄ terminÄ atsakovė nepateikė statybÄ leidžiančio dokumento ir reikalavimo neįvykdė. Todėl turėjo teisę ir pareigÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimÄ . Leidimas rekonstruoti statinį (statinius) S. P. iÅ¡duotas 2011-10-27. Atsakovė informavo apie jai iÅ¡duotÄ leidimÄ , tačiau patvirtintos jo kopijos nepateikė. Todėl ieÅ¡kovė 2011-11-14 raÅ¡tu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijÄ dėl minėto leidimo ir visų turimų rekonstravimo projekto dokumentų patvirtintų kopijų pateikimo ir juos gavo 2011-11-28.

Leidimo rekonstruoti statinius parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. PS1-2001 suraÅ¡ytas 2011-12-19, iÅ¡vada Nr. 4D-2316 - 2011-12-23. Pradinį ieÅ¡kinį teismui dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovė pateikė 2011-12-28, t. y. per mėnesį nuo leidimo ir dokumentų, reikalingų jų iÅ¡davimo teisėtumui patikrinti gavimo dienos. Dėl faktinių aplinkybių skirtingumo ne visa skunde cituojama teismų praktika Å¡ioje byloje aktuali.

Å ioje byloje nėra pagrindo kalbėti apie praėjusį nepateisinamai ilgÄ terminÄ nuo administracinio akto priėmimo ir apie prielaidas spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Å¡ioje byloje.Neginčija, jog atsakovės S. P. atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimo darbams, kurių tikslas - perstatyti statinį, tačiau nesutinka, jog tokiu atveju vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 8 d. atsakovė, norėdama gauti leidimÄ rekonstruoti pastatus, neturėjo pareigos pateikti gretimo žemės sklypo savininko sutikimo.

Statybos įstatymo 23 str. 8 d. nurodyti pateikiami dokumentai leidimui rekonstruoti statinį gauti, tarp jų, - ir praÅ¡ymas, rekonstravimo projektas bei statinio kadastro duomenų byla. Pagal STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai" VIII skyriaus nuostatas, besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) privaloma turėti, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato); statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų. 34 p. nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nurodyti raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti reglamento IV (Leidimas statyti naujÄ statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ ) ar VI skyriuose nurodytus statybÄ leidžiančius dokumentus.

Pagal reglamento VIII skyrių pridedami besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai). Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog ji savivaldybės administracijai pateikė statinių iÅ¡dėstymo planÄ . Apeliantė nepagrįstai teigia, kad statybos techninių reglamentų STR 2.02.01:2004 ir STR 2.02.09:2005 nuostatos rekonstravimui netaikomos. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 d. statyba suprantama, kaip veikla, kurios tikslas yra ne tik pastatyti naujÄ statinį, bet ir jį rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį.

STR 2.02.01:2004 1 p. nurodyta, kad Å¡is statybos techninis reglamentas nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemÄ , kuri įgyvendinama statybos darbais. 1.4 punkte nustatyta, kad Reglamento reikalavimai taikomi iÅ¡ dalies: kai gyvenamosios patalpos projektuojamos priestatuose ir antstatuose; kai remontuojamos ar rekonstruojamos pastato pavienės dalys ar pavieniai pastato elementai; kai gyvenamajai paskirčiai pritaikomos esamos negyvenamosios patalpos. STR 2.02.09:2005 1 p. nurodyta, kad rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamÄ namÄ , Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai, iÅ¡skyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos namo dalies iÅ¡matavimai nekeičiami.

Pirmos instancijos teismas, palyginęs 2008-11-28 kadastrinių matavimų duomenis su 2002-04-23 duomenimis, konstatavo, kad gyvenamasis namas rekonstravimo metu iÅ¡ esmės perstatytas ir įgijo visai naujÄ kokybę. Atsakovė ne tik rekonstravo esamÄ gyvenamÄ jį namÄ , bet pastatė ir įrengė naujas gyvenamojo namo konstrukcijas - mansardÄ , rÅ«sį ir lauko terasÄ , kurios suprojektuotos nesilaikant reikalaujamo 3 m. atstumo iki kaimyninio sklypo ribos. Naujos patalpos negali atsirasti neįrengus naujų konstrukcijų.

Rūsys bei mansarda, kaip ir visas gyvenamasis namas, turi konstrukcijas. Toje vietoje, kurioje pastatyta terasa, jokių seno statinio pamatų nebuvo, o tik savavališkai įrengto rūsio dalis. Iš VĮ Registų centro išreikalautos archyvinės bylos Nr. 698 ir 2002 m. kadastrinių matavimų bylos Nr. 23485/698 duomenų matyti, kad gyvenamajame name nei rūsio, nei mansardos, nei lauko terasos nebuvo. 2002 metų kadastrinių matavimų bylos duomenimis, planuojamo rekonstruoti gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 2,75 m. 2011 m.

A. Širono projektavimo įmonės parengtame techniniame projekte numatytas gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 4,84 m. Todėl negalima teigti, kad viso gyvenamojo namo aukštis pasikeitė nežymiai. Apeliantės samprotavimai dėl pastato aukščio skaičiavimo metodikos tėra jos subjektyvi nuomonė, nes kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos tvirtinamomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-05-25 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje konstatavo, jog atsakovės planuojamas rekonstruoti namas priskirtinas statiniams, todėl jo rekonstrukcijai reikalingas rekonstrukcijos projektas, kuriam bÅ«tinas leidimas rekonstruoti statinį. Norėdama gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui, ieÅ¡kovė privalo pateikti Statybos įstatymo 23 str. nurodytus dokumentus, tarp kurių turi bÅ«ti ir R. M. raÅ¡ytinis sutikimas. 0,30 iki 0,35 m. atstumas iki R.

M. priklausančio sklypo ribos pažeidžia STR 2.02.01:2004 nustatytÄ minimalų 3 m.atstumÄ nuo gretimo žemės sklypo ribos, kÄ teismas pripažino minėto asmens teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimu. Sutinka, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paskirstytos abiems atsakovams po lygiai, tačiau nesutinka, jog apeliantės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tų priteistya 50 % jos turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti – 2500 Lt. Teismas, vadovaudamasis galiojančiomis Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatomis, gali ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir leisti atsakovei per nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį ir, kad toks teismo sprendimas taip pat tenkina ieÅ¡kovę.

Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau neatmestas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (2 t., b. l. 165-171). Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų iÅ¡samiai nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo LAT praktikos, todėl be pagrindo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, vertinti nepagrįstais dėl Å¡ių motyvų.Dėl termino kreiptis į teismÄ ginčyti leidimÄ rekonstruoti statinį. Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ ginčyti 2011-10-27 leidimÄ Nr. LNS-51-111027-11196 rekonstruoti statinį (2 t., b. l. 17-19).

Å ioje byloje atsakovės reikalavimas yra pareikÅ¡tas tikslu iÅ¡tirti vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualaus teisės akto teisėtumÄ , todėl yra taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTÄ®) 33 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

ABTÄ® 56 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, jis, skirtingai nei privatÅ«s subjektai, nėra tiesioginis administracinio akto adresatas, kuris gavęs administracinį aktÄ , suvokia, ar Å¡is aktas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jo teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ ginant savo teises.

Prokuroras nedalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl termino prokurorui kreiptis į teismÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , eiga prasideda nuo duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinkimo ar turėjimo juos surinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A7-585/2005 ir kt.).

Termino pradžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui, Å¡iuo atveju - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kreiptis į teismÄ skaičiuotina nuo tada, kai ji gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Skirtingai negu privatÅ«s subjektai, prokuroras (institucija, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ ), gavusi informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , ne kiekvienu atveju turi pagrindÄ manyti, kad yra pagrindas kreiptis į teismÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).Nagrinėjamoje byloje ginčijamas leidimas rekonstruoti statinį (statinius) S. P. iÅ¡duotas 2011-10-27 (1 t., b. l. 17-19).

IeÅ¡kovė pripažįsta, kad 2011-10-27 atsakovė jai pranešė apie minėto leidimo iÅ¡davimÄ , tačiau patvirtinto leidimo kopijos nepateikė. Pats savaime leidimo atsakovei rekonstruoti statinį iÅ¡davimas ir pats leidimas ieÅ¡kovės iÅ¡ karto vienareikÅ¡miÅ¡kai negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas. Norint įvertinti jo teisėtumÄ ir atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, buvo bÅ«tina atlikti atitinkamÄ dokumento parengimo ir iÅ¡davimo tvarkos tyrimÄ . IeÅ¡kovė Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dokumentus, reikalingus leidimo teisėtumui patikrinti – Rekonstruojamo gyvenamojo namo ir Å«kio pastato techninio projekto patvirtintas kopijas ir statybos leidimo kopijÄ - iÅ¡ savivaldybės pagal 2011-11-14 praÅ¡ymÄ gavo 2011-11-28 (1 t., b. l. 71).

StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. PS1-2001 suraÅ¡ytas 2011-12-19 (1 t., b. l. 135-137), iÅ¡vada Nr. 4D-2316 dėl S. P. iÅ¡duoto leidimo rekonstruoti statinius (duomenys neskelbtini) suraÅ¡yta 2011-12-23 (1 t., b. l. 138-139). Pradinį ieÅ¡kinį teismui dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovė pateikė 2011-12-28, patikslintÄ â€“ 2012-01-16 (1 t., b. l. 64-67, 2 t. b. l. 3-7). Klausimas, ar leidimas iÅ¡duoti leidimÄ rekonstruoti statinį iÅ¡duotas teisėtai ir pagrįstai, yra sudėtingas, reikalaujantis specialių žinių, didelės apimties dokumentų tyrimo ir vertinimo bei faktų tikrinimo vietoje.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įvertinus teisinį reglamentavimÄ bei minėtÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi nepraleidusi įstatyme numatyto termino ginčyti 2011-10-27 leidimÄ rekonstruoti statinį.Dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiuByloje nėra ginčo, kad atsakovės S. P. atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimo darbams, kurių tikslas - perstatyti statinį.

StatybÄ leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 str. 92 d., 23 str. 1 d. 2 p.). Tokiam leidimui gauti turi bÅ«ti pateikti dokumentai, iÅ¡vardyti Statybos įstatymo 23 str. 8 d.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali bÅ«ti legalizuota tik esant dviejų bÅ«tinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi bÅ«ti konstatuota, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog ji neturėjo pareigos pateikti gretimo žemės sklypo savininko sutikimo norėdama gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nes to nenumato Statybos įstatymo 23 str. 8 d..

Å io straipsnio 8 d. nurodyti pateikiami dokumentai leidimui rekonstruoti statinį gauti, tarp jų, - ir praÅ¡ymas, ir rekonstravimo projektas, ir statinio kadastro duomenų byla (23 str. 8 d. 1, 2, 4 p.). Å io straipsnio 26 d. nurodyta, kad praÅ¡ymų iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ turinį, statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybÄ leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija.Statybos techninis reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944), 33.2. p. nustatyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) privaloma turėti, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato); statinio rekonstravimo atveju tokie raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų; atvejai, kai bÅ«tina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede.

Reglamento 34 p. nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nurodyti raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti reglamento IV (Leidimas statyti naujÄ statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ ) ar VI skyriuose nurodytus statybÄ leidžiančius dokumentus. RaÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) pasiraÅ¡omi Civilinio kodekso VI knygos II dalyje nustatyta tvarka. Reglamento 1 priede pridedamų (bendruoju atveju) dokumentų sÄ raÅ¡e taip pat nurodyta, kad pagal reglamento VIII skyrių pridedami besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai).

Taigi, nagrinėjamu atveju, statytoja, norėdama gauti leidimÄ rekonstruoti statinį, privalėjo turėti ir su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ savivaldybės administracijai pateikti besiribojančio žemės sklypo savininkų R. M. ir G. K. raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus). Å iuo ateju buvo pateiktas tik G. K. raÅ¡ytinis sutikimas.Neatitinka faktinių bylos duomenų apeliantės teiginys, kad ji savivaldybės administracijai pateikė statinių iÅ¡dėstymo planÄ . IeÅ¡kovė su 2011-12-28 ieÅ¡kiniu dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu pateikė teismui iÅ¡ savivaldybės administracijos gautus dokumentus, tarp kurių nėra statinių iÅ¡dėstymo plano (1 t., b. l. 71-134).

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai", patvirtinto Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464), 8 priedo 1 punkte nustatyta, kad statiniai statiniai turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi sklype taip, kad nebÅ«tų pažeisti gretimų skpylų savivninkų ar naudotojų pagrįsti interesai; mažiausias pastatų (priestatų) iki 8,5 m. aukščio, atstumas nuo statinių iki sklypo ribos – ne mažesnis kaip 3 m. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo skirtingÄ aukÅ¡tį turinčios pastato ar jo dalies.

Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad statybos techninių reglamentų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai", patvirtinto Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 (Žin., 2004, Nr. 23-721), ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai", patvirtinto Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464), nuostatos rekonstravimui netaikomos. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 d. statyba suprantama, kaip veikla, kurios tikslas - ne tik pastatyti naujÄ statinį, bet ir rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį.

STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 1.4 punkte nustatyta, kad Reglamento reikalavimai taikomi iš dalies: kai gyvenamosios patalpos projektuojamos priestatuose ir antstatuose; kai remontuojamos ar rekonstruojamos pastato pavienės dalys ar pavieniai pastato elementai; kai gyvenamajai paskirčiai pritaikomos esamos negyvenamosios patalpos; kai pastatas yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 1 p. nurodyta, kad šis statybos techninis reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau - Namas) ar sublokuotų Namų.

Rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamÄ namÄ , Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai, iÅ¡skyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos namo dalies iÅ¡matavimai nekeičiami. Å ioje byloje pirmos instancijos teismas, palyginęs 2008-11-28 (1 t., b. l. 19-31) užfiksuotus kadastrinių matavimų duomenis su 2002-04-23 (bylos Nr. 23485/698) fiksuotais kadastrinių matavimų duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad gyvenamasis namas rekonstravimo metu iÅ¡ esmės perstatytas ir įgijo visai naujÄ kokybę.

VÄ® Registrų centro archyvinės bylos Nr. 698, 2002 m. kadastrinių matavimų bylos Nr. 23485/698 duomenimis, planuojamas rekonstruoti gyvenamasis namas yra vieno aukÅ¡to, be rÅ«sio, sienos medinių rÄ stų, pamatai sumÅ«ryti iÅ¡ akmenų, stogo danga - Å¡iferio, jo iÅ¡orės matmenys 5,50x9,00 m, aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus iki sienų sankirtos su stogu - 2,75 m. Viso pastato bendras plotas 42,29 kv. m, užstatytas plotas 50 kv. m. Namas Å¡ildomas krosnimis, vandentiekio ir kanalizacijos nėra. 2008 m. kadastrinių matavimų duomenimis, gyvenamasis namas yra vieno aukÅ¡to, su 55,27 kv. m ploto rÅ«siu, 50,12 kv. m ploto pastogės patalpomis, pamatai akmenbetonio, sienos - blokelių, tinkuotos, dažytos, stogo danga - metalo.

Viso pastato bendras plotas 165,66 kv. m, užstatytas plotas 92 kv. m. Įrengtas vietinis centrinis šildymas, įvestas miesto vandentiekis ir kanalizacija. 2011 m. A. Širono projektavimo įmonės parengtame Statinių rekonstravimo techniniame projekte numatyta, kad gyvenamasis namas bus vieno aukšto su rūsiu ir mansarda, pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu bus 4,84 m. Šiaurės rytinėje pastato pusėje ties rytine sklypo riba suprojektuota 17,85 kv. m. lauko terasa. Naujos gyvenamojo namo konstrukcijos (mansarda, rūsys ir lauko terasa) suprojektuotos nesilaikant reikalaujamo minimalaus 3 m. atstumo iki kaimyninio sklypo ribos.

Projekte klaidingai nurodytos esamos gyvenamojo namo sienos planuojamame rekonstruoti pastate, rÅ«sio ir mansardos nebuvo, o projekte jų sienos nurodytos kaip esamos. IÅ¡ kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad esamų iÅ¡orinių rÄ stinių sienų storis rytinėje pusėje yra 0,16 m, vakarinėje - 0,18 m. Projekte nurodytas visų esamų iÅ¡orinių rastinių sienų storis - 0,20 m. Atsakovė ne tik rekonstravo esamÄ gyvenamÄ jį namÄ , bet pastatė ir įrengė naujas gyvenamojo namo konstrukcijas - mansardÄ , rÅ«sį ir lauko terasÄ .

Bylos faktiniai duyomenys patvirtina, jog gyvenamojo namo konstrukcijos suprojektuotos nesilaikant reikalaujamo minimalaus 3 m atstumo iki kaimyninio sklypo ribos.Atmestini asakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad reikalavimas panaikinti rÅ«sį negalimas, nes rÅ«sys yra ne konstrukcija, o erdvė, patalpa, lauko terasa pastatyta ant seno statinio dalies pamatų, mansarda yra patalpa, turinti erdvę, o ne konstrukcija, mansarda buvo ir sename pastate, bet buvo neįrengta. RÅ«sys bei mansarda, kaip ir visas gyvenamasis namas, turi konstrukcijas (rÅ«sys - akmenbetonio sienas, gelžbetonio perdangÄ , laiptus; mansarda - sienas, kurios paaukÅ¡tintos, medinę perdangÄ , naujÄ stogo konstrukcijÄ , laiptus).

Pagal bylos duomenis sektų, jog toje vietoje, kurioje pastatyta terasa, jokių seno statinio pamatų nebuvo, o tik savavališkai įrengto rūsio dalis. Iš civilinėje byloje esančios archyvinės bylos Nr. 698 ir 2002 m. kadastrinių matavimų bylos Nr. 23485/698 duomenų matyti, kad planuojamame rekonstruoti gyvenamajame name nei rūsio, nei mansardos, nei lauko terasos nebuvo (b. l. 3-14). Atsakovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). 2002 metų kadastrinių matavimų bylos Nr. 23485/698 duomenimis, planuojamo rekonstruoti gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 2,75 m. 2011 metais A.

Širono projektavimo įmonės parengtame techniniame projekte (parengtame jau faktiškai rekonstruoto statinio įteisinimui) numatytas gyvenamojo namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki sienų sankirtos su stogu - 4,84 m (2 t., b. l. 94). Taigi, vien jau ši gyvenamojo namo dalis po rekonstravimo paaukštėjo 2,09 m. Apeliantės teiginys, kad namo aukštis, matuojant nuo žemės paviršiaus iki stogo viršaus, iš esmės nėra pakitęs ir išlikęs toks pats, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir neatitinka Žemės ūkio ministerijos patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-229-837/2011 pagal ieÅ¡kovės S. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl ieÅ¡kovės S. P. praÅ¡ymo pripažinti jai teisę kreiptis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo be R. M. sutikimo įsiteisėjusiu 2011-05-25 sprendimu jos ieÅ¡kinį atmetė. Å ioje byloje teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės planuojamas rekonstruoti namas priskirtinas statiniams, todėl jo rekonstrukcijai reikalingas rekonstrukcijos projektas, kuriam bÅ«tinas leidimas rekonstruoti statinį.

Norėdama gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui, ieÅ¡kovė privalo pateikti Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus dokumentus, tarp kurių yra ir gretimo sklypo savininko R. M. raÅ¡ytinis sutikimas. Taip pat nurodė, jog nuo 0,30 iki 0,35 metro atstumas iki R. M. priklausančio sklypo ribos pažeidžia Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nustatytÄ minimalų 3 metrų atstumÄ nuo gretimo žemės sklypo ribos.

Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatavo, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Å ie faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kolegija nesutinka, kad apeliantės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti priteista 50 % arba 2500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti 2500 Lt bei kad iÅ¡ jos turėjo bÅ«ti priteista tik ½ dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi byloje buvo du atsakovai.

IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Todėl patenkinus ieÅ¡kinį žyminis mokestis iÅ¡ atsakovų turi bÅ«ti priteistas valstybei (CPK 96 str.). Pagal CPK 98 str. 1 d., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kinys dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo per teismo nustatytÄ terminÄ savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius dėl esminių reikalavimų patenkintas pilnai, t. y. sprendimas primtas ieÅ¡kovės naudai.

Ieškinys iš dalies patenkintas tik todėl, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, taikė Statybos įstatymo 281 str. 2 d. nustatytus galimus padarinių šalinimo variantus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai valstybei iš atsakovės S. P. priteisė ½ dalį bylinėjimosi išlaidų (132 Lt žyminio mokesčio), nes byloje buvo du atsakovai ir du neturiniai reikalavimai bei pagrįstai nepriteisė dalies išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes teismo sprendimas iš esmės priimtas ieškovės naudai (2 t., b. l. 142).

Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalias priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2011-11-07 LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. IR-261/IK-355, CPK 96 str. 6 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., NUTARIA:             Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija:                                                                      Nijolė Danguolė Smetonienė                                       Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                      Birutė Valiulienė                                                                                                                    Â