c0f9893a-d12b-4e41-a915-38cedcb73e1e · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-182-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00168-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius VerÅ¡ekys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens V. Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, kuria tenkintas E. M. skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bylÄ grÄ Å¾inant atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo registruotas pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.44 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susidūrė du dviratininkai ir vienas iš dalyvių šalinosi iš eismo įvykio vietos.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G.–G. (toliau – vyresnioji specialistė) 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendimas motyvuotas tuo, kad atlikus objektyviai galimus veiksmus administraciniam nusižengimui iÅ¡tirti, nustatyti kurio asmens ir kokie Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimÄ , nėra galimybės. Nesant eismo įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. 3. 2020 m. sausio 6 d. skundu E. M. vyresniosios specialistės nutarimÄ apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Skundu buvo praÅ¡oma panaikinti nutarimÄ , nes administracinio nusižengimo byla nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus visų svarbių aplinkybių.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi tenkintas E. M. skundas ir panaikintas vyresniosios specialistės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartimi nutarta administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . Procesinis sprendimas motyvuotas tuo, kad skundžiamas vyresniosios specialistės nutarimas priimtas neįvertinus visų faktinių įvykio aplinkybių ir nepasisakius dėl visų galimų nusižengimų.

Eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos ne tik objektyviais, bet ir subjektyviais įrodymais, t. y. ir pačių eismo įvykio dalyvių bei su jais kartu buvusių liudytojų parodymais. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 5. Teikiamu apeliaciniu skundu apeliantas V. Ž. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skundu taip pat praÅ¡oma apeliantui priteisti advokato paslaugų, suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ , apmokėjimo iÅ¡laidas.

6. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to joms pritaikė netinkamÄ teisinį kvalifikavimÄ . Eismo įvykio vieta gali bÅ«ti kelias, vieÅ¡a arba privati teritorija, kurios nepriskiriamos keliui. Tai reiÅ¡kia, kad eismo įvykis gali kilti skirtingÄ teisinį statusÄ , eismo reguliavimo aspektu, turinčiose vietose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas kelio sÄ vokos apibrėžimo nenurodo, nes kelio, kaip specialaus teisinio reguliavimo teritorija, reglamentuojama Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte.

Kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, susidÅ«rimas įvyko (duomenys neskelbtini) upės krantinėje. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 29 d. raÅ¡tÄ , vietovė prie pat (duomenys neskelbtini) upės yra vieÅ¡oji erdvė ir joje gali vykti nemotorinio transporto eismas. Teisinis reglamentavimas ir savivaldybės informacija patvirtina, kad krantinės statinys tikrai nėra kelias ar jo sudedamoji dalis, kaip tÄ reglamentuoja įstatymai ir KET.

7. Skunde pabrėžiama, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog krantinės teritorija nebuvo pažymėta specialiaisiais ženklais ar paviršiaus ženklinimu, kad ji visa ar jos dalis yra specialusis kelio elementas – dviračių takas. Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) krantinėje galimiems eismo įvykiams tirti ir kvalifikuoti negali būti taikomi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymai bei KET. Nesant teisinio pagrindo upės krantinę laikyti keliu ir tai teritorijai nesant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymų bei KET jurisdikcijoje, aptariamam dviračių susidūrimui negali būti taikomos ir ANK nuostatos, paminėtos skundžiamoje nutartyje.

Å ios bylos atveju negali bÅ«ti taikoma įstatymo analogija, nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymai bei KET yra specialÅ«s teisės aktai, skirti saugaus eismo užtikrinimui bÅ«tent keliuose, o ne apskritai bet kurioje vietoje. Asmuo, kuris mano, kad jam padaryta žala dėl kito asmens kaltės, gali kreiptis civiline tvarka į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, įrodinėdamas jo pagrindÄ ir dalykÄ . III. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ E. M. praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; taip pat priteisti advokato paslaugų, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , iÅ¡laidas.

9. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pateiktas vertinimas dėl KET reikalavimų netaikymo ginčo atveju yra teisiškai nepagrįstas. Apeliaciniame skunde pateiktas pažodinis aiškinimas ir kontekstinis teisės aktų citavimas neturi jokio pagrindo, yra neprotingas ir neteisingas. Nepagrįsta teigti, kad dviračių vairuotojams netaikomos KET normos ir reikalavimai ar reglamentavimas taikytinas tik keliuose įvykstantiems eismo įvykiams. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktui, KET 62 punkto normoms, apibrėžiančioms, kas yra eismo įvykis, kur jis gali įvykti bei tiesiogiai tam tikrų eismo dalyvių (dviračių vairuotojų) teises ir pareigas apibrėžiančioms teisės normoms.

Pažodinis apeliaciniame skunde pateiktas teisės normų apie „keliÄ , kelius“ citavimas neturi pagrindo ir yra kontekstinis, nes teisės normoms tiesiogiai numatant eismo įvykių galimybę ne tik keliuose, t. y. nebaigtinį eismo įvykių sÄ raÅ¡Ä , teisinę reikÅ¡mę įgyja bÅ«tent eismo sÄ voka ir jam keliami reikalavimai.

10. Atsiliepime akcentuojama, kad apeliantas neneigia, jog dviračių eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) upės krantinėje, kuri pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 29 d. raÅ¡tÄ yra vieÅ¡a erdvė, kurioje leidžiamas (gali vykti) nemotorinio transporto eismas. Minėta krantinė yra tinkamai įrengta ir bÅ«dama 4–6 metrų pločio yra tinkama nemotoriniam eismui. Pripažįstant faktÄ , kad dviračių eismas krantinėje vyko ir vyksta, nes Å¡i tam tinkama ir tÄ leidžia savivaldybė, neigti reikalavimus eismo dalyviams (dviratininkams) nėra jokio pagrindo.

11. Atsiliepime nurodoma, kad pati kelio sÄ voka pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymÄ nėra baigtinė. Keliu bendrine prasme galima laikyti eismui tinkamÄ vietÄ . (duomenys neskelbtini) upės krantinė tokia ir yra – statinys, tinkamas nemotoriniam eismui. Apeliaciniame skunde pateiktas vertinimas, kad (duomenys neskelbtini) upės krantinė negali bÅ«ti laikoma keliu, neturi pagrindo. Apelianto vadovavimasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu apeliacinio skundo iÅ¡vadų nepatvirtina, pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo niekaip nepaneigia.

12. Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliantas, bÅ«damas neblaivus, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad Å¡i aplinkybė tiriant eismo įvykio aplinkybes ir darant iÅ¡vadas, taip pat turi bÅ«ti įvertinta. Kita vertus, negalima sutikti su nutartyje nurodomais teiginiais, kad susidÅ«rimas įvyko dėl abipusės dviratininkų kaltės. Jeigu apeliantas su V. B. bÅ«tų važiavę pagal KET reikalavimus laikydamiesi deÅ¡inės pusės, t. y. vienas paskui kitÄ deÅ¡ine krantinės puse, susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs. Eismo įvykio priežastis yra akivaizdžiai dėl apelianto (ir V.

B.) veiksmų. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 13. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 591 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta. Vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje numatytų pagrindų – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

14. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad dviratininkų susidÅ«rimas (duomenys neskelbtini) upės krantinėje įvyko ne kelyje, todėl Å¡ioje nagrinėjamoje situacijoje negali bÅ«ti taikomos KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymai, taip pat ANK nuostatos, todėl administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagrįstai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, neteisingai interpretuodamas teisės aktus, dviratininkų susidÅ«rimÄ (duomenys neskelbtini) upės krantinėje įvertino kaip eismo įvykį, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apylinkės teismo iÅ¡vados dėl dviratininkų susidÅ«rimo traktavimo kaip eismo įvykio.

15. Iš byloje esančių duomenų visumos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 14.44 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža esančioje (duomenys neskelbtini) krantinėje susidūrė du dviratininkai, t. y. apeliantas V. Ž. ir E. M.. Pastarasis susidūrimo metu nukentėjo ir buvo apgadintas jo dviratis. Susidūrimo fakto apeliantas neneigia.

16. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio straipsnio 12 punkte nurodoma, kad dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.

Iš šių teisės normų analizės akivaizdu, kad dviratis yra prilyginamas transporto priemonei ir su juo galima padaryti eismo įvykį, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Taip pat nustatyta, kad susidūrimo metu kilo minėto įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyti padariniai – buvo sužeistas E. M. ir sugadinta jo transporto priemonė – dviratis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento eismo organizavimo skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) esanti krantinė prie (duomenys neskelbtini) upės yra „<...> viešoji erdvė ir joje gali vykti nemotorinio transporto eismas“ (b. l. 49).

Teismo vertinimu, analizuojamo įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini) upės krantinė, iÅ¡ esmės atitinka eismo įvykio vietos apibrėžimÄ , kaip tai nurodoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad Å¡ioje teritorijoje leidžiamam nemotorinių transporto priemonių eismui galioja teisės aktai, reglamentuojantys transporto eismo saugumÄ . Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra įvykęs eismo įvykis, dėl ko turi bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei KET nuostatos.

17. Tiek apeliantas, tiek atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pateikęs E. M. teismo praÅ¡o jiems priteisti turėtas procesines iÅ¡laidas, susijusias su advokatų suteiktomis paslaugomis. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Jame nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ .

Nagrinėjamu atveju nei apeliantas V. Ž., nei E. M. nėra patraukti administracinėn atsakomybėn ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, V. Ž. ir E. M. prašymai dėl procesinių išlaidų atlyginimo paliekami nenagrinėti. Išaiškintina, kad toks sprendimas neatima iš jų teisės prašyti atlyginti turėtas procesines išlaidas byloje vėlesnėje stadijoje, jeigu atlikus papildomus tyrimo veiksmus, būtų nustatyta, kad padarytas administracinis nusižengimas, taip pat jį padaręs asmuo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta Å¡ioje nutartyje, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju įvyko eismo įvykis, o administracinių nusižengimų teisena yra galima. Kadangi apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : suinteresuoto asmens V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Paulius VerÅ¡ekys