2020-10-07 Nr. AB-18621-3-61-3-03471-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1396-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03471-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. K. (O. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 1A-334 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė) 2018 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0033 (toliau – ir Teritorinės muitinės sprendimas) priėmimo klausimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis padavė skundą Muitinės departamentui dėl Teritorinės muitinės 2018 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0033, kuriuo jam buvo įregistruota 10 470 Eur mokestinė prievolė – 257 Eur muito, 3 718 Eur akcizo, 928 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bei 18 Eur muito delspinigių, 2 870 Eur akcizo delspinigių, 717 PVM delspinigių ir skirta 1 961 Eur bauda už neteisėtai įvežtas ir muitinėje nedeklaruotas prekes. Skundžiamu Sprendimu atsakovas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, argumentuodamas tuo, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas.

3. Pareiškėjo teigimu, skundas dėl Teritorinės muitinės sprendimo buvo paduotas nepraleidus jo apskundimo termino. Pareiškėjo tvirtinimu, jis 2018 m. liepos 23 d. registruotu laišku gavo ne 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0033 (ginčui aktualų Teritorinės muitinės sprendimą), o 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 2TR-19-19-0034, kurį atsakovui apskundė 2018 m. liepos 30 d. skundu. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0033 (ginčui aktualų Teritorinės muitinės sprendimą) jis gavo voke be registracijos numerio ir brūkšninio kodo, ant voko buvo pašto spaudas – 2018 m. liepos 26 d. Pareiškėjas manė, kad Teritorinė muitinė nesilaikė nustatytų dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų, nes pareiškėjui sprendimą išsiuntė ne registruotu, o paprastu laišku.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis Teritorinės muitinės 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0034 gavo 2018 m. liepos 23 d. ir jį apskundė nepraleisdamas nustatyto termino, todėl jeigu ginčui aktualų Teritorinės muitinės sprendimą Nr. 2TR-19-0033 jis būtų gavęs tą pačią dieną (2018 m. liepos 23 d.), tai jį būtų apskundęs tuo pačiu metu. Pareiškėjas teigė, jog ginčui aktualus Teritorinės muitinės sprendimas buvo gautas 2018 m. liepos 30 d., o apskųstas 2018 m. rugpjūčio 20 d., nepraleidus sprendimo apskundimo termino.

5. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Muitinės departamentui apskųstas Teritorinės muitinės sprendimas buvo išsiųstas neregistruotu laišku, kurį pareiškėjas gavo tik 2018 m. liepos 30 d., neatitinka tikrovės. Teritorinė muitinė šį sprendimą išsiuntė registruotu laišku. Lietuvos pašto duomenimis, siunta gavėjui buvo įteikta 2018 m. liepos 23 d. Registruotu laišku taip pat buvo išsiųstas ir pareiškėjo skunde minimas sprendimas Nr. 2TR-19-0034, kurį pareiškėjas gavo dar anksčiau – 2018 m. liepos 21 d. Pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, todėl skundžiamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad ginčui Teritorinės muitinės 2018 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0033 pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. liepos 23 d. Paskutinė skundo Muitinės departamentui pateikimo diena, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. buvo poilsio diena, buvo 2017 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjas skundą Muitinės departamentui išsiuntė tik 2018 m. rugpjūčio 20 d., taigi praleido terminą Teritorinės muitinės sprendimui apskųsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise prašyti skundo padavimo terminą atnaujinti. Be to, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Teritorinės muitinės sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas priėjo prie išvados, kad Muitinės departamentas pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo skundą dėl Teritorinės muitinės sprendimo ir grąžino šį skundą pareiškėjui.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. registruotu laišku gavo ne 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0033 (ginčui aktualų Teritorinės muitinės sprendimą), o Teritorinės muitinės 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0034. Ginčui aktualų Teritorinės muitinės sprendimą pareiškėjas gavo neregistruotu laišku 2018 m. liepos 30 d. Teismas taip pat neįvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis 2018 m. liepos 16 d. Teritorinės muitinės sprendimą Nr. 2TR-19-0034 gavo 2018 m. liepos 23 d. ir jį apskundė nepraleisdamas nustatyto termino, todėl jeigu ginčui aktualų Teritorinės muitinės sprendimą jis būtų gavęs tą pačią dieną (2018 m. liepos 23 d.), tai jį būtų apskundęs tuo pačiu metu. Aplinkybę, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, rodo ir tai, kad jis neprašė atnaujinti šio termino.

10.2. Teismas itin formaliai išnagrinėjo kilusį ginčą, o pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl Teritorinės muitinės sprendimų Nr. 2TR-19-0033 ir Nr. 2TR-19-0034 įteikimo jam datų nevertino mokesčių mokėtojo naudai, nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais bei neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo interesų.

11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Atsakovas nurodo, kad Teritorinė muitinė 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0033 išsiuntė registruotu laišku (siuntos brūkšninio kodo Nr. RN053897085LT). Lietuvos pašto duomenimis, siunta gavėjui buvo įteikta 2018 m. liepos 23 d. 2018 m. liepos 19 d. registruotu laišku taip pat buvo išsiųstas ir pareiškėjo skunde minimas 2018 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0034, kurį pareiškėjas gavo dar anksčiau – 2018 m. liepos 21 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Teritorinės muitinės sprendimo paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Teritorinės muitinės sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Teritorinės muitinės sprendimo paduoti, sprendė, kad atsakovas pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo skundą dėl Teritorinės muitinės sprendimo ir grąžino šį skundą pareiškėjui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas neįvertino ar netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus, ir iš esmės laikosi pozicijos, kad jis termino skundui dėl Teritorinės muitinės sprendimo paduoti nepraleido.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

17. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 12 d.) 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

18. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Teritorinės muitinės 2018 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0033 pareiškėjui buvo išsiųstas su 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (9.37/49)-2V-11842, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė atsakovas, siuntos brūkšninio kodo Nr. RN053897085; b. l. 40). Ši siunta buvo išsiųsta 2018 m. liepos 18 d., o pareiškėjui įteikta 2018 m. liepos 23 d. (b. l. 38). Priešingai nei pareiškėjas teigia apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino jo argumentus, kad atsakovas galbūt painioja Teritorinės muitinės sprendimus Nr. 2TR-19-0033 ir Nr. 2TR-19-0034 ir kad pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. laišku gavo Teritorinės muitinės sprendimą 2018 m. liepos 16 d. Nr. 2TR-19-0034, o ginčui aktualus Teritorinės muitinės sprendimas, pareiškėjo teigimu, jam įteiktas 2018 m. liepos 26 d. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš į bylą pateiktų duomenų (b. l. 51, 57) matyti, kad Teritorinės muitinės 2018 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0034, kurio siuntos brūkšninio kodo Nr. RN053897655LT, pareiškėjui buvo įtektas 2018 m. liepos 21 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo abejoti ir nesiremti atsakovo pateiktais duomenimis apie minėtų Teritorinės muitinės sprendimų siuntų numerius, jų pristatymo datas ir kita siuntimo informacija. Taigi, kaip minėta, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ginčui aktualus Teritorinės muitinės sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. liepos 23 d. Pareiškėjo teiginių, kad ginčui aktualus Teritorinės muitinės sprendimas jam įteiktas vėliau nei 2018 m. liepos 23 d. ir netinkamai, nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė.

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė