c0f56db0-96a5-4e87-a4e3-e33b631e64dc · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2-12717-986/2018  Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00732-2018-2  Procesinio sprendimo kategorijos:  2.1.5.4; 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.4.1.4(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 2 d.Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,sekretoriaujant Audronei Argustienei,dalyvaujant: ieškovui D. L., jo atstovui adv. Jonui Skalskui,atsakovei L. L., jos atstovei adv. Ramunei Jatautienei,trečiajam asmeniui G.

R., jo atstovui adv. DrÄ sučiui Narmontui,institucijos duodančios iÅ¡vadÄ byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. L. ieÅ¡kinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui G. R., dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas D. L. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jis nėra vaiko U. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. iÅ¡duotame U.

L. gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu iÅ¡duotame gimimo liudijime įraÅ¡ai, kuriuose tėvu įraÅ¡ytas D. L., yra neteisingi ir juos panaikinti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pridėtus dokumentus. Nurodė, kad jis su atsakove susituokė 2014 m. birželio 14 d. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrÄ U., kurios gimimo liudijime jis nurodytas tėvu. 2017 m. jį pasiekė kalbos, kad sutuoktinė jam iki santuokos buvusi neiÅ¡tikima, tačiau sutuoktinė tai neigė.

Vėliau vykstant skyrybų procesui sutuoktinė pareiÅ¡kė, kad U. nėra jo dukra. Jie su vaiku vyko atlikti DNR tyrimo ir 2017 m. gegužės 26 d. oficialiai sužinojo, kad jis nėra U. L. biologinis tėvas. Atsakovė melagingai tvirtina, kad jis nuo pat U. L. gimimo žinojo, kad ji nėra jo dukra.IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad jam su ieÅ¡kove begyvenant kartu jie buvo apsipykę ir ji tuo metu vienÄ - du mėnesius gyveno atskirai. Vėliau su atsakove susitaikė, susituokė.

Jis buvo įsitikinęs, kad vaikas yra jo. Tik 2017 m. oficialiai sužinojo, kad vaikas nėra jo. Iki tol rÅ«pinosi dukra. Su dukra jis bendravo prieÅ¡ metus laiko, po 2017 m. gegužės mėn., jos nėra matęs. Dukrai iÅ¡laikymÄ teikia pastoviai, po 150 Eur kas mėnesį, kuris jam iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio. Byloje esantis jo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimas tebuvo tik jo emocijos, su dukra jis nebenorintis bendrauti ir tėvystės iÅ¡saugoti nepageidauja.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu dalyje dėl tėvystės nuginčijimo sutiko, tik nesutinka, kad iÅ¡ jos turėtų bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes ji siekdama apginti savo dukros interesus, kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, ir teisme esant analogiÅ¡kam ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui, abi bylos buvo sujungtos į vienÄ .

Nurodė, kad ji ieÅ¡kovÄ nuo 2017 m. balandžio ragino nutraukti santuokÄ , o ieÅ¡kovas jų santuokos nutraukimo byloje kėlė vienintelį reikalavimÄ - kad ji nereikalautų iÅ¡ jo iÅ¡laikymo dukrai. Todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis tik 2017 m. atsitiktinai sužinojo, kad U. gali bÅ«ti ne jo vaikas, yra absurdiÅ¡ki.Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu pabendravusi 1,5- 2 metus, su juo susipyko ir 1,5 – 2 mėnesius draugavo su G. R., įtrauktu trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje.

Susipykus su G. R., susitaikė su ieÅ¡kovu, to norėjo tiek D., tiek ir ji pati. Kai draugavo su G., D. dažnai bÅ«davo kartu, bÅ«davo kartu Å¡venčiamos Å¡ventės. D. siekė su ja susitaikyti, bÅ«davo iÅ¡ jo pusės gÄ sdinimų ir pan. Tada ji ieÅ¡kovui minėjo, kad su 50 proc. tikimybė, kad bÅ«simas vaikas yra ne jo. Jam tai nebuvo svarbu, jis žadėjo rÅ«pintis vaiku. Apie tai jie žinojo tik dviese, tačiau vėliau tai tapo žinoma ir aplinkiniams. Po to jie susituokė, gyvendamas kartu ieÅ¡kovas kažkiek rÅ«pindavosi vaiku.

Gimus vaikui ji ieÅ¡kovui siÅ«lė atlikti tyrimÄ tėvystei nustatyti, tačiau jis teigė, jog jam tai nėra svarbu, jis vis vien rÅ«pinsis vaiku. Tik nusprendus skirtis ieÅ¡kovas atliko tėvystės tyrimÄ . Nurodė, kad Å¡iuo metu vaikas faktiÅ¡kai neturi nei vieno tėvo. G. R. pats iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jis gali bÅ«ti U. L. tėvas. 2017 m. kovo pabaigoje D. L. buvo pas jÄ , dukrai atnešė dovanų. 2017 m. gegužės mėn. ieÅ¡kovas dar kartÄ matė dukrÄ , dukra Å¡aukė, rėkė, tačiau D.

L. prie jos net nepriėjo. Dar kartÄ D. L. U. L. matė prieÅ¡ pusę metų, prašė U. kad ji prieitų prie jo, tačiau U. nenorėjo. Å iuo metu jokio ryÅ¡io tarp jos dukros ir ieÅ¡kovo nėra, jai yra trys metai ir 8 mėnesiai. Kadangi tarp jos ir D. buvo susitarimas, kad D. rÅ«pinsis U., todėl ji į teismÄ dėl tėvystės nesikreipė. Patvirtino, kad laukiantis D. žinojo susidariusiÄ situacijÄ , kad vaikas gali bÅ«ti ir ne jo, o iki vestuvių apie tai tapo žinoma ir kitiems asmenims.Tretysis asmuo G.

R. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad nors paprastai vaiko kilmė grindžiama kraujo ryÅ¡iu, tačiau svarbiausia ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ , nustatymas. Vaikas gimė santuokoje, jis augo Å¡eimoje, jaučia bei žino, kad ieÅ¡kovas yra jos tėvas. Tarp ieÅ¡kovo ir U. L. susiformavę artimi santykiai, o esamas emocinis ryÅ¡ys artimesnis už kraujo ryšį.

Tuo tarpu su U. L. jis pats niekada nebendravo, jo joks emocinis ryÅ¡ys su vaiku nesieja. IeÅ¡kovas rÅ«pindamasis vaiku nuo pat gimimo, todėl negali atsisakyti Å¡ios pareigos, kad nutrÅ«ko jo ir vaiko motinos santuoka. Mano, kad toks ieÅ¡kovo elgesys susijęs su materialiais dalykais. Be to mano, kad ieÅ¡kovas taip pat praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Tretysis asmuo G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu sakiusi tiesÄ , vaikas galėjo bÅ«ti tiek jo, tiek ir ieÅ¡kovo, su tikimybe 50 proc.

Jam buvo žinoma, kad U. L. gali bÅ«ti jo dukra. Jis dėjo pastangas stabdyti vestuves, tačiau tai neįvyko, nes tarp Å¡alių buvo didelė meilė, jam buvo atsakyta netrukdyti. DNR tyrimÄ jis pasidarė tik praeitais metais, sutinka, kad U. L. yra jo biologinis vaikas. U. L. jis matė tik vienÄ kartÄ . Gyvena Å iauliuose, santuokoje, turi dar vienÄ dukrÄ . Pripažįsta, kad kreipėsi į atsakovę, siÅ«lydamas teikti dukrai iÅ¡laikymÄ - 100 Eur ir 50 Eur jam iÅ¡leidžiant kartu su dukra. Ketino vykti aplankyti dukrÄ , tačiau nuomonė pasikeitė, nes vaikas jau didelis.

Dirba, gauna 650 Eur atlyginimÄ ir papildomai 240 Eur.Institucijos duodančios iÅ¡vadÄ atstovė L. K. su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nuginčijimo sutiko. PaaiÅ¡kino, kad tėvystės nuginčijimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes vaikas Å¡iuo metu yra dar tokio amžiaus, kai galėtų priimti kitÄ tėvÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kuriÄ , jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iÅ¡ tėvo, vaiko gimimo įraÅ¡e nurodyti tėvo duomenys gali bÅ«ti ginčijami CK 3.149- 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įraÅ¡ytas kaip vaiko tėvas, negali toks bÅ«ti.

Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai.Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos civ. bylos Nr. 2-3251-188/2017, b. l. 132), matyti, kad U. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta atsakovė L. L., tėvu – ieškovas D. L.. Šie duomenys U. L. gimimo įraše įrašyti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Ä® bylÄ taip ieÅ¡kovo pateikta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. 0098/17, kuri patvirtina, kad 2017 m. gegužės 25 d. buvo baigtas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. L. nėra biologinis U. L. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenis (b. l. 7- 9). Ä® bylÄ trečiuoju įtrauktas asmuo G. R. taip pat pateikė laboratorinius DNR iÅ¡tyrimo rezultatus, kuriuose nurodoma, kad tikimybė, jos U. L. ir G. R. yra duktė ir tėvas, lygi >99,99 proc., t. y. G. R. yra biologinis U. L. tėvas (b. l. 56 -57) .Å ioje byloje susidÅ«rė kelios svarbios– vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens ir spėjamo biologinio tėvo – teisių ir interesų grupės, tarp kurių bÅ«tina nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ .

Sprendžiant apie vaiko interesÄ Å¾inoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT ypač sureikÅ¡mino vaiko teisę žinoti tiesÄ apie savo Å¡aknis (kas gali bÅ«ti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istorijÄ ir formuojant tapatybę), netgi Å¡iam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimÄ byloje Mandet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30955/12) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ . Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad ieÅ¡kovui aplinkybės, leidžiančios abejoti savo tėvyste, buvo pakankamai žinomos iki santuokos su atsakove sudarymo. Tiek atsakovė, tiek ir tretysis asmuo Å¡ioje byloje, teismo posėdžio metu tvirtino, kad visiems jiems, įskaitant ir ieÅ¡kovÄ , iki santuokos sudarymo buvo žinoma, kad bÅ«simas vaikas gali bÅ«ti tiek D. L., tiek ir G. R., su tikimybe apie 50 proc. Tuo tarpu ieÅ¡kovas laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos- ieÅ¡kinyje nurodė, kad informacija apie tai, kad jis galimai nėra U.

L. tėvas, jam tapo žinoma tik 2017 m. balandžio mėnesį, kalbantis su atsakove dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kimo, o Å¡is faktas tapo galutinai aiÅ¡kus tik atlikus DNR ekspertizę. Atitinkamai ieÅ¡kovas teigė ir teismo posėdžio metu. IÅ¡ teismo apžiÅ«rai prijungtos civilinės bylos Nr. e2-415-347/2018 matyti, kad 2018 m. kovo 22 dienÄ Å¡alių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Å io proceso metu D. L. taip pat laikėsi pozicijos, kad jis tik 2017 m. sužinojo, kad nėra U.

L. tėvas, kai atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė abejones, kad vaikas galimai nėra atsakovo (sprendimo 7 p.). IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl byloje Nr. e2-415-347/2018 apklausti liudytojai L. Å . ir T. L. nurodė, kad D. L. dar prieÅ¡ sudarant santuokÄ minėjo, kad vaikas galimai yra ne jo, jis nebuvo tikras dėl tėvystės nurodė, kad Å¡ie liudytojai, bÅ«dami L. L. pusėje, melavo. Tačiau D. L. dėl Å¡io teismo sprendimo pateikęs apeliacinį skundÄ (bylos Nr. e2A-1228-230/2018), jokių aplinkybių apie tai, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų melavę ar jį apkalbėję, nenurodė.

Be to ieÅ¡kovas patvirtino, kad jis su L. L. iki santuokos sudarymo 1- 2 mėnesių laikotarpį buvo susipykęs ir gyveno atskirai. L. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad su ieÅ¡kovu pabendravusi 1,5- 2 metus, su juo susipyko ir 1,5 – 2 mėnesius draugavo su bendradarbiu G. R., apie kÄ buvo žinoma ir D., o vėliau susipykus su G. R. susitaikė ir gyveno su ieÅ¡kovu. Todėl teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad faktas, kad D. L. dar iki sudarant santuokÄ buvo neabejotinai žinoma, kad U.

L. gali bÅ«ti tiek jo, tiek ir kito asmens- buvusio L. L. draugo G. R. biologinė dukra. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tačiau teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieÅ¡kovo teisės ginčyti tėvystę, nes tai iÅ¡ esmės ne apsaugo, o pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvÄ (CK 3.161 str. 2 d.), ir prieÅ¡tarauja anksčiau minėtai EŽTT ir LAT formuojamai praktikai.Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti vertinama: ar asmuo, kuris ginčija pareiÅ¡kimu pripažintÄ tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio iÅ¡laikymo; ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvÄ ir kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡ kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidÅ«rusius interesus ir kokia teisinga Å¡ių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (2016 m. birželio 22 d.

LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobÅ«džio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali bÅ«ti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įraÅ¡ytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvÄ .

IeÅ¡kiniams dėl tėvystės nustatymo ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobÅ«džio bylose, kai yra pareiÅ¡kiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimÄ turėtų vertinti ne kiekvienam pareikÅ¡tam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiÅ¡kai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi bÅ«ti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iÅ¡ vaiko perspektyvos (2013 m. lapkričio 22 d.

LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).Kaip jau nustatyta, visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo neabejotinai žinoma, kad U. L. gali bÅ«ti tiek ieÅ¡kovo D. L., tiek ir trečiojo asmens G. R. vaikas. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su dukra jis bendravo prieÅ¡ metus laiko, po 2017 m. gegužės mėn. atlikto DNR tyrimo, o po to jos nėra matęs; su dukra jis nebenori bendrauti ir tėvystės nepageidauja iÅ¡saugoti. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas 2017 m. kovo mėn. pabendravęs su dukra, gegužės mėn. matė dukrÄ , kuri Å¡aukė, rėkė, tačiau jis prie jos net nepriėjo; prieÅ¡ pusė metų U. dar kartÄ matė D.

L., prašė kad U. prie jo prieitų, tačiau to nenorėjo pati U. Taigi ir atsakovė patvirtino, kad šiuo metu, iš esmės nuo pat DNR tyrimo atlikimo 2017 m. gegužės mėn., jokio socialinio ryšio tarp jos dukros ir ieškovo nėra, dėl ko ji tėvystės nuginčijimui neprieštarauja ir ieškinį prašo tenkinti. Be to ir ieškovė teismui buvo pateikusi ieškinį, kuriuo be tėvystės nuginčijimo taip pat prašė nustatyti, kad G. R. yra U. L. tėvas. Tačiau 2018 m. balandžio 19 teismo nutartimi (b. l.

14) bylas sujungus į vienÄ ir 2018 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi nustačius ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio trÅ«kumus (b. l. 17- 18), L. L. pažeistas teises toliau gynė atsiliepimo į ieÅ¡kinį forma, trečiuoju asmeniu įtraukdama galimÄ jos dukros tėvÄ G. R.. Taigi akivaizdu, kad atsakovė, sutikdama su tėvystės nuginčijimu, siekia nustatyti U. L. tėvystę (byloje esantys laboratoriniai DNR iÅ¡tyrimo rezultatai patvirtina, kad G. R. yra U. L. biologinis tėvas, to neneigia ir pats tretysis asmuo, pateikęs šį įrodymÄ ).

Tačiau byloje nei ieÅ¡kovas, nei tretysis asmuo reikalavimo nustatyti tėvystę nekėlė (tretysis asmuo iÅ¡ vis prieÅ¡tarauja tėvystės nuginčijimui, motyvuodamas susiformavusia socialine tėvyste), o L. L., bÅ«dama atsakove, procesinės galimybės Å¡ioje byloje atsakovu įtraukti G. R., neturėjo.Todėl esant Å¡ios faktinėms aplinkybėms, nei ieÅ¡kovui, nei atsakovei nereikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senaties, tai kad jau ilgÄ laikÄ tarpÄ - daugiau nei vienerius metus jokių socialinių ryÅ¡ių tarp D.

L. ir 3 metų 8 mėnesių vaiko U. L. nėra, jų iÅ¡saugojimu ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nesuinteresuotas, atsižvelgus prioritetinius vaiko interesus žinoti savo Å¡aknis, byloje esant pakankamai duomenų dėl biologinės G. R. tėvystės U. L. atžvilgiu ir atsakovei norint jÄ teisiÅ¡kai įtvirtinti, t. y. tai, kad nuginčijus tėvystę jokia grėsmė netekti tėvo ir materialinio iÅ¡laikymo U. L. nekyla, teismas sprendžia kad ieÅ¡kinio senatis negali bÅ«ti taikoma. Kita vertus net atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki DNR tyrimo atlikimo ir jai pačiai nebuvo tiksliai žinoma kas, ar ieÅ¡kovas, ar tretysis asmuo yra jos vaiko U.

L. biologinis tėvas, nes ji intymius santykius per trumpÄ laikotarpį turėjo su Å¡iais dviems vyrais, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui buvo žinomos aplinkybės, duodančios pagrindÄ teigti, kad U. L. tikrai nėra jo dukra. Pažymėtina, kad institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje atstovė taip pat ieÅ¡kinį prašė tenkinti nurodydama, kad tėvystės nuginčijimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi Å¡iuo metu vaikas dar yra tokio amžiaus, kai galėtų priimti kitÄ tėvÄ , o parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡is klausimas turi bÅ«ti spręstinas kuo greičiau.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ieÅ¡kinys tenkintinas ir pripažintina, kad ieÅ¡kovas D.

L. nėra vaiko U. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir duomenys Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame U. L. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr. e2-415-347/2018), kuriuose U. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas D. L., yra neteisingi ir juos panaikinti (CK 3.150, 3.152 straipsniai). Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam.

Å i teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Todėl nuginčijus tėvystę tiek ieÅ¡kovei L. L., tiek ir trečiajam asmeniui G. R. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad vaikas turi teisę žinoti apie savo kilmę ir tėvus, todėl jie turi prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ , esant galimybei nustatyti biologinį vaiko tėvÄ (ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo pripažįsta faktÄ , kad G. R. yra U. L. biologinis tėvas), įgyvendinti Å¡iÄ vaiko teisę.

Teismas dar kartÄ pažymi, kad grėsmės U. L. netekti iÅ¡laikymo nėra, nes byloje yra pakankamai duomenų dėl biologinės G. R. ir U. L. tėvystės. Pastarajam atsisakius pripažinti tėvystę ir teikti iÅ¡laikymÄ Å¡alių susitarimu, ieÅ¡kovė gali kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo bei dėl laikinojo materialinio iÅ¡laikymo teikimo dukrai iki bus iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų.IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 1000 Eur jo patirtų bylinėjimo iÅ¡laidų ir 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 5), o ieÅ¡kovė 370,00 Eur bylinėjimo iÅ¡laidų (b. l. 50- 52).

Pagal bendrÄ taisyklę, iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi Å¡alis. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ne vien į formaliÄ jÄ bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. Pirma, tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, tiek ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis teisme buvo gautas tÄ pačiÄ dienÄ , o Å¡alys, kiekviena atskirai, prašė nuginčyti D. L. tėvystę, t. y. jokio ginčo tarp Å¡alių dėl to nekilo.

Antra, kaip jau nustatyta, visi byloje dalyvaujantys asmenys dar iki U. L. gimimo žinojo, kad U. L. gali ir nebÅ«ti D. L. dukra, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nedėjo jokių pastangų kuo greičiau nustatyti tikrÄ jį vaiko tėvÄ . Toks Å¡alių, o taip pat ir trečiojo asmens manipuliavimas vaikui svarbia informacija, ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo pareiÅ¡kus tik 2017 m., kartu su santuokos nutraukimo byla, nelaikytinas tinkamu Å¡alių procesiniu elgesiu, jis niekaip nesuderinamas su sÄ Å¾iningu procesinių pareigų atlikimu.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstytinos ir kiekviena iÅ¡ Å¡alių paliktina prie savo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų- CPK 93 straipsnio 3 dalis.PaÅ¡to iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, nes pastarosios nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti, kad D.

L., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko U. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir duomenys Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotame U. L. gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose U. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įraÅ¡ytas D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), yra neteisingi ir juos panaikinti.Ä®siteisėjusio teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ dienÄ iÅ¡siųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui.Neįsiteisėjusį teismo sprendimÄ iÅ¡siųsti į Kauno apygardos teismÄ prie civilinės bylos Nr. e2A-1228-230/2018.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                          Mindaugas Nekrašas