Legislator Case Law & Legislation
c0f55853-4e79-443b-978b-d3d627f9df88 AI generated

c0f55853-4e79-443b-978b-d3d627f9df88 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number c0f55853-4e79-443b-978b-d3d627f9df88
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr.1-3216-422/2015                                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-02386-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A.

Legislator headnote

AI generated

c0f55853-4e79-443b-978b-d3d627f9df88 · Kauno apygardos administracinis teismas: Taikant LR CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr.1-3216-422/2015                                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-02386-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A.

S. , nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. K. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. K. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 12-13) nurodė, kad 2015 m. balandžio 7 d. buvo etapuojamas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ ir 2015 m. balandžio 14 d. iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus. Teigė, kad nebuvo užtikrintas saugus konvojavimas, konvojuojamuose automobiliuose buvo mažai vietos, nes vienÄ kartÄ važiavo keturiese, antrÄ kartÄ - penkiese, todėl tirpo kojos, dėl to dalį kelio teko važiuoti stovint. Akcentavo, jog automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai.

PareiÅ¡kėjo nuomone, konvojavimo automobiliuose buvo nepakankama ventiliacija. Kadangi nuteistųjų daiktai netilpdavo į bagažinę, durys buvo užstatomos asmeniniais daiktais. Konvojavimo metu pareigÅ«nai tyčiojosi iÅ¡ nuteistųjų, juos žemino. Dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė nežmoniÅ¡kas kančias, nepatogumus, buvo pažemintas jo orumas ir garbė, akivaizdžiai pažeistos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 20-22) nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vertinamuoju laikotarpiu buvo konvojuojamas du kartus.

Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, kurių metu nebuvo nustatyta, kad šių automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojavimui.

Tvirtino, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Konvojavimo taisyklėse konvojuojamų asmenų daiktų pervežimas nėra reglamentuotas. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo psichinei ir fizinei sveikatai, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raÅ¡tu konvojaus virÅ¡ininkui, tačiau skundų nebuvo gauta.

VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu, skundas paremtas abstrakčiais kaltinimais. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ vykdė tinkamai pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų atsirasti valstybės deliktinei atsakomybei. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas M. K. , apie posėdį jam praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

Skundas netenkintinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) pareigÅ«nų veiksmų, jį konvojuojant 2015 m. balandžio 7 d. ir 2015 m. balandžio 14 d., atlyginimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, konvojavimo metu buvo pažeisti konvojavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, neužtikrintas jo saugumas ir teisės, nes konvojavimas vykdomas trÅ«kstant ploto, be saugos diržų, esant netinkamam patalpų vėdinimui, nuteistuosius pervežant kartu su jų asmeniniais daiktais, be to, pareigÅ«nų elgesys su nuteistaisiais buvo netinkamas, žeminantis juos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant LR CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 16 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo konvojuojamas du kartus: 2015 m. balandžio 7 d. konvojuotas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių - kalėjimÄ (b.l. 28-31) ir 2015 m. balandžio 14 d. konvojuotas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo į Alytaus pataisos namus (b.l. 32-35). PareiÅ¡kėjo konvojavimas vyko automobiliais: Mercedes-Benz V/Nr. (duomenys neskelbtini) ir IVECO V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 28, 32). Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 8 d.) 3 punktÄ specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros.

Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.Ä® bylÄ pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai bei automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ , automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei įrengta sėdimų vietų (b.l. 28-29, 30-31, 32-33, 34-35, 41, 45).

IÅ¡ spec. automobilių Mercedes-Benz V/Nr. (duomenys neskelbtini) ir IVECO V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.41, 45) kėbulo kamerų schemų matyti, jog minėtuose automobiliuose yra įrengtos 4 kameros, skirtos 4 asmenų pervežimui, 1kamera -5 asmenų pervežimui ir 2 kameros asmenų vežimui po vienÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė, jog buvo vežamas perpildytoje kameroje, kurioje nebuvo vietos sėdėjimui, tik teigė, jog vienÄ kartÄ važiavo keturiese, antrÄ kartÄ â€“ penkiese. Toks konvojavimas pagal minėtų automobilių kėbulų schemas buvo leistinas.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi bÅ«ti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vietos trÅ«kumo laikomi nepagrįstais. Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Å iame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. PrieÅ¡ konvojavimÄ minėti automobiliai buvo patikrinti, tai patvirtina įraÅ¡ai kelionės žiniaraščiuose ( b.l. 29, 33).

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog konvojavimo automobiliuose buvo nepakankama ventiliacija, pažymėtina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. IÅ¡ į bylÄ pateiktų matavimo protokolų (b.l. 26, 27, 38-40) matyti, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiÅ¡kėjo pervežimui, ventiliacija ir temperatÅ«ra atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs patirti neturtinę žalÄ , teismas nenustatė.

Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 43, 46), bei VĮ „Regitra“ transporto priemonėms išduoti registracijos pažymėjimai (b.l. 42, 44) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, visiškai atitiko techninius reikalavimus. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog konvojavimas buvo vykdomas nesaugiu būdu, todėl pareiškėjo šio pobūdžio argumentai atmestini. Pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 10 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Taip pat Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja ir konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl saugos diržų nebuvimo ir daiktų pervežimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai, jo nuomone, ventiliacija ar oro temperatÅ«ra automobiliuose neatitiko higienos normos reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti, tuo tarpu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų.Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti. Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai.

Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti.Byloje pateiktuose kelionių žiniaraščiuose (b.l. 28-29, 32-33) yra tikrinančių konvojaus tarnybÄ asmenų įraÅ¡ai apie tai, kad nusiskundimų (nusiskundimų dėl sveikatos) konvojuojamieji neturi.

Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų, konvojavimo metu, ar iÅ¡ karto po jo taip pat nėra. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pareigÅ«nų tyčiojimosi, žeminimo yra abstraktaus pobÅ«džio, nenurodytos konkrečios aplinkybės, pagal kurias teismas galėtų nustatyti pareiÅ¡kėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigÅ«nus, nepateikti kitas aplinkybes konkretizuojantys ir patvirtinantys įrodymai, todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės jo nurodytais bÅ«dais.Remiantis nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma, ginčo teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, jog VieÅ¡ojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų.

PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, tame tarpe kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio, taip pat nenustatyta. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                            Janina Vitunskienė